Civilinė byla Nr. e2A-53-562/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06184-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.8; 2.8.1.2; 2.6.10.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams S. Š., V. G., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. Š., V. G. (kartu – ir atsakovai) ir UAB „(duomenys neskelbtini)”(toliau – ir Bendrovė), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 33 478 Eur žalą, bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti permokėtą 136 Eur žyminio mokesčio dalį.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 20 d. ieškovė su atsakovu S. Š. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis dirbo komercijos vadovu, o 2019 m. spalio 4 d. – 2024 m. vasario 29 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė su atsakovu V. G. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis dirbo pardavimų vadybininku, o nuo 2019 m. sausio 2 d. – viešųjų pirkimų projektų vadovu.

3.       Atsakovai, būdami ieškovės darbuotojais, pasirašę darbo sutartis bei susitarimus dėl sąžiningos konkurencijos ir konfidencialios informacijos apsaugos, 2023 m. gegužės 2 d., neinformavę darbdavio, įsteigė Bendrovę. Ieškovės teigimu, atsakovai vykdė nesąžiningą konkurenciją, pasinaudojo ir atskleidė ieškovės komercines paslaptis savo bendrovei, o atsakovas S. Š., eidamas ieškovės vadovo pareigas, pažeidė fiduciarines pareigas ir padarė ieškovei žalą.

4.       Ieškovė nurodė, kad žalą sukėlė atsakovų veiksmai, susiję su ieškovės bendrovės netinkamu dalyvavimu trijuose viešuosiuose pirkimuose: 1) viešajame pirkime „Valčių pirkimas“; 2) povandeninio drono „Deep Trekker“ pirkime; 3) Vidaus vandens kelių direkcijos vykdytuose navigacinių ženklų pirkimuose.

5.       Dėl Valčių pirkimo ieškovė nurodė, kad atsakovas V. G. dar 2023 m. gegužės mėn., veikdamas ieškovės vardu ir naudodamasis jam suteiktu ieškovės elektroninio pašto adresu, kreipėsi į Lenkijoje registruotą įmonę „MS BOAT“ dėl jūrinės valties „MS S550Wt“ su kabina gamybos. 2024 m. gegužės 30 d. „MS BOAT“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl jūrinės valties be variklio pagaminimo už 20 300 Eur. 2023 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą Nr. 682488 „Valčių pirkimas“. Ieškovės teigimu, atsakovas V. G., pasinaudodamas ieškovės konfidencialia informacija apie tiekėjus, kainas ir kainodarą, pasiūlymą pateikė savo įsteigtos Bendrovės vardu ir interesais, o ieškovės vardu pasiūlymas pirmajai, ekonomiškai patraukliausiai pirkimo daliai nebuvo pateiktas, nors tam buvo visos galimybės. Atsakovai veikė suderintai, o ieškovės vardu pasiūlymas pateiktas tik antrajai pirkimo daliai.

6.       Dėl povandeninio drono „Deep Trekker“ pirkimo ieškovė nurodė, kad 2024 m. balandžio 29 d. Bendrovė sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nors iki tol 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. derybos, demonstracijos ir komerciniai pasiūlymai buvo vykdomi ieškovės vardu. Ieškovės teigimu, atsakovas V. G., pasinaudodamas ieškovės komercinėmis paslaptimis (informacija apie tiekėjų galimybes, kainas, gaminių brėžinius ir prekių savikainos skaičiavimą), šiuos duomenis perdavė Bendrovei, taip perėmęs sandorį.

7.       Dėl Vidaus vandens kelių direkcijos navigacinių ženklų pirkimų ieškovė nurodė, kad atsakovas V. G., eidamas viešųjų pirkimų projektų vadovo pareigas, buvo atsakingas už šių pirkimų organizavimą, tiekėjų paiešką, komercinių pasiūlymų gavimą ir bendravimą su klientu. Nutraukus darbo santykius su ieškove, 2024 m. gegužės 28 d. Vidaus vandens kelių direkcija sudarė dvi žodines sutartis su Bendrove, apie pirkimą ieškovės neinformavus. Ieškovės teigimu, pirkimai buvo išskaidyti ir vykdyti apklausos būdu, o informaciją apie šį pirkimą galėjo perduoti tik atsakovas V. G., pasinaudodamas darbo metu įgyta konfidencialia informacija.

8.       Tokiu būdu atsakovų neteisėtais veiksmais buvo perimti trys reikšmingi ieškovės veiklos sandoriai, dėl kurių ieškovė negavo pelno: 1) viešajame pirkime „Valčių pirkimas“ – 19 040 Eur; 2) povandeninio drono „Deep Trekker“ pirkime – 6 997 Eur; 3) Vidaus vandens kelių direkcijos navigacinių ženklų pirkimuose – 7 441 Eur. Iš viso ieškovė patyrė 33 478 Eur negauto pelno.

9.       Ieškovė dėl atsakovų veiksmų taip pat patyrė ir kitų nuostolių. Bendrovė valties pirkime parduotas laivas buvo gamintojo pristatytas ne pirkėjui, o pirmiausia į ieškovės sandėlį, iš kurio ji ir buvo vėliau transportuojama pirkėjui. Dėl transportavimo buvo patirtos 500 Eur išlaidos, kurios turėjo būti priskirtos būtent prie Bendrovės išlaidų, tačiau atsakovo V. G. nurodymu buvo priskirstos prie kito ieškovės projekto.

10.       Atsižvelgiant į tai, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą 33 478 Eur žalą.

11.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

12.       Atsakovai nurodė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės darbo ginčo sprendimo tvarkos. Kadangi ginčas kyla iš darbo santykių ir yra susijęs su darbo sutarties dalimi laikytinais susitarimais dėl konfidencialios informacijos apsaugos, jis laikytinas darbo ginču. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti ginčą dėl atsakovų, kaip buvusių darbuotojų, galimai padarytų konfidencialumo susitarimų pažeidimų.

13.       Ieškovė neįrodė jokios saugotinos komercinės paslapties egzistavimo ir jos neteisėto panaudojimo. Pažymėjo, jog ieškovė neskiria konfidencialios informacijos nuo komercinės paslapties, o vien informacijos įvardijimas „konfidencialia“ ar „komercine paslaptimi“ nesuteikia jai teisinės apsaugos. Ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo teisėtai nustačiusi ir patvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo, nes toks sąrašas negalėjo būti tvirtinamas direktoriaus įsakymu, o vėlesni pakeitimai nebuvo patvirtinti ir su jais atsakovai nebuvo supažindinti. Be kita ko, didelė dalis ieškovės nurodomos informacijos buvo viešai prieinama (teikiamos paslaugos, prekės, kainos, tiekėjai, partneriai, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose), todėl neatitiko komercinės paslapties požymių – slaptumo, vertingumo ir protingų pastangų ją saugoti. Atsakovai turėjo teisę naudotis sąžiningai įgyta profesine patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis, o jų veikla nepažeidė lojalumo ar nekonkuravimo pareigų.

14.       Atsakovai nesutiko su ieškovės teiginiais dėl neteisėtų veiksmų, nesąžiningos konkurencijos ir negauto pelno visuose trijuose viešųjų pirkimų epizoduose. Valčių pirkimo atveju ieškovė pati priėmė sprendimą nedalyvauti ekonomiškai patraukliausioje pirkimo dalyje, apie tai žinojo jos valdymo organai, o gamintojas „MS BOAT“ nebuvo ieškovės tiekėjas ar partneris. Dėl povandeninio drono „Deep Trekker“ pabrėžė, kad ieškovė savo sprendimu nedalyvavo viešajame pirkime, o Bendrovė teisėtai pateikė pasiūlymą kaip oficiali gamintojo atstovė konkurencingoje procedūroje. Dėl navigacinių ženklų pirkimų pažymėjo, kad prekės nėra išskirtinės, jų tiekėjai viešai prieinami, o perkančioji organizacija savarankiškai pasirinko pirkimo būdą ir tiekėją.

15.       Atsakovų vertinimu, ieškovė neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei realių negautų pajamų, o pateikti nuostolių skaičiavimai yra hipotetiniai, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

16.       Pažymėjo, kad sprendimus dėl pirkimų priimdavo ieškovo valdybos atsakingas asmuo S. P. ir suma, nuo kurios atsakovas S. Š. derindavo viešuosius pirkimus, kuriems reikėdavo ir valdybos leidimo, buvo 1 000 Eur. Viešojo pirkimo (valties pirkimo) pirmos dalies dalyvavimui, visų pirma reikėjo įgyti prekę, kuri kainavo 20 300 Eur, o tam reikėjo valdybos sutikimo bei tinkamos ieškovo bendrovės finansinės padėties, o tuo metu ieškovė turėjo 2 mln. 600 tūkst. Eur skolą. Be to, ieškovė viešuosiuose pirkimuose negalėjo dalyvauti dėl to, kad S. P. turi ryšių su Rusija, be to, tuo metu prasidėjo karas Ukrainoje.

17.       2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. yra ieškovės vadovas, perėmė jos veiklą ir buvo informuotas apie atsakovų įsteigtą Bendrovę, dėl ko atliko vidinį tyrimą. Bendrovės laimėtuose viešuosiuose pirkimuose turėjo dalyvauti ieškovė, o atsakovai, įsteigę Bendrovę, dar 2023 m. gegužės mėn., iki projektų paskelbimo, atskleidė ir perdavė ieškovės komercinę paslaptį šiai įmonei. Priešingai nei teigė atsakovai, ieškovė turėjo finansines galimybes dalyvauti valties viešajame pirkime, nes finansavimo trūkumo atveju valdybos sprendimu būdavo suteikiamos paskolos iš įmonių grupės (2023 m. – apie 1,5 mln. Eur). Paaiškino, kad sprendimus dėl dalyvavimo projektuose priimdavo būtent atsakovas S. Š., kuris kartu su pirkimų vadovu galėjo įsigyti prekes iki 50 000 Eur, o didesniems sandoriams reikėjo valdybos pritarimo. Atsakovas V. G. stebėdavo pirkimų skelbimus, bendraudavo su klientais ir informaciją perduodavo atsakovui S. Š.. Kainodara laikytina komercine paslaptimi. Patvirtino, kad valdyba nebuvo priėmusi sprendimo dėl ieškovės komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimo.

