Civilinė byla Nr. e2A-13-798/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02384-2017-2                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;

                        2.7.4.5; 2.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                               N U T A R T I S

                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                   2020 m. lapkričio 26 d.

                                                           Vilnius

                  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir               Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EOLTAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ dėl veiksmų nutraukimo.

                Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiami klausimai dėl įpareigojimo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau ir – UAB) „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“; domeno marijampoleseoltas.lt registracijos atsakovės vardu panaikinimo; uždraudimo atsakovei savo pavadinime ir veikloje naudoti žymenis „EOLTAS“ ir „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“; įpareigojimo atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti savo tinklapyje ir socialinio tinklo Facebook paskyroje paaiškinimus dėl atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ nepriklausymo ieškovės UAB „EOLTAS“ grupės įmonėms ir prekybos tinklui. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“: i) nutraukti žymens „EOLTAS“ naudojimą savo pavadinime ir veikloje, įskaitant, bet neapsiribojant prekių ženkluose ir domenuose, ii) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“, nurodytu terminu Juridinių asmenų registre įregistruojant tam reikalingus pakeitimus, iii) savo lėšomis per       14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išregistruoti domeną www.marijampoleseoltas.lt, iiii) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti savo Facebook paskyros ir savo internetinės svetainės, iki domeno marijampoleseoltas.lt išregistravimo žymimos šiuo domeno vardu, pradžios tinklapyje (angl. homepage) tokio turinio pareiškimą: „(naujas atsakovo pavadinimas) teismo sprendimu pripažintas nuo 2017 m. spalio 9 d. neteisėtai naudojantis žymenį „EOLTAS“ ir nebėra UAB „EOLTAS“ įmonių grupės ir prekybos tinklo narys“; taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 4 246,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Teismas nustatė, kad atsakovė siekia 2014 m. sausio 2 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 754 (toliau ir – Sutartis) (arba Sutartį ir Sutikimą dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės pavadinime (toliau ir – Sutikimas) išsaugoti ir vykdyti (tęsti). Dėl to, teismo vertinimu, nesutikdama su Sutarties nutraukimu ir siekdama ją išsaugoti, atsakovė privalo nuginčyti sandorio nutraukimą pareikšdama priešieškinį arba ieškinį atskiroje byloje. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog byloje nėra ginčo dėl Sutarties nutraukimo ir šios Sutarties pagrindu duoto Sutikimo pasibaigimo. Atsakovės atstovai teismo posėdyje atsikirto, jog neprivalo ginčyti ieškovės pareiškimų apie nutraukimą teisėtumo savarankišku ieškiniu (priešieškiniu). Teismas sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės naudojamo procesinio būdo ginčyti ieškovės atliktus sandorių nutraukimus ir teismo sprendimas šiuo klausimu šalių negali būti laikomas siurpriziniu. Nesant atsakovės pareikšto priešieškinio, teismas neturi pagrindo svarstyti Sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva pagrįstumo ir teisėtumo.

4.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (kad šalis siejusi Sutartis ir ieškovės iki 2014 m. duotas Sutikimas atsakovei naudoti žymenį „EOLTAS“ yra nutraukti), teismas konstatavo, kad šalis sieję susitarimai dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo pasibaigė       2017 m. spalio 9 d. (praėjus 30 dienų nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. Rašto „Dėl UAB „EOLTAS“ atžvilgiu atliekamų neteisėtų UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ veiksmų nutraukimo ir sandorių nutraukimo“ įteikimo atsakovei). Ieškovė vienašališkai nutraukė Sutikimą ir Sutartį, tai reiškia, kad atsakovė nuo 2017 m. spalio 9 d. neturi teisės naudoti ieškovės žymens „EOLTAS“. Ieškovė, būdama prekių ženklų su žymeniu „EOLTAS“ savininke („EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“, Reg. Nr. 69663 ir „EOLTAS“, Reg. Nr. 26251) ir pirmiau nei atsakovė registravusi juridinio asmens pavadinimą su žymeniu „EOLTAS“, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau ir – PŽĮ) 38 straipsnio    2 dalies 2 punkto pagrindu turi teisę uždrausti atsakovei siūlyti žymeniu „EOLTAS“ pažymėtas prekes išleisti į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę nutraukti žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje, įskaitant naudojimą pavadinime, logotipuose, buhalterinės apskaitos dokumentuose ir domeno pavadinime. 

5.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK ) 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi juridinio asmens pavadinimo keitimas susijęs su įvairiais parengiamaisiais darbais, tiekėjų, pirkėjų ir užsakovų bei partnerių informavimu, buhalterinių dokumentų pakeitimu, teismas sprendė, jog tam mažiausias reikalingas terminas yra vienas mėnuo, todėl tokį terminą nustatė atsakovei, įpareigojant pakeisti pavadinimą. Teismo vertinimu, vien faktas, kad atsakovė savo veikloje pradėjo naudoti žymenį „EOLTAS“ teisėtai, su ieškovės sutikimu, nereiškia, kad toks naudojimas dėl anksčiau teisėtai įgytos teisės naudoti gali būti tęsiamas pasibaigus ieškovės Sutikimui ir Sutarčiai. Sutikimas suteikia žymens naudotojui naudojimo teises ne ilgiau, negu galioja pats Sutikimas ir tai šalims yra žinoma Sutikimo sudarymo momentu.

6.       Šalys yra konkurentės Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau ir – KĮ)            3 straipsnio 8 dalies prasme. Šalys vykdo iš esmės tapačią veiklą. Ieškovei nutraukus Sutartį su atsakove ir atšaukus Sutikimą bei nurodžius, kad nelaiko atsakovės savo tinklo dalimi, atsakovė atidarė parduotuvę už Marijampolės regiono ribų ir pripažino, jog prekiauja ne vien bendro tinklo tiekėjo prekėmis, nesilaiko bendros tinklo kainodaros politikos (šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovės atsisakymą taikyti nuolaidas). Atsakovė nuo 2017 m. spalio 9 d. žymenį „EOLTAS“ naudoja be teisėto pagrindo. Ieškovė pateikė įrodymus apie vartotojų suklaidinimo atvejus, vartotojai tapatina ieškovę ir atsakovę.

7.       Ginčijamo žymens, sudarančio ieškovės pavadinimą ir jos prekių ženklų dominuojančius elementus, turinčius ryškų skiriamąjį požymį, neteisėtas naudojimas atsakovės veikloje neabejotinai gali sukelti painiavą tarp atsakovės ir ieškovės ir jų veiklos. Taigi, egzistuoja tokios painiavos tikimybė. Skiriamąjį požymį turinčio ieškovės žymens naudojimas atsakovės veikloje atitinka KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą, su kuria įstatymas sieja galimybių konkuruoti pakenkimą (sumažėjimą), jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla. Teismas tenkino ieškinį KĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pripažino, jog atsakovės veiksmais po Sutarties ir Sutikimo nutraukimo naudojant žymenį „EOLTAS“ pažeidžiamas nesąžiningos konkurencijos draudimas. 

8.       Teismas tenkino ir ieškinio reikalavimą paskelbti atsakovės socialinio tinklo Facebook paskyroje pareiškimą dėl atsakovės nepriklausymo ieškovės grupės įmonėms ir prekybos tinklui. Atsakovė, pakeitusi savo pavadinimą, įpareigota savo Facebook paskyroje www.facebook.com/MEadministracija paskelbti tokio turinio pareiškimą: „(naujas atsakovės pavadinimas) teismo sprendimu pripažintas neteisėtai naudojantis žymenį „EOLTAS“ ir nebėra UAB „EOLTAS“ įmonių grupės ir prekybos tinklo narys“. Teismas išaiškino, kad „Naujas atsakovės pavadinimas“ reiškia naują juridinio asmens pavadinimą be žymens „EOLTAS“, kurį atsakovė pasirinks ir turės nurodyti paskelbimo metu. Ieškovė neginčija atsakovės Facebook socialinio tinklo paskyros pavadinimo naudojimo. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas įpareigojimas paskelbti pareiškimą atsakovės svetainėje (tinklapių rinkinyje), kartu įpareigojant atsakovę panaikinti domeno registraciją, gali būti tenkinamas tik įpareigojant atsakovę paskelbti konkretaus turinio pareiškimą ieškovės svetainėje pakeitus jos adreso (domeno) pavadinimą. Panaikinus domeno registraciją, atsakovė registruotų naują tam tikrą domeno vardą savo interneto svetainės adresui žymėti, todėl teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma koks bus naujo domeno vardas. Dėl to atsakovė įpareigota paskelbti tokį patį pareiškimą kaip Facebook paskyroje savo svetainėje, pažymėtoje atsakovės pasirinktu nauju domeno vardu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atveju, jei bylos iš esmės neįmanoma išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, motyvuodamas, kad be pareikšto priešieškinio teismas neturi pagrindo svarstyti klausimą, ar Sutartis bei Sutikimas buvo nutraukti nepagrįstai bei neteisėtai. Tiek atsiliepimas į ieškinį, tiek priešieškinys yra atsakovės gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai ir, remiantis dispozityvumo principu, atsakovė pati pasirenka gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutikimo su jai pareikštais reikalavimais argumentus, taip pat nurodė, jog Sutartis bei Sutikimas buvo nutraukti nepagrįstai bei neteisėtai, dėl to yra galiojantys. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovės poziciją įvertinti. Atsisakęs vertinti atsakovės atsikirtimus, susijusius su Sutikimo bei Sutarties nutraukimo neteisėtumu, teismas pažeidė CPK 13 ir              17 straipsnius. Be to, pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje teismas turėjo išaiškinti atsakovei, jeigu ji neteiks priešieškinio, teismas neanalizuos atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų. Atsisakydamas vertinti atsakovės poziciją tik dėl formalaus pagrindo – priešieškinio nebuvimo, teismas dirbtinai suvaržė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ teises apsiginti nuo ieškinio ir pažeidė teisę į teisminę gynybą. 

9.2.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013, nes nagrinėjamos ir nurodytos kasacinio teismo bylų ratio decidendi (argumentai, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Kasacinis teismas analizavo situaciją dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir taisyklę dėl priešieškinio reikalingumo suformulavo atsižvelgiant į tai, kad vienai šaliai vienašališkai nutraukiant dvišalį sandorį nėra aiški kitos šalies pozicija dėl tolimesnio sandorio vykdymo. Nagrinėjamojoje byloje kilo klausimas dėl vienašalio, jau įgyvendinto sandorio (Sutikimo, įgyvendinto įsteigus UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“) vienašališko nutraukimo. Todėl taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę dėl dvišalio sandorio vienašališko nutraukimo vienašalio įgyvendinto sandorio atveju yra neteisinga. Teismas turėjo remtis Lietuvos teismų formuojama praktika dėl sutikimo naudoti žymenį juridinio asmens pavadinime nutraukimo teisėtumo. Ieškovei suteikus atsakovei Sutikimą, šalys nesusitarė dėl Sutikimo nutraukimo sąlygų. Nesant Sutikimo galiojimo ir nutraukimo sąlygų, apskritai nėra pagrindo kalbėti apie Sutikimo sąlygų pažeidimą ir apie Sutikimo esminį pažeidimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-158/2007; Lietuvos Aukščiausiojo teismo   2008 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2008). Ieškovė galėjo nutraukti Sutikimą tik CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, numatančia vienašališką sutarties nutraukimą tik teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovė Sutikimą nutraukė ne teismo tvarka, toks nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovė neturėjo reikšti atskiro reikalavimo (priešieškinio) dėl Sutikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

