Civilinė byla Nr. e2A-236-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00039-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.8.8; 2.6.11.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) atliktus įskaitymus neteisėtais; 2) priteisti ieškovei 97 572,41 Eur skolą už tinkamai atliktus darbus; 3) priteisti 8,36 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove sudarė tris sutartis: 2018 m. liepos 24 d. Pirkimo sutartį 
Nr. S-429 dėl „Žvyrkelių, esančių Telšių ir Šiaulių apskrityse, kapitalinio remonto techninių projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“ (Telšių sutartis); 2018 m. liepos 10 d. Pirkimo sutartį Nr. S-453 dėl „Žvyrkelių, esančių Kauno, Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“ (Kauno sutartis); 2018 m. liepos 31 d. Pirkimo sutartį Nr. S-510 dėl „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Telšių apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (Klaipėdos sutartis) (toliau visos kartu – ir Sutartys). Kiekvienoje Sutartyje ieškovė įsipareigojo atlikti šiuos darbus (Sutarčių 1.1–1.5 papunkčiai): 1) techninių darbo projektų parengimą; 2) projekto vykdymo priežiūrą; 3) statybos darbus pagal parengtą projektinę dokumentaciją; 4) išpildomosios dokumentacijos parengimą; 5) deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją. Sutarčių 2 punkte atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovui už darbus ir su darbais susijusias paslaugas sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais. 

3.       Sutarčių 60 punkte nurodyta, kad, neužbaigusi darbų Sutartyse numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarčių 27 punkto atveju ieškovė įsipareigoja sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina atsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš ieškovei pagal šias Sutartis mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą atsakovė raštu informuoja ieškovę.

4.       Ieškovė tvirtino, kad, remdamasi Sutarčių 60 puntu, atsakovė nepagrįstai jai paskaičiavo net 168 891,25 Eur delspinigius. Ieškovės teigimu, atsakovė privalėjo delspinigių iš viso netaikyti arba delspinigius taikyti tik už tuos vėlavimus, dėl kurių atsiradimo nėra kitų asmenų (tarp jų ir atsakovės) kaltės, bei atitinkamai apmokėti ieškovei neteisėtai įskaitytas sumas pagal sąskaitas faktūras už tinkamai atliktus darbus. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visų Sutartyse nurodytų darbų (įskaitant statybos darbus).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. liepos 3 d. atliktus vienašališkus delspinigių įskaitymus apimtyje, viršijančioje 3 015,85 Eur sumą, negaliojančiais; priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 97 572,41 Eur skolą, 8,36 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 97 572,41 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 587,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, valstybei iš atsakovės teismas priteisė 1 689 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad šalys neginčija to, jog Techninio projekto parengimo darbai pagal pirmiau nurodytas Sutartis buvo atlikti praleidus Sutartyse nurodytus šių darbų atlikimo terminus, tačiau šalys skirtingai aiškina darbų vėlavimo priežastis: ieškovė teigia, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl to, jog atsakovė laiku neatliko savo sutartinių pareigų, tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad darbų vėlavimo priežastis yra ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

7.       Teismas nustatė, kad Sutartyse šalys susitarė dėl tokios Sutarčių vykdymo tvarkos: atsakovė įsipareigojo atlikti projekto ekspertizę per 15 darbo dienų nuo ieškovės prašymo atlikti ekspertizę dienos; per 5 darbo dienas nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo patvirtinti projektą (Sutarčių 22 punktas); ieškovė per 10 darbo dienų turėjo pataisyti projektą pagal ekspertizės pastabas (Sutarčių 23 punktas); atsakovė per 5 darbo dienas turėjo atlikti kitus veiksmus, susijusius su Sutarčių vykdymu (Sutarčių 56.1 papunktis). Techninės specifikacijos 13 punkte numatyta, kad ieškovė turi pateikti atsakovei pirminius sprendinius po 8 savaičių nuo Sutarčių pasirašymo dienos; projekto koordinatorius pateikia pastabas per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminą po rangovo kreipimosi į užsakovą; projekto koordinatoriui pateikus pastabas, pirminiai sprendiniai pataisomi per 5 darbo dienas Komisijai pateikus pastabas, projektas pataisomas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą; Komisijos protokolas surašomas per 3 darbo dienas.

Dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 ir nuo 17,384 iki 21,040 km

8.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės teigimu, pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. vėluodama 62 dienas. Kadangi ieškovė šių aplinkybių neginčijo ir nepateikė jas paneigiančių įrodymų, teismas vertino, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

9.       Nustatęs, kad ieškovė nurodyto kelio projekto rengimo stadijoje (į kurią patenka ir pirminių sprendinių pateikimas) vėlavo 62 dienas (atsakovė delspinigius paskaičiavo tik už 43 dienas), teismas pripažino, jog atsakovė pagrįstai sprendė, jog nurodyto kelio projekto vėlavimo 43 dienas priežastimi buvo būtent ieškovės veiksmai. Kadangi ieškovė praleido terminą projektiniams sprendiniams pateikti, teismas kitų ieškovės termino praleidimo priežasčių, kurios, ieškovės teigimu, priklausė nuo atsakovės, nevertino.

Dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km

10.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės teigimu, pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo 18, t. y. vėluodama 7 dienas. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo ir nepateikė jas paneigiančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. spalio 10 d. pateikė atsakovei pakoreguotas projektų susisiekimo ir statinio konstrukcijų dalis, tačiau atsakymas iš atsakovės gautas tik 2018 m. lapkričio 12 d. (pavėlavus 26 dienas); 2018 m. lapkričio 27 d. koordinavimo komisija nepritarė ieškovės projektui, tačiau ieškovei komisijos protokolas buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 5 d. (pavėlavus 4 dienas); ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei technines užduotis tvirtinti, tačiau patvirtintas iš atsakovės gavo tik 2018 m. gruodžio 21 d. (atsakovė nesilaikė 5 darbo dienų termino); atsakovės pasirinktam ekspertui projektinė dokumentacija buvo perduota 2019 m. sausio 13 d., tačiau ekspertizės aktas gautas tik 2019 m. vasario 21 d. (pavėlavus 28 dienas). Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

12.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 1015 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iš viso vėlavo atlikti 43 darbo dienas. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 17 d., o buvo patvirtintas 2019 m. kovo 5 d., susidarė 78 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 43 dienas, teismas darė išvadą, jog dėl ieškovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 35 dienas (78 dienos - 43 dienos).

Dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km

13.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės teigimu, pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. vėluodama 7 dienas. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo ir nepateikė jas paneigiančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. spalio 10 d. pateikė atsakovei kelio Nr. 2716 projektinius sprendinius, tačiau atsakymą iš atsakovės gavo tik 2018 m. lapkričio 12 d. (pavėlavus 26 dienas); 2018 m. lapkričio 27 d. koordinavimo komisija nepritarė ieškovės projektui, tačiau ieškovei komisijos protokolas buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 5 d. (pavėlavus 4 dienas); ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei tvirtinti technines užduotis, tačiau patvirtintas užduotis ieškovė iš atsakovės gavo tik 2018 m. gruodžio 21 d. (atsakovas nesilaikė 5 darbo dienų termino); ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ parengtus priedus suderinti, tačiau atsakymas iš atsakovės gautas tik 2018 m. sausio 7 d.; ieškovė dokumentus patikslino ir juo pateikė 2018 m. lapkričio 8 d., tačiau atsakymas gautas tik 2019 m. sausio 25 d.; dėl atsakovės kaltės užsitęsė ekspertizės atlikimas. Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

15.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 2716 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti iš viso vėlavo 51 darbo dieną. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 17 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 5 d., susidarė 78 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė 51 dieną dėl atsakovės kaltės, teismas darė išvadą, jog dėl ieškovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 27 dienas (78 dienos - 51 diena).

Dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km, kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km

16.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Pirminiai sprendiniai nurodytiems kelio ruožams buvo pateikti 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. vėluojant 2 mėnesius. Kadangi ieškovė šių aplinkybių neginčijo, teismas sprendė, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

17.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakovei kelių projektinius sprendinius, tačiau atsakymą iš atsakovės gavo tik 2018 m. lapkričio 22 d. (pavėlavus 5 dienas); ieškovei 2018 m. gruodžio 10 d. pateikus pataisytus projektinius pasiūlymus, atsakovė atsakymą pateikė 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. pavėlavusi 6 kalendorines dienas; ieškovė gavo leidimą pateikti projektus koordinavimo komisijai 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau komisijos posėdis buvo suorganizuotas tik 2019 m. sausio 8 d.; atsakovė apie 2019 m. sausio 8 d. vykusį koordinavimo komisijos posėdį buvo informuotas tik 2019 m. sausio 16 d.; ieškovė 2019 m. sausio 18 d. perdavė atsakovei projektus ekspertizei, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2019 m. kovo 4 d.; 2019 m. vasario 27 d. atsakovė gavo ieškovės teiktus projektus tvirtinti, tačiau patvirtino juos 2019 m. kovo 18 d. Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

18.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelių Nr. 4117, 4118, 4601 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus vėlavo įvykdyti 31 darbo dieną. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 23 d., o buvo patvirtintas 2019 m. kovo 18 d., susidarė 85 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovė veiksmų 31 dieną, teismas darė išvadą, jog dėl ieškovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 54 dienas (85 dienos - 31 diena).

Dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km

19.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Pirminiai sprendiniai nurodytam kelio ruožui buvo pateikti 2018 m. spalio 9 d., t. y. vėluojant daugiau nei 1 mėnesį. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. spalio 9 d. pateikė atsakovei kelio projektinius sprendinius, tačiau atsakymą iš atsakovės gavo tik 2018 m. spalio 25 d. (pavėlavus 11 dienų); ieškovė 2018 m. gruodžio 21 d. perdavė atsakovei projektą ekspertizei atlikti, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2019 m. vasario 15 d.; 2019 m. vasario 15 d. atsakovė gavo ieškovės teiktus projektus tvirtinti, tačiau juos patvirtino tik 2019 m. kovo 18 d. Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

21.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 3212 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iš viso vėlavo atlikti 45 darbo dienas. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 23 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 18 d., susidarė 85 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 45 dienas, teismas darė išvadą, jog dėl ieškovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 40 dienų (85 dienos - 45 dienos).

Dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km

22.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. spalio 1 d. Pirminiai sprendiniai nurodytam kelio ruožui buvo pateikti 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. vėluojant daugiau nei 2 mėnesius. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

23.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei kelio projektinius sprendinius, tačiau atsakymas iš atsakovės buvo gautas tik 2019 m. sausio 9 d. (pavėlavus 11 dienų); ieškovė 2019 m. sausio 17 d. perdavė projektus atsakovės komisijai tvirtinti, tačiau atsakovė komisijos posėdį suorganizavo tik 2019 m. vasario 4 d.; ieškovė 2019 m. vasario 25 d. perdavė atsakovei projektą ekspertizei, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2019 m. balandžio 5 d.; 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės pateikė projektą tvirtinti, tačiau atsakovė projektą patvirtino tik 2019 m. gegužės 7 d.

24.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 3226 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iš viso vėlavo vykdyti 36 darbo dienas. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo būti patvirtintas iki 2019 m. sausio 9 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. balandžio 23 d., susidarė 104 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 36 dienas, teismas darė išvadą, jog dėl ieškovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 68 dienas (104 dienos - 36 dienos).

Dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km

25.       Pagal Techninės specifikacijos 13 punktą ieškovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. spalio 8 d. Pirminiai sprendiniai nurodytam kelio ruožui buvo pateikti 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. vėluojant daugiau nei 2 mėnesius. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

26.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei kelio projektinius sprendinius, tačiau atsakymą iš atsakovės gavo tik 2019 m. sausio 10 d. (pavėlavus 12 dienų); ieškovė 2019 m. sausio 17 d. perdavė projektą atsakovės komisijai tvirtinti, tačiau atsakovė komisijos posėdį suorganizavo ik 2019 m. vasario 4 d.; ieškovė 2019 m. vasario 25 d. perdavė atsakovei projektą tam, kad būtų atlikta ekspertizė, tačiau ekspertizė buvo atlikta ik 2019 m. balandžio 5 d.; 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei projektą tvirtinti, tačiau atsakovė jį patvirtino tik 2019 m. gegužės 7 d.

27.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 3206 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iš viso vėlavo vykdyti 40 darbo dienų. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo būti patvirtintas iki 2019 m. sausio 9 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. gegužės 7 d., susidarė 118 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 40 dienų, teismas darė išvadą, jog dėl ieškovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 88 dienas (118 dienų - 40 dienų).

Dėl Sutarčių turinio, netesybų taikymo ir ieškinio senaties termino

28.       Atsakovė nurodė, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visos konkretaus kelio ir ruožo darbų vertės. Ieškovės teigimu, toks delspinigių skaičiavimas yra nesąžiningas, kadangi Sutartyse buvo susitarta dėl delspinigių taikymo nuo konkrečių ieškovės pavėluotų atlikti darbų vertės.

29.       Įvertinęs Sutarčių turinį lingvistiniu požiūriu, teismas nurodė, kad Sutartys pagal jų objektą yra mišrios sutartys, nes turi skirtingų sutarčių rūšių elementų: projektavimo darbų, statybos darbų, projekto priežiūros vykdymo bei paslaugų (deklaracijos apie statybos pabaigą įregistravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pildymo). Be to, teismo vertinimu, iš Sutarčių turinio analizės akivaizdu, kad atskiruose Sutarčių skirsniuose nustatyti kiekvieno atskiro Sutarties objekto atlikimo terminai (kiekvienam iš atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), nustatytos skirtingos kainos (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus) ir skirtingos taisyklės (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka).

30.       Kadangi Sutartyse sulygti projektavimo, statybos, projekto priežiūros vykdymo darbai ir paslaugos buvo vykdomos tam tikrais etapais, tam tikru nuoseklumu ir atskirais grafikais, teismas darė išvadą, kad Sutarčių objektas yra dalus, todėl teigti, jog Sutarčių 60 punkte numatyta rangovo atsakomybė neužbaigus atskirų darbų Sutartyje numatytu laiku apima visos Sutarties galiojimą laike ir delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo bendros visos Sutarties kainos, būtų neteisinga ir nesąžininga, juolab kad į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog galutinis darbų terminas buvo pradelstas.

31.       Teismas nustatė, kad dėl ieškovės kaltės Techninio darbo projekto patvirtinimas buvo pradelstas tokiu mastu: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 ir nuo 17,384 iki 21,040 km – 43 dienas, dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 35 dienas, dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 27 dienas, dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km, kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 54 dienas, dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 40 dienų, dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 68 dienas, dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 88 dienas.

32.       Sutartyse įtvirtinti delspinigiai, atsižvelgiant į Sutartyse įtvirtintas projektavimo darbų vertes, kurių atsakovė galėjo reikalauti už dėl ieškovės kaltės praleistus projektavimo darbų atlikimo terminus, teismo skaičiavimu, sudaro: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 – 84,60 Eur (6 558,19 x 0,03% x 43 d.), dėl kelio ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km – 132,97 Eur (10 307,92 x 0.03% x 43 d.), dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 282,50 Eur (26 904,66 x 0,03% x 35 d.), dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 236,80 Eur (29 234,28 x 0,03% x 27 d.), dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03% x 54 d.), dėl kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km – 298,08 Eur (18 400 x 0,03% x 54 d.), dėl kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03% x 54 d.), dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 300 Eur (25 000 x 0,03% x 40 d.), dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 88,74 Eur (4 350 x 0,03% x 68 d.), dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 1 356,96 Eur (51 4700 x 0,03 x 88 d.), tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisę paskaičiuoti iš viso 3 053,05 Eur delspinigių.

33.       Teismas sprendė, kad Sutartyse įtvirtinta 0,03 proc. delspinigių norma nėra nepagrįstai didelė, be to, ji atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus.

34.       Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju, atsakovei įskaičius sumas kaip delspinigius, bet kokiems ieškovės reikalavimais, susijusiems su jais (įskaitant ir reikalavimą dėl jų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir priteisimo), taikytinas ieškinio senaties terminas, numatytas reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo. Teismo vertinimu, vien atsakovės nuožiūra tam tikrų sumų įskaitymas, laikant, kad tos sumos atlieka delspinigių paskirtį, ieškovei tokius įskaitymus ginčijant, šių sumų savaime nepaverčia delspinigiais.

35.       Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutarčių sąlygas delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo pavėluotų atlikti projektavimo darbų vertės, bei į tai, kad dėl projektavimo darbų pavėluoto baigimo buvo kalta ir atsakovė, teismas konstatavo, jog atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymą tik 3 015,85 Eur dalyje, o likusioje dalyje įskaitymai negalėjo būtų atlikti, kadangi jie nebuvo galiojantys ir vykdytini, todėl atsakovės įskaitymus apimtyje, viršijančioje 3 015,85 Eur sumą, teismas pripažintino negaliojančiais.

36.       Kadangi atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieškovei neteisėtai įskaitytos 97 572,41 Eur sumos už atliktus projektavimo darbus, šią sumą teismas ieškovei priteisė iš atsakovės, taip pat teismas priteisė 8,36 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 97 572,41 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

37.       Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu, taip pat ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

37.1.                      Teismo išvada, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimams taikytinas ne sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, nepagrįsta. Ieškovė apie tai, kad jai yra taikomos netesybos, sužinojo nuo 2019 m. birželio 4 d. rašo Nr. (7.2E)2E-3820, 2019 m. birželio 5 d. rašto Nr. (7.2E)2E-3885 ir 2019 m. liepos 3 d. rašto Nr. (7.2E)2E-4612 gavimo, tačiau per visą ieškinio senaties terminą į teismą su ieškiniu nesikreipė, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovė pripažinimo taikytų delspinigių pagrįstumą. Vien ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, kuriam realizuoti taikomas ilgesnis ieškinio senaties terminas, negali paneigti priešingos šalies teisės nuo pareikšto reikalavimo gintis tokios trukmės ieškinio senatimi, kuri numatyta ginčo objektu esantiems teisiniams santykiams. Esminis ginčo objektas yra delspinigiai, o įskaitymo sandoris tėra šio ginčo sprendimo forma. Skundžiamu sprendimu buvo sukurtas precedentas, kai delspinigių reikalavimo pagrįstumas gali būti kvestionuojamas net dešimties metų laikotarpiu, o tai neatitinka nei įstatymų nuostatų, nei teismų praktikos. Be to, ieškinio reikalavimams taikant dešimties metų ieškinio senaties terminą, šalys nagrinėjamoje byloje, kurioje ginčo objektas vienas – įskaityti delspinigiai, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. Ieškinio senatis nustatyta ginti ne tik skolininko teises, bet ir kreditoriaus teises, kai pastarajam prašant taikyti ieškinio senatį, praėjus šešiems mėnesiams nuo netesybų taikymo, taikytų netesybų teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018, kurios esminės faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, taip pat konstatuota, kad įskaitymui taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

37.2.                      Ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą terminą atnaujinti. Ieškovė yra verslininkė, kuriai tiek sutartiniai teisiniai santykiai, tiek dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra įprasta veikla, todėl jai neabejotinai turėjo būti suprantama, kad, nesutikdama su delspinigių skaičiavimu, ji per šešis mėnesius turi kreiptis dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo.

37.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimą galėjo būti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos, o ne nuo viso objekto kainos, ši teismo išvada nepagrįsta, padaryta pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles. Padarydamas minėtą išvadą, teismas nevertino nei tikrųjų Sutarčių šalių ketinimų, nei Sutarčių esmės, tikslo, jų sudarymo aplinkybių, nei to, kad ginčo Sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Teismo pateiktas Sutarčių nuostatų dėl netesybų taikymo aiškinimo rezultatas yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, paneigiantis netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir funkcijas. Projektavimo, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyse yra aiškiai įvardinti kaip etapai, o ne atskiri objektai. Sutarčių projektų ir sudarytų sutarčių turinio palyginimas iš esmės paneigia bet kokias galimas interpretacijas dėl to, kaip turėtų būti suprantama sąvoka „objektas“.

37.4.                      Tiek pirkimo procedūrų metu, tiek sudarant Sutartis, ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti būsimų delspinigių dydį. Pasirašydama Sutartis ieškovė sutiko su Sutartyse numatytu delspinigių dydžiu, todėl teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą dydžio. Ieškovė pripažįsta, kad nebaigė projektavimo darbų per Sutartyse numatytus terminus, tačiau į bylą nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Sutartyse nustatytos prievolės buvo pažeistos dėl priežasčių, priskirtinų ne rangovo rizikai, ir neįrodinėjo, kad Sutarčių vykdymo metu egzistavo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios ieškovei tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Ieškovei pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų objektų kaina, yra nedidelės. Atsakovė neturėjo teisės netaikyti netesybų Sutartyse nustatytais pagrindais ir tvarka, kadangi netesybų netaikymas sąlygotų tai, kad ekonominė sutarčių pusiausvyra pasikeistų ieškovės naudai taip, kaip tai nebuvo aptarta Sutartyse, o tai pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus būtų laikoma esminiu sutarties pakeitimu, dėl kurio Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų reikalauti nutraukti Sutartis arba taikyti atsakovei baudą.

37.5.                      Iš esmės sutiktina su teismo išvada, kad šalių sudarytose Sutartyse yra kelių sutarčių rūšių (projektavimo rangos, statybos rangos ir paslaugų teikimo) požymių, o tai šias Sutartis turinio prasme leidžia kvalifikuoti mišriomis, tačiau šią aplinkybę suabsoliutinus nagrinėjamu atveju Sutarčių objektas nepagrįstai buvo pripažintas daliu, o tai atitinkamai lėmė ir teisiškai ydingą sprendimą dalia pripažinti ir ieškovės prievolę civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Sutarčių turinys aiškiai patvirtina, kad bendrąja prasme Sutarčių tikslas yra kapitalinis kelių remontas, todėl atskirų Sutarčių vykdymo etapų nurodymas Sutartyse neleidžia sudarytų Sutarčių vertinti kaip kelių savarankiškų sutarčių dirbtinio junginio. Aplinkybė, kad skirtingiems Sutarčių vykdymo etapams nurodyti skirtingi vykdymo terminai, taip pat savaime neleidžia spręsti, jog, pasibaigus pirmajam Sutarčių vykdymo etapui, Sutartys (iš dalies) buvo įvykdytos ir atsakovė neteko teisės ieškovei reikšti pretenzijų. Akivaizdu, kad Sutartys laikomos įvykdytomis tik tada, kai pasiektas galutinis tikslas – kelio kapitalinio remontas atlikimas. Konstatavus, kad dominuojantis pirkimų objektas – kelių kapitalinis remontas, nėra pagrindo ieškovės prievolę kiekvieno etapo aspektu laikyti dalia ir atitinkamai dalia pripažinti prievolę ieškovės civilinės atsakomybės dalyje. Nepagrįsta būtų teigti, kad delspinigių skaičiavimas nuo visos Sutarčių kainos yra neadekvatus, atsakovės pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų darbų kaina, yra tikrai nedidelės, protingos ir proporcingos, o teismo priteistas netesybų dydis negali būti vertinamas kaip skatinantis skolininką laiku vykdyti prisiimtas prievoles.

