Civilinė byla Nr. 2YT-16684-889/2017
(Proceso Nr. 2-06-3-13979-2017-0)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė ligonių kasa, antstolė B. T..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, kuriame prašo išnagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kurioje reikalaujama nuskaityti skolininko gaunamų pajamų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų (artimųjų), išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos bei lėšoms patenkančioms į vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų taikyti LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas bei analogiškai Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Nurodo, kad nesutinka su antstolės 2017-09-25 patvarkymu dėl išieškojimo iš skolininko gaunamų piniginių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad iš skolininko pajamų, nepatenkančių į CPK 739 straipsnio apimtį, išskaitytina ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestina 20 procentų nuo gautos sumos, jeigu ji neviršija 1 MMA bei 70 procentų nuo gautos sumos dalies, kuri viršija 1 MMA. Nurodo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nedirba ir jokio darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, jį paremia jo artimieji pervesdami pinigus pareiškėjui. Teigia, kad vien tai, kad skolininkas nepateikė antstolei duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.
Antstolė B. T. patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir 2017-10-31 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skolininko skundą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Taip pat prašo teismo skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjas 2017-11-15 teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo išnagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kurioje reikalaujama nuskaityti skolininko gaunamų pajamų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų (artimųjų), išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos bei lėšoms patenkančioms į vietos įstaigos sąskaitą iš trečiųjų asmenų taikyti LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas bei analogiškai Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Taip pat prašo atmesti antstolės prašymą skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad antstolė savo patikslintame patvarkyme niekur nerašo, kad išieškojimas nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, kas ir yra aprašyta CPK 736 straipsnyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2013-03-08 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-133-557/2012 dėl 1638,75 Eur žalos išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai. Nustatyta, kad R. E. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2016-11-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės padėjėjas areštavo 1775,11 Eur sumą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, priklausančią R. E. bei areštuotas lėšas įpareigojo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas skundė minėtą patvarkymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7245-889/2017 skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1215-524/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, įpareigojo antstolę B. T. patikslinti 2016-11-04 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, nurodant, kad iš minėtų lėšų išieškojimas vykdomas, taikant CPK 736 straipsnio nuostatas, įpareigojo antstolę vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis, perskaičiuoti iš pareiškėjo nuskaičiuotinų lėšų dydį ir likusią dalį grąžinti pareiškėjui. Antstolės padėjėjas 2017-09-25 patvarkymu dėl išieškojimo iš skolininko gaunamų piniginių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino 2016-11-04 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. panaikino areštą skolininko lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nustatė, kad iš skolininko pajamų, nepatenkančių į LR CPK 739 straipsnio apimtį, išskaitytina ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestina 20 procentų nuo gautos sumos, jeigu ji neviršija 1 MMA bei 70 procentų nuo gautos sumos dalies, kuri viršija 1 MMA, grąžino skolininkui nurašytų piniginių lėšų sumos 80 procentų dalį, t. y. 8 Eur. Pareiškėjas nesutinka su minėtu patvarkymu ir jį skundžia.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kitą nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko realiai turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra, kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 straipsnį, išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas. Kitoks šios normos aiškinimas leistų teigti, kad skolininkas, kurio laisvė apribota, kas mėnesį gaudamas per mėnesį įvairių įplaukų į savo sąskaitą, turėtų daugiau teisių, nei tiek pat skolinių įsipareigojimų turintis skolininkas, dirbantis ne visą darbo laiką ir gaunantis darbo užmokestį (Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).
Pažymėtina, kad antstolės padėjėjas priėmė 2017-09-25 patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko gaunamų piniginių lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykdė Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. 2S-1215-524/2017. Minėtas patvarkymas nepažeidžia skolininko teisių gauti pajamas, kadangi kad iš skolininko pajamų, nepatenkančių į CPK 739 straipsnio apimtį, išskaitytina ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestina 20 procentų nuo gautos sumos, jeigu ji neviršija 1 MMA bei 70 procentų nuo gautos sumos dalies, kuri viršija 1 MMA, byloje nėra duomenų, kad po 2017-09-25 patvarkymo dėl išieškojimo iš skolininko gaunamų piniginių lėšų priėmimo, iš pareiškėjo būtų nurašytos jo piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nurodytos CPK 668 ar 739 straipsniuose, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Pareiškėjo skunde antstolei nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo ir skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip neturintis pagrindo (CPK 178, 185, 513 straipsniai).
Antstolė prašo teismo skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Antstolės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas, kadangi asmuo turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir jos realizavimas nėra piktnaudžiavimas procesu, šiuo atveju, pareiškėjas turėjo įstatymų numatytą teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo R. E. skundą.
Atmesti antstolės B. T. prašymą dėl baudos skyrimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Milda Valiulytė