9.3.                      Ieškovė Sutikimo bei Sutarties vienašališką nutraukimą grindė veiksmais, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuoti teisėtais: 2017 m. rugsėjo 5 d. Rašte ieškovė pažymėjo, kad Sutartis buvo pažeista, nes atsakovė, naudodama grafinį logotipą, susidedantį iš žodinių elementų „RSD group“ ir „Marijampolės Eoltas“ bei sportinio automobilio viršutinės dalies silueto, parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Mažeikiuose bei Šakiuose tariamai neteisėtai naudoja žymenį „EOLTAS“ ir taip pažeidžia Sutarties 3.1 ir 7.1 papunkčius. Tačiau tokio logotipo naudojimo atsakovės parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Mažeikiuose bei Šakiuose teisėtumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017, t. y. žodinio elemento „EOLTAS“ naudojimas atsakovės logotipe yra teisėtas ir pagrįstas atsakovės nenuginčytomis teisėmis į jos juridinio asmens pavadinimą, o kiti ieškovės prekių ženklo elementai nurodytame logotipe nėra kopijuojami ir / ar iškraipomi. Taigi, tokių veiksmų teisėtumas yra prejudicinis faktas, kurio nereikia įrodinėti.

9.4.                      Rašte ieškovė nurodė, kad Sutartis bei Sutikimas yra nutraukiami ne tik dėl Sutarties pažeidimo, bet ir dėl to, jog atsakovė, naudodama logotipą UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“, tariamai atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus – siekia nesąžiningai pasinaudoti ieškovės reputacija bei klaidina vartotojus. Tačiau, kaip minėta, grafinio logotipo, susidedančio iš žodinių elementų „RSD group“ ir „Marijampolės Eoltas“ bei sportinio automobilio viršutinės dalies silueto naudojimo atsakovės parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Mažeikiuose bei Šakiuose teisėtumas nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017, kurioje konstatuota, kad ieškovė ir atsakovė nėra konkurentės. Iki šios dienos ieškovės ir atsakovės akcininkų struktūra nesikeitė, todėl nėra pagrindo  bendroves laikyti konkurentėmis. Atitinkamai atsakovė neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Dėl to grįsti Sutikimo bei Sutarties nutraukimą tariamais esminiais jų pažeidimais yra nepagrįsta, tai prieštarauja ne tik CK 6.217 straipsnio nuostatoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, taip pat CPK 18 straipsniui. Pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio įvertinti Sutarties bei Sutikimo nutraukimo pagrįstumą.

9.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė ir ieškovė yra konkurentės KĮ            3 straipsnio 8 dalies prasme. Aplinkybė, kad šalys nėra konkurentės nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017, o šalių santykis konkurencijos aspektu yra ne tik šios bylos, bet ir nurodytos civilinės bylos įrodinėjimo dalyko dalis (konstatuotas konkurencinio santykio tarp šalių nebuvimas). Dėl to teismas, konstatavęs, kad šalys laikytinos konkurentėmis, pažeidė proceso ir materialinės teisės normas, nes netinkamai aiškino ir taikė KĮ nuostatas. Pagal Konkurencijos tarybos suformuotą praktiką, ūkio subjektai nėra laikomi konkurentais KĮ prasme, jeigu priklauso tam pačiam ekonominiam vienetui (žr., pvz., Konkurencijos tarybos 2003 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 2S-4; 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2S-16). Pagal Teisingumo Teismo praktiką keli ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu tuo atveju, jeigu vienas iš jų negali savarankiškai pasirinkti savo elgesio rinkoje ir dėl ekonominių ir (arba) teisinių juos siejančių santykių iš esmės turi vykdyti kito ūkio subjekto nurodymus (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas Cementbouvv Handel & Industrie BV prieš Komisiją, T-282/02). Pasirinktą elgesį rinkoje ir ūkio subjektų galimybę priimti sprendimus iš esmės lemia vienas ar keli ūkio subjektai, kurie turi kontrolę atitinkamam ūkio subjektui. Kontrole, remiantis KĮ 3 straipsnio 9 dalimi, laikomos visokios iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:                   1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto; 2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. Šiame kontekste atsakovė pažymi, jog kontrolė gali būti vienvaldė ar bendra. Ūkio subjektas kontroliuojamas bendrai, jeigu dvi ar daugiau įmonių ar asmenų gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, o lemiama įtaka paprastai reiškia galimybę blokuoti veiksmus, nustatančius įmonės komercinę strategiją (pavyzdžiui, klausimus, kurie apima biudžeto tvirtinimą, verslo planus, dideles investicijas ar aukščiausio lygio vadovų paskyrimą ar kt.) (Europos Komisijos suvestinis pranešimas dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, 62 pastraipa). Kad akcininkas įgytų teisę bendrai kontroliuoti įmonę, nebūtina turėti visas aukščiau nurodytas teises, gali pakakti keleto arba net vienos tokios teisės (Europos Komisijos suvestinis pranešimas dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, 68 pastraipa). Pagal pateikiamos ieškovės akcininkų struktūrinės schemos duomenis, R. S. netiesiogiai (per UAB „RSD group“) valdo 100 proc. atsakovės akcijų. A. S. valdo 50 proc. ieškovės akcijų valdo, o likusias 50 proc. faktiškai (tiesiogiai ir netiesiogiai per UAB „RSD group“) valdo R. S.:

Kadangi ieškovės įstatai nenumato valdybos ar stebėtojų tarybos, lemiamą reikšmę UAB „EOLTAS“ veiklai turinčius sprendimus  priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame yra atstovaujami daugiau nei pusę balsų, t. y. daugiau kaip 50 proc. ieškovės akcijų (Įstatų 8.2 papunktis). Tam tikriems sprendimams priimti (pvz., įstatų keitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo ir kita) yra taikoma net didesnė balsų dauguma, t. y. daugiau kaip 2/3 atstovaujamų akcininkų balsų dauguma (Įstatų 7.5 papunktis). Remiantis ieškovės Įstatų 8.4. papunkčiu bendrovės vadovas prieš priimdamas tam tikrus sprendimus, susijusius su ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 5 000,00 Eur investavimu, perleidimu, įkeitimu ir kt. turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Tokio pobūdžio sprendimų priėmimo teisės priskyrimas visuotiniam akcininkų susirinkimui parodo, jog lemiamą reikšmę bendrovės veiklai turi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. Kadangi R. S. ir A. S. turi po 50 proc. UAB „EOLTAS:“ akcijų, sprendimai, kurie gali daryti lemiamą įtaką UAB „EOLTAS“ veiklai, priimami tik tuomet, kai ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime „už“ balsuoja abu nurodyti akcininkai. Tai reiškia, kad bendrovės laikytinos vienu ekonominiu vienetu ir nėra konkurentės. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šalys laikytinos konkurentėmis, į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė. Taip pat teismo padaryta išvada dėl šalių buvimo konkurentėmis prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią vieno steigėjo tiesiogiai ar per įsteigtus asmenis įsteigti ūkio subjektai negali būti vertinami kaip konkurentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005).