37.6.                      Vertindamas atsakovės taikytų netesybų pagrįstumą, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei delspinigiai galėjo būti taikomi tik už jos atsakomybei tenkantį vėlavimą. Pateikta Sutarčių vykdymo eiga patvirtina, kad ieškovė dar pradiniame projektavimo etape ženkliai vėlavo, dažniausiai neatsižvelgdama į atsakovės pastabas, o tai iš esmės ir nulėmė negebėjimą įsipareigojimų įvykdyti laiku. Atsakovė, kaip ir bet kuri valstybės institucija, turi ribotus administracinius ir žmogiškuosius išteklius, todėl, įgyvendindama viešųjų pirkimų sutartis, didelę reikšmę teikia nuosekliam veiklos planavimui. Rangovams netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovės atžvilgiu neplanuotai padidinama administracinė našta, apsunkinamos galimybės planuoti ir administruoti sutartis bei tinkamai kontroliuoti jų vykdymą, todėl, dar pradiniame projektavimo etape vėluodama vykdyti savo prievoles, ieškovė negalėjo tikėtis, jog dėl padidėjusios administracinės naštos atsakovė galės savo įsipareigojimus įvykdyti laiku. Esant pačios rangovės (projektuotojos) ženkliam vėlavimui, abiejų šalių civilinės atsakomybės paskirstymas vadovaujantis vien matematiniu skaičiavimu nagrinėjamu atveju nėra tinkamas. Tokioje situacijoje tinkamesnis būtų priežasties (priežastinio ryšio) kriterijus, kuris nagrinėjamu atveju patvirtina, kad projektavimo etapo trukmė buvo nulemta ne atsakovės pavėluoto reagavimo, o ieškovės nesavalaikio ir netinkamo veikimo.

37.7.                      Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais išlaidų dydžiais, nevertindamas patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Iš ieškovės su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti suteiktų teisinių paslaugų ir kiekvienos suteiktos paslaugos kainos. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad teisinių paslaugų suteikimo laikotarpis dažnu atveju buvo gerokai ankstesnis už šios civilinės bylos iškėlimą, o tai sudaro pagrindą abejonėms, ar tikrai visos ieškovės nurodomos išlaidos buvo patirtos šioje byloje. Be to, ieškovei nepagrįstai buvo priteistos teisinės pagalbos išlaidos už rašytinių paaiškinimų, kurie teismo nebuvo priimti ir išsiųsti atsakovei, parengimą. Vien tai, kad ieškovės prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, nesuteikia pagrindo ieškovei priteisti visas jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Įvertinus tai, kad byla buvo nesudėtinga, ieškinys didžiąja dalimi atitiko pretenzijos turinį, o ieškovės atstovas jau anksčiau atstovavo tiek ieškovei, tiek kitiems rangovams tapataus turinio teisminiuose ginčuose, ieškovės prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos turėjo būti sumažintos.

38.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

38.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ir pati atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o tai taip pat lėmė dar didesnį atsilikimą nuo darbų grafikų, ir kad delspinigiai atsakovės vėlavimo laikotarpiu ieškovei neturėtų būti skaičiuojami. Nors delspinigių tvarkos keitimas tam tikrais atvejais (kai nesant jokių pateisinamų priežasčių, būtų keičiamas delspinigių skaičiavimas) galėtų būti pripažintas viešojo pirkimo sutarties pakeitimu, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į aplinkybes, sąlygojusias tokios tvarkos pakeitimą. Nagrinėjamu atveju delspinigiai susidarė ir dėl atsakovės kaltės – netinkamų procedūrinių veiksmų, uždelstos komunikacijos, todėl, tenkinus, ieškinį, nėra keičiama delspinigių skaičiavimo tvarka. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ji dėl vėlavimo ir užsitęsusio darbų vykdymo būtų patyrusi kokių nors konkrečių nuostolių.

38.2.                      Sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, taikomas tik ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (skolininko interesų apsaugai). Neteisėtai paskaičiavęs per dideles netesybas, priešingai nei tvirtina atsakovė, kreditorius pats negali remtis minėta CK nuostata ir teigti, kad skolininkas praleido terminą ginčyti kreditoriaus skaičiuojamų netesybų nustatymo tvarką. Nagrinėjamu atveju ieškinys nėra reiškiamas dėl netesybų išieškojimo, ieškinys reiškiamas dėl atsakovės atliktų neteisėtų įskaitymų už atliktus darbus, kuriam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo atveju įskaityti delspinigiai buvo akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi delspinigių susidarymą sąlygojo ir pačios atsakovės veiksmai. Ieškovei išreiškus nesutikimą su tokių delspinigių skaičiavimu, atsakovei privalėjo būti suprantama, kad ji įskaitymo atlikti negalėjo.

38.3.                      Jeigu būtų pripažinta, kad praleistas ieškinio senaties terminas, tai šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą, kadangi: ieškovė siekė įvykdyti Sutartis kuo efektyviau bei kuo greičiau, nors iš pat pradžių nesutiko su delspinigių skaičiavimu, tačiau, siekdama ginčo klausimo dėl delspinigių koncentruotumo ir ekonomiškumo, neinicijavo atskirų teisminių procesų dėl kiekvienos delspinigių dalies; ieškovė atsakovei pateikė išsamią pretenziją ir tik supratusi, kad ginčo taikiai išspręsti nepavyks, kreipėsi į teismą; jeigu būtų taikomas senaties terminas, tai turėtų būti atsižvelgta į tai, kad jis buvo praleistas nežymiai; delspinigių skaičiavimas ir įskaitymai atlikti nesilaikant sąžiningumo bei bendradarbiavimo principų.

38.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus paleidimą turėjo būti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos. Šią išvadą pagrindžia ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami kitų tiekėjų ir atsakovės ginčai dėl projektavimo etape tiekėjui pritaikytų delspinigių, priimti sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-538-855/2020; 2020 m. kovo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1560-943/2020). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika turi tekti pačiai perkančiajai organizacijai. Atsakovė neįrodė, kad ji faktiškai būtų patyrusi kokius nors nuostolius, todėl teismo nustatytas delspinigių dydis yra proporcingas.

38.5.                      Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ji negalėjo atlikti procedūrinių veiksmų dėl to, kad ieškovė praleido Sutartyse (jų prieduose) numatytus terminus. Atitinkamų darbų vėlavimas dėl bet kokių aplinkybių yra reiškinys, kurio atsiradimo galimybę gali numatyti visi statybos proceso dalyviai, įskaitant ir atsakovę, kuri yra įvykdžiusi ir vykdo daug tokio pobūdžio projektų, todėl, atsiradus darbų vėlavimams, atsakovė neįgijo teisės ignoruoti Sutartyse bei pirkimo dokumentuose nustatytus terminus. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų jos sprendimų priėmimo ir komunikacijos su ieškove tvarkos pažeidimus.

