Baudžiamoji byla Nr. 1-1258-1017/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17704-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Ilonai Banel,

dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,

kaltinamajam R. (R.) G., jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

nukentėjusiajam A. (A.) K.,

vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, planuoja mokytis pataisos namuose, pataisos namuose nedirba, nevedęs, teistas 7 kartus:

1) 2013 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

3) 2015 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

5) 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 645 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2017 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi skirta bausme, paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 87,92 straipsniais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 23 d.) panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas ir R. G. pasiųstas atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (vykdoma nuo 2019 m. birželio 26 d.); 

R. G. atžvilgiu šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. b. Nr. 1-2254-961/2019);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, o būtent:

jis 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su broliais A. (A.) K. ir E. K. metu, žodžiais ir keiksmažodžiais pagrasinęs, kad užmuš, mojamo rankoje laikomomis žirklėmis prieš A. K. ir E. K.; po ko žirklėmis sudavė vieną smūgį į pagalvę, kurią įbaugintas A. K. laikė rankose priešais save, tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajam A. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Bylos duomenys

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 16 d. jis susitiko su D. T. bei draugu, išgėrė prie ežero ir po to kartu su D. T. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Pabuvus namuose, tarp jo ir brolių kilo žodinis konfliktas. Dėl kokios tiksliai priežasties, jis neprisimena. Galbūt dėl to, kad kažkas miegojo jo lovoje, arba dėl to, kad iš jo draugės broliai buvo pasiskolinę pinigų ir negrąžinę. Namuose tą vakarą buvo brolis S.(S.) K. su mažamete dukra (viename kambaryje), broliai A.us ir E. (kitame kambaryje), o jis su D. T. buvo trečiame kambaryje. Konfliktas kilo tame kambaryje, kuriame miegojo broliai A. ir E. Broliams negrasino, nesakė, kad užmuš ar nužudys, nebent netyčia išsprūdo tokie žodžiai. Žirklių bei kitų daiktų į rankas paėmęs nebuvo, pagalvė konflikto metu nebuvo naudojama. Buvo tik žodinis konfliktas. Kai pareigūnai atvyko, jis apsimetė, kad miega lovoje, todėl pareigūnai jį rado lovoje. Kur tuo metu buvo išėję broliai, nežino. Įvykio metu buvo neblaivus, įvykį prisimena gerai. Žirkles, kurios užfiksuotos 1 t., b. l .26, galbūt ir turėjo namuose. Pagalvių namuose buvo daug. Jam S. sakė, kad bet kokią pagalvę atidavė į ekspertizę. Grįžęs po sulaikymo jis brolių klausė dėl policijos iškvietimo, A.us sakė, kad pareigūnus iškvietė, kad jį išvežtų prablaivyti, nes jis būdamas girtas, nesąmones kalbėjo. Po įvykio kaltinamasis gyveno pas močiutę, kitu adresu, bet ir toliau bendravo su broliais. Anksčiau nėra buvę konfliktų su šeimos nariais, dėl kurių būtų kviesta policija; jis nėra teistas dėl smurto prieš šeimos narius. Tą naktį pareigūnai buvo kviesti du kartus, abu kartus dėl žodinio konflikto (2 t., b. l. 78-79).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jis sutinka duoti paaiškinimus byloje, kurioje kaltinamasis yra jo brolis. Įvykio metu A.us ir E. miegojo kambaryje, o kaltinamasis su liudytoja D. garsiai klausė muzikos, triukšmavo, todėl nukentėjusysis pirmą kartą iškvietė pareigūnus. Šis iškvietimas galėjo būti apie tai, kad brolis smurtauja. Po pirmo iškvietimo pareigūnai kaltinamojo neišvežė. Antrą kartą pareigūnus jis kvietė dėl to paties. Kaltinamasis garsiai klausė muziką, kalbėjo nesąmones, trukdė jam su broliu miegoti, kitą dieną reikėjo į darbą. Kaltinamasis negrasino nei nukentėjusiajam, nei jo broliui E. Norėjo ką nors sugalvoti, kad kaltinamąjį pareigūnai išvežtų, todėl jis pats kambaryje įdūrė žirkles į pagalvę (gal vieną kartą, gal daugiau) ir šią pagalvę davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taip pat pareigūnams iš karto atidavė ir bet kurias iš stalčiaus paimtas žirkles; be to, jis savo broliui E. K. nurodė ką reikia rašyti protokole, tuo metu kai jį apklausė atvykę policijos pareigūnai. Ar pagalvė buvo užvilkta, pasakyti negali. Kaip atrodo pagalvė, pasakyti negali. Buvo įprasto dydžio. Kam atidavė pagalvę – pareigūnui vyrui ar moteriai, nepamena. Kodėl pareigūnai nurodo, kad žirkles rado po kaltinamojo antklode, paaiškinti negali. Įvykio vakarą jis buvo visiškai blaivus. Įvykio naktį iš namų buvo išėjęs į pirtį, po kiek laiko grįžo namo, nepamena, galbūt sušalo. Kad naktį R. neįleistų į namus, kad kaltinamasis laužtųsi į namų, laužtų duris, nepamena. D. R. atidarė E. Nukentėjusysis viską išsigalvojo tam, kad kaltinamąjį išvežtų ir jis jiems netrukdytų, kad brolis išsiblaivytų. Apklausiamas pas tyrėją davė kitokius parodymus, nes pirminiai parodymai buvo prieš kaltinamąjį. Dabar nekeičia parodymų tam, kad apgintų brolį, o sako kaip buvo iš tikrųjų. Po įvykio bendravo su broliu R., jų santykiai šiuo metu geri (2 t., b. l. 79-80, 110-111).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. K. duoti parodymai. Apklaustas pirmą kartą nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., kai jis buvo namuose, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), jo neblaivus brolis R. G., puolė jį su žirklėmis grasindamas nužudyti. Fizinio smurto nepatyrė. Brolis daug kartų teistas. Manė, kad jo grasinimai realūs. R. G. būdamas girtas nuolat konfliktuoja (1 t., b. l. 22-23). Apklaustas papildomai nukentėjusysis A. K. 2018 m. balandžio 17 d. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 16 d., apie 23.00 val., A. K. su broliu E. K. buvo viename kambaryje, lovose, ruošėsi miegoti. Kitame kambaryje buvo S. K. su savo dukra, o 3-ame kambaryje buvo R. K. su kažkokia kompanija. Tiek nukentėjusysis, tiek E. K., tiek S. K. buvo blaivūs. 2018 m. balandžio 16 d., apie 23.00 val., į A. K. ir E. K. kambarį įėjo girtas R. G.. Su juo į kambarį užėjo neblaivi, apie 19 m. amžiaus mergina. Užėję į kambarį jie trukdė miegoti, rūkė, kalbėjo įvairias nesąmones. Žodžiais grasino sumušti tiek nukentėjusįjį, teik E. K. Keikėsi, artinosi prie E. K. naudodami žodžius „ką seniai (necenzūrinis žodis) gavęs ir panašiai“. R. G. tokiu būdu davė suprasti, kad nori sumušti nukentėjusįjį be jokios priežasties. A. K. su E. K. išbėgo iš buto. Išėjęs į lauką, iš savo mobiliojo ryšio telefono A. K. paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Paprašė, kad nukentėjusiojo duomenų neatskleistų, o brolį R. G. išvežtų iš buto. Kai tą padarė, su E. K. nėjo namo. Gal ir bijojo, apie 2 valandas buvo netoli namų, lauke. 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., su E. K. grįžo į butą. R. G. namuose nebuvo. A. K. nuėjo į savo kambarį. Ten buvo R. G. pažįstama merginta, kuriai bute leido likti S. K. Po kelių minučių išgirdo, kaip R. G. daužo buto įėjimo duris. Jo neįleido, bet R. G. duris išlaužė ir įbėgo į kambarį, kuriame buvo nukentėjęs E. K. ir R. G. pažįstama mergina. Kadangi R. G. ne vieną kartą namiškius, tiek nukentėjusįjį, tiek kitus brolius, yra puolęs peiliu, grasinęs, nukentėjęs buvo pasiruošęs pagalvę gynybai. Kai R. G. įėjo į kambarį, jis rankose laikė žirkles. Viskas vyko staiga, negali pasakyti ar žirklės buvo suglaustos ar išskėstos, bet R. G. žirkles laikydamas vienoje iš savo rankų, dūrė į nukentėjusiojo krūtinės pusę. Kiek kartų, nepasakys. Nukentėjęs atstūmė R. G. ir pabėgo nuo tų dūrių. Buvo sugadinta pagalvė. Į lauką pabėgo ir E. K., o R. G. juos vijosi. Bėgant nukentėjusysis iškvietė policiją. Nuo R. G. su E. K. bėgo gal 1 km. Lauke sutiko policininkus ir papasakojo kas įvyko. Su dviem policininkų ekipažais nuvažiavo į butą, kur policija sulaikė R. G.. R. G. policininkams teisinosi, kad nieko nedarė, nieko nežino. Įsitikinęs, kad R. G. galėtų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nes ne vieną kartą realiai yra sužalojęs nukentėjusįjį peiliu. S. K. irgi yra peiliu sužalojęs, bet į policiją nesikreipė. R. G. durdamas žirklėmis kažką kalbėjo, sakė kažkokius žodžius, kurių A. K. nenurodys. Įvykio metu, nei nukentėjusiajam, nei E. K., nei S. K. realūs sužalojimai nepadaryti. Įvykio metu S. K. vaikas miegojo, nedalyvavo konflikte, bet dėl triukšmo buvo atsikėlęs, S. K. ėjo vaiko raminti. Paskutinį kartą 2018 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., R. G. nukentėjusįjį užpuolė namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Nei iš šio, nei iš to, jis (kaltinamasis), pribėgęs lauke su šakute perbraukė netoli akies, į policiją A. K. nesikreipė, nubrozdinimas užgijo (1 t., b. l. 36-37).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad jis sutinka duoti paaiškinimus byloje, kurioje kaltinamasis yra jo brolis R. G. Įvykio metu dėl senų konfliktų pykosi broliai A.us su R. ir parašė pareiškimus vienas prieš kitą. R.as buvo girtas, o jis ir A. – blaivūs. A.us norėjo, kad R. išvežtų policija, kad galėtų normaliai namuose būti, kadangi bijojo, kad R. norės muštis. Kadangi jie pykosi, galėjo būti ir muštynės. R. konflikto metu grasino žodžiais, negrasino nužudyti, jokių daiktų į rankas paėmęs nebuvo. Konflikto metu liudytojas žirklių nematė, A. savo krūtinės pagalve užsidengęs nebuvo. Tą naktį policija buvo kviesta du kartus, abu kartus dėl to, kad A.us nenorėjo pyktis ir muštis. R. buvo agresyvus. Nenorėdami muštynių, jie su broliu buvo išėję iš namų. A. sakė, kad reikia kviesti policiją, nes R. gali papjauti. Liudytojui pavojus dėl R. veiksmų nebuvo kilęs. Matė, kaip A. pareigūnams atnešė žirkles ir pagalvę. Pareigūnai jau buvo savo automobilyje ir A. iš virtuvės žirkles nunešė jiems į automobilį. Nežino kodėl jis pareigūnams sakė, kad tai tos pačios žirklės, kuriomis buvo grasinta. Gal dėl to, kad A. sakė taip sakyti. Kai R. sulaikė, jis buvo kambaryje, jo lovoje nieko nerado. Nematė, kad žirklės būtų pas R. lovoje. Po įvykio bendravo su broliu R., jų santykiai šiuo metu geri (2 t., b. l. 80-82).    

