Civilinė byla Nr. e2YT-3413-335/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00359-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 8 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), R. M..

        Teismas

n u s t a t ė :

                pareiškėja, atstovaujama advokatės R. M., kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. M. po sutuoktinės V. M. mirties priėmė jos palikimą. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

        Pareiškime nurodyta, kad A. M. turėjo sutuoktinę V. M. (pareiškėjos motina), vaikus: R. M. ir pareiškėją – A. J.. Motina (duomenys neskelbtini) mirė, testamento nepaliko. Pareiškėjos tėvas organizavo sutuoktinės laidotuves, kapavietės sutvarkymą ir toliau po jos mirties liko gyventi jų pasistatytoje sodyboje, prižiūrėjo ją, naudojosi sutuoktinės asmeniniais daiktais, jų bendrai įgytais baldais, namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu jis priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Sutuoktinės mirties dieną galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) norma, numatanti šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau nors nustatytu laiku tėvas ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios sutuoktinės palikimą, kadangi jis iš karto po jos mirties praktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tėvas (duomenys neskelbtini)  vedė O. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, tėvas A. M. iki 2012 m. pabaigos gyveno tėvų pasistatytoje sodyboje ir po to, būdamas silpnos sveikatos, persikėlė gyventi pas dukterį, o (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėja, tačiau paveldėjimo liudijimas dar neišduotas. Todėl tam, kad būtų pagrindas paveldėti visą tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir prašė nustatyti juridinį faktą.

        Suinteresuotas asmuo

        Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu siūlė sprendimą priimti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Informavo, kad VMI iki 2021-08-10 nėra pradėjusi A. M. ir V. M. turto paveldėjimo procedūrų, todėl neprieštaravo pareiškimo patenkinimui.

        Suinteresuotas asmuo R. M. nors ir pavėluotai pateiktu atsiliepimu išreiškė sutikimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad pareiškėja yra jo sesuo ir jam yra žinomos visos aplinkybės dėl jų motinos V. M. palikimo priėmimo. Patvirtino, kad jai mirus tėvas priėmė visą palikimą, o jis, sūnus, į palikimą nepretendavo, todėl ir nesikreipė į notarą. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos tėvas A. M. priėmė savo sutuoktinės V. M. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001-07-01 įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti faktiškai jį pradėję valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek dabartinio CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktinį paveldimo turto valdymą.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų bei pareiškime išdėstytų argumentų nustatyta, kad V. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini),  mirė (duomenys neskelbtini). Nors VĮ Registrų centre nėra duomenų apie jos vardu turėtą registruotiną turtą, tačiau po jos mirties liko ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinių pastatų, ½ dalis lauko virtuvės ir ½ dalis lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, baldai, elektros prietaisai.

Molėtų 2-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla mirus V. M. nepradėta, nes įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios j priimti išreiškimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad V. M. iki mirties gyveno su sutuoktiniu A. M., kuris ją palaidojo, sutvarkė kapavietę ir paliktus daiktus toliau valdė, naudojosi, rūpinosi namų valda, savo lėšomis atlikdavo pastatų einamuosius remontus, augino kiaules ūkiniuose pastatuose, laikė karvę, avių, paukščių, mokėjo už suvartotą elektros energiją, vandenį, draudė pastatus, ką patvirtina į bylą pateikti būsto draudimo liudijimai bei duomenys apie apmokėjimai už juos, be to jis teikė paraišką išmokai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Taigi aktyviais veiksmais faktiškai jis priėmė palikimą po sutuoktinės mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Jam (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties, kas matyti iš liudijimo dėl mirusiojo įpėdinių. Jos tėvas buvo vedęs antrą kartą, tačiau antroje santuokoje vaikų nesusilaukė, o sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini).

Taigi, nors pareiškėjos tėvas A. M. palikimo priėmimo fakto po sutuoktinės V. M. mirties įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių) laikytina, kad jis neabejotinai natūraliu būdu, turto faktiniu valdymu buvo priėmęs pirmosios sutuoktinės palikimą (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis). Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėja pilna apimtimi galės realizuoti savo, kaip abiejų tėvų turto paveldėtojos teises kreipdamasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nors suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas neaišku dėl kokių priežasčių A. M. savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą nerealizavo iki savo mirties, teismo manymu dėl teisinio nesusivokimo, nes kaip paaiškinta pareiškime, jis manė, kad vis tiek turtą paveldi.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Roma Rimkienė