18.       2025 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. nurodė, kad dirba Metelių regioninio parko patarėja. Vykdė viešųjų pirkimų apklausą / rinkos tyrimą – jai reikėjo surinkti informaciją apie laivo pirkimą. Rinkos tyrimas / apklausa ne visada baigiasi viešo pirkimo organizavimu. Tiekėjų kontaktus, kurių buvo apie 5, buvo gavusi iš prieš tai dirbusio kolegos, taip pat turėjo / buvo gavusi ir techninę specifikaciją, siuntė 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovei, „Baldinė“ ir kitiems, atsakymus gavo iš trijų, tik nepamena, iš kokių, ir visą gautą informaciją persiuntė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Nurodė, kad su atsakovu V. G. bendravo telefonu, vykdydama apklausą, jis teiravosi kažkokių duomenų, tačiau neatsimena kokių. Pažymėjo, kad pasiūlymus surinko, ir, ar atsakovas V. G. jai persiuntė kokius duomenis apklausos metu, nepamena, bet, jei ir persiuntė, tai nereiškia, kad jie buvo naudojami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė: atsakovui S. Š. iš ieškovės 5 367,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui V. G. iš ieškovės 5 364,54 Eur bei atsakovei Bendrovei iš ieškovės 8 676,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė ieškiniu prašo atlyginti žalą, padarytą dėl komercinės paslapties atskleidimo, o ieškinys pareikštas solidariai, įskaitant ir Bendrovę, kurios su ieškove nesieja darbo teisiniai santykiai, padarė išvadą, jog ginčas yra darbo teisinis ginčas ir jam netaikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

21.       Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys dėl 19 040 Eur negauto pelno yra nepagrįstas, nes ieškovė savo sprendimu nedalyvavo viešojo pirkimo „Valčių pirkimas“ 1 dalyje. Nežinoma, kokią kainą ieškovė būtų pasiūliusi, ar jos pasiūlymas būtų buvęs ekonomiškai naudingiausias, be to, ieškovė neįvertino galimų papildomų išlaidų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji būtų laimėjusi pirkimą.

22.       Teismas nurodė, kad gamintojo „MS BOAT“ komercinis pasiūlymas ir informacija apie pirkimą nelaikytini ieškovės komercine paslaptimi, nes ši informacija buvo vieša ir gauta atsakovų profesinių žinių pagrindu, o pats gamintojas nebuvo ieškovės partneris ar tiekėjas.

23.       Teismas nurodė, kad atsakovas V. G. nuo 2024 m. vasario 9 d. nebedirbo pas ieškovę, be to, atsakovė Bendrovė jau buvo įgaliota gamintojo „Deep Trekker“ atstovė Lietuvoje, turinti nuo 2024 m. sausio 17 d. sertifikatą, galinti dronus parduoti / atlikti įrangos priežiūrą garantinio laikotarpio metu. Be to, atsakovui V. G. 2024 m. gegužės 2 d. išduotas „Deep Trekker“ povandeninio drono „PIVOT“ pilotų mokymų pažymėjimas. Pažymėjo, kad Bendrovė 2024 m. balandžio 9 d. pateikė Policijos departamentui pasiūlymą dėl drono „Deep Trekker PIVOT SMART“ už 27 400 Eur be PVM kainą jau kaip oficiali atstovė Lietuvoje ir nurodytą drono kainą siūlė būtent dėl to, kad jau buvo oficiali atstovė. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad šią prekę platino ieškovės Bendrovė, kad tai buvo ieškovės tiekėjas.

24.       Teismas pabrėžė, kad ieškovė galėjo dalyvauti šiame viešajame pirkime ir siūlyti bet kurio gamintojo atitinkamos techninės specifikacijos prekę, tačiau nedalyvavo, nors viešajame pirkime dalyvavo 4 ūkio subjektai. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė priėmė sprendimą nedalyvauti viešajame pirkime, nebuvo numačiusi gauti pajamų iš šio viešojo pirkimo ir tai nėra neteisėtų atsakovų veiksmų pasekmė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad drono „Deep Trekker“ kaina nebuvo ieškovės komercinė paslaptis, nes ši informacija nurodyta interneto tinklapyje nurodytu adresu, be to, drono „Deep Trekker“ gamintojas niekada nebuvo ieškovės klientas ar tiekėjas, todėl, anot teismo, nėra jokių teisinių pagrindų neginčijamai išvadai, kad šis pirkimas turėjo vykti tarp ieškovės ir Policijos departamento, todėl teismas darė išvadą, kad šioje dalyje ieškinys taip pat neįrodytas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

25.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai negali įtakoti perkančios organizacijos, nei kada reikia organizuoti viešąjį pirkimą, nei kokiu būdu jis turi būti vykdomas, nei kas jame turi dalyvauti, todėl ieškovės teiginys, kad sutartis dėl vandens ženklų buvo įtakotas atsakovo V. G., anot teismo, yra visiškai nepagrįstas.

26.       Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamai vykdomų viešųjų pirkimų.

27.       Teismas nurodė, kad atsakovė Bendrovė savo interneto tinklapio skiltyje „Viešajam sektoriui“ vizualiai nurodė apie teikiamas paslaugas, susijusias su navigaciniais ženklais, pateikė nuotraukas (https://www.2pmbaltic.eu/viesajam-sektoriui), kai, tuo tarpu, ieškovė niekur viešai neskelbė, kad ji prekiauja navigaciniais vandens ženklais (bujais). Pažymėjo ir tai, kad Vidaus vandens kelių direkcija elektroninius laiškus siuntė 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. ne tik V. G., kaip Bendrovės darbuotojui, bet ir kitiems perkančiosios organizacijos pasirinktiems tiekėjams, be to, V. G. jau nebedirbo ieškovei.

28.       Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju visiškai nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl negauto 7 441 Eur pelno, nes ieškovė neįrodė teisės į negautas pajamas, nes nedalyvavo šiame viešajame pirkime, neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo, neplanavo gauti šių pajamų. Teismas darė išvadą, kad šioje dalyje ieškinys taip pat neįrodytas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

29.       Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog ieškovė savo sprendimu nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose dėl jūrinės valties, drono ir navigacinių vandens ženklų pirkimo, nes viešai buvo paskelbta publikacija „LRT tyrimas. Sėkmės istorija: ryšiai Rusijoje – ne kliūtis net policijai“, kur buvo tiriami ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. P. komerciniai / šeiminiai ryšiai su Rusija ir pats S. P. nurodė, jog iš „(duomenys neskelbtini)“ pasitraukę ir savo įmonę sukūrę darbuotojai gali dalyvauti konkursuose, nes su jais nebuvo pasirašyta nekonkuravimo sutartis. O UAB „(duomenys neskelbtini)” nedalyvauja konkursuose, nes neturi už viešuosius pirkimus atsakingo darbuotojo.

30.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra nekonkretūs. Tam, kad ieškovės nurodyta ginčo informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, reikia nustatyti ne tik faktą, kad informacija yra konfidenciali ir saugoma protingomis priemonėmis, bet ir turi būti nevieša bei turėti komercinę vertę. Teismas pažymėjo, kad nei ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei posėdžio metu ieškovė nenurodė, kur konkrečiai, kokioje informacinėje sistemoje buvo laikoma informacija, kurią ieškovė vertina kaip savo komercinę paslaptį. Pabrėžė, kad klientų sąrašas savaime nelaikomas bendrovės komercine paslaptimi, ypatingai, kai bendrovė veikia siaurame, nišiniame rinkos segmente. Teismas nurodė ir tai, kad dėl ieškovės komercinę paslaptį turinčios informacijos neapibrėžtumo negalima pripažinti, kad atsakovams buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kokia konkreti informacija yra ieškovės komercinė paslaptis; įrodymų, kad tokia informacija buvo aiškiai įvardyta atsakovams, byloje nėra.

31.       Teismas pažymėjo, jog negalima sutikti, su ieškovės argumentu, kad atsakovai atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovė Bendrovė ja pasinaudojo. Nors atsakovai, nutraukę darbo sutartį su ieškove, įsteigė savo Bendrovę bei teikė panašias paslaugas, šitas faktas, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, nes bendrovėms veikiant siauroje rinkoje (kaip, kad yra nagrinėjamu atveju), tiek ieškovės, tiek atsakovės bendrovių veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kuomet dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai.

32.       Teismas nurodė, jog esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų išėjimas iš ieškovės į savo sukurtą Bendrovę negali būti pagrindas išvadai, kad darbuotojai gerus rezultatus pasiekia tik pasinaudodami ankstesnės darbovietės komercine paslaptimi, nes darbuotojų asmeninės savybės, profesionalumas, sugebėjimas našiai dirbti ir jų asmeninė patirtis negali būti tapatinama su komercinės paslapties pasinaudojimu ir atitinkamos naudos iš to gavimu.

33.       Teismas pabrėžė, kad atsakovams dirbant ieškovei, buvo pasirašyti susitarimai dėl sąžiningos dalykinės praktikos ir konfidencialios informacijos apsaugos, kur 1.1 punkte nurodyta, kad tai yra papildomos darbo sąlygos, neatskiriama darbo sutarties dalis, todėl teismas konstatavo, kad šis susitarimas galiojo atsakovų darbo ieškovės bendrovėje metu. Ieškovė nurodė, kad atsakovai atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją (komercines paslaptis), nurodytas sąrašo 4, 6 ir 8 punktuose. Teismas pažymėjo, jog ieškovės teikiamos paslaugos viešai skelbiamos bendrovės tinklapyje https://www.garantboats.eu/apie-mus, taip pat ieškovės elektroninėje parduotuvėje https://www.garantboats.eu/prekiu-katalogas, ten skelbiamos ir kainos, ir taikomos nuolaidos, paviešintas partnerių tinklas ir bendrovės, kurias ieškovė atstovauja, įkeltos atstovaujamų tiekėjų sertifikatų kopijos.

34.       Teismas dėl to, kad atsakovai dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, nurodė, jog atsakovai negalėjo žinoti, kada ir dėl kokios prekės / paslaugos perkančioji organizacija organizuos viešąjį pirkimą. Atkreipė dėmesį, kad viešieji pirkimai buvo skelbiami viešai per Centrines viešųjų pirkimų informacines priemones. Todėl darė išvadą, kad atsakovai niekaip negalėjo daryti įtakos perkančiosioms organizacijoms, skelbiant viešuosius pirkimus. O paskelbus apie viešuosius pirkimus, juose galėjo dalyvauti ir Bendrovė, jei būtų priimtas atitinkamas sprendimas dėl dalyvavimo.

35.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo įstatymo nustatyta tvarka tinkamai patvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo. Tai, kad ieškovės direktorius įsakymu patvirtino ieškovės komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos sąrašą, nereiškia, kad šiuo dokumentu turi būti vadovaujamasi ir kad tai yra teisinis pagrindas reikalauti žalos atlyginimo dėl jo nesilaikymo.