9.6.                      Teismas nevertino Sutikimo bei Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimo, atitinkamai nepagrįstai sprendė, kad žymuo „EOLTAS“ atsakovės pavadinime ir veikloje naudojamas neteisėtai: i) esant teisėtam ginčijamo žymens naudojimui UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ pavadinime bei veikloje, nėra pagrindo spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, draudžiamų KĮ 15 straipsnio  1 dalies               1 punktu; ii) nesant konkurencinio santykio tarp UAB „EOLTAS“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“, nėra pagrindo kalbėti apie atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmus. 

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „EOLTAS“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:

10.1.                      Skundžiamas sprendimas nėra ir negali būti laikomas siurpriziniu. Civilinės bylos privačiuose ginčuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl teismas neturi pareigos bylos šalims išaiškinti jų gynimosi priemonių. Nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, ginčas sprendžiamas tarp dviejų juridinių asmenų, atstovaujamų profesionalių atstovų (advokatų). Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės nurodyti (sufleruoti) atsakovei jos galimai pažeistų teisių gynybos būdus. Priešingu atveju  būtų pažeistas šalių rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Kita vertus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo iškilęs klausimas dėl priešieškinio, bet atsakovės atstovai nurodė, jog priešieškinio neteiks (skundžiamo sprendimo 15 punktas). Vadinasi, atsakovė atsisakė pasinaudoti teise pareikšti priešieškinį, nagrinėjamos bylos ribos buvo apibrėžtos ieškinyje, todėl neteisinga teigti, kad pirmosios instancijos teismas be pareikšto priešieškinio savo iniciatyva turėjo vertinti Sutarties ir Sutikimo nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.

10.2.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad Sutikimo ir Sutarties nutraukimui nebuvo privaloma teismo tvarka, nes šie sandoriai nutraukti ieškovei pranešus atsakovei apie jų nutraukimą prieš 30 dienų, pagal Sutarties 15 punktą ir CK 6.217 straipsnį. Sutikimą ieškovė nutraukė civilinio įstatymo nustatyta tvarka ir remiantis atsakovės nurodytais Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017 pateiktais išaiškinimais, kad Sutikimas naudoti žymenį kaip vienašalis sandoris gali būti nutraukiamas CK 6.217 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.199 straipsnio 6 dalis nustato, jog neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Konkliudentiniais veiksmais duotas Sutikimas buvo neterminuotas, todėl jo vienašalio nutraukimo teisėtumą pagrindžia CK               6.199 straipsnis.

10.3.                      Teismas tinkamai ir pagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 bei 2015 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015 suformuotus precedentus. Atsakovė, teigdama, neva pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje                  Nr. 3K-3-599/2013 (tikėtinai klaidingas bylos numeris), netinkamai pritaikė precedentą ir dėl to priėmė tariamai neteisėtą sprendimą, siekia suklaidinti teismą bei netinkamai aiškina precedento taikymo taisykles. Pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamose kasacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 bei 2015 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015 buvo nagrinėti ginčai būtent dėl sutarčių nutraukimo CK 6.217 straipsnyje nustatyta tvarka. Sutikimas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti nutraukiamas CK 6.217 straipsnio nustatytais pagrindais ir tvarka. Atitinkamai – skundžiamame sprendime taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos taisyklė suformuota CK 6.217 straipsnio aiškinimo taisyklė. Aplinkybė, ar tai vienašalis, ar dvišalis sandoris, teisinės reikšmės neturi.

10.4.                      Skundžiamo sprendimo 23 punkte teisingai nurodyta, kad vien pats faktas, jog atsakovė savo veikloje pradėjo naudoti žymenį „EOLTAS“ teisėtai, su ieškovės Sutikimu, nereiškia, kad toks naudojimas gali būti tęsiamas pasibaigus Sutikimui ir Sutarčiai. Sutikimas suteikia žymens naudotojui naudojimo teises ne ilgiau negu jis galioja ir tai šalims buvo žinoma Sutikimo sudarymo momentu. Todėl apeliacinio skundo 2.17–2.43 papunkčiuose nurodyti argumentai, neva Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje konstatuotos nagrinėjami bylai prejudicinę reikšmė turinčios aplinkybės (atsakovė turi teisę naudoti ieškovei priklausančius žymenis bei naudojant šiuos žymenis apeliantės veikloje nėra pažeidžiama sąžininga konkurencija) yra nepagrįsti. Nutraukus Sutikimo ir Sutarties galiojimą, atsakovė neturi teisės naudoti ieškovei priklausančių žymenų savo veikloje, o neteisėtas jų naudojimas yra nesąžininga konkurencija (KĮ 15 straipsnis). 

10.5.                      Aplinkybė, ar UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ ir UAB „EOLTAS“ nėra konkuruojančios įmonės, nebuvo civilinės bylos Nr. e2A-431-823/2017 nagrinėjimo dalykas. Bylos nagrinėjimo metu galiojo Sutartis ir Sutikimas, dėl to teismas ieškinį atmetė. UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ priklauso ne ieškovės įmonių grupei, bet „RSD Group: įmonių grupei. Ieškovė ir jos dukterinės įmonės nepriklauso „RSD Group“ įmonių grupei. UAB „EOLTAS“ nevaldo UAB „RSD Group“, UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS”, UAB „Alterna Auto“, UAB „Baltieva“ akcijų ir neturi jokios įtakos šių bendrovių priimamiems verslo sprendimams. UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ nevaldo UAB „EOLTAS“ akcijų ir neturi įtakos ieškovės priimamiems sprendimams. Aplinkybė, kad ginčo šalys yra susijusios per vieną iš akcininkų – R. S., nesudaro ieškovei galimybės daryti įtaką UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ sprendimams. Atsakovė atsiskyrė nuo ieškovės prekybos tinklo ir priklauso „RSD Group“ įmonių grupei, konkuruojančiai su UAB „EOLTAS“. Kadangi atsakovė nesąžiningai konkuruoja su ieškove, įpareigotina pasikeisti juridinio asmens pavadinimą ir nenaudoti veikloje ieškovei priklausančių žymenų – tik tokiu būdu UAB „EOLTAS“ interesai gali būti apsaugoti.

10.6.                      Egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-722/2009 suformuotą precedentą, nes nagrinėjamoje ir nurodytoje kasacinio teismo bylose ieškovo duotas sutikimas atsakovui dėl žymens naudojimo buvo sąlyginis, t. y. siejamas su šalių tarpusavio bendradarbiavimo santykiais. Šalių bendradarbiavimui nutrūkus, ieškovo sutikimas yra nebegaliojantis, o atsakovo juridinio asmens pavadinime naudojamų žymenų, tapačių ieškovui priklausantiems prekių ženklams, naudojimas be ieškovo sutikimo yra neteisėtas.

      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

12.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 26 d. gavo ieškovės UAB „EOLTAS“           2020 m. spalio 23 d. prašymą dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo. Prašyme nurodyta, kad UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ neteisėtus veiksmus tęsia iki šiol:           1) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad apeliantas tęsia neteisėtus veiksmus ir toliau neteisėtai naudoja bendrovei priklausantį žymenį ir prekės ženklą „EOLTAS“ tiek juridinio asmens pavadinime, tiek veikloje (parduotuvėse, tinklapyje (domene) ir pan.). 2) UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ be UAB „EOLTAS“ sutikimo toliau atidarinėja parduotuves Kazlų Rūdoje, Šakiuose, Lazdijuose ir Mažeikiuose su ieškovei priklausančiais žymenimis. 3) UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ klientų atsiliepimai, pateikti UAB „EOLTAS“ rekvizitai.lt tinklapyje 2017–2020 metais, patvirtina, kad atsakovės neteisėtais veiksmais naudojamas ieškovei priklausantis žymuo toliau klaidina visuomenę ir daro UAB „EOLTAS“ žalą, įskaitant reputacinę (iš pateiktų tiekėjų laiškų matyti, kad UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ vėluoja atsiskaityti už paslaugas). 4) UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ toliau plečia savo individualų tinklą konkuruojančioje UAB „Alterna Auto“ įmonių grupėje ir vis mažiau perka prekių iš UAB „EOLTAS“, o iš kitų tiekėjų, t. y. atsakovė savarankiškai importuoja su UAB „EOLTAS“ importuojamų prekių gamintojais konkuruojančių gamintojų prekes ir jas platina.

13.       CPK

14.       Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės 2020 m. spalio 23 d. prašymą ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus. UAB „EOLTAS“ pateiktas 2020 m. spalio 23 d. procesinis dokumentas, pavadintas Prašymu dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo, savo turiniu yra ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apie atsakovės neteisėtų veiksmų tęsimą papildymas. Šioje proceso stadijoje draudžiama pildyti jau nurodytus argumentus, juolab kad nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylai reikšmingo teisinio reglamentavimo

15.       Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens teisinę formą (pvz., uždaroji akcinė bendrovė) nusakantys žodžiai ar jų santrumpa nelaikomi identifikuojančiais juridinius asmenis.

16.       Valstybės įmonė Registrų centras Juridinių asmenų registre juridinis asmuo (UAB) pavadinimu „EOLTAS“ įregistruota 1993 m. rugpjūčio 20 d. Juridinis asmuo pavadinimu „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ įregistruota 2008 m. liepos 23 d. Ieškovė UAB „EOLTAS“ yra prekės ženklų „EOLTAS“ (Reg. Nr. 26251, paraiškos data – 1994 m. liepos 8 d., apsauga galioja iki 2024 m. liepos 8 d., ženklas saugomas 35, 36, 37, 39, 41 ir 42 paslaugų klasėms) ir „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ (Reg. Nr. 69663, paraiškos data –    2013 m. lapkričio 27 d., apsauga galioja iki 2023 m. lapkričio 27 d., ženklas saugomas 35 paslaugų klasei) (toliau ir – Prekių ženklai) savininkė. Žymuo „EOLTAS“ naudojamas atsakovės pavadinime (UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“), prekės ženkle ir domene www.marijampoleseoltas.lt 

17.       Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą (KĮ 3 straipsnio 19 dalis).

18.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimo (atsiskyrimo) metu UAB „EOLTAS“ konkliudentiniais veiksmais. davė Sutikimą žymenį „EOLTAS“ ir jį naudoti atsakovės pavadinime „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“. UAB „EOLTAS“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ sudarė 2014 m. sausio 2 d. Pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 754, kurioje šalys susitarė dėl automobilių detalių pardavimo konkrečiose prekybos vietose – Marijampolėje, Kauno g. 102 ir Vilkaviškyje, Gedimino g. 2-1 (Sutartis).  

19.       Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalį įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; arba 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Taigi, pagal PŽĮ nuostatas draudžiamas ne tik tapataus, bet ir klaidinamai panašaus į registruotą prekių ženklą žymens naudojimas, jei dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Domeno vardas yra žymuo PŽĮ 38 straipsnio prasme, todėl registruoto prekių ženklo savininko teisės gali būti pažeidžiamos ir domeno vardo naudojimu, atitinkančiu PŽĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. jei dėl registruotam prekių ženklui tapataus ar panašaus domeno vardo naudojimo gali būti klaidinama visuomenė, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir bendrovės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Technine prasme domeno vardas neatsiejamas nuo internetinio puslapio, į kurį šis domenas nukreipia, paskirties ir turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018).

20.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2561-585/2016 ieškovės UAB „EOLTAS“ reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“; panaikinti domeno marijampoleseoltas.lt registraciją atsakovės vardu ir uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti žymenis „EOLTAS“ ir „VISKAS AUTOMOBILIUI“ atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą.

21.       UAB „EOLTAS“ 2017 m. rugsėjo 5 d. Rašte Nr. 2017/R-84 pranešė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ apie Sutikimo bei Sutarties vienašališką nutraukimą bei pareikalavo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nutraukti bet kokį žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje ar bet kokius kitus veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti ieškovės teises, pakeisti atsakovės pavadinimą ir sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas. UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. spalio 2 d. 10-02 raštuose prašė  pratęsti bendradarbiavimą. Ieškovė 2017m. rugsėjo 22 d. rašte ir    2017 m. spalio 10 d. rašte  informavo atsakovę, kad neketina atnaujinti Sutikimo ir Sutarties, o ieškovei priklausančių išimtinių teisių naudojimas atsakovo veikloje bus vertinamas kaip UAB „EOLTAS“ teisių ir interesų pažeidimas.

Dėl nesiurprizinio pirmosios instancijos teismo sprendimo

22.       Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz.,        2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.). Vėlesnis peržiūros procesas gali iš esmės ištaisyti proceso trūkumus (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais) atitinkamais pakeitimais) 2011 m. birželio 18 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Amirov prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 25512/06).

23.       Iš į bylą pateiktų atsakovės 2017 m gruodžio 15 d. atsiliepimo į ieškinį (dok. reg. Nr. 65949) ir 2018 m. sausio 23 d. tripliko (dok. reg. Nr. 4010) nustatyta, kad atsakovė Sutikimo bei Sutarties pagrįstumą ir teisėtumą iš esmės grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017 konstatuotomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), jog nuo atsakovės įsteigimo žymuo „EOLTAS“ atsakovės pavadinime ir veikloje (įvairiose parduotuvėse, ne tik Marijampolėje ir Vilkaviškyje) yra naudojamas teisėtai ir su ieškovės Sutikimu. 

24.       Skundžiamo sprendimo 11 punkte nurodyta, kad atsakovė atsiliepime ir triplike plačiai argumentavo, kodėl Sutarties nutraukimą laiko neteisėtu ir dėl to neįvykusiu, tačiau nepateikė priešieškinio, kuriame ginčytų ieškovės įvykdytą Sutarties nutraukimą. Skundžiamo sprendimo 14 punkte papildyta, jog atsakovė nesutinka su ieškove, kad Sutartis ir Sutikimas yra nutraukti bei atsikerta, kad atsakovei negali būti uždrausta naudoti žymenį „EOLTAS“, nes Sutikimas ir Sutartis galioja. Tai reiškia, kad atsakovė siekia Sutartį ir Sutikimą išsaugoti ir vykdyti (tęsti), todėl, <...> , privalo nuginčyti nutraukimą, pareikšdamas priešieškinį arba ieškinį atskiroje byloje. Taip pat skundžiamojo sprendimo 15 punkte akcentuota, jog atsakovės atstovai teismo posėdyje (2018 m. birželio 11 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-647-585/2016 garso įrašas: 15 min. 25 sek.) aiškiai atsikirto, kad neprivalo ginčyti ieškovės pareiškimų apie Sutikimo ir Sutarties nutraukimą teisėtumo savarankišku ieškiniu (priešieškiniu).

25.       CK nuostatose, reglamentuojančiose sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius (CK 6.217–6.222 straipsniai), nenustatyta, kokia forma sutarties šalis, nesutinkanti su sutarties nutraukimo padarinių taikymu, gali įrodinėti, kad ji sutarties nepažeidė. Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Vienai iš šalių nutraukus sutartį, o kitai šaliai pageidaujant, kad sutartis būtų toliau vykdoma, t. y. kad šalys nebūtų atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.220 straipsnio             1 dalis), aktyvioji turėtų būti ta šalis, kuri siektų toliau vykdyti sutartį, todėl ji turėtų reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tačiau kai sutartį nutraukia viena šalis, o kita šalis su nutraukimu sutinka ir tiesiog siekia išvengti su tuo susijusių ieškovo reikalaujamų teisinių padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo), ši šalis yra pasyvioji, ir ji gali gintis nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, ir atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, kad ji sutarties nepažeidė. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                      2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje (šiuo atveju priešieškinyje), prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Kai teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, kt.).

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė siekia tęsti Sutikimą ir Sutartį, dėl to turėjo reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti Sutikimo ir Sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovė atsisakė pasinaudoti savo procesine teise civilinėje byloje                     Nr. e2-647-585/2018 pareikšti priešieškinį. Nagrinėjamos bylos ribos buvo apibrėžtos ieškovės ieškinyje. Šalims buvo užtikrintos galimybės teikti įrodymus ir nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Susitarimo ir Sutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas jokių papildomų įrodymų tyrimo nereikalavo. Pirmosios instancijos teismas vertino bylos faktinių aplinkybių ir įrodomų visumą pagal ieškinyje apibrėžtas nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytus gynybos argumentus (atsikirtimus) dėl Sutikimo ir Sutarties nutraukimo, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir neapribojo atsakovei teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnis). Dėl to UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 13 ir          17 straipsnius (dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus) bei priėmė siurprizinį sprendimą, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl šalių konkurencijos

28.       Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (KĮ 3 straipsnio 8 dalis).  Nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „RSD Group“ (buvęs pavadinimas UAB „Eolto prekyba“ 2001-03-26–2010-06-02 metų laikotarpiu) nuo 2014 m. kovo 4 d. yra UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ akcininkė. UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ ir jos akcininkė UAB „RSD Group“ nėra UAB „EOLTAS“ akcininkės. UAB „RSD Group“ (atsakovės akcininkės) akcininkas nuo 2002 m. liepos 9 d. yra R. S.. Taip pat R. S. turi dalį UAB „EOLTAS“ (50 proc.) akcijų.