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. K. nurodė, kad jis sutinka duoti paaiškinimus byloje, kurioje kaltinamasis yra jo brolis. Paaiškino, jog prisimena įvykį, kai susibarė R. ir A. jų namuose (duomenys neskelbtini). Jis vakare su dukra ėjo miegoti, išgirdo šauksmus, užėjo į kambarį pas brolius ir pamatė, kaip A. stumia R., dukra pradėjo verkti ir jis išėjo į savo kambarį. E. sėdėjo, A. atsistojo ir stūmė R. Pagalvių šalia buvo daug, pagalvė buvo šalia A., bet jis jos rankose nelaikė. Dėl ko broliai barėsi, jis negirdėjo, girdėjosi tik šauksmai. Pamena, jog norėjo iškviesti policiją, nes R. G. su A. K. dėl kažko ginčijosi, tuo metu R. G. gal ir galėjo pasakyti, kad užmuš A. K., bet taip buvo visada (normalu), kai jie gerdavo. Pareigūnai tą vakarą buvo atvykę vieną kartą. R.as buvo išėjęs iš namų tą vakarą; nepamena, ar paskui grįžo. Gerai atsimena įvykį. Dėl žirklių nieko nepamena; kad būtų duriama žirklėmis įvykio metu, jis nematė, o pagalvės pareigūnai buvo atvažiavę ieškoti vėliau. Atvykę pareigūnai paėmė vieną iš namuose buvusių pagalvių, tuo metu namuose buvo tik jis. Pareigūnai patys pagalvę rinkosi pagal žirkles iš to kambario, kuriame buvo konfliktas, liudytojas pareigūnams pagalvės nepateikė. Pagalvė buvo purvina, be užvalkalo, smėlio spalvos. R. G. elgesys, kai išgeria pasikeičia, jis kartais būna agresyvus, todėl jis peilius namuose yra paslėpęs. Neatsimena, ar pirmos apklausos metu sakė tiesą, nes tuo metu vartojo tabletes nuo plaučių uždegimo, TBC, be to, tuo metu gėrė nereceptinius raminamuosius. Dabar geriau prisimena įvykio aplinkybes nei duodamas parodymus pas tyrėją. Nesutinka su parodymais, duotasi tyrimo metu. Porą mėnesių buvo pikti ant brolio R., todėl tokius parodymus ir davė. Dabar su broliu susitaikė, santykiai geri, su visais broliais bendrauja. Po įvykio R. G. ateidavo į (duomenys neskelbtini), butą, jie bendraudavo, apie šį įvykį nekalbėjo (2 t., b. l .109-110). 

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo dukra G. K., kuriai yra 6 metai, broliu A. K. ir E. K. Brolio R. G. visą dieną nebuvo namuose. Jis grįžo namo apie 23.00 val. su savo drauge D. Broliai A. K. ir E. K. bijo R. G., todėl dažniausiai būna adresu (duomenys neskelbtini), kai nebūna R. G.. R. G. tą vakarą grįžo gerokai išgėręs. Įėjęs į namus, jis pradėjo rėkti „kur peiliai“. S. K. žinodamas jo būdą, namuose visus peilius yra paslėpęs. Tuomet liudytojas nuėjo su dukra į kitą kambarį ir nematė kas darėsi kambaryje, kuriame buvo trys broliai, išgirdęs, kad triukšmas garsėja, išlindo iš kambario. Kitame kambaryje pamatė R. mojuojantį žirklėmis. Su jomis R. G. puolė A. K. rėkdamas „Ubju (necenzūrinis žodis)“. A. K. spėjo pagriebti pagalvę ir žirklės susmigo į ją. R. G. pamatęs, kad S. K. užėjo į kambarį, kuriame vyko konfliktas, pabėgo į lauką, kadangi S. K. pasakė, kad iškvies policiją. S. K. grįžo į kambarį, nes dukra pradėjo verkti. Išeidamas pasakė broliams, kad vis tiek kviestų policiją. Kada R. G. tą naktį grįžo namo, negirdėjo, bet atvykus policijos pareigūnams jis jau buvo namuose (1 t., b. l. 44-45).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. T. nurodė, kad įvykio dieną susipyko broliai A.us ir R.as. Kodėl jie susipyko, liudytoja nepamena., praėjo daug laiko, be to, buvo šiek tiek išgėrusi, galbūt dėl to tiksliai neprisimena įvykio. Namuose buvo ji, R., A., S. ir E. R.as ir A.us buvo šiek tiek išgėrę. Policija tą naktį buvo atvykusi vieną arba du kartus. Vieną kartą R. buvo išėjęs iš namų, nes broliai pykosi. Kaip jis grįžo, liudytoja nematė. Konflikto metu R. negrasino ir nesakė, kad kažką užmuš, jokių daiktų neturėjo, žirklių jo rankose nematė. Kad A. būtų prisidengęs krūtinę pagalve, ji nematė. Ji ne visą laiką tą vakarą matė R. veiksmus. R. sulaikė tame kambaryje, kuriame vyko konfliktas. Nurodė, kad duodama parodymus tyrėjai geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.; 2 t., b. l. 82-83).  