36.       Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyta informacija, kurią ji laiko konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų požymių (slaptumo, vertingumo ir protingų pastangų jai išsaugoti), todėl ji nelaikytina komercine paslaptimi, todėl negalima teigti, kad Bendrovė ta informacija pasinaudojo. Pati ieškovė viešai bendrovės tinklapyje bei el. parduotuvėje skelbė kainas, nuolaidas, viešino partnerių tinklą, atstovaujamas bendroves ir kt.

37.       Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas V. G. apgaule / piktnaudžiaudamas įgaliojimais bei ieškovės darbuotojų pasitikėjimu, atsakovės naudai ir interesais išvengė turtinės prievolės – 500 Eur transportavimo išlaidų. Ieškovė nepateikė įrodymų (valties transportavimo dokumento, važtaraščio, transportavimo išlaidų apmokėjimo dokumento, sąskaitos), pagrindžiančių ieškovės 500 Eur tiesioginių nuostolių, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

38.       Teismas dėl vadovo S. Š. atsakomybės pažymėjo, kad atsakovui S. Š. nei teisės aktai, nei darbo sutartis nedraudė įsteigti savo juridinį asmenį / vykdyti veiklą.

39.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui S. Š. teismas nutarė priteisti 5 367,90 Eur, atsakovui V. G. – 5 364,54 Eur, o Bendrovei – 8 676,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

40.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti žyminio mokesčio permoką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

40.1.                      pirmosios instancijos įvertino tik ieškinio dalį dėl atsakovų V. G. ir S. Š. neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės komercinių paslapčių atskleidimu, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl Bendrovės visuose pirkimuose neteisėtai įgyto konkurencinio pranašumo, kuriuo Bendrovė pasinaudojo siekdama gauti pelną bei pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Priimtame sprendime teismas nepasisakė dėl Bendrovės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos ieškovei atlyginimo. Nurodytos aplinkybės sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą;

40.2.                      pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir iš esmės rėmėsi atsakovų deklaratyvia, įrodymais nepagrįsta gynybine pozicija. Taip pat neįvertino S. Š. prieštaringų paaiškinimų, dėl ko sprendimas prieštarauja ne tik ieškovės nurodomoms aplinkybėms, bet ir patiems atsakovų teiginiams;

40.3.                      pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė nedalyvavo Valčių pirkime dėl valdybos nario S. P. sprendimo, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, jog sprendimus priimdavo tik tuometinis vadovas atsakovas S. Š., o su pirkimais susijusią informaciją teikė atsakovas V. G.. 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje liudijusi ieškovės pirkimų vadovė R. P. patvirtino, kad ji nebuvo įtraukta į viešuosius pirkimus, o visi kiti pirkimai buvo derinami būtent su atsakovu S. Š.. Šis liudijimas aiškiai paneigia S. Š. 2025 m. vasario 24 d. parengiamojo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus. Šių paaiškinimų metu buvo akcentuota, kad ieškovė nedalyvavo Valčių pirkime, kadangi, anot S. Š., negavo leidimo ir suderinimo iš valdybos, o vėliau dar pridėjo, jog tam, kad galėtų nupirkti laivą iš tiekėjo „MS BOAT“, tokio suderinimo ir leidimo reikia dar ir iš pirkimų vadovės R. P.;

40.4.                      ieškovės valdybos pirmininkas S. P. liudijo, kad apie Valčių pirkimą ir ieškovės nedalyvavimą jis sužinojo tik 2024 m. kovo – gegužės mėn., jau pradėjus eiti direktoriaus pareigas vietoje atsakovo S. Š., kai paaiškėjo, kad išėję darbuotojai įkūrė Bendrovę. Ieškovė buvo pradėjusi vidinį tyrimą, kuris parodė, kad pasiūlymas iš „MS BOAT“ nebuvo pateiktas ieškovei. S. P. patvirtino, kad klausimas dėl dalyvavimo pirkime nebuvo pristatytas valdybai, o ieškovė paprastai dalyvaudavo visuose viešuosiuose pirkimuose. Finansinės ieškovės galimybės leido įsigyti laivą iš „MS BOAT“ – apyvartinių lėšų trūkumas nebuvo kliūtis, nes ieškovė galėjo pasiskolinti iš grupės įmonių, o 2023 m. jai buvo suteikta virš 1,5 mln. Eur paskolų, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino;

40.5.                      pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, jog ieškovės sandoriai iki 150 000 Eur buvo sudaromi ieškovės administracijos vadovo savarankiškai, o tik sandoriai virš 300 000 Eur reikalavo ieškovės valdybos pritarimo. Akivaizdu, kad Valčių pirkimas, kurio savikaina 20 300 Eur, nebuvo finansiškai reikšmingas projektas, todėl ieškovės valdybos pritarimas nebuvo reikalingas. Taigi atsakovas S. Š. sprendimą nedalyvauti pirkime priėmė savarankiškai, siekdamas asmeninių tikslų – dalyvauti pirkime per savo ir V. G. įsteigtą Bendrovę;

40.6.                      pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie ieškovės dalyvavimą kitame viešajame projekte (Bosnijos ir Hercegovinos). Ieškovė pateikė įrodymus, kad sprendimą dalyvauti šiame pirkime atsakovas S. Š. priėmė savarankiškai, 2023 m. liepos 19 d. elektroniniu laišku nurodydamas atsakovui V. G.: „Tai derinam“. Pagal šį sprendimą ieškovė įsigijo pakabinamų variklių už 183 636,97 Eur – beveik 10 kartų brangiau nei laivas iš „MS BOAT“ – ir įvykdė 6 mėn. sutartį, patvirtindama, kad ieškovė finansiškai buvo pajėgi dalyvauti net ir gerokai didesnės apimties projektuose;

40.7.                      pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad atsakovas S. Š. tiekėją „MS BOAT“ vertino kaip rizikingą tiekėją tik būdamas ieškovės direktoriumi, tačiau savo ir V. G. Bendrovei tas pats tiekėjas jau nebuvo „rizikingas“. Pirmosios instancijos teismas patikėjo atsakovų išgalvota versija apie tariamas rizikas, nors byloje nėra jokių duomenų apie jų vertinimą, rizikos nebuvo pristatytos ieškovės valdybai, neieškota alternatyvių tiekėjų. Faktas rodo, kad tikslas buvo kryptingai perkelti viešojo pirkimo projektą į Bendrovę ir gauti tiesioginę naudą;

40.8.                      pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Valčių pirkime pasiūlymas nebuvo pateiktas S. P. sprendimu, nors pats atsakovas S. Š. pripažino, kad jis nusprendė neteikti pasiūlymo šiame pirkime;

40.9.                      dėl neteisėtų atsakovų veiksmų Bendrovė pasisavino ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime, pateikdama jį nuo savo įmonės, kai tas pats atsakovas V. G. tuo pat metu atstovavo ir Bendrovę, ir ieškovę. Todėl teismo argumentai, kad neva nežinoma pasiūlymo kaina, tiekėjas ar pirkimo laimėjimo tikimybė, turi būti panaikinti;

40.10.                      pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos medžiagą, neišanalizavęs ir neišklausęs ieškovės argumentų, neteisingai pasisako dėl komercinę paslaptį Valčių pirkime sudarančios informacijos. Pirmosios instancijos teismo išvados taip pat prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo aiškiai ir kryptingai formuojamai praktikai dėl komercinių paslapčių. Ieškovės komercinę paslaptį sudarė komercinis pasiūlymas, kurį ji pateikė perkančiosios organizacijos atstovei, planuojant dalyvauti Valčių pirkime, tai yra vykdytoje rinkos apklausoje. Būtent šis komercinis pasiūlymas, kuris buvo atskleistas Bendrovei, yra komercinė atsakovės paslaptis, kuri neteisėtai buvo atskleista atsakovo V. G. perduodant šį pasiūlymą Bendrovei. Šis komercinis pasiūlymas pateikė informaciją, tai yra planuojamą laivo pardavimo kainą Valčių pirkime, į kurią buvo įtraukta laivo įsigijimo iš „MS BOAT“ savikaina ir pelno marža pirkime;

40.11.                      Lietuvos apeliacinis teismas kryptingai formuoja savo praktiką, kad tokia informacija, kaip pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose, planuojama pardavimo kaina, kainodara yra specifinė informacija, kuri yra vertinga dėl savo slaptumo ir kurią sužinojęs neteisėtai asmuo įgyja konkurencinį pranašumą. Bendrovė, neturėdama ir iki tol nebuvusi laimėjusi nei vieno viešojo pirkimo, nežinodama laivų kainodaros viešajame pirkime, tiekimo kanalų, neteisėtai įgijo konkurencinį pranašumą būtent panaudodama šiame pirkime ieškovės išankstinį komercinį pasiūlymą (identišką) ir tokiu būdu laimėjo Valčių pirkimą. Atsakovai neįrodė, kokiais būdais gavo tiekėjų pasiūlymus visuose trejuose pirkimuose;

40.12.                      pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ji organizavo ir vykdė rinkos dalyviams, t. y. potencialiems pirkėjams drono Deep Trekker pristatymą. Būtent atsakovas V. G. dar 2023 m. rugsėjo 21 d., veikdamas ieškovės vardu, kvietė suinteresuotus asmenis į povandeninio drono Deep Trekker demonstraciją ir testavimą. Iškart po šios demonstracijos, „Aras“ pareiškė susidomėjimą drono pirkimu, todėl dar 2023 m. spalio 13 d. buvo pateiktas komercinis pasiūlymas nuo ieškovės. Tačiau tuo pačiu metu, atsakovai V. G. ir S. Š., dar dirbdami ieškovei, jau ruošė kryptingą planą kaip perimti šį projektą savo Bendrovei. Atsakovai su Bendrove pasirūpino, kad ši 2024 m. sausio 17 d. taptų šių dronų atstove Lietuvoje. Kaip byloje paliudijo S. P., atsakovai sąmoningai, išeidami iš darbo, neperdavė šio einamojo projekto naujai atėjusiam įmonės vadovui. Todėl dėl šių tyčinių atsakovų veiksmų / neveikimo, ieškovė objektyviai net nespėjo sudalyvauti šiame drono pirkime;

40.13.                      pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad nepriklausomai nuo to, su kokiu komerciniu pasiūlymu ieškovė būtų dalyvavusi drono pirkime, pirkimą būtų laimėjusi Bendrovė, kadangi atsakovui V. G. buvo žinomos ieškovės planuojamo teikti komercinio pasiūlymo šiame pirkime sąlygos. Atsakovai sumažino kainą nuo ieškovės komercinio pasiūlymo 29 000 Eur iki 27 400 Eur ir tokiu būdu įgijo komercinį pranašumą drono pirkime. Teismas nevertino, kad Bendrovė drono pirkime taip pat pasisavino ieškovės komercinį pasiūlymą, įskaitant drono tiekėją, savikainą, pelno maržą ir visą kainodarą, t. y. pakeitė tik įmonės pavadinimą ir pritaikė nuolaidą, kad Bendrovės pasiūlymas būtų konkurencingiausias;

40.14.                      pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas V. G., dirbdamas ieškovei ir eidamas viešųjų pirkimų projekto vadovo pareigas, buvo atsakingas ir vykdė Vidaus vandens kelių direkcijos pirkimus, susijusius su vandens navigacinių ženklų (bujų) įsigijimu bei užtikrindavo šių pirkimų įgyvendinimą, t. y. rūpinosi šių Vandens navigacinių ženklų tiekėjo paieška, komercinių pasiūlymų gavimu bei pardavimo procesu, taip pat užtikrindavo sutarties vykdymą, vesdavo komunikaciją su bendrovės klientu, tai yra – Vidaus vandenų direkcija. Nevertino ir to, kad atsakovas V. G., pasinaudodamas darbo metu ieškovei gauta konfidencialia informacija apie ieškovės tiekiamų prekių įkainius, tiekėjus bei kainodarą, darbo metu gautais tiekėjų kontaktais, perdavė šią informaciją Bendrovei, kuri pažeisdama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KT) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, panaudojo šią komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo pelno siekimui ir perėmė šį modelį. Pirkimas buvo įvykdytas neskelbiamų derybų būdu, tai yra apklausiant rinkoje esančius tiekėjus. Ieškovė, kuri iki tol buvo šių navigacinių ženklų tiekėja nurodytai perkančiajai organizacijai, net nebuvo informuota apie tokį pirkimą ir negavo jokio pranešimo;

40.15.                      atsakovai pirmosios instancijos teismui neįrodė, kad ieškovė ar su ja susiję asmenys esą būtų artimi Rusijai, todėl dalyvavimas konkursuose buvo ribotas. Ieškovė priešingų įrodymų neteikė, nes negalvojo, kad tokį motyvą pirmosios instancijos teismas įtrauks į apskųstą sprendimą. Todėl ieškovė pateikė naujus įrodymus patvirtinančius, kad S. P. ir kiti su ieškove susiję asmenys yra aktyvūs Ukrainos pusės rėmėjai;

40.16.                      byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovei ginčo laikotarpiu būtų buvusi apribota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

40.17.                      komerciniai pasiūlymai apėmė planuojamas prekių pardavimo kainas valčių ir drono pirkimuose, įskaitant pelno maržas. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ši informacija nėra vieša, todėl teismas neteisingai nustatė komercinės paslapties turinį, klaidingai teigdamas, kad pasiūlymus, parduodamas prekes ir kontaktinius klientų duomenis galima lengvai rasti internete;

40.18.                      pirmosios instancijos teismo išvada, esą byloje nėra įrodymų, kad atsakovams būtų aiškiai nurodyta, kokia informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylai. Apeliantės pateikti įrodymai rodo, kad ieškovė nuolat stengėsi apsaugoti konfidencialią informaciją, aiškiai ją įvardijo vidiniuose dokumentuose ir sudarė papildomus susitarimus, užtikrinančius, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija būtų aiški ir žinoma atsakovams;

40.19.                      pirmosios instancijos teismo argumentas, esą patvirtintas ieškovės direktoriaus įsakymas dėl komercinės ir konfidencialios informacijos sąrašo nereiškia, kad jo privalu laikytis ir nėra teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo dėl nesilaikymo, yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Teismas nepaaiškina, kodėl neturėtų būti privaloma laikytis patvirtinto sąrašo, kuris buvo atsakovų pasirašytas ir jiems žinomas;

40.20.                      pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad atsakovai Bendrovę įsteigė tik nutraukę darbo santykius su ieškove. Iš tiesų konkurencinę įmonę atsakovai įkūrė 2023 m. gegužės 2 d., dar dirbdami ieškovei, vadovo ir viešųjų pirkimų projektų vadovo pareigose, kai jau buvo žinoma apie planuojamą Valčių pirkimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad atsakovas V. G. tuo pačiu metu ėjo abiejų įmonių pareigas, per kurias nutekino ieškovės komercinę paslaptį, ir kad atsakovas S. Š., būdamas vadovu, priėmė sprendimą, veikdamas interesų konflikte, neinformuodamas valdybos, leido V. G. toliau pasiekti konfidencialią informaciją, dėl ko atsirado žala ieškovei;

40.21.                      faktą, kad Bendrovė pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą Valčių pirkime, patvirtina identiškumas – pasiūlymai sutapo iki cento tikslumo. Liudytoja I. M. nurodė, kad per 15 metų viešųjų pirkimų patirties jai dar nebuvo tekę matyti, kad du tiekėjai pateiktų centų tikslumu vienodus pasiūlymus;

40.22.                      apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas be motyvų atmetė ieškovės nurodytas atsakovo S. Š., kaip įmonės vadovo, atsakomybės sąlygas, neargumentuodamas ir nemotyvuodamas tokio savo sprendimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovo S. Š. neteisėti veiksmai pasireiškia 1) nevykdant bendrovės vidaus dokumentuose, darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose numatytų įpareigojimų atskleisti darbdaviui tokią informaciją; saugoti įmonės konfidencialią ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją; 2) pažeidžiant fiduciarines įmonės vadovo pareigas. Eidamas ieškovės vadovo pareigas, kartu su viešųjų pirkimų projektų vadovu įsteigė konkuruojančia veikla užsiimantį juridinį asmenį – Bendrovę. Apie tai atsakovas S. Š. neinformavo ieškovės valdybos narių, ką turėjo ir privalėjo padaryti. Jo veiksmai ieškovės atžvilgiu neatitinka rūpestingo, apdairaus ir lojalaus vadovo elgesio standarto. Jis ne tik pats veikė interesų konflikte, priėmė verslo sprendimą nebūdamas sąžiningas, bet ir leido atsakovui V. G. toliau dirbti ieškovės viešųjų projektų vadovu, dėl ko pastarajam tapo žinoma apie ginčo viešuosius pirkimus, komerciniai pasiūlymai;

40.23.                      pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs išsamiai, priteisė iš ieškovės atsakovų naudai 19 408,69 Eur bylinėjimosi išlaidų – daugiau nei pusę ieškinyje reikalautos sumos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatė atstovavo visus tris atsakovus, tačiau kiekvienas teikė praktiškai identiškus dokumentus, reikalavusius minimalios papildomos sąnaudų, o posėdžiuose dalyvavo tik du asmenys, nes trečiasis atsakovas – juridinis asmuo, atstovaujamas vieno iš jų. Taigi, priteisdamas visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo protingumo kriterijaus, neatsižvelgė į bylos nesudėtingumą ir nepaisė kasacinio teismo išaiškinimų, kad esant keliems atsakovams, kai procesiniai sprendimai pagrįsti vienoda pozicija, bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingos. Todėl sprendimas dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat turėtų būti panaikinta.

41.       Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

41.1.                      ieškovė ieškinyje nepareiškė jokių papildomų materialių reikalavimų dėl Bendrovės tariamo sąžiningos konkurencijos pažeidimo, apsiribodama tik Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo argumentavimu. Ieškovė apeliaciniame skunde sumaišo ieškinio reikalavimus su argumentais, nes kritikuoja teismo sprendimą dėl neįvertintų tariamų veiksmų ir priežastinio ryšio – tai iš esmės yra ieškinio motyvai, kurių ji neįrodinėjo. Ieškinyje nenurodyta, kaip konkretus pažeidimas pasireiškė, todėl teismas pagrįstai nevertino detaliai ieškovės argumentų;

41.2.                      pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovai S. Š. ir V. G. neatskleidė, nepanaudojo ir neperdavė komercinę paslaptį turinčios informacijos kitai įmonei (Bendrovei), o atsakovė Bendrovė jos neteisėtai negavo, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio skundo motyvais egzistuotų absoliutus CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas;

41.3.                      ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos įmonėje būtų galiojęs sprendimas, įpareigojantis vadovą ar darbuotojus dalyvauti visuose viešuosiuose pirkimuose. Tokios pareigos nėra numatytos nei ieškovės direktoriaus nuostatuose, nei atsakovų S. Š. ir V. G. darbo sutartyse;

41.4.                      ieškovės nedalyvavimą visuose galimuose viešuosiuose pirkimuose patvirtina Valties viešojo pirkimo aplinkybės: pirkimas buvo suskaidytas į 3 dalis, o ieškovė nedalyvavo ne tik 1, bet ir 3 pirkimo dalyje, nesikreipdama su pretenzijomis ar ieškiniu dėl 3 pirkimo dalies. Tai rodo, kad ieškovė rinkosi, kuriuose pirkimuose dalyvauti, ir ne visuose dalyvaudavo;

41.5.                      pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovės pirkimų politika patvirtina – atsakovai nedalyvavo Valties viešajame pirkime ne savo sprendimu. Sprendimus dėl prekių ir viešųjų pirkimų priimdavo atsakovas S. Š., derindamas juos su valdybos nariu S. P., turėdamas teisę savarankiškai nuspręsti, kuriuose pirkimuose dalyvauti. Atsakovas V. G., neturėdamas pasirašytų pareiginių nuostatų, rinko informaciją apie pirkimus, vertino prekių atitikimą specifikacijoms ir patikimumą bei perdavė informaciją atsakovui S. Š. ir S. P.. Atsakovas S. Š. vertino, ar ieškovė turi reikiamas prekes, jų kainą ir finansinę galimybę jas įsigyti. Ieškovė nedalyvaudavo pirkimuose, jei prekė buvo neprieinama, per brangi, nepatikima, neturėjo su gamintoju patirties arba neatitiko pristatymo terminų ir specifikacijos. Liudytojas S. P. patvirtino, kad atsakovai rūpinosi prekių tinkamumo vertinimu, o pats su Valties pirkimo sąlygomis nesusidūrė;