38.6.                      Ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą. Skundo argumentas, kad ieškinio turinys didele dalimi atitiko pretenziją, teiktą atsakovei iki bylos iškėlimo, nepatvirtina ieškovės patirtų bylinėjimosi nepagrįstumo. Aplinkybė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas teisinių paslaugų teikimo laikotarpis ankstesnis už civilinės bylos iškėlimą, taip pat negali būti pagrindas spręsti, jog ieškovė tinkamai nepagrindė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad įrodymų rinkimas, ieškovės pozicijos išsiaiškinimas ir ieškinio parengimas, kuris dėl didelės apimties aplinkybių užtruko, prasidėjo iki civilinės bylos iškėlimo, todėl nepagrįstai keliamos abejonės dėl paslaugų suteikimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

40.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. liepos 4 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-429, kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktą Techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 1004 Akmenė–Agluonai–Laižuva ruožų nuo 15,058 iki 17,384 km, ir nuo 17,384 iki 21,040 km, Nr. 1015 Akmenė–Pakempiniai–Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km, įskaitant tiltą per Vadakstį, ir Nr. 2716 Tirkšliai–Užklienė–Viekšniai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km, įskaitant tiltą per Pievį, kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovei 3 841 514,88 Eur. Parengti kapitalinio remonto techninį darbo projektą ieškovė įsipareigojo per 5 mėnesius nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos.

41.       2018 m. liepos 10 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-453, kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos pagal atsakovės pateiktą Techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4117 Pagrybė–Rūteliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, Nr. 4601 Telšiai–Žarėnai–Tverai ruožo 43,996 iki 45 144 km, Nr. 4118 Laukuva–Vaitkaičiai ruožo nuo 0,260 iki 2,70 km, įskaitant tiltą per Laukę, kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovei 2 404 718,61 Eur. Parengti kapitalinio remonto techninį darbo projektą ieškovė įsipareigojo per 5 mėnesius nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos.

42.       2018 m. liepos 31 d. ieškovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-510, kuria ieškovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktą Techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 3226 Stalgėnai–Luknėnai ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km, Nr. 3206 Plungė–Medingėnai ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km, įskaitant tiltus per Sausdravą ir Miniją, kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieškovei 3 464 264,22 Eur. Parengti kapitalinio remonto techninį darbo projektą ieškovė įsipareigojo per 5 mėnesius nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos.

43.       Sutarčių 60 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad, neužbaigusi darbų Sutartyse numatytu laiku, nesilaikiusi pagal ir su darbai susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarčių 27 punkte numatytu atveju ieškovė įsipareigoja mokėti atsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina atsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš ieškovei pagal Sutartis mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą atsakovė ieškovę informuoja raštu.

44.       2019 m. birželio 4 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km techninio darbo projekto vėlavimą (87 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 7 038,79 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,020 iki 2,121 km techninio darbo projekto vėlavimą (87 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 13 579,20 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km techninio darbo projekto vėlavimą (87 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 9 720,88 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km techninio darbo projekto vėlavimą (78 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 19 304,11 Eur; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už gegužės mėnesį ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

45.       2019 m. birželio 5 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 ruožo nuo 15,058 iki 17,384 Eur techninio darbo projekto vėlavimą (43 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 4 921,26 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1004 ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km techninio darbo projekto vėlavimą (43 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 13 110,70 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km techninio darbo projekto vėlavimą (46 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 4 486,73 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 1015 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km techninio darbo projekto vėlavimą (47 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 17 192,07 Eur; iš viso 42 710,76 Eur delspinigių; delspinigiai bus išskaičiuoti iš už gegužės mėnesį ieškovės pateiktų mokėtinų sumų.

46.       2019 m. liepos 3 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 Eur techninio darbo projekto vėlavimą (104 d., paskaičiuota už pradelstas 80 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 6 144,04 Eur, už valstybinės reikšmės kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km techninio darbo projekto vėlavimą (116 d., paskaičiuota už 90 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 70 423,47 Eur; iš viso 76 537,51 Eur delspinigių; delspinigiai bus išskaičiuoti iš ieškovės pateiktoje 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje mokėtinos sumos.

47.       2019 m. lapkričio 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad nepagrįstai delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visų Sutartyse numatytų darbų kainos, be to, pažymėdama, jog darbus buvo vėluojama atlikti ne tik dėl ieškovės kaltės, todėl yra pagrindas persvarstyti sprendimą dėl 168 891,25 Eur delspinigių taikymo ir šioje apimtyje apmokėti ieškovei už atliktus darbus. 2019 m. lapkričio 21 d. raštu atsakovė nurodė, kad nesutinka sumažinti apskaičiuotų delspinigių dydžio.

48.       Taigi tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos kilo ginčas dėl Sutarčių, sudarytų viešojo pirkimo būdu, vykdymo ir tiekėjos civilinės atsakomybės užsakovei. Šalys nesutaria dėl darbų atlikimo vėlavimo priežasčių, dėl delspinigių dydžio, dėl ginčo Sutarčių turinio (atsakovė delspinigius skaičiavo nuo visos konkretaus kelio ir ruožo darbų vertės, tuo tarpu ieškovės teigimu, toks delspinigių skaičiavimas yra nesąžiningas, kadangi Sutartyse buvo susitarta dėl delspinigių taikymo nuo konkrečių ieškovės pavėluotų atlikti darbų vertės), ir dėl to, koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas ieškinio reikalavimams.

49.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiomis esminės argumentų grupėmis: pirma, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimams taikytinas ne sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas; ieškovė nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių; antra, teismo išvada, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimą galėjo būti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos, o ne nuo viso objekto kainos, nepagrįsta, padaryta pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles; viešojo pirkimo objektas nepagrįstai buvo pripažintas daliu; atsakovės pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų darbų kaina, yra protingos ir proporcingos, o teismo priteistas netesybų dydis negali būti vertinamas kaip skatinantis skolininką laiku vykdyti prisiimtas prievoles; trečia, vertindamas atsakovės taikytų netesybų pagrįstumą, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei delspinigiai galėjo būti taikomi tik už jos atsakomybei tenkantį vėlavimą; ketvirta, teismas nepagrįstai ieškovei priteisė jos visas prašytas priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų atsakovės apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl ieškinio senaties termino

50.       Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir skolos priteisimo teisme gautas 2020 m. sausio 8 d. Atsakovė dėl delspinigių įskaitymų į ieškovę kreipėsi 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. (7.2E)2E-3820, 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2E)2E-3885 ir 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. (7.2E)2E-4612).

51.       Šalių pozicija išsiskyrė dėl ieškiniu pareikštiems reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino: ieškovės laikosi pozicijos, kad šiuo atveju ieškinys reiškiamas dėl atsakovės atliktų neteisėtų įskaitymų už atliktus darbus, todėl jam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog reikalavimams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieškinys dėl 2019 m. birželio 4 d. taikytų delspinigių galėjo būti pateiktas iki 2019 m. gruodžio 4 d., dėl 2019 m. birželio 5 d. raštu taikytų delspinigių – iki 2019 m. gruodžio 5 d., o dėl 2019 m. liepos 3 d. raštu taikytų delspinigių – iki 2020 m. sausio 3 d.

52.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

53.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

55.       CPK įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali būti nustatyti ir įvairios trukmės sutrumpinti terminai (CK 1.125 straipsnis).

56.       CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

57.       Ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jo taikymo pasekmės lemia tai, kad, ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste.

58.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pažeistas teises nusprendė ginti pareikšdama ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus, kuriais į ieškovei už atliktus darbus mokėtinas sumas buvo įskaityti atsakovės už terminų nesilaikymą apskaičiuoti delspinigiai, neteisėtais. Kadangi ieškinys teisme buvo gautas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo raštų, kuriais atlikti įskaitymai gavimo dienos, t. y. dienos, kurią ieškovė sužinojo apie savo teisės galimą pažeidimą, atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės tokio neteismine tvarka realizuoto atsakovės reikalavimo ginčyti. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad šiuo atveju, atsakovei įskaičius sumas kaip delspinigius, bet kokiems reikalavimais, susijusiems su jais, įskaitant ir reikalavimą dėl jų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir priteisimo, taikytinas ieškinio senaties terminas, numatytas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

59.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu, kadangi: pirma, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, t. y. šis terminas skirtas būtent skolininko interesų apsaugai, kad kreditorius neteiktų ieškinio ir neprašytų iš skolininko priteisti neprotingo dydžio netesybas; antra, nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas ne dėl netesybų išieškojimo, o dėl atsakovės atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais bei skolos už atliktus darbus pagal Sutartis priteisimo; vien tai, kad ieškovė kvestionuoja delspinigių apskaičiavimo metodą bei jų dydį, nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimui pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus neteisėtais ir priteisti skolą už atliktus darbus turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas; trečia, situaciją vertinant taip, kaip siūlo atsakovė, būtų sudaryta galimybė įskaitymus atlikusiam asmeniui bet kokias sumas traktuojant kaip delspinigius (nors ir nepagrįstai) gintis nuo reikalavimo įskaitymus pripažinti neteisėtais remiantis sutrumpintu ieškinio senaties terminu.

60.       Atsakovė savo poziciją, be kita ko, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018, kurioje, atsakovės teigimu, esant panašioms faktinėmis aplinkybėms, kai ginčo objektu buvo delspinigių įskaitymo sandoriai, konstatuota, kad: „Įskaitymui taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas nepraleistas <...>.“.

61.       Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

62.       Nors tiek atsakovės nurodomoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl įskaitymų teisėtumo, tačiau minėtoje byloje nebuvo suformuluota jokia teisės aiškinimo taisyklė dėl to, koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas, t. y. bendrasis ieškinio senaties terminas ar sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuri būtų aktuali nagrinėjamu atveju. Nekilus tarp šalių ginčui, kurį terminą taikyti reikalavimui dėl įskaitytų delspinigių pripažinimo neteisėtais, apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje tiesiog nurodė, kad „Įskaitymui taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas nepraleistas <...>.“ (nutarties 48 punktas), detaliau šios savo išvados neargumentuodamas, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo remtis atsakovės nurodyta nutartimi.

63.       Taigi, nors atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, tačiau atsiliepime apsiriboja tik teismų praktikoje pateiktais bendro pobūdžio išaiškinimais apie ieškinio senaties tikslą bei paskirtį, bet nepateikia aktualios teismų praktikos, kuri patvirtintų atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje pagrįstumą.

64.       Stokoja pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentas, kad, ieškinio reikalavimams taikant bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, šalys atsiduria nelygioje padėtyje, kai neva tiems patiems santykiams yra taikomi du senaties terminai, t. y. atsakovei sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o ieškovei bendrasis ieškinio senaties terminas.

65.       Kaip jau minėta, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės yra skirtos apsaugoti skolininką nuo situacijų, kai kreditorius skaičiuoja delspinigius už ilgą laikotarpį. bei, kaip šiuo atveju, įskaito pinigines lėšas. Ieškovei prašant netaikyti jos atžvilgiu civilinės atsakomybės už Sutarčių pažeidimą, kuri pasireiškė delspinigių už jos ne laiku atliktus darbus įskaitymu, bei ginčijant tokį įskaitymą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrąjį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti pinigų suma yra ne delspinigiai, o nesumokėto atlygio už atliktus darbus dalis.

66.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, ir teisingai sprendė, jog ginčo situacijoje taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai minėtos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

67.       Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, susiję su pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti egzistavimu, nevertinami.

Dėl Sutarčių 60 punkto nuostatų aiškinimo

68.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovė, pradėdama vykdyti rangos darbus, pirmąjį jų etapą – techninio darbo projekto parengimą – atliko vėluodama, t. y. praleidusi Sutartyse įtvirtintus šios dalies atlikimo terminus. Pagrindinis šalių ginčo objektas yra tai, kaip reikėtų aiškinti ir taikyti Sutarčių 60 punkto nuostatą, kurioje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų Sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos. Šalys nesutaria, kas pagal minėtą ginčo Sutarčių sąlygą laikytina objektu, nuo kurio skaičiuojamos netesybos: ar tai visų kelio ruožų darbai ir su jais susijusios paslaugos, ar tik atskiri Sutarties vykdymo etapai (tiekėjos prievolės), inter alia, projektavimas.

69.       Įvertinęs Sutarčių turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarčių 60 punkte numatyti delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo bendros Sutarčių kainos.

70.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

71.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, taip pat, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

72.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, aiškinant viešojo pirkimo sutartį, pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis vertinami, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, taikant juos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73.       Iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius bei konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

74.       Jeigu būtų priešingai, galėtų susiklostyti tokios situacijos, kai perkančiosios organizacijos pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju dėl nepagrįstai apskaičiuotų netesybų dydžio), o tai suponuotų perkančiųjų organizacijų nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

75.       Dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo kasacinio teismo praktikoje papildomai yra atkreiptas dėmesys į tai, kad teises ribojančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai – pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 58 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

76.       Nagrinėjamu atveju ginčo Sutarčių sąlygų taikymas suponuoja ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, todėl, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, jų turinys neturi kelti abejonių.

77.       Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2018 m. liepos 4 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-429, 2018 m. liepos 10 d. pirkimo sutartį Nr. S-453 ir 2018 m. liepos 31 d. pirkimo sutartį Nr. S-510. Sutartys yra identiškos, skiriasi tik valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai.

78.       Sutarčių I skirsnyje „Sutarties objektas“ išskirti penki rangovo įsipareigojimai: parengti atitinkamo kelio ruožo techninius darbo projektus, juos suderinti (1.1 papunktis), atlikti statybos darbus (1.2 papunktis); atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (1.3 papunktis); parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo kadastrinius matavimus ir pan. (1.4 papunktis); įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą (1.5 papunktis). Šiame skirsnyje taip pat nurodyta, kad rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarčių 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, Sutartyse kartu vadinami darbais, o rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarčių 1.5 papunktyje, Sutartyse vadinami su darbais susijusiomis paslaugomis.

79.       Sutarčių II skirsnio „Sutarties kainodara“ 4 punkte nurodyta sutarties vertė. Šio skirsnio 5 punkte išskirtos sutarties sumos sudėtinės dalys, kurias pagal kiekvieną kelio ruožą sudaro projektavimo darbų kaina (5.1.1 papunktis), statybos darbų kaina (5.1.2 papunktis), projektų vykdymo priežiūros kaina (5.1.3 papunktis) ir 21 proc. PVM (5.1.4 papunktis).

80.       Sutarčių III „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo terminai“ išskirti atskirų darbų atlikimo terminai. 8 punkte nurodytas bendras visų darbų pabaigimo terminas – 13 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo dienos, 8.1 papunktyje nustatytas 5 mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos darbams, numatytiems sutarties 1.1 papunktyje; sutarties 8.2 papunktyje numatytas 8 mėnesių darbų, nurodytų sutarties 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose pabaigos terminas; sutarties 9 punkte numatytas 2 mėnesių terminas darbams ir paslaugoms, nurodytiems sutarties 1.5 papunktyje.

81.       Sutarčių IV skirsnio „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimas ir darbų perdavimas“ 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo.

