Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-209/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59388-2017-6              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              1.2.4.6.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

nuteistajam V. P.,  

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir jis suimtas teismo posėdžių salėje.    

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 4 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sudavė vieną kartą rudos spalvos odiniu diržu savo šeimos nariui - mažametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), per kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas kairės šlaunies poodines kraujosruvas, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu ir taikyti atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, arba skirti 60 parų areštą bei panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį paleisti teismo salėje. Nuteistasis nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Paskirta laisvės atėmimo bausmė atitolina apeliantą nuo šeimos, kitų artimųjų, nutrūksta jo socialiniai ryšiai su šeima bei visuomene. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis: 1) atsiprašė savo dukros ir sugyventinės, ką teisme patvirtino R. S., taip pat tai galėtų patvirtinti jo dukra G. P.; 2) nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir jo dukros G. P. netinkamas provokuojantis elgesys, nes iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. laukiasi kūdikio ir jai reikalinga ramybė, tačiau dukra į jo raginimus elgtis tinkamai nereagavo, todėl jis vieną kartą nestipriai jai sudavė ir ji iš karto nusiramino, daugiau jos nemušė, jokio smurto nenaudojo; 3) ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus bei sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Nuteistasis pažymi, kad teismas akcentavo ankstesnius jo teistumus, jo pavojingumo laipsnį, tačiau nevertino, dėl kokių priežasčių buvo padaryta nusikalstama veika, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, jis yra vienintelis šeimos maitintojas, gyvena nuomojamame būste, jo draugė R. S. laukiasi kūdikio, niekur nedirba, pajamų neturi. Be to, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau nuo 2017 m. lapkričio 24 d. yra suimtas ir atleistas iš darbo. Nurodo, kad jam nedirbant šeima negaus socialinės pašalpos, o nuomojamo būsto savininkas ketina nutraukti nuomos sutartį, todėl šiuo atveju baudžiamas ne tik jis, bet ir jo šeima. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ankstesnė bausmė yra atlikta, teistumas išnykęs. 

Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčuk prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis V. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta ne tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė, bet ir kitų rūšių bausmės – bauda arba areštas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas anksčiau du kartus teistas, paskutinį kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, kadangi panaudojo smurtą prieš tą pačią mažametę dukrą, nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei mėnesiui po bausmės atlikimo už ankstesnes nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, dirba, prisideda prie šeimos išlaikymo. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. P. bus pasiekti tik jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o ne kurią nors kitą iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams – yra mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl daryti išvadą, kad ši bausmė savo dydžiu yra per griežta ir ją mažinti nėra pagrindo. Be to, paskirta bausmė, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Nuteistasis nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis taip pat turėjo būti pripažinta tai, jog: 1) jis atsiprašė savo dukros ir sugyventinės, ką teisme patvirtino R. S., taip pat tai galėtų patvirtinti jo dukra G. P.; 2) nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir jo dukros G. P. netinkamas provokuojantis elgesys, nes iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. laukiasi kūdikio ir jai reikalinga ramybė, tačiau dukra į jo raginimus elgtis tinkamai nereagavo, todėl jis vieną kartą nestipriai jai sudavė ir ji iš karto nusiramino, daugiau jos nemušė, jokio smurto nenaudojo; 3) ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus bei sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo apelianto nurodytas aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis.

Tačiau teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam klausimo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Nors V. P. jau ankstesniu nuosprendžiu buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016).

Kaip jau minėta, nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas anksčiau du kartus teistas, paskutinį kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, kadangi panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą. Tuo tarpu V. P. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio bei paaiškino, kad būnant namuose dukros stipriai triukšmavo, rėkavo, šokinėjo nuo lovos, nereagavo į jo ir sugyventinės prašymus nusiraminti ir žaisti tyliai, todėl neapsikentęs jis nestipriai diržu sudavė G.. Taip pasielgė, nes nuomojamo buto šeimininkas nuolat reikalavo netriukšmauti bei grasino nutraukti nuomą. Sugyventinė laukiasi, nėštumas sudėtingas, prieš tai jau buvo praradę du vaikus, todėl sugyventinei susijaudinus bei pradėjus verkti dėl dukrų keliamo triukšmo ir galimo nuomos nutraukimo, jis nesusivaldęs paėmė diržą. Jis žino, kad tėvas neturi taip elgtis, labai myli savo šeimą, stengiasi dėl jos, dėl tokio savo poelgio labai pergyveno, todėl atsiprašė dukros ir sugyventinės, jos jam atleido. Nuteistojo sugyventinė R. S. teismui paaiškino, kad V. P. teisingai nupasakojo smurto panaudojimo priežastis bei vėliau atsiprašė dukros ir jos, abi jam atleido, prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. kartu su savo sugyventine R. S. augina tris mažametes dukras – G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), K. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos 2017 m. gruodžio 12 d. medicininės pažymos matyti, kad R. S. laukiasi ketvirto vaiko, nėštumas 15 savaičių. Šeima gyvena nuomojamame bute, vaikai ir namai tvarkingi, prižiūrėti, G. P. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, charakterizuojama gerai. Teismui pateiktame prašyme paskirti V. P. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, R. S. nurodė, kad V. P. pripažino savo kaltę ir gailisi dėl šios klaidos, jis geras tėvas, rūpinasi šeima, jos gerove, vienintelis jos išlaikytojas, ji yra neraštinga, niekur nedirba, todėl negali padėti dukrai mokytis, susimokėti už nuomojamą butą, išlaikyti vaikus. Bylos duomenys taip pat liudija, kad V. P. nuo 2017 m. gegužės 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, jo mėnesinė alga buvo 400-450 eurų, paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jis neteko darbo, nes buvo atleistas. Tuo tarpu, R. S. niekur nedirba, šiuo metu šeima gyvena iš gaunamų socialinių išmokų, kurių pragyvenimui neužtenka. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad R. S. be V. P. pagalbos pasirūpinti vaikais, juos materialiai išlaikyti, patenkinti bent pačius būtiniausius vaikų poreikius, yra be galo sunku. Nuteistasis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nusikalstamų veikų nepadarė, tuo pateisino teismo pasitikėjimą. Be to, suėmime išbūtas laikas nuteistajam yra gera prevencinė priemonė.

Esant paminėtų aplinkybių visumai ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuoširdžiai galisi sudavęs dukrai, nukentėjusioji ir jos motina jam atleido, šeima augina tris mažamečius vaikus, jais rūpinasi, sugyventinė laukiasi ketvirto vaiko, daroma išvada, kad bausmės tikslai V. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant V. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Esant paminėtoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. P. (V. P.) paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu per visą bausmės atidėjimo laiką.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios probacijos tarnyboje.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 30 d. imtinai.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo 2018 m. sausio 30 dienos.

Teisėjai                                                                                                Stasys Lemežis

                                                                                                                 Vladislavas Lenčikas

                                                                                                              Laureta Ulbienė