41.6.                      ieškovės buvusio vadovo, atsakovo S. Š., priimamiems sprendimams įtaką darė tai, kad ieškovė priklauso UAB „Garant Group“ įmonių grupei, kurios akcininkai ir vadovai yra ieškovės valdybos nariai (S. ir A. P.), o S. P. taip pat yra ieškovės valdybos pirmininkas. „Garant Group“ yra P. šeimos verslas, o šiai grupei priklausančios įmonės skolindavo ieškovei pinigų pagal trumpalaikes paskolos sutartis. Atsižvelgiant į šią įmonių grupės valdymo struktūrą, tarpusavio ryšius ir pinigų skolinimo aplinkybes, ieškovės veiklos sprendimai buvo priimami ir buvusio vadovo sandoriai sudaromi pagal kontrolės kriterijų;

41.7.                      karo Ukrainoje aplinkybės taip pat turėjo įtakos ieškovės vadovo priimamiems sprendimams, nes dėl sąsajų su Rusija ir grėsmės nacionaliniam saugumui ieškovė buvo ne kartą pašalinta iš viešųjų pirkimų. Tą patvirtino liudytojas S. P.. Todėl ieškovės valdybos pirmininkas S. P. buvo nurodęs ginčo laikotarpiu vengti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ypatingai tuose, kuriuose ieškovė neturi savo sandėlyje įsigijusi prekės, neturi patikimų tiekėjų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors atsakovas S. Š. ir turėjo teisę laisvai spręsti, kuriuose prekių pirkimuose ir viešuosiuose pirkimuose dalyvauti, tai sprendė, tačiau jo sprendimus kontroliavo valdybos narys S. P., kuris žinodamas ieškovės finansinę būklę, skolinimosi poreikį, prekių objektų pasiūlymą, tiekėjų sąrašą, galimas neigiamas pašalinimo iš viešojo pirkimo dėl sąsajų su Rusija pasekmes, nepritarė ieškovės prekės įsigijimui iš gamintojo „MS BOAT“, su kuriuo ieškovė neturėjo verslo patirties, bei nepritarė ieškovės dalyvavimui Valties viešajame pirkime;

41.8.                      Liudytojos R. P. parodymai iš dalies neatitinka rašytinių nuostatų 11.4.2 punkto. Liudytoja apklausta R. P. patvirtino, jog įmonėje buvo patvirtinta prekių pirkimo ir tvirtinimo matrica, kartu nurodė, jog ši matrica negaliojo viešiesiems pirkimams ir laivų pirkimui. Tačiau ieškovė byloje nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti šiuos liudytojos teiginius. Tikėtina, kad liudytoja, kalbėdama apie prekių pirkimo ir tvirtinimo matricą, turėjo omenyje būtent nuostatus, kurie, priešingai negu teigia liudytoja, patvirtina, jog įmonės vadovas privalo gauti atsakingų asmenų patvirtinimą sudarant sandorius su prekių teikėjais, kai sandorių vertė yra nuo 1 000 Eur iki 25 000 Eur. Nuostatai nenumato išimčių, kad sandoriams, sudaromiems dėl įsigyjamos aliuminio valties ar dėl prekių, kurios būtų parduodamos viešuosiuose pirkimuose, nereikalingas nuostatuose numatytų atsakingų asmenų pritarimas. Nuostatų 11.4.2 punktas, kuriuo remiasi atsakovai, reglamentuoja sandorių sudarymą su prekių teikėjais ir tokių sandorių patvirtinimą įmonės viduje. Šis punktas reglamentuoja ieškovės vadovo pareigas prekių pirkimo, o ne viešojo pirkimo procese;

41.9.                      atsakovai, priešingai nei teikia ieškovė, nuosekliai įrodinėjo, kad, sužinoję apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. paskelbtą Valties viešąjį pirkimą, vertino dalyvavimo rizikas. Atsakovas S. Š. pateikė pirkimo sąlygas valdybos nariui S. P., kuris nepritarė prekės iš „MS BOAT“ įsigijimui, todėl pagal nuostatų 11.4.2 punktą tokio pirkimo nepatvirtino. Kadangi ieškovė neturėjo alternatyvios prekės, atsakovas S. Š., pasitaręs su S. P., priėmė sprendimą nedalyvauti Valties viešojo pirkimo 1 objekto dalyje;

41.10.                      ieškovės 2024 m. gruodžio 8 d. byloje pateiktas el. susirašinėjimas tarp atsakovų S. Š. ir V. G. nepatvirtina ieškovės teiginių. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovai tiesiog keičiasi informacija apie kvietimą dalyvauti viešajame pirkime, o atsakovas S. Š. nurodo „tai derinam“, turėdamas omenyje derinimą su nuostatuose numatytais atsakingais asmenimis. Susirašinėjimas atspindi įprastą atsakovų darbo eigą;

41.11.                      ieškovė skunde skambiai įvardija jos dalyvavimą Bosnijos ir Hercegovinos viešajame projekte kaip reikšmingą įrodymą, tačiau pati byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie šį organizuotą viešąjį pirkimą, jo sąlygas, tiekėją, prekių kainą, atsiskaitymo sąlygas, apeliantės finansinę padėtį šio viešojo pirkimo metu, valdybos protokolinį pritarimą. Ieškovės 2024 m. gruodžio 8 d. byloje pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovų tarpusavio el. susirašinėjimas) nesuteikia net minimalios informacijos apie šį ieškovės dalyvavimą šiame viešajame pirkime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nevertino šių ieškovės motyvų, kurių ieškovė iš esmės neįrodinėjo;

41.12.                      Nors Valties viešojo pirkimo 1 pirkimo objekto dalyje dalyvavo ne ieškovė, o atsakovė Bendrovė, tačiau atsakovės patirtis ir santykis su viešaisiais pirkimais buvo kitoks negu ieškovės, o tai yra reikšminga aplinkybė vertinant, kodėl ieškovė gamintoją „MS BOAT“ laikė nepatikimu, o Bendrovė tokiu jo nelaikė arba neskyrė tam reikšmės. Atsakovai, dirbdami ieškovės įmonėje, 2023 m. gegužės 2 d. įsteigė Bendrovę. Nei darbo sutartys, nei kiti teisės aktai nedraudė atsakovams tuo pačiu metu turėti kito juridinio asmens akcijų. Abu atsakovai žinojo, kad ieškovė dėl didelės rizikos nepristatyti laiku prekės, dėl verslo patirties neturėjimo su gamintoju „MS BOAT“, dėl grėsmės būti pašalintai iš viešųjų pirkimų, dėl apeliantės finansinės padėties ir kitų aplinkybių nedalyvaus Valties viešojo pirkimo 1 pirkimo objekto dalyje, todėl atsakovai nusprendė šiame Valties viešajame pirkime sudalyvauti savo naujai įsteigtos įmonės vardu;

41.13.                      perkančiajai organizacijai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai 2023 m. rugpjūčio 3 d. paskelbus viešą pirkimą dėl valties, atsakovas V. G., atstovaudamas Bendrovę, kreipėsi į gamintoją „MS BOAT“ dėl komercinio pasiūlymo, kuris nurodė 6 mėnesių pagaminimo terminą. Atsakovai suprato, kad prekės pristatyti iki viešojo pirkimo termino – 2023 m. lapkričio 15 d. – gali būti neįmanoma, tačiau nusprendė rizikuoti, nes įmonė neturėjo patirties viešuosiuose pirkimuose ir galimos neigiamos pasekmės neatrodė reikšmingos. Tai buvo pirmasis Bendrovės dalyvavimas viešajame pirkime, ir, laimėjus pirkimą, valtis buvo pristatyta vėluojant, perkančiajai organizacijai pratęsus terminą, sandoris buvo įvykdytas;

41.14.                      ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai, manydami, jog „MS BOAT“ yra nepatikimas tiekėjas ieškovei, turėjo rasti kitą tiekėją nuo 2023 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. Ieškovė nereiškė ieškinio atsakovams dėl to, kad atsakovas V. G. netinkamai vykdė savo darbines pareigas, nesurado kito alternatyvaus prekės gamintojo ar tiekėjo, todėl apeliaciniame skunde ieškovė negali kelti naujų motyvų, skųsdama teismo sprendimą;

41.15.                      Priešingai negu nurodo ieškovė, iš ieškovės 2023 m. birželio 2 d. komercinio pasiūlymo yra akivaizdu, kad jis yra pateiktas ne perkančiajai organizacijai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, o kitai organizacijai - Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, šis 2023 m. birželio 2 d. komercinis pasiūlymas galiojo iki 2023 m. liepos 31 d., t. y. jo galiojimas pasibaigė dar iki perkančioji organizacija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2023 m. rugpjūčio 3 d. paskelbė apie Valties viešąjį pirkimą. Vadinasi, ieškovė negalėjo 2023 m. birželio 2 d. kitai organizacijai Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai parengto ir pateikto komercinio pasiūlymo laikyti komerciniu pasiūlymu, teikiamu dar nepaskelbtame, ateities viešajame pirkime, kurį kita perkančioji organizacija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba paskelbė tik 2023 m. rugpjūčio 3 d.;

41.16.                      nors ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad jos komercinio pasiūlymo perkančiajai organizacijai Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, atlikusiai tik rinkos tyrimą, valties ir jos priedų kaina buvo 61 710 Eur, o Bendrovė kitai perkančiajai organizacijai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai Valties viešajame pirkime pateikė komercinį pasiūlymą tai pačiai 61 710 Eur kainai, tačiau vien matematinio skaičiaus lyginimas negali patvirtinti, jog atsakovai atskleidė apeliantės komercines paslaptis;

41.17.                      atsakovas V. G. rinkos tyrimą atlikusiai Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame buvo detalizuota aliuminio valties S550WT specifikacija, kurią sudarė standartinė ir papildoma (dviguba konsolė, 2 suoliukai, arka, stogelis) įranga. Tuo tarpu atsakovė Bendrovė kitai perkančiajai organizacijai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai Valties viešojo pirkimo 1 pirkimo objekto dalyje pateikė komercinį pasiūlymą su kita valties specifikacija: perkančioji organizacija ketino pirkti valtį be arkos (arba kaip nurodyta ieškinio 7 priedo vertime – lankinio), skyrėsi reikalavimai keleivių sėdynėms – 2 vnt. dviviečių sulankstomų sėdynių valties šonuose, specialūs stogo reikalavimai, nereikalaujama valties dalis – laivo lankinis (arka). Taigi, skyrėsi papildomos įrangos specifikacija ir byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kokia būtų buvusi ieškovės prekės kaina, jeigu ji būtų teikusi komercinį pasiūlymą su preke, atitinkančia Valties viešojo pirkimo specifikacijas;

41.18.                      ieškovė teigia, kad jos komercinę paslaptį sudarė komercinis pasiūlymas, kurį atsakovas V. G. pateikė Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai rinkos apklausos metu, planuojant dalyvauti Valties viešajame pirkime. Atsakovai su šiuo teiginiu nesutinka, nes ieškovė šiuo motyvu pirmosios instancijos teisme ir ieškinyje nesiremdama bando pateikti naujus argumentus;

41.19.                      ieškovė naujai teigia, kad jos komercinę paslaptį sudarė komercinis pasiūlymas, pateiktas perkančiosios organizacijos atstovei rinkos apklausos metu. Tačiau ieškinyje ji įrodinėjo, kad atsakovas V. G., valdydamas konfidencialią informaciją apie partnerius ir kainas, nepateikė pasiūlymo ieškovės vardu, o parengė jį atsakovės vardu. Kadangi šie apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesutampa su ieškinio, pirmosios instancijos teismas jų nevertino, todėl jie negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme;

41.20.                      nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad neva atsakovai nepateikė byloje įrodymų, kokiais būdais gavo tiekėjų pasiūlymus visuose trijuose pirkimuose, kadangi akivaizdžiai panaudojo ieškovės komercinius pasiūlymus. Priešingai, atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, kad, sužinoję, jog ieškovė neketina įsigyti valties iš gamintojo „MS BOAT“ ir nedalyvaus Valties viešojo pirkimo 1 pirkimo objekto dalyje, jie, veikdami atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kreipėsi į „MS BOAT“ dėl komercinio pasiūlymo. Atsakovė gavo ir priėmė pasiūlymą, kurio bazinė komplektacija sutampa su ieškovės pasiūlymu, tačiau papildoma komplektacija ir kaina skyrėsi dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Valties pirkimo specifikacijos skirtumų. Pagal šį pasiūlymą „MS BOAT“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kurios priedu Nr. 1 buvo tas pats komercinis pasiūlymas;

41.21.                      ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jos vardu teiktas 2023 m. birželio 2 d. komercinis pasiūlymas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai rinkos tyrimo tikslais yra laikytina konfidencialia informacija pagal Konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) sąrašo 4 ir 8 punktus. Ieškovės vardu pateiktas 2023 m. birželio 2 d. komercinis pasiūlymas neatitinka nei vieno iš Konfidencialios informacijos sąrašo 4 ir 8 punkte numatyto kriterijaus, nes tai nebuvo ieškovės vykdomas projektas, nebuvo planuojamas pirkimas ar pardavimas, pateikdama šį komercinį pasiūlymą, ieškovė nedalyvavo viešajame pirkime, nes komercinis pasiūlymas buvo teikiamas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovės prašymu išimtinai rinkos tyrimo tikslu, nenurodant jo jokių sąsajų su kitos perkančiosios organizacijos ateityje planuojamu viešuoju pirkimu;

41.22.                      ieškovės apeliaciniame skunde pateikti motyvai dėl komercinės paslapties pripažinimo yra nekonkretūs, nes apsiribojama tik Konfidencialios informacijos sąrašo punktų citavimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neapibrėžė, kokia konkreti informacija ir kur buvo laikoma jos komercine paslaptimi. Nei ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei posėdžio metu ieškovė nenurodė, kuri konkrečiai informacija buvo laikoma komercine paslaptimi. Dėl šio neaiškumo atsakovams nebuvo suformuotas aiškus suvokimas, kas yra ieškovės komercinė paslaptis, o įrodymų apie jos aiškų įvardijimą byloje nėra. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta informacija gali būti prieinama iš viešų šaltinių ir būti naudojama bendruose rinkos sandoriuose;

41.23.                      ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ji organizavo ir vykdė drono Deep Trecker pristatymą rinkos dalyviams, nors byloje nepateikė įrodymų, kad tikrai ieškovė organizavo ir vykdė šį pristatymą. Atsakovai atsiliepime į ieškinį pateikė įrodymus, kad dronų gamintojas, o ne ieškovė ar atsakovai, 2023 m. rugsėjo 26 d. organizavo Deep Trecker ROV demonstravimą ir testavimą Laukžemių tvenkinyje, kuriame dalyvavimas buvo nemokamas ir atviras visiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovės pateiktoje drono demonstravimo reklaminėje skrajutėje buvo nurodyta, kad registracija vykdoma per buvusį ieškovės darbuotoją, atsakovą V. G., nes nurodytas jo elektroninio pašto adresas. Tačiau drono gamintojas nebuvo pavedęs ieškovei organizuoti ar vykdyti drono pristatymo, o ieškovė nebuvo drono pardavėja ar gamintojo įgaliota atstovė Lietuvoje;

41.24.                      ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai, po darbo sutarčių nutraukimo, dalyvaudami Policijos departamento 2024 m. kovo 25 d. paskelbtame povandeninio drono viešajame pirkime, pasisavino jos komercinį pasiūlymą, pateiktą rinktinei „Aras“ 2023 m. sausio 4 d. Tačiau ieškovė nepagrįstai lygina du skirtingus komercinius pasiūlymus. Ieškovė ir Bendrovė niekada kartu nedalyvavo drono Deep Treker viešajame pirkime. Deep Treker gamintojo demonstravimo metu dalyvavo rinktinės „Aras“ atstovas, kuris susidomėjo povandeniniu dronu. Atsakovas V. G. dar būdamas ieškovės darbuotoju, 2023 m. sausio 4 d. savo iniciatyva pateikė rinktinei „Aras“ komercinį pasiūlymą įsigyti Kanados gamintojo Deep Treker povandeninį droną ir nurodė, kad šis komercinis pasiūlymas galioja 60 dienų. Svarbu tai, kad 2023 m. sausio 4 d. komercinis pasiūlymas rinktinei „Aras“ buvo pateiktas ne viešojo pirkimo procedūros metu, ne rinkos tyrimo metu, bet teiktas kaip ieškovės savarankiškai inicijuotas komercinis pasiūlymas dėl prekės pardavimo. Per komerciniame pasiūlyme nurodytą terminą rinktinės „Aras“ atstovai niekaip nesureagavo, komercinis pasiūlymas neteko galios. Atsakovas V. G. negalėjo žinoti, kad daugiau nei po metų (2024 m. kovo 25 d.) Policijos departamentas paskelbs apie drono viešąjį pirkimą ir paviešins jo sąlygas;

41.25.                      Priešingai nei teigia ieškovė, informacija apie Kanados drono gamintoją „Deep Treker“ ir jo prekę buvo viešai prieinama ir nebuvo laikoma komercine paslaptimi. Pavyzdžiui, apeliantės vardu 2023 m. sausio 4 d. parengtame komerciniame pasiūlyme rinktinei „Aras“ buvo nurodyta aktyvi nuoroda į gamintojo interneto puslapį, kuriame buvo pateikta informacija apie povandeninį droną Deep Treker PIVOT SMART https://www.deeptrekker.com/products/underwaterrov/pivot. Informacija apie šią prekę, jos gamintoją, prekės kainą galėjo būti prieinama bet kuriam šia sritimi besidominčiam subjektui, kreipusis į Kanados gamintoją jo interneto tinklapyje nurodytu adresu. Šio drono Deep Treker gamintojas niekada nebuvo ieškovės klientas ar tiekėjas, nes ieškovė nėra pirkusi šio gamintojo prekių (dronų), nebuvo šio gamintojo oficiali įgaliota atstovė Lietuvoje;

41.26.                      ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl Vidaus vandens kelių direkcijos navigacinių ženklų (bujų) viešojo pirkimo yra teisiškai nepagrįsti ir nesusiję su teismo sprendimo motyvų revizija. Ieškovė pateikia įvairias versijas, kurios prieštarauja ne tik byloje pateiktiems įrodymams, bet ir Viešųjų pirkimų įstatymui, todėl jos argumentai neturi pagrindo;

41.27.                      po darbo sutarčių su ieškove nutraukimo, perkančioji organizacija Vidaus vandens kelių direkcija 2024 m. balandžio 30 d. ir gegužės 7 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovą V. G. kaip Bendrovės darbuotoją dėl komercinių pasiūlymų pateikimo navigacinių ženklų (bujų) viešajame pirkime. Atsakovai nėra atsakingi dėl to, kad perkančioji organizacija kreipėsi į juos dėl komercinio pasiūlymo pateikimo. Atsakovams nėra žinoma, ar perkančioji organizacija nesikreipė ir į ieškovę dėl tų pačių prekių pardavimo. Todėl atsakovė Bendrovė dalyvavo šiame viešajame pirkime, pateikdama komercinius pasiūlymus pačios perkančiosios organizacijos iniciatyva (užklausimu), kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl šio epizodo, susiję su tariamais pažeidimais viešojo pirkimo organizavime, nėra susiję su byla. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų skundusi viešojo pirkimo organizavimo tvarką;

41.28.                      vertinant, ar atsakovas S. Š. pažeidė apeliantės ieškinyje nurodytas valdymo organo fiduciarines pareigas, konkrečiai, pareigą vengti interesų konflikto, pranešti apie konfliktą, nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis bei pareigą informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra, pastebėtina, kad ieškovė ieškinyje nedetalizavo, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais pasireiškė šių konkrečių CK 2.87 straipsnio 3, 4, 5, 6, 9 dalyse numatytų fiduciarinių pareigų pažeidimas. Ieškovė ieškinyje tik pateikė teisės aktų citatas, bet nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kaip konkrečiai atsakovas S. Š. pažeidė konkrečias fiduciarines pareigas, nurodytas šiose teisės normose;

41.29.                      Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos įmonėje buvo aprašyta pelno apskaičiavimo formulė, metodika, ar kad atsakovas žinojo konkretų tik ieškovei būdingą pelno procentą, taikytiną viešuosiuose pirkimuose, arba kad ieškovė planavo dalyvauti konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose dėl valties, drono ir vandens navigacinių ženklų pardavimo. Byloje nėra įrodymų apie realius ieškovės planus dalyvauti šiuose pirkimuose, ir nėra įrodymų, kad atsakovas, teikdamas komercinius pasiūlymus per savo naujai įsteigtą įmonę, būtų pritaikęs būtent ieškovės pelno procentinę dalį. Konkrečios įmonės pelno dydis gali būti svarbus konkurencijoje viešajame pirkime, tačiau kadangi ieškovė ir atsakovė nekonkuravo tuose pačiuose pirkimuose ir ieškovė neteikė komercinių pasiūlymų šiuose viešuosiuose pirkimuose, atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovės planuojamą pelną ir todėl nepažeidė fiduciarinių pareigų;

41.30.                      ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai buvo atstovaujami tik vieno jų, nes visi trys atsakovai buvo atstovaujami advokatės J. J., kaip patvirtina pasirašyta atstovavimo sutartis. Procesiniuose dokumentuose atsakovų pozicija buvo individualizuota, kiekvienas atsakovas gynėsi nuo jam pareikštų reikalavimų, susijusių su jų buvusia pozicija ieškovėje ir veiksmų specifika. Byloje vyko 6 teismo posėdžiai, ir apeliantė nuolat teikė didelės apimties įrodymus ir paaiškinimus, kas lėmė atsakovų advokatės laiko sąnaudų ir bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų patirtos išlaidos būtų per didelės ar nepagrįstos, ir nenurodė teisinių pagrindų jas mažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

43.       Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus - Paramos suteikimo Ukrainai patvirtinantį protokolą bei pavedimą.

