Byla Nr. 1S-225/ 2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Laima Garnelienė,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,
gynėjams advokatams Egidijui Bičkauskui, Nerijui Plėdžiui
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. T. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria D. T. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. liepos 30 d.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
D. T. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, turėdamas tikslą apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvą, taip padarydamas R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. muštinę žaizdą kaktos kairėje su atviru įspraustiniu kaktikaulio kairės pusės lūžimu, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje, po to pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtą.
Taip pat D. T. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , padarė plėšimą panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir pasikėsino padaryti didelės vertės turto plėšimą bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent: 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, turėdamas tikslą apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvos sritį ir sunkiai sužalojo pastarojo galvą. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atėmęs galimybę R. K. priešintis, nuplėšė jam nuo kaklo 20000 Lt vertės auksinę grandinėlę, išplėšė iš striukės vidinės kišenės 5000 Lt, pagrobė 300 Lt vertės raktus nuo buto ir automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr, (duomenys neskelbtini). Taip pat pasikėsino pagrobti 60000 Lt už parduotą 2010-04-14 automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nežinojo, jog R. K. pinigai už parduotą automobilį dar nebuvo sumokėti, todėl D. T. pinigų nerado. Viso pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2010 m. balandžio 28 d. D. T. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi įtariamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2011m. liepos 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog duomenų, kad kaltinamasis galėjo būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka. Tokiais duomenimis byloje yra įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenys, specialistų išvados, nuketėjusiojo R. K. , liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga. D. T. kaltinamas apysunkio, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, veikiant bendrininkų grupėje, už tas veikas baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BPK 122 str. 8d.). Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nors kaltinamasis jauno amžiaus, turi gyvenamąja vietą, iki suėmimo mokėsi ir dirbo, turi draugę , kuri 2010-11-21 pagimdė sūnų, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės neturi būti vertinamos išimtinėmis ir sąlygojančiomis paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - pakeitimą švelnesne kardomąja priemone. Be to, po nukentėjusiojo R. K. užpuolimo D. T. buvo ilgai ieškomas, buvo siūloma skelbti jo paiešką. Tai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje D. T. nuo teismo bėgs (slėpsis), ir tai laikytina pagrindu kaltinamojo suėmimo terminui pratęsti (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip pat Klaipėdos apygardos teismo patalpose D. T. bendrininko tėvas bandė daryti poveikį nukentėjusiajam R. K. , kuris dėl tokio poveikio pateikė skundą. Apygardos teismas pažymi, kad bylai svarbus kompaktinis diskas buvo sužalotas ir nors sužalojimo laikas ar žalą padaręs asmuo dar nenustatyti, neatmetama, kad tai galėjo padaryti D. T. ar jo paveikti asmenys.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, bylos sudėtingumą ir jos apimtį ir tai, kad įrodymų tyrimas byloje nebaigtas, teismas nutarė, kad švelnesne kardomąja priemone Lietuvos respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų šiuo metu pasiekti neįmanoma, todėl suėmimas į užstatą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamajam D. T. nekeistinas.
Skundu kaltinamasis D. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį.
Kaltinamasis teigia, kad teismas vertina tik kaltinančius įrodymus ir be jokio pagrindo atmeta jį teisinančius įrodymus, todėl galimai išreiškia savo išankstinę nuomonę dėl apkaltinamojo nuosprendžio. D. T. teigia, kad visi padaryti jo atpažinimai yra padaryti pažeidžiant LR BPK nuostatas, todėl negali būti pripažinti įrodymais byloje. Be to, kaltinamasis neigia, kad įvykio vietoje rasti pirštų bei prakaito pėdsakai yra jo ar E. V. . Kaltinamasis mano, kad dėl šių aplinkybių teismas negalėjo remtis vien kaltinančiais įrodymais, nevertindamas teisinančių įrodymų ir taip pažeidė įrodymų tyrimo objektyvumo, teismo nešališkumo ir teisingumo principus (LR BPK 1, 20, 301, 303 straipsniai), tuo darydamas nutartį neteisėta ir naikintina.
Kaltinamasis nurodo, kad jis dar nėra pripažintas kaltu, todėl vadovaujantis nekaltumo prezumpcija teismas negalėjo remtis nusikaltimo sunkumu, kaip vienu iš pagrindų. Kaltinamasis neigia, kad slapstėsi bei nurodo, kad menamos paieškos metu gyveno su šeima ir vedė įprastą gyvenimo būdą. Laiko tarpas nuo paieškos pradžios iki sulaikymo buvo nulemtas tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamo veiksmų atlikimo. Taip pat kaltinamasis pastebi, kad kito byloje kaltinamo asmens E. V. atveju suėmimas netaikomas, nors jis nedirba, neturi šeimos, jam leidžiama išvykti į užsienį. Tokiu būdu pažeidžiamas esminis asmenų lygybės prieš įstatymą principas.
D. T. teigia, kad teismas neįvertino svarbių aplinkybių, tokių kaip šeiminė padėtis (su sužadėtine turi mažametį vaiką), nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas (būstas priklauso kaltinamajam nuosavybės teise), darbo santykiai (iki suėmimo dirbo VšĮ „Producera“ marketingo direktoriumi ), studijos aukštojoje mokykloje bei skoliniai įsipareigojimai bankui, kurių vykdymas dėl suėmimo apsunkintas (kyla grėsmė prarasti vienintelę mažamečio vaiko gyvenamąją vietą). Visos šios aplinkybės, kaltinamojo nuomone, rodo, kad jis nebėgs, nesislapstys ar kitaip nevengs dalyvauti baudžiamajame procese. Kaltinamasis nurodo, kad būdamas suimtas, jis negali išlaikyti savo šeimos, kurios finansinė padėtis yra itin sunki. D. T. pažymi, kad teismui jį išteisinus dėl itin ilgo suėmimo laiko bus padaryta nepataisoma žala nuo jo priklausantiems asmenims.
Kaltinamasis mano, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, liudytojų apklausai, pagarsinus bylos medžiagą nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis galėtų trukdyti procesui. Taip pat kaltinamasis mano, kad argumentas, jog kompaktinis diskas galėjo būti sugadintas dėl jo kaltės yra neatitinkantis faktinės padėties, kadangi baudžiamosios bylos medžiaga visą laiką buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje, o baigus ikiteisminį tyrimą, byla buvo perduota teismo žinion. Kaltinamasis teigia, kad kaip pagrindas nurodytas E. V. tėvo bandymas daryti poveikį nukentėjusiajam yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika.
Kaltinamasis pažymi, kad prokuroras neįrodinėjo ir negrindė savo prašymo tuo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas. Prokuroras tik išvardijo įstatyme numatytus suėmimo pagrindus, laikydamas tai pakankamu pagrindu prašyti teismo tęsti įkalinimą. BPK 122 str. 2 dalyje nurodoma, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje Nr. 22 Lietuvos Aukščiausias Teismas 2004 m. gruodžio 30 d. publikacijoje „Suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Nepakankamai motyvuoti sprendimai pratęsti suėmimą ir bylos nagrinėjimo trukmė“ apžvelgė EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Smirnova prieš Rusiją, kuriuo teismas nusprendė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimas nagrinėjant tą pačią baudžiamąją bylą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Akcentuota, kad argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Teismas, vertindamas kardomųjų priemonių poreikį ir rūšį turėjo vertinti, ar priemonės būtinos tam, kad būtų užtikrinta, kad kaltinamasis dalyvaus procese bei netrukdys ikiteisminiam tyrimui. Kaltinamasis mano, kad nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad šios sąlygos gali būti išpildomos tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Anksčiau minėtos aplinkybės laidžia manyti, kad nėra jokios būtinybės iki bylos išnagrinėjimo toliau taikyti įkalinimą, nes baudžiamojo proceso tikslai pasiekiami ir kitomis priemonėmis.
Kaltinamasis primena, kad jo įkalinimas trunka jau 15 mėnesių, o tai, atsižvelgiantį tyrimo nesudėtingumą ir nedidelę bylos apimtį, gali būti laikoma per ilgu įkalinimu.
Teismo posėdyje kaltinamasis D. T. prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo D. T. skundas atmetamas.
Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis yra įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenys, specialistų išvados, nuketėjusiojo R. K. , liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Suimtojo argumentai, kad jis dar nėra pripažintas kaltu, kad nevertinami jį teisinantys įrodymai, nesvarstomi, nes sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, nesprendžiamas suimtojo kaltės klausimas ir nevertinami įrodymai, o tik analizuojami faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas.
Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 d. numatytam pagrindui. Pratęsdamas kaltinamojo D. T. suėmimo terminą trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.
Pagal BPK 122 straipsnio 8 dalį suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. D. T. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupe, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Aukštesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Aiškinant šią teisės normą sisteminiu požiūriu, darytina išvada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis D. T. turi gyvenamąją vietą, darbą, studijuoja, turi draugę, kuri 2010-11-21 pagimdė sūnų, nes, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte suėmimo pagrindu numatytas trukdymas procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrįstu manymu, kad kaltinamasis trukdys procesui, laikytini duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandytis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Apygardos teismas mano, kad D. T. bendrininko tėvo bandymas daryti poveikį nukentėjusiajam bei svarbaus bylai kompaktinio disko sugadinimas gali būti aplinkybėmis, leidžiančiomis manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, procesui trukdys. Nors pagal nukentėjusiojo skundą ir nepradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 6, b.l. 51) matyti jog Klaipėdos apygardos teismas aiškinsis kompaktinio disko sugadinimo aplinkybes. Kadangi dar nenustatyta, kas sugadino bylai svarbų dokumentą – kompaktinį diską, negali būti atmetama galimybė, kad tai padaryta kaltinamojo ar jo paveiktų asmenų. Visa tai leidžia teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas taikė pagrįstai.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas D. T. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pratęsti D. T. suėmimo terminą nenaikinamas.
Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
Kaltinamojo D. T. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Laima Garnelienė