Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-360/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43088-2021

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.;

 (S)

2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,

nuteistojo E. Š. gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-06-23 nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 40 parų arešto. Taikyti BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas, paskirtos bausmės subendrintos į 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu jam paskirta subendrinta su 2023-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu 4 metų laisvės atėmimo bausme į galutinę 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-12-13 iki 2021-12-15 (dvi dienos) ir pagal 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį atlikta bausmės dalis iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. 

Nuosprendžiu iš E. Š., S. D. ir R. K. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 219, 43 Eur nuostolių atlyginimo, nukentėjusiajam R. J. priteista 3 460,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš E. Š., S. D. ir R. K. solidariai priteista 1100 Eur advokatės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteisti S. D. ir R. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       E. Š. nuteistas už tai, kad su S. D. ir R. K., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2021-12-12, apie 22.27 val. S. D., R. K. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), būdami iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą, tai yra, R. J. atidarius jam priklausančio automobilio ,,Audi A6”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, kurioje buvo uždaryta įrankių dėžė su sudėtais alkoholinių gėrimų buteliais, R. K., stovėdamas R. J. iš nugaros pusės, tyčia vieną kartą ranka sudavė jam į galvą, o nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, S. D., E. Š. ir R. K. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą ir kojas, taip R. J. padarydami odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, nosies srityje vidurio linijos kaulinės dalies projekcijoje, smulkius odos nubrozdinimus dešinio ir kairio kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, burnos gleivinės nubrozdinimą kairėje pusėje 26-27 (viršutinio žandikaulio kairės pusės 6-7 dantų projekcijoje), smulkų odos nubrozdinimą burnos gleivinės dešinėje pusėje 46 danties (apatinio žandikaulio dešinės pusės 6 danties) projekcijoje, kraujosruvas burnos vidinėje pusėje kairės pusės skruosto srityje ties dantų sukandimo linija, nuolatinio 24 danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės 4 danties) lūžį, sukėlusį vieno nuolatinio danties netekimą, ir nuolatinio 48 danties ( apatinio žandikaulio dešinės pusės 8 danties) vidinės dalies nuskėlimą. Be to, S. D., E. Š., ir R. K., spardydami R. J. kojomis, tyčia sugadino R. J. priklausančio automobilio ,,Audi A6”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, padarydami 345,55 Eur vertės žalą. Po to, S. D., E. Š., R. K. iš automobilio bagažinės pagrobė R. J. priklausančią įrankių dėžę su joje buvusiais alkoholiniais gėrimais ir, tęsdami nusikalstamą veiką, reikalavo R. J. atiduoti pinigus. Tokiu būdu S. D., E. Š., R. K. pagrobė R. J. priklausančią įrankių dėžę (40 Eur vertės), kurioje buvo alkoholiniai gėrimai: vienas 0,7 l talpos butelis viskio ,, Makeris Mark” (11 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos butelis viskio ,, Jack Daniel” (29 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos butelis viskio „Ballantine's” (20 Eur vertės), du 0,7 l talpos buteliai degtinės ,,Finlandia” (vieno vertė - 13,19 Eur, bendra vertė - 26,38 Eur), vienas 0,5 l talpos butelis degtinės ,,Stumbras” (7 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos butelis viskio ,,Jameson” (18 Eur vertės), trys 0,5 l talpos degtinės ,,Moskovskaya” buteliai (vieno vertė - 8,55 Eur, bendra visų vertė - 25,65 Eur), vienas 0,5 l talpos degtinės ,,Zelionaja marka” butelis (8,65 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos degtinės ,,Zelionaja marka” butelis (10,99 Eur vertės), vienas 0,5 l talpos brendžio ,,Imperial” butelis (8,79 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos viskio “Captain Morgan” butelis (25 Eur vertės). Taip S. D., E. Š. ir R. K., bendrininkaudami ir panaudodami fizinį smurtą, nežymiai sužalojo R. J., pagrobė 230,46 Eur jam priklausančio turto bei sugadino jam priklausantį turtą, padarydami nedidelę -345,55 Eur - turtinę žalą.

2.       Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.                      Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad iš pradžių, siekiant įveikti esamą ar galimą nukentėjusiojo priešinimąsi, prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas ir tik po to iš nukentėjusiojo automobilio bagažinės buvo pagrobta įrankių dėžė su joje esančiais alkoholiniais gėrimais. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis nebuvo kliūtis, kurią buvo būtina pašalinti, siekiant pagrobti jam priklausantį turtą, ir kad apeliantas tuo tikslu sudavė nors vieną smūgį nukentėjusiajam. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, jis, E. Š., davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nuėjo iki nukentėjusiojo automobilio, nes žinojo, kad jis prekiauja alkoholiniais gėrimais. Norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Pinigų turėjo, nes tuo metu dirbo. Nukentėjusiajam sutikus parduoti alkoholinių gėrimų ir jo pasiūlymu jiems kartu su nukentėjusiuoju jo taksi automobiliu pavažiavus į nuošalesnę vietą, abu išlipo iš nukentėjusiojo taksi automobilio, priėjo prie automobilio bagažinės, kurią pats nukentėjusysis ir atidarė. Kadangi pirko ne vieną butelį, nukentėjusysis leido butelius neštis su įrankių dėže, kurioje ir buvo sudėti alkoholiniai gėrimai ir kurią kitą dieną nukentėjusiajam būtų atidavęs. Padavė nukentėjusiajam pinigus, pasiėmė įrankių dėžę su alkoholiniais gėrimais ir nuėjo į šoną. Kas vyko toliau, nematė ir nežino, jokio smurto prieš nukentėjusįjį nei iki alkoholio įsigijimo, nei po to jis nenaudojo ir todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio l dalyje, sudėties. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir kitų nuteistųjų parodymai, kad jis, E. Š., jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, taip pat ir liudytojos J. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašas.

2.2.                      Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino savo kaltę dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo. Iš byloje esančio 2022-03-04 Susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43088-21 akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma nuosprendyje, apeliantas neketino taikytis su nukentėjusiuoju ir neketino jam atlyginti jokios žalos, nes nesijautė kaltas, savo kaltės nepripažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, civilinių ieškinių nepripažįsta. Savo kaltę pripažino tik tiek, kad, pamatęs kaip nukentėjusysis važiuoja link R. K. ir S. D., lyg ir norėdamas juos partrenkti, puolė prie nukentėjusiojo automobilio ir ranka trenkė į šio automobilio priekinį stiklą, tačiau dėl šių veiksmų nukentėjusiojo automobilis sugadintas nebuvo.

2.3.                      Apeliantas teigia, kad liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad veiksmų prie bagažinės nematė, buvo lyg garsas kaip bagažinės bumbsėjimas, R. jai nesakė, kad jį užpuolė, ant R. sužalojimų nematė, girdėjo kažkokį vieno asmens balsą, o ne kelių, nematė, ar vienas, ar daugiau žmonių su R. konfliktavo, žino, kad į mašiną buvo įlipęs vienas žmogus. Tad vienintelės įvykio liudytojos parodymai patvirtina tiek apelianto nurodomą aplinkybę, kad jis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, tiek R. K. nurodomą aplinkybę, kad jis vienintelis konfliktavo su nukentėjusiuoju ir jau po to, kai apeliantas su alkoholiniais gėrimais buvo nuėjęs į šoną.

2.4.                      Apeliantas teigia, kad iš byloje esančio vaizdo registratoriaus įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis pats pasikvietė jį į savo automobilį, pats pasiūlė pavažiuoti nuošaliau, kad niekas negalėtų pastebėti, kaip parduodamas alkoholis. Nukentėjusiojo parodymai neatitinka vaizdo registratoriaus įrašuose užfiksuotų faktų.

2.5.                      Pasak apelianto, teismas visiškai nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė nuosekliais ir visiškai nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J. S. parodymai, kurie, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teise metu jau buvo kitokie ir kuri į teismo klausimą apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasakė, kad parodymuose nelabai tiksliai parašyta.

2.6.                      Apeliantas nurodo ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas apie devynis kartus ir jo parodymai nuolat kito:

-       2021-12-13 nukentėjusysis nurodo, kad priėjo trys vyriškiai, atidarė bagažinę, tada nukentėjusysis išlipo pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs prie bagažinės pajuto keletą smūgių į galvos sritį, nukrito ant žemės, prarado nuovoką, tada visi trys pradėjo jį spardyti kojomis;

-       2021-12-13, apklausiamas kaip nukentėjusysis, pastarasis parodo, kad prie jo automobilio priėjo jam nepažįstamas vyriškis ir paprašė parduoti alkoholio. Kai jis pasakė, kad nieko neparduos, tas vyriškis įlipo į jo automobilį ir paprašė pavežti. Pavežė tik todėl, kad norėjo, jog vyriškis išliptų. Kai sustojo, prie jo priėjo dar du vyriškai, iš kurių jis pažinojo R. K.. Pajuto, kaip atsidaro jo automobilio bagažinės dangtis, išlipo pasižiūrėti, kas vyksta, ir, priėjęs prie bagažinės, pajuto keletą smūgių į galvos sritį. Kuris iš vyriškių sudavė, nesuprato;

-       2022-03-16 papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad smūgį pajuto tuo metu, kai ruošėsi atidaryti automobilio bagažinę ir smūgį jam galėjo suduoti arba S. D., arba R. K..

