Civilinė byla Nr. 2-474-780/2014;
teisminio proceso Nr. 2-69-3-00359-2014-8;
Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 117.2
(S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 28 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J. ir jos atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, suinteresuotiems asmenims V. S. ir P. S. bei jų atstovui advokatui Juozui Šilanskui, žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą,
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J. savo tėvo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad namus, kuriuose gyveno jos tėvai P. S. ir S. S., jos tėvui perleido pareiškėjos mamos tėvai A.. Ji patvirtino, kad testamentu tėvas savo turtą paliko jos broliui V. S., pati pareiškėja dalyvavo tėvui sudarant testamentą ir jo valią ji žinojo. Todėl mirus tėvui ji nesikišo į jo turto tvarkymo reikalus, jokio tėvo turto pati nepasiėmė, nes visi įpėdiniai žinojo ir sutiko su testamentu. Likusiu tėvo turtu iš karto po jo mirties rūpinosi jos brolis V. S. ir jos motina, kurie ir gyveno tuose namuose. V. S. iš tėvo namų išsikraustė tik po keleto metų nuo tėvo mirties, o motina tik apie 2010 metus, kai pareiškėja ją pasiėmė pas save dėl silpnos sveikatos. Po tėvo mirties motina pati rūpinosi likusiu po tėvo mirties ūkiu kartu su pareiškėjos broliu V. S., o pareiškėja tik padėdavo motinai ir jos nurodymu atlikdavo kai kuriuos darbus. Tėvų namais pareiškėja aktyviau rūpintis pradėjo kai jos motina dėl sveikatos negalėjo to daryti pati, t. y. paskutiniais keturiais metais iki mirties. Tuomet iš motinos pensijos ji sumokėdavo už elektrą, šiukšlių išvežimą, telefoną. Pareiškėja patvirtino, kad į teismą ji kreipėsi dėl to, kad brolis V. S. per 15 metų nuo tėvo mirties nesusitvarkė palikimo ir ji bijo, kad tėvui atkurta nuosavybės teisė į žemę nepereitų valstybei.
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. J. po savo tėvo P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepradėjo faktiškai valdyti, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas.
Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja pareiškėjos prašymui jeigu ji pateiks juridinį faktą patvirtinančius įrodymus ir teismas pripažins juos pagrįstais ir išsamiais (b. l. 30).
Suinteresuotas asmuo V. S. nesutinka su pareiškėjos reikalavimu. Jis patvirtino, kad tėvui namus perleido tėvo uošvis, o tėvas testamentu savo turtą paliko jam. Apie tėvo testamentą žinojo ir jo sesuo pareiškėja. Jis gyveno su tėvais jų namuose iki tėvo mirties ir liko ten gyventi dar apie 10 metų po tėvo mirties. Po savo tėvo mirties jis liko gyventi jo namuose kartu su motina ir prižiūrėjo, dirbo, tvarkė žemę, pastatė kluoną, sandėliuką, rūpinosi malkomis. Motina mokėjo už elektrą, prižiūrėjo gyvulius ir tik paskutinius 4 metus iki savo mirties gyveno pas pareiškėją, kuri ja rūpinosi. Su tėvo testamentu į notarą nesikreipė, nes galvojo, kad kol gyva motina, tai visas tėvų turtas priklauso jai. Mirus motinai jis testamento nerado, nes jis buvo pas pareiškėją.
Suinteresuotas asmuo P. S. nesutinka su pareiškėjos reikalavimu. Jis patvirtino, kad namai ir ūkio padargai priklausė jų tėvui P. S., kuris testamentu savo turtą paliko jo broliui V. S.. Po tėvo mirties brolis V. ir jų motina liko gyventi tėvų namuose. Brolis prižiūrėjo ir tvarkė ūkį ir namus, pjovė medžius ir ruošė malkas, šienavo, dirbo žemę, motina mokėjo už elektrą. Pareiškėja tėvo turo nepradėjo valdyti ir jo netvarkė, o motina intensyviau rūpinosi tik paskutinius 4 metus iki jos mirties.
Liudytoja B. M. patvirtino, kad po P. S. mirties jo namuose liko gyventi jo žmona ir sūnus V. S., kurie ir tvarkė namus, prižiūrėjo ūkį. V. S. statė kluoną, šėrė gyvulius, dirbo žemę, o jo motina tvarkė daržus. V. S. brolis P. S. į šiuos namu grįžo gyventi vėliau.
Liudytojas J. B. patvirtino, kad jis buvo P. S. kaimynas ir žino, kad pastarasis turėjo žemės, namus, gyvulių, bičių, vištų. Savo turtą P. S. testamentu paliko sūnui V. S. ir liudytojas pats dalyvavo surašant šį testamentą bei pasirašė ant jo kaip liudytojas. Po P. S. mirties jo ūkį perėmė sūnus V., kuris tvarkė ūkį, pjovė malkas, šienavo, o liudytojas kaip kaimynas jam padėjo. A. J. mirusiojo P. S. ūkyje po jo mirties liudytojas nematė dirbant.