82.       Sutarčių IV skirsnio B, C, D skyriuose atskirai aptarti kiekvienam darbų ir paslaugų etapui skirti įpareigojimai; sutarčių V skirsnyje „Atsiskaitymo tvarka“ aptarta atsiskaitymo už atskirus sutartyje numatytus darbus tvarka.

83.       Sutarčių VII skirsnio „Šalių atsakomybė“ 60 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike darbų atlikimo terminų, taip pat sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM).

84.       Taigi atskiri Sutarčių skirsniai nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iš atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingą kainą (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus kaina) bei skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka), o tai suponuoja išvadą, kad Sutarčių objektas, priešingai nei teigia apeliantė, nepaisant to, jog pagrindinis Sutarčių objektas yra valstybinės reikšmės kelių ruožų remontas, gali būti vertinamas kaip dalus.

85.       Pažymėtina, kad netapačios išraiškos nuostatos gali būti prilygintos viena kitos atžvilgiu tik tuo atveju, jei viešojo pirkimo sutartyje jos vartojamos kaip sinonimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 174 punktą). Tačiau iš Sutarčių sąlygų matyti, kad aptariama kategorija „objektas“ vartojama nevienareikšmiškai, skirtingais tikslais ir skirtinguose kontekstuose (darbų sauga, objekto apžiūros akto išdavimas, objekto defektai, išankstinė objekto vizualinė apžiūra ir pan.), kurie: pirma, susiję ne su visais darbais, o jų dalimi (statybos ranga); antra, ši sąvoka vartojama, siekiant iš esmės apibrėžti fizinę, teritorinę darbų atlikimo vietą.

86.       Sąvoka „objektas“ įtvirtinta ir Sutarties projekto 5 punkto nuostatose, kuriose išskirti keli neįvardyti objektai, kurie papildomai skaidomi į etapus, t. y. analogiškus darbus ir su jais susijusias paslaugas. Vis dėlto pačioje Sutartyje toks skirstymas nenustatytas. Be to, pažymėtina, kad pagal Konkurso sąlygų 2 priede įtvirtintą pasiūlymo formą kaina (bendra ir išskaidyta pagal kelias sudėtines dalis) turėjo būti pateikta Konkurso dalims, t. y. valstybinės reikšmės rajoniniams keliams (ar jų grupei), o ne atitinkamo kelio (-ių) atskiriems ruožams.

87.       Ginčo Sutarčių 60 punkte aiškiai neapibrėžus sąvokos „objektas“, šios sąvokos turinys gali būti nustatytas aiškinant kitas Sutarties ir Pirkimo sąlygų nuostatas, tačiau sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi turėti ribas ir, kaip nurodyta pirmiau, negali būti taikomas tiekėjo nenaudai.

88.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat akcentuota, kad sisteminiu viešojo pirkimo sąlygų aiškinimu negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingus dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

89.       Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant sutartinius ginčus, viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos aiškinamos ir taikomos retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinus šalių argumentus. Tuo tarpu tiekėjai prieš teikdami pasiūlymą ir vertindami pirkimo sąlygų turinį nedisponuoja tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) Dėl to viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškesnės, tikslesnės. Konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

90.       Įvertinus ginčo Sutarčių nuostatų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta daryti išvadą, kad ieškovė Sutarčių 60 punkto nuostatą dėl delspinigių skaičiavimo turėjo suprasti atsakovės nurodomu būdu, t. y. kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo bendros visos Sutarčių kainos, o ne tik nuo pavėluotų atlikti projektavimo darbų kainos. Tam, kad būtų galima spręsti priešingai, buvo būtina konstatuoti, kad atitinkama Sutarčių nuostata yra pakankamai aiški ir tiksli tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas galėtų iš anksto, prieš sudarydamas viešojo pirkimo sutartį, suprasti savo būsimos prievolės turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 24 ir 25 punktus bei juose nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).

91.       Be to, pastebėtina, kad ir pačios atsakovės pozicija nėra visiškai nuosekli, kadangi, nors ji ir tvirtina, jog ginčo Sutartys buvo sudarytos kaip vienas, nedalomas sandoris, o tarpinis rezultatas užsakovei nėra esminis ir aktualus, tačiau, ieškovei praleidus tik pirmojo Sutarties etapo terminus (Sutartys įvykdytos laiku), atsakovė delspinigius siekia skaičiuoti nuo visų Sutarčių vertės.

92.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Sutarčių nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu ir dėl to, kad pagal Sutarčių objektą (projektavimo darbai, statybos darbai, projekto priežiūros vykdymas, kitos paslaugos (deklaracijos apie statybos pabaigą įregistravimas, įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pildymas)) Sutartys gali būti vertinamos kaip mišrios, nes jos turi skirtingų sutarčių rūšių elementų, kurie patys savaime galėtų būti pagrindas sudaryti atskiras sutartis. To iš esmės apeliaciniame skunde neneigia ir pati apeliantė (apeliacinio skundo 75 punktas), akcentuodama tik tai, kad šiuo atveju perkančiosios organizacijos tikslas buvo nukreiptas ne į atskiras paslaugas ar darbų etapus, bet į galutinį tikslą – valstybinės reikšmės rajoninių kelių remontą, todėl tarpinio rezultato pasiekimas nėra esminis.

93.       Pažymėtina, kad Sutarties kvalifikavimas kaip mišrios ar apimančios atskiras (savarankiškas) rangovės prievoles per se (savaime) neeliminuoja galimybės, esant tam tikroms sąlygoms, tiekėjai taikyti civilinę atsakomybę nuo visos Sutarties kainos, o ne tik nuo atitinkamos prievolės vertės, juolab kad teisinis reguliavimas dėl netesybų iš esmės toks pats kaip ir statybos rangos, projektavimo rangos ir kitų susijusių atlygintinių paslaugų atveju. Todėl bet kuriuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Sutarčių kvalifikavimas kaip (ne)mišrių, atsižvelgiant į jų nuostatas, nėra teisiškai reikšmingas.

94.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad aiškinimas, jog netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, labiausiai atitiktų Sutarčių, kurios bendrai buvo įvykdytos tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. 

95.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis panašią bylą ir aiškindamas analogiškas sutarčių, sudarytų tarp kitos rangovės ir atsakovės, sąlygas, kasacinis teismas laikėsi tokios pačios pozicijos dėl sutarčių sąlygų aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

96.       Teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad ieškovei pritaikytos netesybos, lyginant jas su Sutarčių vertėmis, yra nedidelės, o teismo pateiktas Sutarčių nuostatų dėl netesybų taikymo aiškinimo rezultatas paneigia netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir funkcijas.

97.       Kaip minėta, jei atsakovė siekė, kad netesybos už tam tikrų darbų vėlavimą būtų skaičiuojamos nuo viso Sutarčių vertės, tai aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo būti įtvirtinta Sutartyse. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Dėl darbų pagal Sutartis vėlavimo priežasčių

98.       Bylos duomenys patvirtina ir šalys neginčija to, kad techninio projekto parengimo darbai pagal ginčo Sutartis buvo atlikti praleidus Sutartyse įtvirtintus šių darbų atlikimo terminus, tačiau šalys skirtingai aiškina darbų vėlavimo priežastis: ieškovė tvirtina, kad darbus buvo vėluojama atlikti ir dėl to, jog atsakovė ne laiku atliko savo sutartines pareigas, kas lėmė dar didesnį atsilikimą nuo Sutartyse numatytų terminų, tuo tarpu atsakovė teigia, kad darbų vėlavimą iš esmės sąlygojo tik ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

99.       CK 6.265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

100.       Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, taikant sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.