Tad teismas nukentėjusiojo parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, ir neturėjo pagrindo jais remtis, darydamas išvadą, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas anksčiau, negu apeliantas iš jo nusipirko alkoholinių gėrimų, ką patvirtina ir teismo nurodyta aplinkybė apie reikalavimą nukentėjusiajam atiduoti pinigus.

2.7.                      Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis nelegaliai prekiauja alkoholiniais gėrimais ir alkoholiniai gėrimai iš jo nebuvo pagrobti, o nukentėjusysis pats, gera savo valia, be jokios prievartos ar smurto panaudojimo turimus alkoholinius gėrimus pardavė.

2.8.                      Taip pat apeliantas nurodo, kad nėra įrodymų, kad jis ar kuris kitas nuteistasis būtų sugadinę nukentėjusiojo automobilį. Supykęs ranka trenkė į nukentėjusiojo automobilio priekinio lango stiklą, tačiau dėl to jokie automobilio sugadinimai neatsirado. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad būtų spyręs į nukentėjusiojo automobilio bamperį ir dėl to bamperis būtų sulūžęs. Nukentėjusysis dirba taksistu, turi du vienodos markės automobilius. Dėl automobilio remonto sąmatos kreipėsi tik 2022-05-03, t. y. po penkių mėnesių nuo įvykio, kas pagrįstai leidžia teigti, kad automobilį pats nukentėjusysis galėjo apgadinti veždamas keleivius. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuoja, jog byloje surinkta nedaug įrodymų dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau remiasi nenuosekliais ir kritiškai vertintinais nukentėjusiojo parodymais dėl automobilio apgadinimo būtent šio įvykio metu, kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog tariamo plėšimo metu buvo apgadintas jo automobilis.

2.9.                      Pasak apelianto, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais bei liudytojos J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisiamojo posėdžio metu ji jau nepatvirtino. Pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, abejonės įvertintos apelianto nenaudai, remtasi prielaidomis, nesant neginčijamai kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistas nepagrįstai, jam perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras  prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

5.       Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su jo pripažinimu kaltu, prašo išteisinti, teigia, jog pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, nuteistas nepagrįstai. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. Š. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo E. Š. pripažintas kaltu pagrįstai, priešingai nei teigia apeliantas, jo kaltę įrodo ne prielaidos, o būtent įrodymų visuma.

6.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

7.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų,  išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę. 

8.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Š. nuteistas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. D. ir R. K., būdami iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą, tai yra, R. J. atidarius jam priklausančio automobilio bagažinės dangtį, kurioje buvo uždaryta įrankių dėžė su sudėtais alkoholinių gėrimų buteliais, R. K., stovėdamas R. J. iš nugaros pusės, tyčia vieną kartą ranka sudavė jam į galvą, o nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, S. D., E. Š. ir R. K. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą ir kojas, taip R. J. padarydami nežymų sveikatos sužalojimą. Be to, S. D., E. Š., ir R. K., spardydami R. J. kojomis, tyčia sugadino R. J. priklausančio automobilio galinį bamperį, po to S. D., E. Š., R. K. iš automobilio bagažinės pagrobė R. J. priklausančią įrankių dėžę su joje buvusiais nurodytais alkoholiniais gėrimais ir, tęsdami nusikalstamą veiką, dar reikalavo R. J. atiduoti pinigus. Taip S. D., E. Š. ir R. K., bendrininkaudami ir panaudodami fizinį smurtą, nežymiai sužalojo R. J., pagrobė 230,46 Eur jam priklausančio turto bei sugadino jam priklausantį turtą, padarydami nedidelę -345,55 Eur - turtinę žalą. E. Š. neneigia su S. D. ir R. K. buvęs įvykio vietoje, tačiau esą jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tik, padavęs pinigus, nusipirko alkoholio, nukentėjusysis leido butelius neštis su įrankių dėže, nuėjo į šoną, atkreipia dėmesį, kad R. K. pripažino savo kaltę dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo, jis, apeliantas, proceso metu neketino taikytis su nukentėjusiuoju, nes savo kaltės bei civilinių ieškinių nepripažino. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apylinkės teisme, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas motyvuotai, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, ją paneigė, kolegija nemato pagrindo nepritarti išsamiems apylinkės teismo argumentams.