44.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai būtinybė pateikti tokius įrodymus atsirado vėliau. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamos apeliacijos procesinį rezultatą, nėra tikslinga priimti teikiamus naujus įrodymus.

Dėl papildomų paaiškinimų (ne) priėmimo

45.       Apeliantė 2025 m. lapkričio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

46.       Kartu pažymėtina, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip minėta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

47.       Bylos duomenimis ieškovė 2018 m. birželio 20 d. su atsakovu S. Š. sudarė darbo sutartį Nr. 066, kurios pagrindu S. Š. buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“  komercijos vadovo pareigose. Šias pareigas S. Š. atliko  iki 2019 m. spalio 4 d., kol buvo paskirtas ieškovės vadovu – direktoriumi, šiose pareigose atsakovas dirbu laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2024 m. vasario 29 d. Darbo sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

48.       Bylos duomenims nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. su atsakovu V. G. sudarė darbo sutartį Nr. 064, kurios pagrindu V. G. buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku. Nuo 2019 m. sausio 2 d. darbo sutartis buvo pakeista ir V. G. pradėjo dirbti viešųjų pirkimų projektų vadovu. Darbo sutartis su atsakovu V. G. nutraukta 2024 m. vasario 9 d. atsakovo prašymu (DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu).

49.       Bylos duomenimis atsakovai 2023 m. gegužės 2 d. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įregistruota Juridinių asmenų registre 2023 m. gegužės 4 d. Atsakovams V. G. ir S. Š. priklauso nuosavybės teise po 50 vnt. šios bendrovės akcijų.

50.       Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 202 m. rugpjūčio 23 d. UAB „duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) buvo V. G.; nuo 2023m. rugpjūčio 24 d. vadovu tapo S. B., kuris, 2024 m. gegužės 20 d. akcininkų sprendimu,  atšauktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų ir naujuoju vadovu paskirtas atsakovas S. Š..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, netyrė ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių atsakovų neteisėtus veiksmus, nesąžiningai konkuruojant su ieškove, atskleidžiant ir pasinaudojant ieškovės komercine paslaptimi, kas sąlygojo nepagrįsto, nemotyvuoto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

52.       Ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad dėl atsakovų S. Š. ir V. G. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo dalyvaujant trijuose viešuosiuose pirkimuose, patyrė 33 478,00 Eur dydžio žalą, t. y. atsakovai (direktorius) S. Š. (ieškovės bendrovės direktorius) ir V. G. (ieškovės bendrovės viešųjų pirkimų projektų vadovas), įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais bei pasinaudoję ieškovės bendrovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, ją atskleidė savo bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“), o S. Š., kaip buvęs ieškovės bendrovės vadovas, taip pat pažeidė fiduciarines valdymo organo pareigas ir sukėlė ieškovei žalą.

53.       Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, savavališką naudojimą registruotu prekės ženklu, informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims.

54.       Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis, turi įrodyti tokį ginčą inicijavęs asmuo (ieškovas) (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia pati pareiga tenka ir ieškinį dėl nesąžiningo konkuravimo pareiškusiam asmeniui, tačiau tokio pobūdžio ginčuose ši pareiga turi ir tam tikrų ypatumų, kuriuos savo jurisprudencijoje yra aptaręs kasacinis teismas, pažymėjęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ar priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos buvimo, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjant šios kategorijos bylas yra būtina atsižvelgti į įrodinėjimo specifiką, kitaip (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

55.       Kita vertus, net ir esant žemesniam įrodinėjimo standartui, kuris suteikia galimybę šalims ir teismui didžia dalimi remtis netiesioginiais įrodymais, tokio pobūdžio ginčą nagrinėjantis teismas visgi turi procesinę pareigą įvertinti kiekvienos šalies pateiktus įrodymus, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik vienos iš šalių argumentų bei įrodymų vertinimas neatitiktų ir bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis).

56.       Kitaip tariant, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba, priešingai, nebuvimą.

57.       Ieškovė įrodinėjo, kad jai buvo padaryta žala, kurios atsiradimą lėmė atsakovų veiksmai viešuosiuose pirkimuose (viešieji pirkimai dėl valčių, dronų ir vandens navigacinių ženklų). Ieškovė nurodė, kad šiuose pirkimuose nedalyvavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog ieškovė savo sprendimu nedalyvavo minėtuose viešuosiuose pirkimuose, „nes viešai buvo paskelbta publikacija „LRT tyrimas. Sėkmės istorija: ryšiai Rusijoje – ne kliūtis net policijai“, kur buvo tiriami ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko S. P. komerciniai / šeiminiai ryšiai su Rusija <..>“.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada nėra pagrįsta, nes padaryta neišanalizavus ir neįvertinus ginčui reikšmingų bylos aplinkybių visumos. Pažymėtina, kad sprendime nurodytas straipsnis buvo publikuota viešojoje erdvėje 2024 m. rugpjūčio 8 d., t. y. kai ieškovės nurodyti viešieji pirkimai buvo pasibaigę. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovei ginčo laikotarpiu būtų buvusi apribota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Priešingai, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji aktyviai dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, taip pat ir Bosnijos ir Hercegovinos projekte (pripučiamų valčių pakabinamų variklių pirkimas, kurio vertė 299 950 Eur), kurį įgyvendino VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra (4 t., b. l. 48-53, 119). Ieškovės duomenimis VšĮ Centrinė projektų agentūra su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasarį pasirašė beveik 300 tūkst. Eur sutartį dėl šio projekto. Taigi, nebuvo jokių apribojimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Nors šie duomenys buvo pateikti bylos nagrinėjamu metu, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. 

59.       Ieškovė taip pat pateikė atsakovų S. Š. ir V. G. susirašinėjimą elektroniniais laiškais (4 t., b. l. 48-53), kurie reikšmingi vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, kad būtent atsakovai savarankiškai sprendžia dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir šių ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, deklaratyviai nurodant, jog atsakovai ne savo sprendimu nedalyvavo šiame viešame pirkime, nes tai patvirtina ir ieškovės bendrovės politika, vykdant pirkimus. Duomenų, kurių pagrindu padarė tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

60.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad valdybos narys S. P. – nekontroliavo ir nesprendė dėl viešųjų pirkimų, kuriuose ieškovės bendrovei dalyvauti, o kuriuose – ne. Tokį sprendimą priimdavo bendrovės direktorius S. Š., kuris buvo atsakingas už įmonės ūkinės – komercinės veiklos vykdymą ir pelną. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė S. Š. pareiginius nuostatus, kurių 11.3. punkte numatyta, kad vadovas savarankiškai gali sudaryti sandorius iki 150 000 Eur (su kai kuriomis išlygomis), o nuo 150 000 Eur iki 300 000 Eur – privalo raštu informuoti visus valdybos narius. Apie ketinamus sudaryti pardavimo sandorius, kurių vertė didesnė nei 300 000 Eur, administracijos vadovas gali sudaryti tik gavęs bendrovės valdybos protokolinį pritarimą (3 t., b. l. 142-146). Ieškovės vertinimu, pareiginiai nuostatai tik patvirtina byloje esančius įrodymus apie tai, kad Valčių pirkime nebuvo reikalingas kažkieno derinimas, o sprendimą dėl nedalyvavimo šiame pirkime atsakovas S. Š. priėmė savarankiškai, siekdamas asmeninių tikslų, t. y. tai yra dalyvauti šiame pirkime nuo savo ir V. G. tuo tikslu įsteigtos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas vėlgi šių ieškovės nurodytų aplinkybių bei šioms bylos aplinkybėms patvirtinti pateiktų ieškovės įrodymų nevertino, tik apibendrintai nurodė, kad „labiau tikėtina atsakovų teikiama versija, kad S. P. nusprendė 1 viešojo pirkimo dalyje nedalyvauti (dėl valties kainos (pirmos dalies pirkimo kaina buvo 61 710 Eur, o antro pirkimo objekto dalies kaina buvo 19 239 Eur), dėl tiekėjų patikimumo, dėl valties pagaminimo terminų, dėl vengimo patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašus), tačiau nusprendė dalyvauti 2 viešojo pirkimo dalyje.“ Įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė šias išvadas, sprendime nėra nurodyta.

61.       Ieškovė teikė įrodymus, patvirtinančius jos finansinę padėtį valčių pirkimo metu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pajamos siekė 2 950 392 Eur, o pelnas – 780 955 Eur, bendrovė turėjo 209 044 Eur nepaskirstyto pelno bei nuosavo kapitalo 218 320 Eur sumai (4 t., b. l. 125-128, 129-131). Taigi, ieškovės pateikti duomenys prieštarauja atsakovų pozicijai, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, dėl kurios ji ir nedalyvavo minėtuose viešuosiuose pirkimuose.