101.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 ir nuo 17,384 iki 21,040 km projektavimo darbų eigą, sprendė, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog ieškovės atsakomybėn tenka 43 vėlavimo dienos; dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km teismas darė išvadą, kad 78 dienų vėlavimas 43 dienas buvo sąlygotas atsakovės vėlavimo, todėl ieškovė atsakinga tik už 35 dienų vėlavimą; dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km teismas sprendė, kad projektavimo etape pradelsta 78 dienos, iš kurių 51 diena dėl atsakovės kaltės, o 27 dienos – dėl ieškovės; dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km, kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km teismas konstatavo, kad projektavimo etape vėluota 85 dienas, iš kurių 31 dieną tenka atsakovės atsakomybėn, o 54 dienos – ieškovės; dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km teismas darė išvadą, kad projektavimo etape susidarė 85 dienų vėlavimas, iš kurių atsakovės atsakomybėn tenka 45 dienos, o ieškovės atsakomybėn – 40 dienų; dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km teismas sprendė, kad projektavimo etape susidarė 104 dienų vėlavimas, iš kurių 36 dienos tenka apeliantės atsakomybėn, o 68 dienos – ieškovės; dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km teismas konstatavo, kad projektavimo etape susidarė 118 dienų vėlavimas, iš kurių apeliantės atsakomybėn tenka 40 dienų, o ieškovės atsakomybėn – 88 dienos. Teismo vertinimu, ieškovei delspinigiai galėjo būti taikomi tik už jos atsakomybei tenkantį vėlavimo laikotarpį.

102.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

103.       Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės ir atsakovės atsakomybei tenkančių vėlavimo laikotarpių dėl kiekvieno konkretaus kelio ruožo, kurios apeliaciniame skunde nėra paneigtos, apeliacinės instancijos teismas nekartoja skundžiamame sprendime detaliai išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su Sutarčių vykdymo eiga ir kiekvienos iš šalių pradelstais terminais.

104.       Kaip stokojantis pagrįstumo atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė negalėjo numatyti Sutartyse numatytų darbų atlikimo vėlavimo, todėl, ieškovei pavėlavus atlikti tam tikrą projektavimo darbų etapą, negalėjo laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

105.       Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra profesionalūs ūkio subjektai, kurie ne pirmus metus perka ir vykdo kelių projektavimo bei rangos darbus, o tai suponuoja išvadą, jog darbų vėlavimo galimybę galėjo numatyti visi statybos proceso dalyviai, įskaitant ir užsakovę (atsakovę), todėl negali būti vertinama kaip teisiškai pagrįsta apeliantės pozicija, kad, atsiradus darbų vėlavimams iš ieškovės pusės, ji įgijo teisę nepaisyti Sutartyse įtvirtintų terminų.

106.       Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad jokių įrodymų dėl vėlavimo, išskyrus bendro pobūdžio teiginius apie papildomą administracinę naštą, kurią, be kita ko, sąlygojo ir ieškovės vėlavimas, bei didelį darbų krūvį, kurie patvirtintų konkrečias objektyvias iš atsakovės pusės atsiradusias vėlavimo priežastis, bylos nagrinėjimo nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

107.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl vėlavimo atlikti projektavimo darbus kalta ir pati atsakovė, pagrįstumo, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyse numatyti delspinigiai, atsižvelgiant į Sutartyse įtvirtintas projektavimo darbų vertes, kurių atsakovė galėtų reikalauti už dėl ieškovės kaltės praleistus projektavimo darbų atlikimo terminus, sudaro: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 – 84,60 Eur (6 558,19 x 0,03 proc. x 43 d.), dėl kelio ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km – 132,97 Eur (10 307,92 x 0.03 proc. x 43 d.), dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 282,50 Eur (26 904,66 x 0,03 proc. x 35 d.), dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 236,80 Eur (29 234,28 x 0,03 proc. x 27 d.), dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03 proc. x 54 d.), dėl kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km – 298,08 Eur (18 400 x 0,03 proc. x 54 d.), dėl kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03 proc. x 54 d.), dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 300 Eur (25 000 x 0,03 proc. x 40 d.), dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 88,74 Eur (4 350 x 0,03 proc. x 68 d.), dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 1 356,96 Eur (51 4700 x 0,03 proc. x 88 d.).

108.       Pasisakant šiuo aspektu, primintina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip viešojo pirkimo sutarties keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3267-916/2015; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

109.       Atsakovė tvirtina, kad, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateiktais išlaidų dydžiais, nevertindamas patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Įvertinus tai, kad byla buvo nesudėtinga, ieškinys didžiąja dalimi atitiko pretenzijos turinį, o ieškovės atstovas jau anksčiau atstovavo tiek ieškovei, tiek kitiems rangovams tapataus turinio teisminiuose ginčuose, atsakovės teigimu, ieškovės prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, nepaisant to, jog jos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, turėjo būti sumažintos.

110.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros ir banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad ieškovė už ieškinio, dubliko, rašytinių paaiškinimų bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą ir įrodymų rinkimą iš viso patyrė 6 587,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias, tenkinęs ieškinį, visa apimtimi pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės.

111.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

112.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

113.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas įvertina tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

114.       Atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir nurodo apeliantė, byloje nėra duomenų, jog 2020 m. balandžio 3 d. teismui teikti ieškovės rašytiniai paaiškinimai teismo buvo priimti, ir į tai, kad prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas, paprastai, neišskiriamas kaip atskirasis procesinis dokumentas, už kurio parengimą ir pateikimą teismui atskirai turėtų būti atlyginamos teisinės pagalbos išlaidos, bei įvertinus tai, kad ieškovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra išskirta, kiek buvo įvertinta konkreti paslauga, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės prašytas priteisti teisinės pagalbos išlaidas teisinga būtų sumažinti iki 5 200 Eur.

115.       Skunde teigiama, kad iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog teisinių paslaugų suteikimo laikotarpis dažnu atveju buvo gerokai ankstesnis už šios civilinės bylos iškėlimą, todėl kyla abejonių, ar tikrai visos ieškovės nurodomos išlaidos buvo patirtos šioje byloje.

116.       Akivaizdu, kad ieškovės pozicijos išsiaiškinimas, įrodymų, teiktinų su ieškiniu, rinkimas, ir ieškinio parengimas, prasidėjo iki civilinės bylos iškėlimo, todėl apeliantės keliamos abejonės dėl paslaugų suteikimo fakto, šiuo atveju vertintinos kaip stokojančios pagrįstumo. Tai, kad ieškinio turinys didele dalimi atitiko pretenzijos, teiktos atsakovei iki bylos iškėlimo, turinį, taip pat nekeičia klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi pagrįstumo vertinimo.

117.       Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo spendimo rezoliucinės dalies ketvirta pastraipa tikslintina, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama ne 6 587,24 Eur, o 5 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

118.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais dėl ginčo esmės, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinat jo rezoliucinę dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

119.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

120.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

121.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja ieškovė. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 639,01 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

122.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis minėtomis nuostatomis, didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3), o tai reiškia, kad atsakovės prašoma priteisti 2 639,01 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.

123.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovės apeliaciniame skunde nebuvo keliama naujų, anksčiau nenagrinėtų teisės klausimų, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs advokatas atstovavo ieškovės interesams ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jis neabejotinai buvo susipažinęs su šioje byloje tarp šalių kilusiu ginču.

124.       Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, mažintinos iki 1 818 Eur sumos.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą patikslinti, nurodant, kad iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) priteisiama ne 6 587,24 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt septyni Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, o 5 200 (penki tūkstančiai du šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 818 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Romualda Janovičienė

Antanas Rudzinskas

                                                                                Agnė Tikniūtė