29.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005 pateiktas išaiškinimas, kad vieno steigėjo tiesiogiai ar per įsteigtus asmenis įsteigti ūkio subjektai negali būti vertinami kaip konkurentai. Nurodytoje kasacinio teismo byloje ieškovė ir atsakovė buvo to paties steigėjo įsteigtos įmonės: AS „Parex banka“ ieškovą įsteigė tiesiogiai, o atsakovę – per dukterinę įmonę AB „Parex bankas“. Nagrinėjamu atveju UAB „EOLTAS“ nėra UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ steigėja ir atsakovės valdyme nei tiesiogiai, nei per įsteigtus asmenis nedalyvauja. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

30.       Pagal bendrovių įstatuose pateiktus duomenimis, UAB „EOLTAS“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ vykdo tokią pačią veiklą toje pačioje rinkoje – variklinių transporto priemonių atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių techninė apžiūra bei remontas ir abi bendrovės savo veikloje naudoja ieškovei UAB „EOLTAS“ priklausiančius ginčo prekės ženklus. UAB „EOLTAS“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ susijusios per R. S. – atsakovės akcininkės akcininką ir ieškovės akcijų dalies turėtoją. Pagal UAB „EOLTAS“ Įstatų 8.2 papunktį visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame yra atstovaujami daugiau nei pusę balsų. Tam tikriems sprendimams priimti (pvz., įstatų keitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo ir kita) yra taikoma net didesnė balsų dauguma, t. y. daugiau nei 2/3 atstovaujamų akcininkų balsų dauguma (Įstatų 7.5 papunktis). Pagal ieškovės Įstatų 8.4. papunktį vadovas, prieš priimdamas tam tikrus sprendimus, susijusius su ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 5 000 Eur investavimu, perleidimu, įkeitimu ir kt. turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.  Taigi ieškovės veikloje lemiamą reikšmę turi visuotinio akcininkų susirinkimo (dviejų akcininkų R. S. ir A. S.) sprendimai, tačiau, kaip minėta, UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ ir jos akcininkė UAB „RSD Group“ nėra ieškovės UAB „EOLTAS“ akcininkės, atitinkamai šios bendrovės neturi jokios įtakos UAB „EOLTAS“ priimamiems verslo sprendimams ir (arba) valdymui. UAB „EOLTAS“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ sąsaja per R. S. nesudaro pastarajam pagrindo veikti priešingai abiejų bendrovių interesams. UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“, priėmusi sprendimą atsiskirti nuo UAB „EOLTAS“ prekybos tinklo ir veikti kaip „RSD Group“ grupės įmonė, pradėjo konkuruoti su UAB „EOLTAS“. Šioje byloje reikšminga tai, kad dėl atsiradusios šalių tarpusavio konkurencijos nutrūko ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas. Šalys konkurentės nuo Sutarties, sudarytos Sutikimo pagrindu, nutraukimo momento     (2017 m. spalio 9 d.). Šios faktinės aplinkybės (šalių tolesnio nebendradarbiavimo ir konkuravimo pagal KĮ 3 straipsnio 8 dalį) paaiškėjo po civilinės bylos                                 Nr. e2A-431-823/2017 išnagrinėjimo, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytomis (šiuo metu pasikeitusiomis) aplinkybėmis, kad šalys nėra konkurentės.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pasibaigus Sutikimui

31.       Ieškovės pozicija – šalių bendradarbiavimas Sutikimo pagrindu nutrūko, todėl tolesnis atsakovės naudojimasis Sutartyje suteiktomis teisėmis yra neteisėtas. Atsakovė atsikerta, kad Sutikimo ir Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes šalys nesusitarė dėl Sutikimo nutraukimo sąlygų, todėl ieškovė galėjo nutraukti Sutikimą ir Sutartį tik CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, numatančia sandorių nutraukimą teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove ir atsakovės atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus.

32.       Pasibaigus sutartims, kuriomis buvo susitarta dėl žymens naudojimo atsakovo juridinio asmens pavadinime, pasibaigė ir sutikimo, kad atsakovas savo pavadinime naudotų ieškovo žymenį, galiojimas, taigi ir atsakovo teisė naudoti šį žymenį savo pavadinime (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-722/2009).

33.       Nagrinėjamu atveju šalių bendradarbiavimo (nekonkuravimo) pagrindu konkliudentiniais veiksmais buvo duotas Sutikimas ieškovei priklausiantį žymenį „EOLTAS“ naudoti atsakovės pavadinime „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“. Kadangi Sutikimas siejamas su šalių tarpusavio bendradarbiavimo (nekonkuravimo) santykiais, vertinama, jog buvo duotas sąlyginis Sutikimas. Atsakovės teisė naudoti ieškovei priklausiantį žymenį savo pavadinime pasibaigė šalims nustojus nebendradarbiauti (pradėjus konkuruoti). Pasibaigus Sutikimui atsakovė neteko teisės naudoti žymenį „EOLTAS“.

34.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai Vienas svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.38,    6.59 straipsniai).

