Civilinė byla Nr. e2-38537-779/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31737-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1828,34 Eur skolą, kurią sudaro 1787,27 Eur kredito suma, 41,07 Eur priskaičiuotos palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 41,00 Eur žyminį mokestį.

              Ieškovas AB SEB bankas nurodė, jog 2010-01-22 tarp atsakovo ir AB SEB banko  buvo sudaryta kreditinės kortelės sąskaitos sutartis, pagal kurią buvo suteiktas 11 000,00 Lt (3185,82 Eur) kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-01-31.Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis, sumokėdamas banko grafike nurodytą sumą. Prievolės įvykdymo terminas baigėsi, tačiau atsakovas kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nesilaikė sutartyje sutarto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, nors buvo raginamas vykdyti prievolę.

Atsakovui G. P. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. rugsėjo 8 d. viešai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. sausio 22 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 054815212 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 11 000,00 Lt (3185,82 Eur) kreditas, o atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti kreditą bei mokėti 13,9 proc. metines palūkanas. Teismo taip pat yra nustatyta, jog atsakovas ieškovui negrąžino 1828,34 Eur skolą, kurią sudaro 1787,27 Eur kredito suma, 41,07 Eur priskaičiuotos palūkanos.

CK 6.38 str. 1 d. yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 str. 1 d. yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 str. 2 d. yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 str. 1 d. yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog paskolos grąžinimas tik iš dalies yra laikytinas netinkamu prievolės vykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai, į CK 6.881 str. 1 ir 2 d., CK 6.873 str. 1d, CK 6.38 str. 1 d. bei CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs 446,74 Eur kredito, atsakovas G. P. laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1787,27 Eur skolos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs pelno palūkanų, 41,07 Eur palūkanų priteistina ieškovui AB SEB Bankas iš atsakovo G. P..

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 41 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB SEB Bankas, j. a. k. 112021238 iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1787,27 Eur (tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt septynis centus) skolos, 41,07 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir septynis centus) priskaičiuotų palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 1828,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. rugsėjo 1 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies  reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                    Inga Staknienė