Administracinė byla Nr. ATP-131-354/2012
Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00193-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.2; 45.4.3; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo D. M. pripažinti kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 4000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
- pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį 30 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, D. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtą baudą D. M. įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
D. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 15 d. 18.42 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas girtumas – 3,00 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo tarpo iš šono ir kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B., nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 132 punktų reikalavimus.
Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliantas nurodo, kad jis neginčija savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, bet prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą.
Apelianto teigimu, kaip matyti iš bylos, jis administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, praeityje netrauktas administracinėn atsakomybėn, neteistas, pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų, dirba dviejuose darbuose, kurie tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, yra išsituokęs ir išlaiko mažametį vaiką. Nurodo, kad transporto priemonės nesiruošė vairuoti, į važiuojamąją dalį nebuvo net išvažiavęs, tik siekė savo automobilį patraukti į šalikelę nuo įvažiavimo prie namo, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nedidelį pavojų eismo saugumui, todėl mano, kad kompleksas faktinių duomenų, bylojančių jo naudai, leidžia taikyti išskirtinės nuobaudos taikymą.
Pasak apelianto, jis pirmosios instancijos teismo prašė, jog paskirtų didesnę baudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir mano, kad didesnės baudos paskyrimas atitiktų visus įstatyme numatytus kriterijus, tai būtų proporcinga padarytam pažeidimui ir efektyvu siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu D. M. kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas sušvelninti paskirtą nuobaudą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. M. paskirta minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, o pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį – sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, kad D. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. neblaivus, esant nustatytam sunkiam (3,00 prom.) girtumui, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, įvertino D. M. asmenybę, kad nagrinėjant bylą teisme ne tik visiškai pripažino savo kaltę, bet ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, ką pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgė į tai, kad pažeidimų padarymo metu D. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirba.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Tai, kad D. M. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Aplinkybės, kad D. M. yra neteistas, išsituokęs ir išlaiko mažametį vaiką, savaime nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Tai, kad D. M. vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo (girtumo) laipsnio (3,00 promilių) ir sukėlė eismo įvykį, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė ypatingai didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai ir leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį D. M. padarytas aptariamas pažeidimas yra ypatingai pavojingas. D. M. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis į važiuojamąją dalį nebuvo net išvažiavęs, tik siekė savo automobilį patraukti į šalikelę nuo įvažiavimo prie namo, nėra atsakomybę šalinančios ar lengvinančios aplinkybės, kadangi D. M., būdamas sunkaus girtumo laipsnio, automobilį vairavo viešame kelyje ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Apeliacinio skundo argumentą, jog D. M. anksčiau nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paneigia byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (13 – 15 b. l.), iš kurios matyti, kad D. M. anksčiau administracine tvarka baustas 4 kartus. Apelianto teiginiai, kad jis dirba dviejuose darbuose ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbines funkcijas, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 31 d. nutarimą D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus, D. M. asmenybę apibūdinančius duomenis ir paskyrė apeliantui administracines nuobaudas, kurios nėra per griežtos ir atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamą teismo priimtą nutarimą ir priimti naują nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė