Civilinė byla Nr. 2S-1312-153/2012
(Proceso Nr. 2-17-3-02753-2011-4)
pirmosios instancijos teismo teisėjas Romaldas Šuliokas
(S)
Procesinio dokumento kategorija 122.1.,122.3,122.5, 99.1.1, 99.4
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-79-217/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB banko ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AG projektai“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovo G. V. prašymą tenkino iš dalies, atleido atsakovą nuo 1 000 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą, paduotą dėl Jonavos apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimo, ir įpareigojo atsakovą per 10 dienų sumokėti 2 073 Lt likusią žyminio mokesčio dalį.
Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimo atsakovas turi sumokėti 3 373 Lt, o sumokėjo 300 Lt, prašymą grindė sunkia turtine padėtimi. Teismas iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovo šeimos mėnesio pajamos yra apie 92,15 Lt, atsakovo darbo užmokestis apie 16,59 Lt, o jo žmonos - apie 75,56 Lt. Atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovo sutuoktinei O. V. nuosavybės teise dar priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir jo sutuoktinė transporto priemonių registruotų jų vardu turi penkis vaikus, iš kurių keturi nepilnamečiai, viena dukra studijuoja universitete dieninėse studijose.
Teismas nurodė, kad prie prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio turi būti pridėti įrodymai, įrodantys atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nėra sukaupęs santaupų, be to, abu su sutuoktine turi pakankamai nekilnojamojo turto, todėl sprendė, kad yra pagrindas atsakovą atleisti nuo 1 000 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant jį sumokėti 2 073 Lt likusią žyminio mokesčio dalį.
Atskiruoju skundu atsakovas prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį ir patenkinti pilnai jo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:
1) teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis įpareigojo sumokėti 2 073 Lt dalį žyminio mokesčio;
2) teismas neįvertino, kad atsakovas iš gaunamo darbo užmokesčio privalo teikti išlaikymą keturiems nepilnamečiams vaikams, bet ir susimokėti už komunalines paslaugas žiemos sezonu;
3) santaupų neturėjimo įrodymų objektyviai pateikti neįmanoma. Neįmanoma įrodyti tam tikrų aplinkybių nebuvimo. Indėlių neturėjimas Lietuvos bankuose ir kredito unijose, nepatvirtintų santaupų užsienyje arba namuose neturėjimo;
4) reikalavimas sumokėti žyminį mokestį atsakovui užkerta kelią kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo AB DnB bako atstovė advokatė K. B. prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas pateikė ne visus galimus duomenis, o jo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios turtinės padėties. Abejotina, kaip atsakovas su sutuoktine gaudami tokias pajamas, sugeba mokėti įmokas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuj pagal suteiktą 166 710,09 EUR kreditą, išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tenkinti būtinus šeimos poreikius. Apelianto ir jo sutuoktinės turtinė padėtis nėra bloga, kadangi jie nekilnojamojo turto, todėl gali rasti būdą sumokėti nurodytą žyminio mokesčio dalį.
Tretysis asmuo UAB „AG projektai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Teismas, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, motyvuotu ir įrodymais pagrįstu asmens prašymu gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo teismas, teismas turi įvertinti įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį). Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo, įpareigoja asmenį motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis. Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgys minėtas įstatymo suteiktas teises. Asmuo, prašantis atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo privalo atskleisti teismui savo turtinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas (apeliantas) už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt dalį žyminio mokesčio, o nuo kitos 3 073 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties, kurią įrodinėjo byloje esančiais dokumentais, t. y. atsakovo ir jo sutuoktinės pažymomis apie gaunamą darbo užmokestį (b.l. 105-106), VĮ „Regitra“ pažymomis apie registruota transporto priemones (b.l.117-118), VĮ Registrų centro pažymomis apie turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (b.l.119-123, 125-131, 146-149), atsakovo ir jo sutuoktinės sudarytą būsto kreditavimo sutartį (b.l. 132-145), vaikų gimimo liudijimais (b.l.107-111), pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 124). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties nėra pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau nesutiko su atsakovo prašoma atleisti žyminio mokesčio dalimi. Pirmosios instancijos teismas atleido atsakovą nuo 1 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ir įpareigojo sumokėti 2 073 Lt žyminio mokesčio. Tokį savo procesinį sprendimą grindė tuo, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turimas santaupas bei atsakovo galimybe gauti piniginių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti iš jo turimo nekilnojamojo turto.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad santaupų neturėjimo įrodymų objektyviai pateikti neįmanoma. Duomenis apie asmens konkrečiame banke ar kitoje kredito įstaigoje turimas sąskaitas ir jose esančių piniginių lėšų sumas patvirtina suinteresuoto asmens prašymu to banko ar kredito įstaigos išduota pažyma. Tokia pačia tvarka bankas ar kredito įstaiga gali išduoti pažymą, patvirtinančią, kad tame banke asmuo sąskaitos neturi. Atsakovas per nustatytą terminą prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio trūkumams pašalinti turėjo galimybę pateikti aukščiau nurodytas Lietuvoje veikiančių pagrindinių bankų ar kredito įstaigų pažymas. Nepateikdamas duomenų apie savo turimas santaupas, atsakovas iki galo neatskleidė savo turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau dėl aukščiau paminėtos priežasties nesudaro pakankamo pagrindo visa apimtimi tenkinti atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo viso likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto arešto ir hipotekos, disponavimas turtu bei galimybė iš šio turto gauti pinigines lėšas, yra objektyviai apsunkintas, todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio dalis yra per didelė ir iš esmės apribotų atsakovo galimybę patikrinti priimto pirmosios instancijos teismo pagrįstumą bei teisėtumą apeliacinės instancijos teisme. Nustatydamas mokėtiną žyminio mokesčio dalį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo pateiktus jo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat vadovaujasi bendraisiais teisės principais bei siekia pusiausvyros tarp atsakovo teisės į apeliaciją ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti už apeliacinį skundą 1 000 Lt žyminį mokestį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovas atleistas nuo 1 000 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigotas per 10 dienų sumokėti 2 073 Lt žyminio mokesčio dalį žyminio mokesčio, keistina, atsakovui nustatytinas terminas primokėti 700 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios 1373 (2073-700) Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atsakovas atleistinas CPK 83 str. 3 d. pagrindu (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
atsakovo G. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria atsakovas G. V. atleistas nuo 1 000 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigotas per 10 dienų sumokėti likusią 2 073 Lt dalį žyminio mokesčio ir ją išdėstyti taip:
„atleisti atsakovą G. V. nuo 1 373,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt trijų litų) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo (c.b. Nr. 2-79-217/2012) sumokėjimo, įpareigoti atsakovą iki 2012m. birželio 7d. primokėti 700,00 Lt (septynis šimtus litų) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Galina Blaževič