62.       Pažymėtina, kad tais atvejais kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-33-684/2017).

63.       Nors pirmosios instancijos teismas dėl dronų ir navigacinių ženklų pirkimo nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamai vykdomų viešųjų pirkimų, o atsakovai tuo metu jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčo atveju nevertino bylos aplinkybių visumos bei ieškovės nurodytų aplinkybių su teikiamais įrodymais, kad atsakomas dar dirbant ieškovės bendrovėje, kryptingai buvo siekiama nesąžiningais konkurencijos veiksmais perimtų ieškovės planuojamus projektus viešuosiuose pirkimuose. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami ginčai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taip pat akcentuojama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba bei ypatingo dėmesio skyrimas racionaliai, atsižvelgiant į nagrinėjamos kategorijos bylų specifiką, taikomam įrodinėjimo standartui (įrodinėjimo naštos paskirstymui), netiesioginių įrodymų pakankamam ištyrimui, faktinių aplinkybių visumos, jų sekos vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020). Vadinasi, tokios kategorijos bylose įrodinėjimo (įrodymų tyrimo bei vertinimo) specifika lemia teismo pareigą skirti ypatingą dėmesį kiekvienos šalies teikiamiems visų rūšių įrodymams, juos įvertinti visų bylos įrodymų (duomenų) kontekste. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių neįvertino, todėl pagrįstai apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė procesines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

64.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis ieškovė grindė atsakovų neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė tik tam tikras vienos šalies – atsakovų nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami jų atsikirtimai, o dėl kitos šalies (ieškoves) argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, bei įrodymų apskritai nepasisakė ir jų teisinio vertinimo neatliko (CPK 185 straipsnis). Iš sprendimo motyvų visiškai neaišku, kodėl būtent atsakovų argumentams teismas pritaria, t. y. tokios išvados nėra pagrįstos teismo atliktu įrodymų tyrimu (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

65.       Taigi, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino esminių civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Minėta, kad nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas lemia, kad  šios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovų (fizinių asmenų) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

66.       Pažymėtina, kad ieškovė taip pat įrodinėjo, jog žala padaryta ir atsakovo S. Š. veiksmais dėl fiduciarinių pareigų nevykdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu). Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad S. Š., eidamas ieškovės vadovo pareigas, kartu su viešųjų pirkimų projektų vadovu V. G. įsteigė konkuruojančia veikla užsiimantį juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie tai atsakovas S. Š. neinformavo ieškovės valdybos narių, nors tai turėjo ir privalėjo padaryti. Jo veiksmai ieškovės atžvilgiu neatitinka rūpestingo, apdairaus ir lojalaus vadovo elgesio standarto. Atsakovas S. Š. ne tik pats veikė interesų konflikte, priėmė verslo sprendimą nebūdamas sąžiningas, bet ir leido atsakovui V. G. toliau dirbti ieškovės viešųjų projektų vadovu, dėl ko pastarajam tapo žinoma apie ginčo viešuosius pirkimus, komercinius pasiūlymus.

67.       Pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų vertinimo bei motyvų šį reikalavimą atmetė, sprendime tik nurodant : „Dėl vadovo S. Š. atsakomybės pažymėtina, kad atsakovui S. Š. nei teisės aktai, nei darbo sutartis nedraudė įsteigti savo juridinį asmenį / vykdyti veiklą. Bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė tik nustačius visas taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog šiuo atveju nenustatytos CK imperatyviai reglamentuotos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmetamas.“ Taigi, neaišku kokias byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino. Pažymėtina, kad su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

68.       Vienas esminių momentų byloje yra tai, kad ieškovė teigė, jog buvo atskleista jos komercinė paslaptis. Pažymėtina, kad CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018), tačiau tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

69.       Plėtodamas savo praktiką, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

70.       Ir nors bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokios analizės iš esmės neatliko.

71.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovų neteisėtai atskleista, įgyta ir panaudota ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija – yra ieškovės know how ir konkurencinį pranašumą rinkoje užtikrinanti informacija. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai panaudojo ir atskleidė šią informaciją: prekės tiekimo šaltinį ir jo siūlomą kainą; ieškovės planuojamus projektus – tai yra, planuojamą dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose / potencialius klientus; taikomą kainodarą viešuosiuose pirkimuose ir įkainius. Todėl visuma šios informacijos buvo slapta ir dėl to ieškovė turėjo laimėti viešųjų pirkimų projektą „Valčių pirkimas“, o ne bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neteisėtai pasisavino šią slaptą ir vertingą informaciją, remiantis aktyviais atsakovų veiksmais. Ieškovė nurodė, kad atsakovai perėmė komercinę paslaptį ir perėmė visą ieškovės veiklos modelį, t. y. dalyvavimą viešajame pirkime ir teikiant kitiems tiekėjams nežinomą pasiūlymą su kaina. Būtent toks slaptumas pateikto pasiūlymo, ieškovės nuomone, kai jo nežino konkuruojantys subjektai, užtikrina konkurencingumą viešajame pirkime ir galimai pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu.

72.       Ieškovė byloje įrodinėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudarė komercinis pasiūlymas, kurį ieškovė pateikė perkančiosios organizacijos atstovei, planuojant dalyvauti Valčių pirkime (vykdytoje rinkos apklausoje), t. y. būtent atsakovo V. G., remiantis tiekėjo MS BOAT bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu pasiūlymu, suformuotas komercinis pasiūlymas Valčių pirkime (rinkos apklausoje iki Valčių pirkimo oficialaus paskelbimo viešoje erdvėje). Šis bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo suformuotas atsakovo V. G. ir 2024 m. liepos 13 d. persiųstas perkančiosios organizacijos atstovei I. M. (Ieškovės 2024 m. lapkričio 18 d. papildomi paaiškinimai bei šioms aplinkybėms patvirtinti pateikti įrodymai, 3 t., b. l. 118-128, 137-138). Apeliantė pažymėjo, kad būtent šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas komercinis pasiūlymas, kuris buvo atskleistas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra komercinė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaptis, kuri neteisėtai buvo atskleista atsakovo V. G., perduodant šį pasiūlymą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad komerciniai pasiūlymai apėmė planuojamas prekių pardavimo kainas Valčių ir Dronų pirkimuose, įskaitant prekių pelno maržas. Be šių komercinių pasiūlymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota kita komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją sudaranti informacija, t. y. prekių tiekimo šaltiniai, prekių savikaina, planuojami projektai bei pelno marža. Kitaip tariant, buvo perduota visa ieškovės verslo modelį sudaranti informacija.

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta informacija, susijusi su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, yra specifinio pobūdžio, nes atsakovams (darbuotojams) su ja susipažinus, ji netampa neatsiejama jų gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi, tokia informacija turi komercinę vertę. Pažymėtina, kad iškovė ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme, kurių veikla yra iš esmės analogiška ir nukreipta į tą patį rinkos segmentą. Todėl informacija, kuri leidžia konkuruoti su analogiškoje veiklos srityje veikiančiais subjektais, kurie tokios informacijos neturi, nesudaro pagrindo tokią informaciją vertinti kaip nereikšmingą ar juolab kaip darbuotojų įgytą patirtį.

74.       Taigi informacija, susijusi su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, turi komercinę vertę, t. y. disponavimas tokia informacija suteikia konkurencinį pranašumą, kadangi konkuruojantis subjektas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojęs tokia informacija, gali koreguoti atitinkamas pasiūlymo sąlygas, siekiant laimėti konkursą. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas V. G., būdamas ieškovės viešųjų projektų vadovas, pateikė perkančiajai organizacijai komercinį pasiūlymą dėl jūrinės valties pardavimo už 61 710 Eur. Bylos duomenimis viešąjį pirkimą laimėjo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlydama tokią pačią kainą, t. y. 61 710 Eur.

75.       Pažymėtina, kad neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 punktai).

76.       Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad buvo perimtas ir pasisavintas ieškovės komercinis pasiūlymas bei visa pirkimo strategija minėtuose pirkimuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, t. y. skundžiame sprendime neaptaręs byloje esančių įrodymų visumos, konstatavo tik tiek, kad nei ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei posėdžio metu ieškovė nenurodė, kur konkrečiai, kokioje informacinėje sistemoje buvo laikoma informacija, kurią ieškovė vertina kaip savo komercinę paslaptį. Pažymėjo, kad klientų sąrašas savaime nelaikomas bendrovės komercine paslaptimi, ypatingai, kai bendrovė veikia siaurame, nišiniame rinkos segmente. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl ieškovės komercinę paslaptį turinčios informacijos neapibrėžtumo, negalima pripažinti, kad atsakovams buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kokia konkreti informacija yra ieškovės komercine paslaptimi.

77.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių apsaugoti savo informaciją. Nagrinėjamu atveju su atsakovais S. Š. ir V. G. 2018 m. birželio 20 d. ir atitinkamai 2018 m. gegužės 18 d. buvo sudaryti susitarimai dėl sąžiningos dalykinės praktikos ir konfidencialios informacijos apsaugos (1 t. b. l. 14-28, 29-33, 34-48, 49-53). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 252 patvirtintas bendrovės konfidencialios informacijos (komercinę paslaptį sudarančios) sąrašas (toliau – Konfidencialios informacijos sąrašas), su kuriuo pasirašytinai buvo supažindinti atsakovai S. Š. ir V. G., kurio 4 ir 8 punktai nustatė, kad bendrovės vykdomų projektų apimtis, įkainiai, įkainių struktūra bei jų nustatymo metodika, bendrovės planuojami pirkimai ir pardavimai, dalyvavimas konkursuose, bendrovės pasiūlymų dalyvauti konkursuose turinys sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Atsakovai, kaip darbuotojai, įsipareigojo neatskleisti (tiesiogiai / netiesiogiai (3.1. p.), nenaudoti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove laikotarpį ir 5 metus po darbo santykių pasibaigimo (6.6. p.). Taigi, atsakovams buvo žinoma, kad visa informacija, susijusi su vykdomais projektais, planuojamais pirkimais, pardavimais, dalyvavimu konkursuose, sudaro įmonės komercinę paslaptį. Atsakovai dėl savo einamų pareigų specifikos negalėjo nesuvokti, kad tokia informacija yra komerciškai vertinga ir saugotina.

78.       Pažymėtina, kad nors informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas, tuo labiau, kad su atsakovais buvo sudaryti konfidencialumo susitarimai. Kasacinio teismo praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

79.       Ūkio subjektui neprivaloma tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas).

80.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad  apeliantė pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčui aktualios komercinės informacijos turinį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis ar ieškovės nurodyta informacija laikytina ieškovės komercine paslaptimi ir ar šia informacija atsakovai pasinaudojo neteisėtai savo ir įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais.

Dėl procesinės bylos baigties

81.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

82.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

83.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali virsti bylos nagrinėjimu iš naujo.

84.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisiškai ydinga situacija, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko ieškovės argumentų bei pateiktų įrodymų tyrimo ir įvertinimo.  Nėra aišku, kodėl būtent tik  atsakovų argumentams teismas pritaria, nors tokios išvados nėra pagrįstos teismo atliktu įrodymų tyrimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės įrodinėjamų atsakovų neteisėtų veiksmų, nesilaikė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai netyrė ir neįvertino įrodymų, kuriais ieškovė grindė atsakovų neteisėtus veiksmus, sudarančius ieškovės teisėtų interesų į jos komercinių paslapčių apsaugą pažeidimą. Tokie proceso trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, antraip byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Pažymėtina, kad bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties.

85.       Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

86.       Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šie klausimai turės būti išspręsti pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Visvaldas Kazakiūnas

          Rosita Patackienė

          Dainius Rinkevičius