9.       Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia spręsti, jog E. Š. nėra niekuo dėtas dėl inkriminuoto nusikaltimo, kaip tai įrodinėja apeliaciniame skunde, kur teigiama, jog smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo ir nupirkęs alkoholio nešinas dėže nuėjo, alkoholis parduotas be jokios prievartos. E. Š. parodymai procese tarpusavyje nuosekliai nesutapo su kitų dviejų nuteistųjų parodymais, įvykio detales jie pasakojo skirtingai  (pvz. ikiteisminiame tyrime nuteistieji skirtingai nurodė, kuris jų pirmiausia nuėjo prie nukentėjusiojo, o R. K. išvis teigė, jog padavus pinigus nukentėjusiajam, pastarasis juos paėmęs ir pasakęs, jog alaus neturi, pasiūlė stipresnio gėrimo, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo; teismo posėdyje S. D. minėjo, jog nukentėjusiajam niekas jokių smūgių nesudavė ir šis ant žemės parkritęs nebuvo, nors R. K. teigė, jog jam pirmasis į veidą trenkė nukentėjusysis, todėl taip pat trenkė nukentėjusiajam, kuriam nukritus, dar porą kartų spyrė į pilvą, E. Š. teisme teigė, jog nors visi buvo priėję prie nukentėjusiojo automobilio, tačiau muštynių nematė, pasiėmęs alkoholį nuėjo). Todėl nuteistųjų parodymai nėra patikimi, jais siekiama išvengti ar sušvelninti atsakomybę, jie neatitinka kitų įrodymų visumos, kas pasakytina ir apie apelianto teiginius, jog R. K. esą tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino savo kaltę (visgi, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. parodymai tikrai nebuvo nuoseklūs). Nukentėjusysis R. J. teisme nurodė, kad parduoti alkoholio priėjęs prašė E. Š., kuriam įsėdus į automobilį, pavažiavo nuošaliau, abu išlipę nuėjo prie bagažinės, tačiau ten jau buvęs R. K. trenkė į galvą, o parkritus, visi jį spardė, šūkavo, buvo atidarę automobilio bagažinę, kai pavyko atsikelti ir įlipti į automobilį, E. Š. daužė kumščiu į durelių stiklą, reikalavo pinigų, rankose turėjo įrankių dėžę su alkoholio buteliais, E. Š. ir S. D. grasino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiojo R. J. parodymai ikiteisminiame tyrime kito, todėl teismo turėjo būti vertinami kritiškai, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, nėra įrodymų dėl smurto naudojimo turtui pagrobti, tačiau tokie argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo R. J. parodymus kitų įrodymų kontekste, bei motyvuotai jais vadovavosi, nustatydamas nusikaltimo aplinkybes bei, be kita ko, nuteistojo kaltę ir kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodė esmines aplinkybes, kad išlipus iš automobilio ir priėjus prie bagažinės, prieš jį buvo naudotas smurtas ir tai darė visi trys nuteistieji, alkoholio jis nepardavė, o šis buvo pagrobtas po smurto prieš jį panaudojimo. Iškart po įvykio R. J. išsikvietė pareigūnus, tai aiškiai užfiksuota ir vaizdo registratoriaus duomenyse, iš kurių girdima, kaip nukentėjusysis kreipiasi pagalbos, nurodo, jog trise jį užpuolė, sumušė, pavogė daiktus, byloje užfiksuoti R. J. nustatyti sužalojimai, teismo posėdyje liudytoju apklausto į įvykio vietą atvykusio pareigūno L. R. parodymai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kaip ir dėl ko jis buvo sumuštas, pagrobtas jo turėtas alkoholis. Be to, bylos duomenimis, R. J. iš anksčiau žinojo tik R. K., tačiau proceso metu atpažino visus 3 nuteistuosius kaip prieš jį smurtavusius asmenis. 

10.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama nukentėjusiojo parodymai neatitinka vaizdo registratoriaus įrašuose užfiksuotų faktų, nes iš byloje esančio vaizdo registratoriaus įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis pats pasikvietė jį į savo automobilį, pats pasiūlė pavažiuoti nuošaliau, kad niekas negalėtų pastebėti, kaip parduodamas alkoholis. Aplinkybė, jog alkoholį norėta parduoti nuošaliau, nepaneigia E. Š. jau po to atliktų veiksmų, nekeičia jų vertinimo. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, iš vaizdo ir garso registratoriaus duomenų, liudytojos J. S. parodymų, kurie iš esmės atitinka R. J. nurodytą įvykių eigą, matoma, jog apelianto minėtų derybų dėl alkoholio kiekio pirkimo nebuvo, atsidarius automobilio bagažinei, tuoj pat pasigirdo bildesiai, keiksmai, daužymo triukšmas, užfiksuotas vaizdo ir garso registratoriaus bei liudytojos J. S. parodymuose. Apeliaciniame skunde, savaip interpretuojant liudytojos parodymus, teigiama, jog J. S. teisme pakeitė parodymus bei neva patvirtino apelianto nurodomą aplinkybę, jog jis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš liudytojos J. S. parodymų procese matyti, jog muštynių metu ji buvo automobilyje ir, nors tiesiogiai nematė įvykių eigos, tačiau nurodė, jog dėl girdėtų garsų prie automobilio bagažinės bijojo išlipti, už automobilio galo vyko grumtynės, girdėjo smūgių garsus, suprato, jog kažkas negerai,  R. J. turbūt mušamas, girdėjo reikalavimus atiduoti pinigus, pamatytų vyriškių neįsidėmėjo, pasitaikius progai, iki R. J. išvažiuojant iš įvykio vietos, išsigandusi išlipo iš automobilio ir pabėgo. Tokie liudytojos parodymai atitinka vaizdo ir garso registratoriaus medžiagą, kur, kaip minėta, automobiliui sustojus, ir, kaip bylos duomenimis nustatyta, nukentėjusiajam išlipus ir nuėjus prie bagažinės, girdimi bildesiai, keiksmai, daužymo triukšmas, pinigų reikalavimai, į automobilį sugrįžęs nukentėjusysis skubiai išvažiavo iš įvykio vietos, nuvažiuodamas dar prašo grąžinti, netrukus kviečia pareigūnus, nurodo aplinkybes, jog buvo užpultas 3 asmenų, sumuštas, pavogti daiktai. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog bylos nagrinėjimo teisme metu J. S. į teismo klausimą apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasakė, kad parodymuose nelabai tiksliai parašyta, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei teigia apeliantas, liudytoja savo ikiteisminio tyrimo parodymų nepaneigė, labiau juos papildė, nebuvo tikra tik ko iš pradžių priėjęs prašė E. Š., pavežti ar alkoholio. Todėl liudytojos parodymai visai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, vaizdo ir garso registratoriaus duomenims ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, nustatydamas nusikaltimo aplinkybes bei spręsdamas dėl be kita ko ir E. Š. kaltės. 

11.       Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję ir su nuteisimu dėl nukentėjusiojo automobilio sugadinimo, teigiama, jog nėra įrodymų, kad apeliantas tai būtų padaręs, pripažįsta, kad ranka trenkė į nukentėjusiojo automobilio priekinio lango stiklą, tačiau sugadinimai neatsirado, dėl remonto sąmatos kreiptasi po penkių mėnesių nuo įvykio, tad automobilis galėjo būti apgadintas kitomis aplinkybėmis, o skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuoja, jog byloje surinkta nedaug įrodymų dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Skundžiamame nuosprendyje detaliai išnagrinėtas inkriminuotas nukentėjusiojo automobilio apgadinimas, kokiais duomenimis remiamasi pripažįstant, be kita ko, ir E. Š. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau minėta, nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo R. J. parodymais apie įvykio aplinkybes, atitinkančiais liudytojos J. S. parodymus, vaizdo ir garso registratoriaus duomenis (girdimas automobilio trankymas), sąmatoje nurodytus automobilio apgadinimus, jų pobūdį ir lokalizaciją. Pats apeliantas pripažįsta iš pykčio trenkęs į automobilį, tik esą į stiklą ir apgadinimų nepadaręs. Aplinkybė, jog sąmata sudaryta keliais mėnesiais vėliau, nei nagrinėjamas įvykis, pati savaime nepaneigia bylos duomenų visuma nustatyto automobilio apgadinimo, o ją atitinka. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, laikydamas, jog duomenys turėjo būti įvertinti taip, kaip jis mano esant teisinga, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos sugretino, išanalizavo bei padarė motyvuotas išvadas, todėl kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams.

12.       Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog E. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

13.       Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 136,67 Eur dėl antrinės teisinės pagalbos E. Š..

14.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

15.       Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, priimant skundžiamą nuosprendį jau atlikinėjo ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 136,67 Eur priteisimo iš E. Š..

Teisėjai                                                        Dalius Jocys

                                                        Savinijus Katauskas

                                                        Aurelija Sadauskaitė