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. T. nurodė, kad ją su R. G. supažindino A. K. Ji su R. G. 2018 m. balandžio 17 d. buvo išėję, pasėdėjo ir atsigėrė alkoholio. Po to grįžo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę namo alkoholio nevartojo, tuo metu namuose buvo trys broliai ir S. K. dukrytė. Dėl ko iškvietė policijos pareigūnus, D. T. nežino. Pareigūnai atvažiavo, pašnekėjo kažką su R. G. paprašė jo išeiti. Ji su R. G. išėjo kartu, bet neužilgo ji grįžo atgal. Po kurio laiko ir R. G. grįžo. R. G. kažką rėkė ant savo brolių, kad broliai muštųsi, nematė. Nematė, kad R. G. kažką būtų laikęs rankose, pavyzdžiui žirkles. Kuomet broliai susipyko, A. K. iškvietė dar kartą policiją. Atvažiavo policija. Ji su R. G. sėdėjo ant lovos – sofos. Policijos pareigūnai atėjo su E. K. ir A. K.. Policijos pareigūnai pradėjo šnekėti su R. G., kažko lyg ieškojo ir atidengę antklodę, rado žirkles. Po to policijos pareigūnai R. G. sulaikė ir išsivežė, A. K. parašė pareiškimą, o liudytoja grįžo namo (1 t., b. l. 58-59).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), buvo gautas iškvietimas dėl galimo brolio smurto artimoje aplinkoje. Tiksliai įvykio neprisimena. Pamena, kad pranešėjai broliai – du vaikinai pareigūnus pasitiko gatvėje, dėl ko jie pareigūnų laukė gatvėje, liudytoja neprisimena. Į pagalbą atvyko ekipažas. Neprisimena, ar broliai kažką sakė dėl žirklių, ar jiems grasino jomis, taip pat neprisimena, ar žirklės buvo paimtos iš karto. Žirklės buvo nufotografuotos tos, kurias rado po antklode, jokių aplinkybių su pagalve liudytoja nepamena. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 1 d. 2 p.; 2 t., b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m birželio 12 d. apklausta liudytoja, Vilniaus AVPK KPV KPR 2 kuopos, 2 būrio patrulė V. V. nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. dirbdama su vyriausiuoju patruliu D. B., apie 1.19 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie Kriaučiūnų stotelės laukia A. K. Policiją kvietė pakartotinai, nes prieš pranešėją smurtavo neblaivus brolis R. G., kuris neseniai išėjo iš įkalinimo įstaigos. Nuvykę į įvykio vietą, budėtojo nurodytoje stotelėje laukė A. K. ir E. K. Jie paaiškino, kad brolis R. G. grįžo namo girtas, pradėjo prie jų kabinėtis, kėlė iš lovos, nes jie abu miegojo. Paėmęs žirkles R. G. jomis mojavo sakydamas, kad papjaus. A. K. minėjo, kad tai ne pirmas atvejis, kai brolis smurtauja. Ankščiau R. G. jam buvo sužalojęs peiliu ranką. Tuomet pretenzijų jis neturėjo. Abu broliai A. K. ir E. K. sakė, kad pabėgo iš namų, nes labai bijojo, kad brolis R. G. kažką jiems padarys. Vaikinai atrodė išsigandę. Išsiaiškinę situaciją, pareigūnai radijo ryšiu išsikvietė pagalbą. Maždaug 10 minučių bėgyje į pagalbą atvyko patruliai V1734. Pastatė automobilius nuošaliau ir nuėjo į namą, kuriame buvo R. G.. Ėjo su V1734 ir vaikinais, kuriuos jau paminėjo. Užėję į namus, viename iš kambarių pamatė R. G., kuris gulėjo lovoje. Šalia sėdėjo mergina, kuri atsisakė prisistatyti. Žinodami, kad R. G. yra agresyvus, iškart jo pareikalavo ištraukti iš po antklodės rankas. R. G. atsisakė. Tuomet uždėjo antrankius, o pakėlę antklodę, po ja surado žirkles, kuriomis, brolių žodžiais, A. K. buvo grasinama. Surakintas R. G. elgėsi ganėtinai ramiai, sakė, kad viskas buvo ne taip, kad jis su savo drauge namo atėjo neseniai ir nuėjo iškart miegoti. Mergina pasakė, kad konfliktas tarp brolių buvo. Patruliai V1734 išvežė R. G. į Vilniaus miesto 1 PK, o liudytoja su porininku paėmė iš A. K. ir E. K. pareiškimus, nuvyko į Vilniaus miesto 1 PK (1 t., b. l. 40-41).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, tyrėjas, G. B. nurodė, kad jis nelabai prisimena įvykį. Dėl nukentėjusiojo A. K. apklausos paaiškino, kad apklausa vyko laisvo pasakojimo forma. Jis nedavė jokių pasiūlymų ar nurodymų dėl nukentėjusiojo paaiškinimų. Nukentėjusysis viską papasakojo savo valia, elgėsi adekvačiai. Po to kai surašomos apklausos protokolas, liudytojas visada perskaito garsiai protokolą ir duoda pasirašyti. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos, taip pat teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį buvo išaiškinta įprasta tvarka. Pamena, kad nukentėjusysis norėjo kuo greičiau papasakoti ir kuo greičiau išeiti, nes norėjo vienas kito su įtariamuoju palaukti ir kartu išeiti iš komisariato (2 t., b. l. 108-109).  

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas P. B., nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Paaiškino, kad buvo tamsus paros metas, vienas brolis buvo blaivus ir pasakė, kad nenori matyti vieno iš brolių, todėl R. G. buvo išprašytas (BPK 276 str. 1 d. 2 p.; 2 t., b. l. 140).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, Vilniaus AVPK PR vyriausiasis patrulis P. B. nurodė, kad 2018 m balandžio 16 d., apie 22.30 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja girtas brolis, kuris turi lygtinumą. Nurodytu adresu pasitiko S. K., kuris paaiškino, kad muštynių bute nėra ir nebuvo. Kambaryje miegojo S. K. mažametė dukra. Buto kitame kambaryje buvo pranešėjo brolis R. G., kuris pagal pranešėją buvo nepageidaujamas bute. R. G. išėjo pas savo draugę pernakvoti. Jis buvo ramus ir neagresyvus, buvo sukalbamas ir nurodymus vykdė. Paskambinus pranešėjui, jis kategoriškai nenorėjo prisistatyti. Kadangi bute konflikto nebuvo, S. K. norėjo, kad R. G. išeitų ir šiam tai padarius, niekas pretenzijų neturėjo ir pareigūnai išvyko (1 t., b. l. 65-66).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, D. (D.) B. nurodė, jog tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena įvykį, kai autobusų stotelėje pareigūnų laukė du broliai, po to atvažiavo dar vienas ekipažas ir vyko į namus, kur buvo dar vienas brolis, kuris buvo agresyvus. Dėl to buvo kviestas pastiprinimas. Pranešėjai papasakojo, kad kaltinamasis sakė, jog su žirklėmis ar peiliu sužalos, be to, jai anksčiau broliui buvo grasinama peiliu, todėl broliai pabėgo ir laukė policijos pareigūnų. Kaltinamasis teigė, kad nieko nebuvo, tiesiog susipyko. Kai sulaikinėjo R. G. pamena, kad po lova ar po pagalve buvo kažkoks daiktas kurį paėmė pareigūnai. Pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes (2 t., b. l. 140-141).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.24 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Kriaučiūnų stotelėje, laukia 2 vaikinai, prieš kuriuos smurtavo jų brolis. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. K. ir E. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad R. G. naudojo fizinį smurtą prieš savo brolius A. K. ir E. K., sukeldamas jiems fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo – A. K. ir E. K., paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, jog jie gulėjo savo kambaryje, o atėjęs R. G., rankoje laikydamas žirkles ir peilį juos puolė šaukdamas, kad nužudys, sudavė ranka A. K. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą pradėjo muistytis peiliu, bet A. K. pavyko jį nustumti ir su E. K. pabėgti iš namų (1 t., b. l. 31-32).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, vyr. tyrėjas, A. S. nurodė, jog jis yra lankęsis įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą vyko jau po įvykio kartu su tyrėja K. B. paimti daiktinio įrodymo – pagalvės. Nepamena, kaip tiksliai pareigūnams buvo perduota pagalvė: ar susitiko bute su vienu iš įvykio dalyvių, ar vežėsi jį tarnybiniu automobiliu, tačiau pamena, kad pagalvės paėmimo metu dalyvavo vienas iš įvykio dalyvių (2 t., b. l. 141).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, tyrėja, K. B. nurodė, kad ne iš karto po įvykio, bet vėliau ji kartu su A. S. važiavo paimti iš įvykio vietos pagalvės su vienu iš brolių, kuris davė apie tai parodymus, t. y. kad vienas brolis dūrė žirklėmis, o kitas dengėsi nuo jo pagalve. Vienas iš brolių apklausiamas pasakė, kad galėtų pagalvę pateikti. Žirklės jau buvo medžiagoje iš anksčiau. Žirklių paėmimo metu buvo ji, A. S. ir vienas iš brolių, kuris vaikščiojo po kambarius ir kažkuriuo momentu jai užsilaikius kažkur, pakvietė liudytoją, parodė pagalvę. Ten buvo daug pagalvių, bet jis pasakė, kad galimai ši, nes yra žymės. Žymės buvo durtinės, skylės buvo ir vienoje, ir kitoje pagalvės pusėje. Namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo. Dėl liudytojų S. ir E. K. apklausų paaiškino, kad prierašas: „Perskaičiau, surašyta teisingai“ yra parašytas S. ir E. K. bei jų pasirašyta. Tiksliai jų apklausų neprisimena, bet per apklausas visuomet leidžiama papasakoti laisvai, ką asmuo prisimena, po to užduodami klausimai patikslinimui. Atspausdinus apklausos protokolą, duodama su juo susipažinti, jeigu kas nors negerai užfiksuota, pataisoma ir duodama pasirašyti. Liudytojams buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narį (2 t., b. l. 142-143).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro pateikti keturi garso įrašai, įrašyti į kompaktinį diską ir prijungti prie bylos (2 t., b. l. 138, 143-144).        

Bendrojo pagalbos centro pranešime 2018 m. balandžio 17 d., 1.15 val. nurodyta, kad A. K. praneša, jog pareigūnų laukia prie posūkio į Kriaučiūnus, pasitiks Kriaučiūnų stotelėje. Kviečia pakartotinai, nes smurtauja neblaivus, lygtinį teistumą turintis pranešėjo brolis R. G., kuris buvo išėjęs, tačiau vėl grįžo. GMP nereikia, yra mažametis vaikas (1 t., b. l. 21).

2018 m. balandžio 17 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas A. K. pranešė, jog 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis R. G. grasino jį nužudyti ir užsimojo judėdamas link jo žirklėmis. 2018 m. balandžio 17 d. nustatyta, kad apžiūros objektas yra trijų kambarių butas pirmame daugiabučio namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad bute bendra tvarka nepažeista, tvarkinga. Jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Vaizdo kamerų įvykio vietoje nėra. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos įvykio vietoje rastos ir paimtos buitinės žirklės (1 t., b. l. 22-23).

Daiktų apžiūros protokole 2018 m. spalio 5 d. apžiūrėtos žirklės, paimtos įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 24-28).

2018 m. spalio 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 9 d. liudytojas S. K. pateikė pagalvę, su kuria nukentėjusysis A. K. gynėsi nuo R. G. smūgių žirklėmis. Pagalvė apžiūrėta ir perduota saugojimui į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 46-55).

2018 m. balandžio 17 d. nukentėjusiojo A. K. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. atėjo brolis R. G. ir pradėjo lįsti prie E. K., tada jie iškvietė policiją ir R. G. buvo išprašytas pareigūnų. Bet jis grįžo vėl namo ir puolė nukentėjusįjį su žirklėmis. Kai užpuolė, jis tuo metu sėdėjo ant lovos ir nuo užpuolimo su žirklėmis jis atstūmė bei pabėgo į lauką laukti pareigūnų. Jį vijosi iš galo grasindamas, kad pagaus, užmuš. Visa tai kartojasi ne pirmą kartą, prašo imtis veiksmų, anksčiau yra jį papjovęs (1 t., b. l. 1).  

2018 m. balandžio 17 d. liudytojo E. K. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val. nakties jis su broliu gulėjo kambaryje. Atėjo kitas brolis, pradėjo šokinėti, puolė su žirklėmis ir jis išbėgo su broliu iš namų. Grasino žirklėmis, kad papjaus, tai kartojasi ne pirmą kartą. Prašo imtis veiksmų (1 t., b. l. 30).

Alkotesterio kvito duomenimis, R. G. 2018 m. balandžio 17 d., 2.38 val. nustatytas 1,32 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 71).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių duomenų, pagarsintų ir ištirtų teisiamųjų posėdžių metu (Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos bei garso įrašų, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolų, tarnybinių pranešimų, alkotesterio kvito), duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo R. G., nukentėjusiojo A. K., liudytojų E. K., S. K., D. T., taip pat policijos pareigūnų – V. V., D. B., P. B., Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų, alkotesterio kvito bei kitų rašytinių duomenų) visumos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d., apie 22.30 val. iki 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nagrinėjamo įvykio metu gyveno kaltinamasis R. G. kartu su trimis savo broliais (nukentėjusiuoju A. K. bei liudytojais E. K. ir S. K.), kambaryje, kuriame įvykio naktį miegojo nukentėjusysis ir liudytojas E. K., tarp kaltinamojo R. G., kuris įvykio metu buvo neblaivus (tai patvirtina alkotesterio kvito duomenys, kuomet jam net ir praėjus daugiau nei valandai po nagrinėjamo įvykio, buvo nustatytos 1,32 promilės), ir kitų dviejų brolių – nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo E. K., kurie įvykio metu buvo blaivūs, kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis elgėsi agresyviai, dėl ko buvo iš kviesti policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl teismas išsamiau jų nenagrinėja.

Be to, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis R. G. žodinio konflikto su broliais A. K. ir E. K. metu, žodžiais ir keiksmažodžiais grasino, kad užmuš, mojamo rankoje laikomomis žirklėmis prieš A. K. ir E. K., po ko žirklėmis sudavė vieną smūgį į pagalvę, kurią įbaugintas A. K. laikė rankose priešais save. Nors nukentėjusysis A. K. bei liudytojai E. ir S. K. teisme pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. išgalvojo įvykio aplinkybes bei apšnekėjo kaltinamąjį, o nagrinėjamo įvykio metu tarp brolių buvo tik žodinis konfliktas, teismas vertina tai kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir netiki nukentėjusiojo bei liudytojų E. ir S. K. pakeistais paaiškinimais teisme, kadangi šie paaiškinimai neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams ir prieštarauja jų visumai. 

Visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu visų trijų brolių, t. y. nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų E. ir S. K., pradiniai paaiškinimai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš esmės buvo nuoseklūs ir jų nurodytos aplinkybės sutapo. A.us ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad būdamas neblaivus kaltinamasis R. G. atėjo į kambarį, kuriame tuo metu miegojo A. ir E. K., sukėlė konfliktą, kurio metu keikėsi, artinosi prie jų, grasino sumušti A. ir E. K., dėl ko jie pabėgo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus; po to, kaltinamajam grįžus namo, pastarasis grasino A. ir E. K., kad užmuš, mojamo rankoje laikomomis žirklėmis prieš A. K. ir E. K., po ko puolė nukentėjusįjį, sėdintį ant lovos, su žirklėmis, t. y. dūrė į nukentėjusiojo krūtinės sritį, o pastarasis gynėsi nuo kaltinamojo užsidengęs krūtinę pagalve ir atstūmė kaltinamąjį, tuomet A.us ir E. K. vėl pabėgo iš namų ir pakartotinai iškvietė pareigūnus. Šį epizodą matė bei ikiteisminio tyrimo metu apie jį papasakojo ir liudytojas S. K.

Antra, šiuos jų paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: teisme apklaustų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų – liudytojų V. V., D. B. paaiškinimai teisme, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, iš įvykio vietos paimtų daiktų – žirklių ir pagalvės apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, pradiniai pareiškėjų pareiškimai, iš dalies ir liudytojų E. bei S. K. paaiškinimai teisme. Liudytojas E. K. teisme nurodė, kad nenorėdami muštynių su kaltinamuoju, jis su nukentėjusiuoju išėjo iš namų, o nukentėjusysis jam sakė, kad reikia kviesti policiją, nes kaltinamasis juos gali papjauti. Taigi iš šių paaiškinimų matyti, kad tarp kaltinamojo ir A. bei E. K. buvo ne tik žodinis konfliktas, kaip jie teigė teisme. Liudytojas S. K. teisme taip pat pripažino, kad jis matė, kaip A. stumia R., kad jis pats norėjo iškviesti policiją dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto. Įvertinus tai, kad šio liudytojo teigimu, konfliktinės situacijos tarp jų buvo nuolat, akivaizdu, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo pavojingesnė situacija nei nuolatinis žodinis konfliktas. 

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių įrodymų (liudytojų V. V., D. B., K. B. paaiškinimų teisme, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atliko bei daiktų apžiūros protokolų duomenų) visumos yra pagrindo spręsti, jog žirkles, kuriomis grasino kaltinamasis atvykusiems į įvykio vietą pateikė ne nukentėjusysis (kaip jis pats bei liudytojas E. K. teigė teisme, nurodydami, kad pareigūnams buvo paduotos bet kokios žirklės, buvusios namuose), o žirkles rado pareigūnai po antklode lovoje, kurioje atvykus pareigūnams gulėjo kaltinamasis. Bylos duomenimis, kaltinamasis pats savanoriškai šių žirklių pareigūnams nepadavė, jos buvo pareigūnų surastos, o nukentėjusysis bei liudytojas E. K. pareigūnams patvirtino, kad tai tos pačios žirklėmis, kuriomis buvo grasinama. Taigi buvo paimtos ir apžiūrėtos būtent tos žirklės, kurios buvo naudojamos kaip priemonė nusikalstamai veikai įvykdyti. Be to, byloje esančių įrodymų visuma (liudytojų A. S., K. B., V. V. ir D. B. paaiškinimai teisme, savanoriško daiktų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo duomenys) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagalvę pateikė taip pat ne nukentėjusysis (nors jis teisme teigė, kad pareigūnams iš karto po įvykio atidavė nukentėjusiojo tyčia subadytą žirklėmis pagalvę), o liudytojas S. K., kuris jau po įvykio iš kambario, kuriame įvyko konfliktas atnešė pagalvę, kurioje pareigūnai nustatė durtines žymes. Netikėti pareigūnų paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Ketvirta, įvertintina ir tai, kad teisme liudytojais apklausti tyrėjai G. B. ir K. B. nurodė, jog apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis bei liudytojai E. ir S. K. paaiškinimus davė laisva valia, laisvo pasakojimo forma, jiems nebuvo daroma įtaka dėl konkrečių parodymų. Tuo tarpu teisme kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai E. bei S. K. patvirtino, kad po nagrinėjamo įvykio jie susitaikė, nuolat bendraudavo, nors kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su A. bei E. K. ir nesilankyti įvykio vietoje. Jie teisme patvirtino, kad šiuo metu su kaltinamuoju santykiai yra geri, šiuos asmenis sieja šeimos ryšiai (jie yra broliai), todėl teismas sprendžia, kad teisme A., E. ir S. K. pakeitė savo parodymus, siekdami padėti kaltinamajam (broliui) išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog dėl kaltinamojo R. G. veiksmų naktį iš 2018 m. balandžio 16 d. į 17 d. jo broliai A. K. bei E. K. buvo įbauginti. Visų pirma pastebėtina, kad pareigūnai dėl kaltinamojo elgesio minėtą naktį buvo kviesti du kartus: išvakarėse, t. y. 2018 m. balandžio 16 d., apie 22.30 val. bei pakartotinai naktį, t. y. 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.15 val. Pirmą kartą kviečiant pareigūnus, nukentėjusysis prašė neatskleisti jo duomenų, t. y. norėjo išlikti anoniminiu pranešėju, kas, teismo nuomone, rodo, kad jis bijojo kaltinamojo bei jo elgesio sužinojus, kad nukentėjusysis iškvietė pareigūnus. Iš pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą – liudytojų V. V., D. B. ir P. B. paaiškinimų teisme, taip pat Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų nustatyta, kad iki atvykstant pareigūnams tiek pirmą, tiek ir antrą kartą, A. K. bei E. K. dėl kaltinamojo veiksmų pabėgo iš namų ir laukė atvykstančių pareigūnų lauke, nakties metu; pareigūnų teigimu, A.us bei E. K. buvo realiai išsigandę. Iš 2018 m. balandžio 17 d., 1.14 val., t. y. antrojo pareigūnų iškvietimo, garso įrašo girdimo A. K. balso nustatyta, kad A. K. net ir kviesdamas pareigūnus, jau būdamas lauke, bėga (greitai ėjo), kartu su juo iš namų bėgo ir E. K. Jis Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodė, kad jie su broliu vėl pabėgo, kad R. G. vėl atėjo muštynes daryti, kad jiems iš galo kaltinamasis girtas rėkia. Be to, ir atvykus pareigūnams nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jis su broliu E. K. bijo kaltinamojo, prašo imtis veiksmų, kad juos apsaugotų. Pagal antrąjį iškvietimą atvykę pareigūnai, išklausę pranešėjų paaiškinimų, nusprendė netgi iškviesti pastiprinimą, t. y. antrąjį ekipažą, ir tik atvykus antrajam ekipažui, vyko į kaltinamojo namus jo sulaikyti. Tai, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, yra agresyvus ir pavojingas, patvirtino ir liudytoju apklaustas S. K., kuris nurodė, kad dėl kaltinamojo elgesio esant neblaiviam jis namuose yra paslėpęs peilius. Taip pat liudytojas S. K., teisme, nors ir pakeitęs savo parodymus, pripažino, kad ir jis norėjo kviesti policijos pareigūnus nagrinėjamo įvykio metu dėl kaltinamojo elgesio, o ikiteisminio tyrimo metu jis aiškiai buvo nurodęs, kad A.us ir E. K. bijo kaltinamojo, ypatingai jam esant neblaiviam. Be to, tiek kaltinamasis, tiek ir visi teisme apklausti jo broliai teigė, kad jie ne kartą būdami neblaivūs yra grasinę vienas kitam, todėl tai, kad dėl kaltinamojo elgesio buvo net du kartus kviečiamai pareigūnai, kiti du broliai, su kuriais kilo konfliktas, bėgo iš namų, teismo vertinimu, taip pat objektyviai patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo susiklosčiusi realiai pavojinga situacija. Kaltinamojo pavojingumą apibūdina ir duomenys apie jo teistumus bei policijos iškvietimų adresu (duomenys neskelbtini), istorija, iš kurios matyti, kad dėl galimai smurtinio kaltinamojo elgesio yra ne kartą kviesti policijos pareigūnai (1 t., b. l. 101-102).

Minėtų teismo nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo R. G. grasinimai, juos išreiškiant ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, buvo realūs, A. bei E. K. pagrįstai manė, kad jie gali būti įgyvendinti, o kaltinamasis siekė juos įbauginti. Tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju, kaip minėta, nėra būtina nustatyti, jog kaltinamasis iš tikrųjų ketino realizuoti savo grasinimus. Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo gynėjo argumentus, kad grasinimas buvo nerealus, kadangi su žirklėmis nebuvo galimybės nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo turėtos žirklės buvo geležinės ir smailos, be to, jomis buvo visiškai perdurta pagalvė, t. y. smūgis buvo stiprus, sprendžia, jog tokiomis žirklėmis, kokias turėjo kaltinamasis, yra įmanoma sunkiai sužaloti ar net nužudyti kitą asmenį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kitų asmenų sveikatą, sudarydamas nukentėjusiajam A. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmės paskyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ir sveikatai), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, šeimos narių (dviejų brolių) atžvilgiu, dėl ko jiems buvo sukeltas išgąstis dėl savo gyvybės, jie turėjo bėgti iš namų ir laukti naktį lauke, kol atvyks policijos pareigūnai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (kaltinamasis savo kaltęs nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, be to, teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindo spręsti, kad pačio nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis arba rizikingas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 20 metų, pradinio – 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo, nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, daug kartų baustas administracine tvarka, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikintas ir nuo 2019 m. birželio 26 d. R. G. pataisos namuose atlieka jam paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas iki tol, nors ir labai jauno amžiaus, bet teistas septynis kartus, jis yra du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas ir už smurtinį nusikaltimą.

Iš nurodytų aplinkybių nustatyta, kad kaltinamajam iki šiol jau buvo ne kartą paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau nepaisant iki šiol buvusių septynių teistumų bei valstybės pastangų pakeisti kaltinamojo elgesį, R. G. jam suteikta galimybe pakeisti savo elgesį nepasinaudojo. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. G. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia bausmė BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. 1 metų atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis R. G. nagrinėjamą veiką įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (kurios vykdymo atidėjimas panaikintas 2019 m. vasario 12 d. teismo nutartimi). Prie 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. G. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (likusi neatlikta bausmės dalis 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudaro 2 metus 4 mėnesius 8 dienas) pridėjus dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesius laisvės atėmimo), R. G. paskirtina galutinė 2 metų 10 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo dėl aukščiau išvardintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos. 

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis, kaltinamasis R. G. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d., 2.30 val., paleistas 2018 m. balandžio 18 d., 15.05 val. (1 t., b. l. 70, 87). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę. 

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019 m. birželio 26 d., 13.00 val., vykdant teismo nutartį, kuria šioje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta R. G. paieška, šios nutarties pagrindu paskirta kardomoji priemonė buvo panaikinta teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi, kadangi kaltinamasis iš karto buvo nukreiptas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 t., 198-199; 2 t., b. l. 5, 29-30). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl BK 66 straipsnio taikymo, kai asmuo vienu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra suimtas, yra nurodęs, jog nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2014). Taigi kaltinamojo R. G. sulaikyme nuo 2019 m. birželio 26 d. išbūtas laikas neįskaitomas į paskirtą bausmę, kadangi šis laikas yra įskaitytas į jo atliktos laisvės atėmimo bausmės pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį laiką.

Kaltinamajam šiuo metu nepaskirta kardomoji priemonė ir pagrindo ją skirti, jam šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. žirklės ir pagalvė, saugomi Vilniaus aps. VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Vilniuje, Buivydiškių g. 20, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (2019 m. sausio 8 d. Kvitas B serija BBB Nr. 5PK001604; 1 t., b. l. 54-55; BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 1, 4 p.).  

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo išskirti bylos medžiagą ir pranešti prokurorui apie galimai nukentėjusiojo A. K., taip pat liudytojų E. K. ir S. K. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų paaiškinimų davimo teisme). Dėl šio prašymo priimama savarankiška teismo nutartis, todėl teismo nuosprendyje šio prašymo nenagrinėja.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti R. (R.) G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. G. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2 metai 4 mėnesiai 8 dienos) ir R. G. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 17 d., 2.30 val. iki 2018 m. balandžio 18 d., 15.05 val. (2 dienas, prilyginamas 2 laisvės atėmimo dienoms).

Neskirti R. G. kardomosios priemonės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. žirkles ir pagalvę, saugomus Vilniaus aps. VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Vilniuje, Buivydiškių g. 20, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (2019 m. sausio 8 d. Kvitas B serija BBB Nr. 5PK001604).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.

Teisėja                                                                                                    Giedrė Norvilienė