Liudytoja B. K. patvirtino, kad ji buvo P. S. kaimynė ir žino, kad pastarasis turėjo žemės, namus, kuriuos testamentu paliko sūnui V. S., o ji kaip liudytoja dalyvavo surašant šį testamentą. Po P. S. mirties jo namuose liko gyventi sūnus V. ir jo motina. Ar pareiškėja A. J. perėmė kokį nors turtą ji nežino, o tėvo P. S. turtą tvarkė sūnus V..
Sutuoktuvių akto įrašas patvirtina, kad pareiškėjos tėvai P. S. ir S. S. buvo susituokę (b. l. 6). Mirties liudijai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o motina – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėja A. J. yra P. S. ir S. S. dukra (b. l. 9-10). Mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos brolis S. S. yra miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), o brolis V. S. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Notaro liudijimas patvirtina, kad po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, žymų apie paveldėjimo bylos užvedimą nėra (b. l. 15). Seniūno pažymoje nurodoma, kad P. S., gyvenusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusiuose pastatuose gyvenamąją vietą yra deklaravę jo sūnūs V. S. ir P. S. (b. l. 34). Kolūkiečio asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 1991 m. – 1992 m. šeimos galva buvo P. S., su kuriuo gyveno sūnus V. S. ir žmona S. S., jie turėjo galvijų, kiaulių, avių, bičių, gyvenamąjį namą (b. l. 35). P. S. 1995-01-27 testamentas patvirtina, kad jam priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir kiemo įrenginius, bei 2 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jis palieka V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šio testamento liudytojai, pasirašę jame, yra J. B., B. K. ir U. K. (b. l. 60).
Įstatymas numato, jog tam kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK), galiojusio P. S. mirties metu, 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 587 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (587 straipsnio 3 dalis).
Pati pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji žinojo apie jos tėvo P. S. sudarytą testamentą, pati dalyvavo jį sudarant ir su tėvo valia ji sutiko, todėl po tėvo mirties ji nesikišo į tėvo palikimo tvarkymą, jokio tėvo turo per 6 mėnesius nepasiėmė ir neperėmė tvarkyti, palikimu rūpinosi jos brolis V. S. ir jos mama S. S.. Pareiškėja patvirtino, kad į teismą ji kreipėsi tik dėl to, kad brolis V. S. per 15 metų nuo tėvo mirties nesusitvarkė tėvo palikimo teisinių reikalų ir ji bijo, kad tėvo vardu atkurta nuosavybės teisė į žemę pereis valstybei.
Iš visų kitų ištirtų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visiškai akivaizdu, kad pareiškėja savo tėvo palikimo nepriėmė ir neketino priimti faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes ji pati žinojo tėvo valią palikti savo turtą sūnui V. S., kuri buvo išreikšta testamente, ir pati pripažino, kad į palikimo tvarkymo reikalus po tėvo mirties nesikišo, jokio jo turto neperėmė ir faktiškai netvarkė. Pareiškėja pati pripažino, kad tą darė jos brolis V. S. ir jos mama S. S., bet ne ji pati. Šias aplinkybes patvirtino visi dalyvaujantys asmenys ir apklausti liudytojai, jas patvirtina ir mirusiojo testamentas bei rašytiniai įrodymai apie jo turėtą ūkį iki mirties. Pabrėžtina, kad pareiškėja paaiškino, jog į teismą ji kreipėsi tik dėl to, kad jos brolis V. S. tėvo palikimo neįformina įstatymų nustatyta tvarka, o teismo posėdžio metu ji net neįrodinėjo, kad palikimą priėmė ji pati. Todėl pripažintina, kad pareiškėja savo tėvo palikimo nepriėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per 6 mėnesius po tėvo mirties.
Pareiškėjos atstovo argumentai dėl A. J. tėvų turto teisinio statuso, buvusio pareiškėjos tėvo mirties metu, neturi jokios teisinės reikšmės nustatinėjant šį juridinį faktą, nes nepriklausomai nuo to ar A. J. tėvo turtas buvo jo asmeninė nuosavybė ar bendra jungtinė nuosavybė su pareiškėjos motina, pati pareiškėja pripažįsta ir tą patvirtina visi kiti įrodymai, jog jokio turto po savo tėvo mirties per įstatymo nustatą terminą ji nepriėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Taip pat neturi teisinės reikšmės ir pareiškėjos aktyvūs veiksmai mokant mokesčius už mirusių tėvų turtą, nes tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys nurodo, kad A. J. juos pradėjo mokėti žymiai vėliau nei per 6 mėnesius po tėvo mirties. Tuo tarpu juridiniam faktui dėl palikimo priėmimo nustatyti yra reikšmingi tik įpėdinio veiksmai, nukreipti į palikimo priėmimą, kuriuos jis atliko per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 448 straipsniais, teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
A. J. pareiškimą dėl jos tėvo P. S. palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti.
Išieškoti iš pareiškėjos A. J. 28,90 Lt (dvidešimt aštuonis litus, 90 centų) (8,37 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant juos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Šarka