35.       Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad UAB „EOLTAS“ (Pardavėja) šioje Sutartyje nustatytos sąlygomis ir tvarka suteikia UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ (Pirkėjai) teisę pasinaudoti Pardavėjai priklausiančiomis išimtinėmis teisėmis: teisę atidaryti parduotuves, pavadintas „EOLTAS“ Marijampolėje, Kauno g. 102 ir Vilkaviškyje, Gedimino g. 2-1 (Sutarties 3.1 papunktis); teisę pasinaudoti specialiais dizaino, parduotuvės įrangos, prekės pristatymo metodais, naudojamais Pardavėjos „EOLTAS“ tinkle (Sutarties 3.2 papunktis); teisę pasinaudoti Pardavėjos patirtimi ir pagalba įrengiant parduotuvę, joje įdiegiant valdymo sistemas bei apmokant personalą ir vadovus (Sutarties 3.3 papunktis); teisę naudoti prekės ženklą „EOLTAS“ ant apskaitos ir / ar pardavimo tretiesiems asmenims dokumentų, tik prekėms, įsigytoms šios Sutarties pagrindu (Sutarties 3.4 papunktis). Sutarties 4 punkte šalys sulygo, kad Pirkėja neturi teisės atidaryti naujų parduotuvių su ženklu „EOLTAS“ be Pardavėjos rašytinio sutikimo ar patvirtinimo. Sutarties 7.1 ir 7.3 papunkčiuose nustatyta UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ teisė naudoti prekės ženklą „EOLTAS“ tik šios Sutarties galiojimo metu ir tik (išskirtinai) parduotuvėse Marijampolėje, Kauno g. 102 ir Vilkaviškyje, Gedimino g. 2-1. Šios Sutarties galiojimas neterminuotas (Sutarties 14 punktas). Iš UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ viešai teikimų duomenų nustatyta, jog atsakovė turi servisą Marijampolėje, Kauno g. 102 (Sutarties 3.1 papunktis) bei keturias parduotuves: Vilkaviškyje, Gedimino g. 2-1 (Sutarties 3.1 papunktis); Kazlų Rūdoje, Gedimino g. 1-2; Lazdijuose; Kauno g. 4; Mažeikiuose, Gamyklos 40; Šakiuose, Kęstučio g. 19. Ieškovė kartu su ieškiniui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovės atidarytose parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje ir Šakiuose yra naudojamas ieškovei priklausantys prekių ginčo ženklai. Į bylą nėra pateikta įrodymų kokiu teisiniu pagrindu atsakovė naudojasi ieškovei priklausiančiomis išimtinėmis teisėmis parduotuvėse Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Mažeikiuose ir Šakiuose (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė nesilaiko šalių kainodaros politikos, prekiauja kitų tiekėjų prekėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo elgesiu (pažeidusi Sutikimo pagrindu sudarytos Sutarties sąlygas) sudarė pagrindą ieškovei Sutartį nutraukti, pagal joje (Sutartyje) šalių sulygtą valią.

36.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio     1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sprendžiant, ar sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Pasisakant dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatant terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

37.       Sutarties 15 ir 16 punktuose šalys susitarė, kad turi teisę bet kada, nesikreipdamos į teismą, nutraukti šią Sutartį, apie tai pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų; visi pranešimai Sutarties šalims turi būti rašytinės formos ir siunčiami registruotu laišku (su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą arba įteikiami buveinės adresu, apie tai pažymint pranešimą gaunančios Sutarties šalies darbuotojui. UAB „EOLTAS“ 2017 m. rugsėjo 5 d. Rašte pranešė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ apie Sutikimo bei Sutarties vienašališką nutraukimą bei pareikalavo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nutraukti bet kokį žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės veikloje ar bet kokius kitus veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti ieškovės teises, pakeisti atsakovės pavadinimą ir sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas. Šis Raštas atsakovei įteiktas 2017 m. rugsėjo 8 d.  

38.       Taigi ieškovė atliko būtent tokius veiksmus ir taip, kaip šalys laisva valia susitarė Sutarties 15 ir 16 punktuose. Atsakovei buvo suteikta galimybė iš anksto suprasti ieškovės poziciją – neketina atnaujinti Sutikimo dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės veikloje. Šalims nesusitarus dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo, atsirado Sutartyje aptarti teisiniai padariniai – šalių sutartiniai teisiniai santykiai dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo nutraukti                2017 m. spalio 9 d. (2017 m. rugsėjo 8 d. + 30 d.) (CK 6.218 straipsnis).

39.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo 2.15 papunktyje nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013, nes atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartis skundžiamame sprendime nepaminėta.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų 

40.       KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

41.       Teisės doktrinoje pažymėta, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla (klaidinimas naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu) ir 2) savavališką tokio žymens naudojimą, jeigu tuo siekiama nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Pirmoji šios normos draudžiama nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis yra veiksmai, sukeliantys suklaidinimo (painiavos) galimybę; antroji – veiksmai, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto teisėtus interesus kitaip, nei sukeliant suklaidinimo galimybę, todėl jiems esant įrodyti suklaidinimo (painiavos) galimybę nereikalaujama (Truskaitė, Jūratė. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Vilnius, 2009, p. 154–155, 187).

42.       Teisėjų kolegija atmeta ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, draudžiamus pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Byloje nustatyta, kad šalys konkuruoja tarpusavyje ir atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie vartotojų suklaidinimą, tapatinat (painiojant) ieškovę ir atsakovę dėl žymens „EOLTAS“.

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK  326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

44.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje                     Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

46.       Apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 27 d. gavo ieškovės 2020 m. spalio 26 d. prašymą dėl 1 175,54 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė 2020 m. spalio 26 d. Pažymą, pasirašytą advokatų kontoros LAEDELL Balčiūnas ir Grajauskas vyr. finansininkės, kurioje nurodyta, kad           1 175,54 Eur už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2018 m rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad  Pažyma yra tinkamas, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis, įrodymas. Ieškovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio             2 dalis). Nagrinėjamu atveju maksimali atlygintina advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma sudaro 1 163,76 Eur (895,20 Eur × 1,3 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Papildoma 11,78 Eur suma yra už apeliacinio skundo analizę, t. y. pateikti išsamūs atsikirtimai, grindžiami teismų praktika, į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovės       1 175,54 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EOLTAS“ (juridinio asmens kodas 133769530) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ (juridinio asmens kodas 301806741) 1 175,54 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė                                         

                                                                                 Antanas Rudzinskas

                                                                                 Aldona Tilindienė