Bylos Nr. e2-23192-905/2024
Proceso Nr. 2-68-3-15127-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.1; 2.6.8.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Gabija Šilanskaitė,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Juodžiui ir
atsakovės atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl baudos priteisimo.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 000 Eur baudos. Anot ieškovės, šalys 2019 m. balandžio 1 d. sudarė infrastruktūros nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei tam tikras ryšių kabelių kanalų sistemos (RKKS) vietas-dalis. Atlikus patikrinimą, 2024 m. vasario 23 d. paaiškėjo, kad atsakovė be ieškovės leidimo naudojosi 555,3 metrų ilgio RKKS atkarpa Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, kadangi atsakovė be ieškovės leidimo naudojosi ilgesne negu 250 metrų RKKS atkarpa, tai pagal šalių sutartį iš atsakovės priteistina 23 000 Eur bauda. Be to, vėliau po pirmojo sutarties pažeidimo nustatymo ieškovė nustatė dar keletą atsakovės padarytų analogiškų sutarties pažeidimų. Ieškovės teigimu, dėl šio pažeidimo ji patyrė apie 19 000 Eur nuostolių, tačiau to negali tiksliai įrodyti, nes tokio latentiško pobūdžio pažeidimų nustatymas reikalauja daug laiko ir darbo sąnaudų. Ieškovė pažymėjo, kad baudos dydžio sumažinimas iki atsakovės nurodomo nesumokėto nuomos mokesčio už neteisėtai naudotą RKKS atkarpą nebeatliktų sutarties vykdymo užtikrinimo funkcijos, nes taip būtų suformuota praktika, jog sutarties pažeidimo atveju atsakovė privalėtų sumokėti tik nuomos mokestį už neteisėtai naudotą RKKS atkarpą, be to, taip atsakovė neatlygintinai įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus ryšių operatorius. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė yra privati verslo įmonė, viena iš sparčiausiai augančių telekomunikacijų paslaugų teikėjų Lietuvoje ir ji neinicijavo derybų dėl sutartyje nustatyto baudos dydžio, juolab kad analogiška sutarties nuostata dėl baudos buvo šalių sutarta 2010, 2015 metais.
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ieškinio reikalavimai nepagrįsti tiek, kiek jie viršija ieškovės tiesioginius nuostolius – 869,91 Eur be PVM, t. y. ieškovės gautino nuomos mokesčio sumą. Atsakovė pažymėjo, kad ji sutartį su ieškove, kuri yra monopolininkė, sudarė prisijungimo būdu ir sutarties sąlygos atsakovei buvo primestos; ginčo baudos dydis reiškia monopolininkės primestą savo veiklos kaštų perkėlimą paslaugų teikėjams. Ginčijama bauda neatitinka civilinės atsakomybės kompensuojamosios funkcijos ir yra būdas lupikauti bei pasipinigauti, todėl turi būti mažinama. Atsakovė nurodė, kad ji nuomojasi apie 100 km kabelių kanalų, todėl aptariama 555,5 m arba 0,5 proc. visų nuomojamų kanalų dalis yra labai nedidelė neatitiktis. Anot atsakovės, ieškovė nepatyrė jokių neigiamų turtinių padarinių, todėl ieškovė piktnaudžiauja subjektine teise. Dėl aptariamos RKKS atkarpos atsakovė buvo parengusi atitinkamą darbų projektą, kuris turbūt buvo pateiktas ieškovei derinti, tačiau dėl žmogiškos klaidos įforminimas liko neužbaigtas; atsakovė deda pastangas sutvarkyti reikiamus dokumentus.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala bei nuostoliai. Kreditoriui (ieškovui) tenka procesinė pareiga įrodyti visas skolininko (atsakovo) civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį preziumuojama (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus).
Šalių sudarytos 2019 m. balandžio 1 d. infrastruktūros nuomos sutarties Nr. 00411 2 priedo 1 priedėlio 3.5 punkte nustatyta, kad nuomininkui pažeidus sutartyje nustatytą draudimą nesinaudoti nuomotojo infrastruktūra be nuomotojo leidimo, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais nuomotojo tiesioginiais nuostoliais, ir pašalinti pažeidimus, pateikiant nuomotojui suderinimui projektą dėl ryšių kabelių tiesimo RKKS, kuria buvo naudojamasi be leidimo, bei darbų baigimo aktą per nuomotojo nustatytą terminą <...>. Šalys susitaria, kad nuomininkas už draudimo nesinaudoti nuomotojo infrastruktūra be nuomotojo leidimo pažeidimą privalo sumokėti nuomotojui baudas, numatytas šio priedėlio 1-3 lentelėse. Tuo tarpu nurodyto 3.5 punkto 1 lentelėje įtvirtinta 23 000 Eur bauda, jeigu viršijamas be leidimo naudojamas 250 metrų ir daugiau RKKS ilgis.
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė be teisėto pagrindo, t. y. nesilaikydama šalių sudarytos 2019 m. balandžio 1 d. infrastruktūros nuomos sutarties Nr. 00411 sąlygų, naudojosi iš viso 555,3 m ilgio ieškovės administruojamos ryšių kabelių kanalų sistemos dalimi-atkarpa Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėse. Ši aplinkybė nustatyta atlikus 2024 m. vasario 23 d. patikrinimą (elektroninės bylos failas 1, lapas 16).
Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pažeidimas padarytas aktyviais-valiniais veiksmais, t. y. atsakovei (jos darbuotojams ar samdomiems asmenims, už kurių veiksmus atsako atsakovė) nesilaikant šalių sudarytos sutarties reikalavimų, t. y. tinkamai neįforminus ir nesuderinus su ieškove, savavališkai įrengiant ryšių kabelius ieškovės ryšių kabelių kanalų sistemoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tokiais veiksmais atliktas pažeidimas negali būti vertinamas nei kaip atsakovės klaida, nei kaip dėl neatsargumo padarytas pažeidimas. Pakankamai akivaizdu, kad tokie atsakovės veiksmai pagal savo pobūdį-esmę vertintini kaip tyčiniai, t. y. atsakovei suvokiant (galint ir turint suvokti), jog atsakovė ima naudotis ryšių kabelių kanalų dalimi be ieškovės, kaip nuomotojos, leidimo.
Nors atsakovė ir apeliavo į tai, kad sutartyje nurodytas baudos dydis atsakovei buvo „primestas“, t. y. kad atsakovė neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl tokio baudos dydžio, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad aptariama sutarties nuostata yra visiškai aiški-nedviprasmiška, todėl nėra jokių abejonių dėl aptarimų sutarties nuostatų, kurios, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalimi, galėtų-turėtų būti aiškinamos ieškovės nenaudai ir atsakovės naudai. Siekdamas teisinio aiškumo-apibrėžtumo, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savo nurodomos aplinkybės, jog ji iš tikrųjų neturėjo galimybių derėtis dėl baudos dydžio. Šiuo aspektu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji bent mėgino derėtis dėl šios sąlygos, teikė ieškovei atitinkamus prašymus-pasiūlymus sutarties sudarymo metu.
Ta aplinkybė, kad, anot atsakovės, sutartyje įtvirtinta tokia pati 23 000 Eur dydžio bauda tiek už 250 metrų, tiek už, pavyzdžiui, 50 km ilgio kanalų atkarpos neteisėtą naudojimą, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad sutarties šalys jau ir patį mažiausią – 250 metrų – ilgį traktuoja kaip sukeliantį mažiausiai 23 000 Eur tiesioginių nuostolių atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstas atsakovės šiuo aspektu keliamas abejones dėl nagrinėjamos baudos dydžio neproporcingumo.
Pabrėžtina, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrojo pobūdžio taisyklė, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ši teisės norma nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, nes atsakovė sutartį sudarė ir, šią sutartį pažeisdama, be teisėto pagrindo (be ieškovės leidimo) naudojosi atitinkama ryšių kabelių kanalų sistemos dalimi būtent savo verslo tikslais, t. y. iš šios kanalų sistemos dalies atsakovė gavo (siekė gauti) pelno. Pakankamai akivaizdu-suprantama, kad atsakovei apeliuojant į ieškovės pareigą įrodyti savo patirtus nuostolius, į tokių ieškovės nuostolių dydį turėjo būti įtraukiama ir iš nagrinėjamo šalių sutarties pažeidimo atsakovės gauta nauda. Tuo tarpu atsakovė atsisakė teikti įrodymus, susijusius su jos gautomis pajamomis iš nagrinėjamos kanalų sistemos atkarpos (kiek atsakovės paslaugų vartotojų naudojosi šia ryšių atkarpa, kiek pajamų atsakovė gavo iš šios atkarpos vartotojų ir pan.), laikydamasi nepagrįstos procesinės pozicijos, jog tokie įrodymai neva nesusiję su nagrinėjama byla. Kadangi atsakovė atsisakė teikti aptariamus įrodymus, tai teismas konstatuoja, kad būtent atsakovė (kurios žinioje tokie įrodymai tik ir gali būti) neįrodė, jog ieškovės reikalaujamas baudos dydis viršija, juolab neproporcingai viršija tiek iš nagrinėjamo sutarties pažeidimo atsakovės gautą naudą, tiek, atitinkamai, ir ieškovės patirtus nuostolius, kurių sudėtine dalimi laikytina iš aptariamo sutarties pažeidimo atsakovės gauta nauda (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.249 straipsnio 2 dalis).
Apibendrinant nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, konstatuotina atsakovės pareiga sumokėti ieškovei 23 000 Eur baudos (2019 m. balandžio 1 d. infrastruktūros nuomos sutarties Nr. 00411 2 priedo 1 priedėlio 3.5 punkto 1 lentelė). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes, teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2819,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. bylos failas 1, lapas 190). Atsižvelgdamas į ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų gausą ir mastą (pateiktus procesinius dokumentus, atstovavimą teismo posėdžio metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingai per didelio, todėl nemažina, juolab kad atsakovė pateikė prašymą dėl gerokai didesnio tokio pobūdžio išlaidų jai priteisimo. Valstybei iš atsakovės priteisiama 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Teismo išvada
Ieškinį tenkinti.
Priteisti akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, j. a. k. 121215434, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“, j. a. k. 3000049915, 23 000 (dvidešimt tris tūkstančius) Eur baudos ir 2819,31 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“, j. a. k. 3000049915, 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius