Civilinė byla Nr. 2A-1567-275/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15853-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos mėn. 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. S. ieškinį pareikštą atsakovui D. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė G. P.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2012 m. balandžio 6 d. mirusios B. E. Š., 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytą testamentą, kaip sandorį, sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, priteisti iš atsakovo žyminį mokestį. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 6 d. mirė ieškovo A. M. S. motina B. E. Š.. 2010 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto 30 – ajame notarų biure ieškovo motina B. E. Š. sudarė testamentą, kurį iš dalies pakeitė ir 2011 m. lapkričio 14 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudarė naują testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 38 – ojo biuro notarė G. P.. Mirusioji B. E. Š. dėl vartojamų vaistų galimai nesuprasdavo savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, ginčo testamento sudarymo metu galimai buvo neveiksni. Ieškovo motina antrąjį testamentą sudarė likus mažiau negu pusei metų iki mirties ir jai priklausantį keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), testamentu paliko atsakovui D. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir nepalaikė su mirusiąja jokių ryšių, Atsižvelgiant į tai ieškovas prašė 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Atsakovas D. Š. atsiliepime nurodė, kad testatorė B. E. Š. savo valią išdėstė aiškiai ir nedviprasmiškai ir ją patvirtino savo parašu. Testamento teisėtumą užtikrino notaras, kuris patvirtino visas svarbias faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti tinkamą, teisėtą testamento sudarymą, todėl nėra pagrindo keisti (nevykdyti) mirusios testatorės B. E. Š. valią. Testatorė B. E. Š. nebuvo teismo pripažinta neveiksnia. Trečiasis asmuo notarė G. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tvirtinant testamentą buvo patikrinta, ar testatorė nėra įrašyta į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, testatorei testamento tekstas buvo garsiai perskaitytas, išaiškintos tokios jos valios teisinės pasekmės. Perskaičiusi testamentą B. E. Š. patvirtino, jog jame išdėstytos sąlygos atitinka jos pageidavimus, ko pasekoje testamentas buvo patvirtintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. M. S. atsakovo D. Š. naudai 3 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino atsakovui D. Š. 200 Lt žyminio mokesčio.
Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog testatorė B. E. Š. palaikė ryšius su atsakovo motina L. Š. bei atsakovo sutuoktine A. S., 2011 m. lapkričio 9 d. B. E. Š. įgaliojo atsakovo motiną L. Š. naudoti ir valdyti nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris vėliau 2011 m. lapkričio 14 d. testamento pagrindu buvo paliktas atsakovui D. Š., patvirtina testatorės valią perduoti palikimo objektą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti atsakovui ir jo šeimai. Įgaliojimų susijusių su disponavimu testatorės nuosavybe suteikimas, teismo vertimu, buvo pakankamas pagrindas padaryti išvadą apie testatorės pasitikėjimą įgaliotais asmenimis.
Teismui abejonių dėl notarės veiksmų teisėtumo nekilo, todėl ieškovo argumentą kad šiuo atveju notarė, tvirtindama B. E. Š. sudarytą testamentą, galimai netinkamai vykdė savo kaip notarės, pareigas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad medicininių dokumentų, kurie leistų daryti kategorišką ir vienareikšmę išvadą, jog testatorė B. E. Š. testamento sudarymo metu ar iki jo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra. Sprendė, jog eksperto išvada neįrodo, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reiškės ir jų valdyti. Ginčo testamentas sudarytas 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. daugiau nei mėnesiu anksčiau nei ekspertės nurodoma data, kada pasireiškė testatorės vangi būsena. Teismas negalėjo konstatuoti, jog dėl galvos traumos testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo kviestų liudytojų paaiškinimai nuoseklesni, jų paaiškinimus patvirtino tiek notarės nurodytos aplinkybės, tiek testatorės veiksmai iki testamento sudarymo, t. y. įgaliojimo tvarkyti žemės paveldėjimo teisės suteikimas atsakovo sutuoktinei ir kt., taip pat į tai, kad ieškovo kviestų liudytojų paaiškinimai nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir prieštaringi byloje esantiems rašytiniems įrodymams, vadovavosi atsakovo kviestų liudytojų paaiškinimais apie testatorės psichinę būseną testamento sudarymo metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendimas pagrįstas dviejų liudytojų parodymais atmetant kitus byloje reikšmingus įrodymus. Teismas nesivadovavo 2013-06-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovo motina 2011-11-14 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas neargumentavo, kodėl nesivadovavo ieškovo kviestų liudytojų parodymais. Atsakovo kviestos liudytojos yra tiesiogiai suinteresuotos ginčo baigtimi. Notarės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo motinos adekvataus suvokimo ir sklandaus bendravimo nėra patikimesnės, nei liudytojų parodymai, nes priešingi parodymai rodytų, jog notarė būtų netinkamai atlikusi savo profesines funkcijas.
2. Teismas nukrypo nuo apeliacinės ir kasacinės instancijos formuojamos praktikos. Teismas neanalizavo, kodėl ir kokiu pagrindu testatorė būtų norėjusi atimti teisę paveldėti butą iš savo sūnaus (2005-10-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-45-451/2013). Teismas neargumentavo, kodėl ekspertizę laiko nepatikima.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas vadovavosi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis. Teismas vertino visų liudytojų parodymus, apelianto liudytojų parodymai buvo prieštaringi, nenuoseklūs, todėl teismas jais nesivadovavo. Be to, liudytoja G. L. naudojosi ginčo butu, todėl turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi.
2. Apelianto teiginiai dėl notarės netinkamų pareigų vykdymo niekuo nepagrįsti ir yra tik prielaidos.
3. Apelianto pozicija, kad teismas nesivadovavo eksperto išvada yra klaidinanti. Teismas motyvuotai nurodė, kodėl eksperto išvadą vertino kritiškai. Ryškūs pažinimo sutrikimai testatorei nebuvo konstatuoti iki testamento ir testamento sudarymo dieną. Rimtų psichikos sutrikimų nenustatė ir ekspertė. Paaiškėjus eksperto išvados prieštaravimams apeliantas neprašė pakartotinės ekspertizės.
4. Apelianto atstovas jau pirmo posėdžio metu pareiškė, jog nėra būtina analizuoti testatorės ir jos sūnaus tarpusavio santykių.
5. Apelianto cituojama teismų praktiką neturi jokio ryšio su teismo sprendimu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad testatorė B. E. Š., mirusi 2012-04-06 d., sudarė 2011-11-14 d. testamentą suvokdama savo veiksmų reikšmę, kad testamento turinys atitiko jos valią, padarė remdamasis ne tik dviejų liudytojų parodymais, bet ir kitais, reikšmingais bylai duomenimis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ( t. I, b. l. 200-206) nurodė, jog ieškovas nesirūpino mama B. E. Š., kad paskutiniuosius B. E. Š. metus ją slaugė, ja rūpinosi, prižiūrėjo atsakovas ir jo šeimos nariai. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl to, kad atsakovo šeima rūpinosi testatore, padarė remdamasis tuo, kad 2011 m. lapkričio mėn. 9 d. B. E. Š. patvirtino įgaliojimą atsakovo motinai L. Š. naudoti ir valdyti nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš šio įgaliojimo turinio ( t. I, b.l.207-208) matyti, kad testatorė buvo įgaliojusi atsakovo motiną naudotis, valdyti ir disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, atstovauti jos interesus santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, įskaitant sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas. Išvadą, kad atsakovo šeima rūpinimosi testatore, teismas padarė ir pagal kitą rašytinį įrodymą - 2010 m. spalio mėn. 28 d. įgaliojimą, kuriuo atsakovo sutuoktinė A. Š. buvo įgaliota atstovauti testatorę visose įstaigose dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( t. I, b. l. 209-210). Šiuo įgaliojimu A. Š., atsakovo žmonai, buvo pavesta atstovauti B. E. Š. dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo, atmatavimo, planų sudarymo, ribų nustatymo, įregistravimo , nuosavybės teisės dokumentų gavimo ir kt. Reikšmingu įrodymu dėl aplinkybės, kas rūpinosi susirgusia testatore 2012 m. sausio mėn. yra Paciento valios pareiškimas ( t. I, b.l.33), pateiktas B. E. Š. Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, kuriame ji parašais patvirtino, kad informacija apie jos gydymą, sveikatos būklę, diagnozę gali būti teikiama giminaitei L. Š.. Šie rašytiniai įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad B. E. Š. paskutiniuosius jos gyvenimo metus slaugė, ja rūpinosi, ją prižiūrėjo atsakovo šeima. Rūpinimasis asmens turtu yra tuo pačiu rūpinimusi ir pačiu asmeniu, todėl ne tik paciento valios pareiškimas, bet ir testatorės išduoti įgaliojimai tvarkyti jos turimą turtą - butą (duomenys neskelbtini), bei rūpinimasis nuosavybės teisių į turėtas žemes atkūrimu yra pagalba asmeniui, kuris dėl senyvo amžiaus neturi galimybės pasirūpinti savo turtu ar turtinėmis teisėmis. Atsakovo pateiktas įrodymas – laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymas mirusiajai B. E. Š. ( t, I, b.l.211) , kuriame nurodyta, kad už palaidojimą atsakinga L. Š., leidžia daryti išvadą, kad mirusiosios – testatorės laidojimo išlaidas – 3540 Lt apmokėjo atsakovo motina L. Š..
Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas pagrįstas išimtinai dviejų liudytojų parodymais, atmetant visus kitus byloje reikšmingus įrodymus ir duomenis. Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo paaiškinimą, kad jo šeima rūpinosi B. E. Š. paskutiniais jos gyvenimo metais. Ieškovui teigiant, kad liudytojų A. Š. ir jos sesers A. S. parodymai, kaip suinteresuotų asmenų bylos baigtimi, atmestini, ieškovas nenurodo, kokie asmenys betarpiškai iki jo motinos mirties rūpinosi testatore. Ieškovas teigia, kad turėjo būti priimti jo kviestų liudytojų V. T., R. M., J. S., G. L. parodymai ir D. P. parodymai, pateikti raštu. Teismas įvertino šių liudytojų parodymus, padarydamas išvadą, kad šių liudytojų paaiškinimai nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir prieštaringi byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl vadovaujasi atsakovo kviestų liudytojų paaiškinimais, kuriuos aptvirtina notarės nurodytos aplinkybės apie testatorės psichinę būklę testamento sudarymo metu.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų parodymų dėl aplinkybės, kokie asmenys rūpinosi B. E. Š. betarpiškai prieš jos mirtį, t.y. paskutiniaisiais jos gyvenimo metais. Ši aplinkybė yra reikšminga darant išvadą, kokia galėjo būti testatorės valia, jai surašant 2011-11-14 testamentą, nes tikėtina, kad sunkiai sergantis žmogus gali nuspręsti palikti savo turtą giminėms, kurie rūpinasi juo, kai jis pats nebegali savimi pasirūpinti. Atsakovo paaiškinimas, kad paskutiniuosius gyvenimo metus ją slaugė, prižiūrėjo, pirko maisto produktus, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas jis ir jo šeimos nariai, nebuvo paneigtas ieškovo. Įrodymai, kas mokėjo komunalinius mokesčius už testatorės butą, galėjo būti pateikti byloje, todėl nesant atsakovo paaiškinimus paneigiančių įrodymų, priimtinas jo paaiškinimas dėl jo ir jo šeimos mokėtų mokesčių už testatorės butą. Ieškovo atstovė ieškininiame pareiškime teismui nurodė, jog 2011 metais ieškovas kreipėsi į Vilniuje gyvenančią giminaitę, prašydamas jog ši surastų žmogų B. E. Š. priežiūrai, tačiau nenurodė, ar toks asmuo buvo surastas. Darytina išvada, kad ieškovas galėjo nurodyti asmenį, prižiūrėjusį jo motiną 2011-2012 metais, tačiau tokio asmens nenurodė. Liudytoja R. M. apklausta teismo posėdyje liudytoja parodė, jog Š. prižiūrėjo socialiniai darbuotojai iš Žirmūnų socialinės rūpybos, kad ji pati visą laiką darydavo valgyti B. Liudytoja J. S. 2013-03-21 teismo posėdyje nurodė, kad testatorės sūnus M. jai mokėjo ir ji prižiūrėjo daugiau nei metus laiko B., miegojo visą laiką pas ją namuose, paaiškino, kad M. buvo atvykęs į Lietuvą 2010 metasi ir antrą kartą 2011 metais. Ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, kokias sumas, kokiu būdu, gyvendamas JAV, mokėjo už motinos slaugą, nurodyti šias aplinkybes ieškininiame pareiškime, todėl šių įrodymų nepateikimas leidžia abejoti liudytojų duotais paaiškinimais byloje ir daryti išvadą, kad galimai testatore rūpinosi ir jos kaimynės-liudytojos, tačiau atsakovas ir jo šeima taip pat rūpinosi B. –E. Š., todėl jam, kaip giminaičiui, ji galėjo nuspręsti palikti dalį turimo turto, t.y. butą (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad ieškovas-testatorės sūnus nebuvo šalia motinos tuo laikotarpiu, kai jai ypatingai buvo reikalingas sūnaus dėmesys ir globa, galėjo turėti lemiamos reikšmės susiformuoti motinos valiai dėl buto palikimo giminėms.
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė B. E. Š. dienoraščio liepos mėn. 23 dienos lapo kopiją ( t. II, b. l. 216), šis įrodymas, kaip reikšmingas byloje priimtinas, nors pateiktas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Dienoraštyje mirusioji nurodė, kad ji viena, su M. negali susisiekti, jis nepaskambina, kodėl jos vaikai tokie? ... Deda daiktus ir nežino, kur juos reikės padėti – M. baisiai toli, Š. arčiau, gal į Š.? Šis įrodymas patvirtina, kad B. E. Š. jautėsi vieniša, nebuvo lankoma sūnaus, galvojo apie savo daiktų pervežimą į M. ar Š.
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktą įrodymą dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjimo juos valdyti testamento surašymo metu – teismo psichiatrinės pomirtinės ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės duoti kategorišką ekspertinę išvadą. Joje nurodyta, kad pagal turimus medicininių dokumentų duomenis galima duoti prielaidinę išvadą, kad B. E. Š. 2011-11-14 tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Esant tokiai prielaidinei, tik pagal medicininių dokumentų duomenis išvadai, teismas pagrįstai įvertinęs visas ekspertizės akto dalis, įvertino šalių duotus paaiškinimus ir liudytojų įrodymus ir padarė išvadą, kad nepakanka duomenų pripažinti, kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismas pagrįstai priėmė trečiojo asmens notarės G. P. paaiškinimus apie testatorės gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Notarei paaiškinus, kad testatorė nurodė, jog turi sūnų M. A., kuris gyvena JAV, kad jis į Lietuvą negrįžta, nepaskambina, ja rūpinasi ir ją prižiūri L. ( atsakovo motina), kuri kartu ir gyvena, kad palikdama turtą jos sūnui nori taip jai atsidėkoti, nesant pagrindo atmesti tokių notarės paaiškinimų, teismui buvo pagrindas daryti išvadai, kad nėra pakankamų įrodymų, jog testatorė buvo neveiksni, kad jos valia, tikėtina, buvo palikti turtą giminaičiui, kurio motina ja rūpinosi testamento surašymo laikotarpiu.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė atstovavimą ir apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus ( t. II, b. l. 213-215), iš kurių matyti, kad šios išlaidos sudaro 1000 Lt. Prašymas tenkintinas CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pateikti atsakovo turėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. Š. iš ieškovo A. M. S. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė