Administracinė byla Nr. A-1362-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02735-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjos G. D. skundo dalis, kuria pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus solidariai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nustatyta, kad byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro ir NŽT Kretingos skyriaus.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, ir paliko nenagrinėtą bylos dalį pagal reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą pakeitė: 1) panaikino sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta bylos dalis pagal pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui; 2) kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
4. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad VĮ Registrų centras parengė kelis kadastro bylų variantus, į duomenų banko išrašus įrašė duomenis, kurių nėra nei išduotoje (2003 m.), nei ir vėliau pateiktoje 2003 m. byloje. VĮ Registrų centras nesilaikė įstatymų, pažeidė pareiškėjos teises ir interesus, teisėtus lūkesčius, padarydamas jos mirusių tėvų dokumentus negaliojančiais, klastodamas duomenis ir tai darė ilgą laiką (17 metų) nuo 2003 m. Tokiu būdu sukėlė jai didelę turtinę ir neturtinę žalą.
5. Pareiškėja teigė, kad negalėjo įteisinti/įregistruoti 2003 m. paveldėtų jos dabar jau mirusiems tėvams priklausiusių žemės sklypų, kurie buvo suteikti juridiniais pagrindais naudoti, valdyti, parduoti šalia 2003 m. jos paveldėtų pastatų, kurie atiduoti kitiems asmenims ((duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini), Kretingos raj.). Dėl tokių neteisėtų veiksmų ji jautėsi apvogta ir patyrė materialinę žalą dėl negalėjimo laisvai naudotis žemės sklypais ir dėl to gauti atitinkamos materialinės ir moralinės naudos, negalėjo pasinaudoti europine parama ir kt., patyrė diskriminaciją, jausdama pastovų pažeminimą pareiškėja negalėjo tinkamai rūpintis mirusių savo tėvų (savo buvusiais) namais ir ūkiniais pastatais. Ji nuo 2003 m. dėl aukščiau aprašytų ir įvardintų aplinkybių negali įteisinti/įregistruoti, naudotis, disponuoti namų valda su asmeniniu ūkiu ir žemės sklypais.
6. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki šiol atsakovas, veikdamas neteisėtai ar pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, trukdo jai naudoti ir įteisinti 2003 m. pagal įstatymą paveldėtus žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha; žemės ūkio paskirties: 3,00 ha ir 2,89 ha). Pareiškėjos manymu, dalis jos paveldimų žemės sklypų yra galbūt nesuformuoti per klaidą arba sąmoningai atiduoti kitiems, kita dalis žemės sklypų 2004 m. gruodžio 15 d. išformuoti, suformuoti neteisingai ir yra valdomi neteisėtos savininkės V. J., jai padedant pasisavinti pareiškėjai turintį priklausyti turtą.
7. Pareiškėjos įsitikinimu, nuo 2003 m. liepos 7 d. iki 2019 m. liepos 11 d. ir vėliau yra pažeistos jos materialiosios teisės ir interesai, pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas dėl VĮ Registrų centro, NŽT Kretingos skyriaus veiksmų vilkinimo, jų kompetencijai nepriskirtų veiksmų ir atliktų veiksmų neteisėtumo. Pareiškėja negali atlikti žemės sklypų (namų valdos, asmeninio ūkio) įteisinimo, įregistravimo, VĮ Registrų centras gamino dar ir naują Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą kito asmens vardu, darydamas išimtis neįregistruotam turtui (nepateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) pažyma dėl V. J. tvarto), sistemingai atliko duomenų įrašus centriniame duomenų banke, kai tokių duomenų VĮ Registrų centro disponuojamoje kadastro ir registro byloje nėra. Dėl to pareiškėja sistemingai patiria turtinę žalą, kurią ji įvertino 230 000 Eur. Pareiškėja teigė, kad ji buvo daugelį metų sistemingai klaidinama, buvo žemina ne tik dviejų institucijų, bet ir V. J., padedant užvaldyti jos namus prie jau atimtų žemės sklypų. Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą įvertino 600 000 Eur, atsižvelgdama ne tik į tai, kas jau išdėstyta, bet ir dėl jos, jos mirusių tėvų asmens duomenų ir asmeninio gyvenimo aplinkybių paviešinimo. Sistemingai nuo 2003 m. (bei dar anksčiau) VĮ Registrų centras, NŽT Kretingos skyrius žalojo jos psichinę ir fizinę gerovę, ji negalėjo įgyvendinti savo teisės į 2003 m. priimtą palikimą, juo naudotis ir disponuoti.
8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovo atstovas) atsiliepime į skundą prašė bylą dėl skundo dalies, kuria prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nutraukti arba taikyti ieškinio senatį, arba skundą atmesti.
9. VĮ Registrų centras nurodė, kad registro tvarkymo veiksmus atliko laikydamasis teisės aktų reikalavimų, asmens duomenų tvarkymas buvo atliekamas vykdant teisinę prievolę ir jis nėra priėmęs nei vieno sprendimo dėl pareiškėjos ar jos mirusių tėvų, kuris būtų pripažintas neteisėtu, taip pat nėra nustatyta, kad VĮ Registrų centras būtų vilkinęs ir (ar) neatlikęs veiksmų dėl pareiškėjos ir (ar) jos mirusių tėvų, kuriuos pagal įstatymus ar teisės aktus privalėjo atlikti.
10. Atsakovo atstovas teigė, jog byla turi būti nutraukta, nes pareiškėja apie statinių ir kiemo statinių įregistravimą žino nuo 2003 m. gruodžio 4 d. (tai patvirtina pridedamas pareiškėjos 2003 m. lapkričio 20 d. prašymas), tačiau per įstatymų nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo sužinojimo momento nesikreipė į VĮ Registrų centrą ir nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
11. VĮ Registrų centro įsitikinimu, jis nėra ir negali būti atsakingas už tai, kokie ir kokia tvarka žemės sklypai pareiškėjai (jos mirusiems tėvams) yra suformuoti, nes žemės sklypų suformavimo ir perdavimo nuosavybėn ar išnuomavimo klausimai įstatymais nėra priskirti VĮ Registrų centro kompetencijai. Pareiškėja neįrodė VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų atliekant registro tvarkymo veiksmus. Pareiškėjai priklausantiems statiniams ir kiemo statinių daliai eksploatuoti yra skirta 4000/6100 dalis 0,61 ha žemės sklypo, tačiau pareiškėja VĮ Registrų centrui nėra pateikusi dokumentų dėl jos teisių (nuosavybės teisės ar nuomos teisės) įregistravimo Registre; asmeninio ūkio žemę pareiškėja iš valstybės nuomoja nuo 2008 metų; pareiškėjos tėvui J. V. atkurtą žemės sklypą pareiškėja paveldėjo dar 2003 m. ir į jį yra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės. Visi į Registrą įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus.
12. Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis. Pareiškėja prašo atlyginti jai žalą, kurią ji kildina iš VĮ Registrų centro veiksmų atliekant statinių registraciją 2003 m. ir jos bei jos mirusių tėvų asmens duomenų atskleidimo (įrašymo į Registrą). Apie šiuos įrašus pareiškėja žinojo 2003 m. gruodžio 4 d.
II.
13. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė šias aplinkybes:
14.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 232 J. V. vardu buvo leista teisiškai registruoti jam priklausančius pastatus ir statinius: 2/3 dalis gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę 8I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir viralinę 10I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai).
14.2. 1996 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 3658 pagrindu Statinius paveldėjo V. V. Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą buvo nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ir namo daliai priklausantys kiemo įrengimai.
14.3. 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 1-3167 pagrindu pareiškėja paveldėjo Statinius ir 2/3 dalis kiemo statinių (šulinys (2 vnt.), kiemo aikštelė, lauko tualetas (2 vnt.)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos nuosavybės teisės į Statinius ir kiemo statinių dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. gruodžio 4 d.
14.4. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 232 J. Z. vardu buvo leista teisiškai registruoti 1/3 dalį gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę 3I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę 4I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rūsį 5I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po J. Z. mirties šį turtą paveldėjo V. J.. 1997 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 448 pagrindu V. J. paveldėjo ne tik išvardintus statinius ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, bet ir tai namo daliai priklausančius kiemo įrenginius (taip yra nurodyta notarinės formos paveldėjimo teisės liudijime). V. J. 2021 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. 442 visą šį turtą padovanojo A. J.-R.
14.5. Visiems aukščiau nurodytiems statiniams eksploatuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) suformuotas 0,61 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 4100/6100 dalių priklauso Lietuvos Respublikai, o 2000/6100 dalių priklauso 2021 m. vasario 15 d. dovanojimo sutarties Nr. 442 pagrindu A. J.-R.
14.6. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 28-4102 J. V. buvo registruotos nuosavybės teisės į 3,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo grąžintas natūra atkūrus nuosavybės teises.
14.7. 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 1-3167 pagrindu pareiškėja paveldėjo nurodytą 3,28 ha miško sklypą ir Nekilnojamojo turto registre 2003 m. lapkričio 26 d. buvo įregistruotos jos nuosavybės teisės į jį (ir išregistruotos J. V. nuosavybės teisės).
14.8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėja nuomojasi iš valstybės 0,46 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,35 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Elektroniniame Nekilnojamojo turto registro dokumentų archyve saugomi dokumentai (2014 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-(14.14.62.)-105, NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-606, 2014 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-(14.14.62.)-106, NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-605) ir pareiškėjos su 2020 m. gegužės 7 d. prašymu VĮ Registrų centrui pateikti dokumentai (2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas papildomas Nr. VK-3590 ir 2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas papildomas Nr. VK-3588) patvirtina, kad šie sklypai yra suprojektuoti ir suformuoti kaip asmeninio ūkio žemės sklypai vykdant Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 27 sesijos 1993 m. balandžio 15 d. sprendimą. 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys Nr. N56/2008-0006 ir Nr. N56/2008-0007 patvirtina, kad šiuos žemės sklypus pareiškėja iš valstybės nuomojasi nuo 2008 m. sausio 24 d.
15. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Registrų centras neteisėtai, t. y. neturėdamas tam teisinio, dokumentais pagrįsto ir registravimo metu nenuginčyto pagrindo, į Nekilnojamojo turto registrą įrašė duomenis apie pareiškėjos aukščiau nurodytas nuosavybės teises ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Teismas nenustatė, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka registravimui pateiktų dokumentų. Pareiškėja nėra nuginčijusi Nekilnojamojo turto registre įrašytų faktų ir dokumentų, kuriais remiantis jie įregistruoti. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, kokie duomenys ir kokia tvarka turi būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, yra nepagrįsti ir neatitinka Nekilnojamojo turto registro tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjos nepasitenkinimas, kad kiemo statiniai jai ir bendrasavininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra nepagrįstas registravimui pateiktais dokumentais. Iš byloje pateikto Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. S-51441 matyti, kad pareiškėja buvo informuota, jog susidariusią situaciją ji ir bendraturčiai gali išspręsti rašytiniu susitarimu, kuriuo pasidalintų kiemo statinius.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ir jos mirusių tėvų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo) įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą negali būti laikomi asmens duomenų atskleidimu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) taikymo prasme, nes šiuos duomenis VĮ Registrų centras tvarko vykdydamas teisinę prievolę (BDAR 6 str. 1 d. c p.).
17. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad VĮ Registrų centras išregistravo pareiškėjos mirusių tėvų žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha)); žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai). Teismas nustatė, jog byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nei pareiškėjos, nei jos mirusių tėvų vardu niekada nebuvo registruoti žemės sklypai, kurių paskirtis ir plotas atitiktų skunde nurodytus duomenis: namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha); žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai. Tokių dokumentų Registrų centras nėra gavęs nei iš pareiškėjos (ar jos tėvų), nei iš NŽT ar kitų institucijų, šių duomenų pareiškėja nepateikė ir teismui.
18. Nenustatęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų, teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III.
19. Pareiškėja G. D. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį; 3) esant aiškiems nusikalstamos veikos požymiams į bylą įtraukti ir prokuratūrą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 111 str.).
20. Pareiškėja, be pirmosios instancijos teismui išdėstytų aplinkybių, nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip iš esmės neteisėtas, formalus, nes teismas nesilaikė savo pagrindinės funkcijos – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir remiantis įstatymu padaryti teisingą išvadą. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, netyrė ir nevertino pareiškėjos skundo su pateiktais dokumentais ir suformuluotais reikalavimais, toleravo atsakovų keliamą chaosą ir pareiškėjos turto atėmimą, tyčiojantis iš pareiškėjos, sistemingai daugelį metų darant jai didelę moralinę ir materialinę žalą.
20.2. Bylą nagrinėjusi teisėja viršydama savo įgaliojimus, būdama šališka nepagrįstai atmetė pareiškėjos teiginius, kad Registrų centras išregistravo pareiškėjos mirusių tėvų žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha); žemės paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha).
20.3. Teismas neįvertino pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 20 d. skundo 1–7, 9–19 reikalavimo, pareiškėjos pateiktų dokumentų.
20.4. Pareiškėja negalėdama įregistruoti, naudotis 2003 m. paveldėtu nekilnojamu turtu/žemės sklypais (namų valdos 0,30 ha, 0,61 ha/7 972 kv. m.; žemės ūkio paskirties sklypais: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha), negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos, už kurią būtų gavusi tikėtinų pajamų, gyventi sodyboje ir ją tinkamai puoselėti (turto nuvertėjimas) ar kitaip gauti materialinės, moralinės naudos. Teismo sprendimu neteisingai nustatyta, kad pareiškėja patyrė moralinę žalą tik dėl jos atskleistų duomenų V. J. 2021 m. rugpjūčio 20 d. skunde yra aiškiai įvardinta moralinės žalos kilmė, kurią sukėlė neteisėti atsakovų veiksmai, kurie sukėlė/kelia sistemingai didelius išgyvenimus pareiškėjai.
20.5. Neįvertintas pareiškėjos 14 reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjai padaryta ir sistemingai nuo 2003 m. daroma materialinė ir moralinė žala, vykdomas sistemingas psichinės ir fizinės gerovės žalojimas, teisėtų lūkesčių pažeidimas, institucinis smurtas.
21. Atsakovo atstovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. VĮ Registrų centras sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pareiškėja neįrodė VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų atliekant Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus, nepateikė nei vieno įrodymo, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka registravimui pateiktų dokumentų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, pagrįstumas ir teistumas.
24. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, tačiau ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ABTĮ 148 str. 1 d.), todėl ji negali būti apeliacijos dalyku ir teisėjų kolegija dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakys.
25. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neišnagrinėjo tam tikrų jos skunde išdėstytų reikalavimų, pažymėtina, kad teisme buvo priimtas nagrinėti tik pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas priteisti jai iš atsakovų VĮ Registrų centro ir NŽT Kretingos skyriaus solidariai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (skundo dalykas) ir skunde nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios šį reikalavimą (skundo pagrindas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-345-520/2023) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti kitų pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS-696-602/2021) panaikino tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą nutarties dalį pakeitė, nurodydamas, kad kita skundo dalis laikytina nepaduota, nes pareiškėja nepašalino šios skundo dalies trūkumų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir byla buvo nagrinėjama tik dėl šio reikalavimo, t. y. byloje negalėjo būti nagrinėjami kiti pareiškėjos skundo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-345-520/2023) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta bylos dalis pagal pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, t. y. bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, buvo išnagrinėta ir dėl jos yra priimtas galutinis teismo sprendimas, kuris negali būti skundžiamas. Taigi, šioje byloje nagrinėtina tik bylos dalis pagal pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nenagrinėjo kitų pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, kadangi nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų – valstybės institucijos neteisėtų veiksmų – valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.
27. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
28. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), žalai (CK 6.249, 6.250 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
29. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
30. Kiek tai susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų ar neveikimo teisėtumo vertinimu, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).
31. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė, kad dėl VĮ Registrų centro veikimo / neveikimo ji negali valdyti, naudoti, disponuoti 2003 m. pagal įstatymą paveldėtu turtu, negali atlikti žemės sklypų įteisinimo ir registravimo, atsakovas VĮ Registrų centras gamino naują Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą kito asmens vardu, darydamas išimtis neįregistruotam turtui, sistemingai atliko duomenų įrašus centriniame duomenų banke, kai tokių duomenų VĮ Registrų centro disponuojamoje kadastro ir registro byloje nėra. Pareiškėjos teigimu, VĮ Registrų centras išregistravo jos mirusių tėvų žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha); žemės ūkio paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai).
33. Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad VĮ Registrų centras neteisėtai, t. y. neturėdamas tam teisinio, dokumentais pagrįsto pagrindo į Nekilnojamojo turto registrą įrašė duomenis apie pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ar kad neteisėtai išregistravo pareiškėjos mirusių tėvų žemės sklypus.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VĮ Registrų centro veiksmus. Byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo aptarti (žr. šios Nutarties 14 p.) dokumentai pagrindžia Nekilnojamojo turto registre įrašytą informaciją. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose su istorija esanti informacija apie pareiškėjos nuosavybės teises į statinius, esančius žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 3,28 ha), bei jos nuomos teisės į žemės sklypus, kurių unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 0,46 ha) ir unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 2,35 ha), atitinka pirminius dokumentus, kurių pagrindu atitinkamos teisės įregistruotos.
35. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018, be kita ko nustatyta, kad pareiškėjai 2012 m. spalio 31 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėjimo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kurias jos tėvas J. V. sumokėjo už Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v jam leistą pirkti 0,30 ha namų valdos sklypą, kurio pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta; 2014 m. birželio 23 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog ji paveldėjo motinos V. V. priklausančią teisę į asmeninio ūkio žemę, paveldėtą po J. V. mirties, atsiradusią Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu. 2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijime taip pat nurodyta, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės. Taigi, 2012 m. spalio 31 d. ir 2014 m. birželio 23 d. papildomi paveldėjimo teisės liudijimai išduoti ne dėl tam tikrų žemės sklypų paveldėjimo, o atitinkamai dėl valstybės vienkartinių išmokų ir dėl teisės į asmeninio ūkio žemę paveldėjimo.
36. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos teiginius, kad VĮ Registrų centras išregistravo pareiškėjos mirusių tėvų žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha, 7972 kv. m (0,80 ha); žemės paskirties: 3,00 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha), tokių jos teiginių nepagrindžia byloje esantys duomenys. Pareiškėja taip pat nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos nurodomų plotų ir paskirčių žemės sklypai ir pareiškėjos tėvų nuosavybės teisės į juos kada nors buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nesutikimą su aptariama teismo išvada pareiškėja grindžia bendro pobūdžio teiginiais, kad bylą nagrinėjusi teisėja viršijo savo įgaliojimus, buvo šališka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo ir pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, todėl toks apeliantės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų jurisdikcinės veiklos išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo įrodymas.
37. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, negali būti tenkinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
38. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą prie bylos pridėti papildomus dokumentus: pareiškėjos 2024 m. sausio 31 d. skundą / prašymą Statybos inspekcijai, Statybos inspekcijos raštą NŽT „Dėl G. D. skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ ir NŽT 2024 m. kovo 28 d. raštas Nr. 1SD-12877-(15.4.48 E.) „Dėl informacijos suteikimo“. Kaip minėta, šioje byloje nagrinėjamas tik pareiškėjos reikalavimas priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro. Šie pareiškėjos pateikti dokumentai nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo pagrindu ir dalyku, todėl pareiškėjos prašymas pridėti šiuos dokumentus prie nagrinėjamos bylos netenkinamas.
39. Proceso šalys į bylą įtraukiamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas į bylą įtraukti prokuratūrą. Pareiškėja, prašydama įtraukti prokuratūrą į bylos nagrinėjimą, nurodo ABTĮ 111 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nagrinėdamas bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti pranešta prokurorui apie bylos šalių ar kitų asmenų veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius. Pareiškėjai neužkirstas kelias kreiptis į prokurorą ir informuoti jį apie jai žinomus konkrečių asmenų veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius.
40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė