Baudžiamoji byla Nr. 1-464-1023/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06598-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.1.9.4; 1.1.9.8;

1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 17 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Inetui Volungevičiui,

kaltinamajai V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Birštono sav., deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       V. D. 2019 m. vasario 16 d. apie 12.14 val. kelyje A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 92 km, Birštone, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio.

2.       Kaltinamoji V. D. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 100), kad 2019 m. vasario 16 d. susipykus su draugu, išgėrė vieną butelį vyno. Meistras atvarė suremontuotą automobilį ir paprašė pavežti iki garažo, ji ir pavežė. Buvo diena, važiavo iš Prienų į Birštoną, jautėsi neblaivi. Važiuodama užvažiavo ant salelės ir sustojo. Įpūtė apie 2 promiles. Savo poelgį vertina labai blogai. Pirmą kartą vairavo neblaivi. Supranta, kad šį kartą nebuvo sukelta pasekmių kitiems žmonėms ir jai pačiai. Automobilis priklauso jai. Šiuo metu automobilis yra paimtas.

3.       Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.

4.       Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4.1       įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-8), kuriame užfiksuota, jog automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi A16 kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 92 km., užvažiavęs ant kelią skiriančios juostos;

4.2       toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1694/2019 (01) (b. l. 12), kurioje nurodyta, kad V. D. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 16 d. 13.18 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio;

4.3       2019 m. vasario 19 d. pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (b. l. 35), kurioje nurodyta, kad automobilio „Renault Megane“ vidutinė vertė yra 2410 Eur.

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

5.       BK 281 straipsnio 7 dalyje (galiojusioje iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6.        Byloje pačios kaltinamosios V. D. parodymais ir specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios V. D. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. ji 2019 m. vasario 16 d. apie 12.14 val., kelyje A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 92 km, Birštone, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 promilės etilo alkoholio. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

7.       Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

8.       Nagrinėjamojoje byloje kaltinamoji V. D. teisiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajai V. D. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista (b. l. 55), tris kartus bausta administracine tvarka už greičio viršijimus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtas baudas sumoka (b. l. 53-55), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 48), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašyta (b. l. 52).

9.       BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokuroras V. D., už jos padarytą nusikalstamą veiką, siūlo skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 101-102).

10.       Teismas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014). 

11.       BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12.       Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę švelninanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąją, matyti, kad ji yra dirbanti, duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kaltinamajai nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą, juolab, kaip minėta, ji dirbanti. Kaltinamoji anksčiau neteista, 3 kartus bausta administracine tvarka už greičio viršijimus, paskirtas baudas sumoka, todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvimą, atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamoji nėra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. D. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins ją laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

13.       Į bausmę įskaitytinas V. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 16 d. 12.30 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 11.30 val. (b. l. 67-68) (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

14.       Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15.       Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. D. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad ji neblaivi vairavo transporto priemonę (nustatytas vidutinis – 2,00 promilės, girtumo laipsnis). Nepritaikius kaltinamajai BK 68 straipsnio nuostatų, V. D. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad V. D. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti V. D. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka bausta, dėl kaltinamosios padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti V. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei, įvertinus tai, kad asmuo dirba, bet teisė vairuoti tiesiogiai nėra būtina darbui, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,00 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

16.       BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

17.       Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad  automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. D. (b. l. 33), būtent ji būdama neblaivi, kai jos kraujyje nustatyta 2,00 promilės alkoholio koncentracija, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – V. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

18.       Kitų daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra (BPK 94 straipsnis).

19.       Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a : 

Pripažinti V. D. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti galutinę bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, V. D. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 16 d. 12.30 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 11.30 val. (1 parą), ją prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – vieniems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti V. D., nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo kopiją kartu su V. D. vairuotojo pažymėjimu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. D., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                      Vaida Baumilė