Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2318-540/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01327-2017-5

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

transporto priemonės savininkei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) pensininkas, turintis vidutinių specialiųjų poreikių lygį, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2017 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) Kauno r., V. K. vairavo automobilį, kai vairuotojo pažymėjimas atimtas, ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdytos vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygos, prieš pradėdamas vairuoti nebuvo atidus, pajudėjęs atbulas iš stovėjimo vietos, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, apgadintos abi transporto priemonės. Atsisakęs įforminti eismo įvykį įstatymo nustatyta tvarka iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau policijos buvo surastas. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. kaltę dėl abiejų administracinių nusižengimų pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 6d. jam reikėjo šiek tiek pavažiuoti. Žmonos namuose nebuvo. Namuose buvo palikti antri automobilio rakteliai, todėl juos pasiėmė ir vairavo jo sutuoktinei priklausantį automobilį. Sustojant atsitrenkė į kitą automobilį. Labai susinervino. Su kito automobilio vairuotoja kalbėjo apie įvykio deklaracijos pildymą, tačiau jie nesusitarė. Kadangi buvo susinervinęs, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Transporto priemonės savininkė V. K. parodė, kad 2017 m. birželio 6d. sutuoktinis buvo jos prašęs jį nuvežti iki vaistinės, tačiau ji turėjo kitų reikalų su vaikais, todėl jo nenuvežė. Visą dieną V. K. tvarkėsi reikalus, o jai priklausantis automobilis stovėjo gatvėje prie jų namo. Po to ji automobiliu važiavo su reikalais ir tada automobilį pastatė kieme. Ji nematė, kad automobilis yra apgadintas. Apie įvykį sužinojo tik tada, kai jai paskambino policijos pareigūnai. Antri automobilio rakteliai buvo palikti namuose.

Liudytoja L. I. parodė, kad 2017 m. birželio 6d. ji atvažiavo prie parduotuvės. Pastačiusi automobilį ir eidama į parduotuvę, išgirdo atsitrenkimo garsą ir pamatė, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis. Ji priėjo prie automobilio, tačiau atsitrenkusio automobilio vairuotojas ją pradėjo kolioti. Liudytoja bandė kalbėti, kad reikalinga pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kaltininkas ją iškoliojo ir nuvažiavo. Tada liudytoja iškvietė policiją.

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir V. K. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 5-6), tarnybinis pranešimas (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 10), transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 11), V. K. paaiškinimas (b. l. 12), L. I. paaiškinimas (b. l. 13), fotonuotraukos (b. l. 14-19), V. K. paso kopija (b. l. 20), remonto sąmata (b. l. 21-22), eismo įvykio vietos schema (b. l. 23), duomenys apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kad 2014-11-19 buvo priimtas nutarimas, kuriuo V. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 2200 Lt (637 Eur) bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių laikotarpiu. Bauda sumokėta 2015-06-13, tačiau duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra (b. l.  22-29), L. I. asmens duomenys (b. l  30-31), kita bylos medžiaga (b. l. 32-35).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. paaiškinimų, liudytojos L. I. parodymų matyti, kad V. K., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį, tai pajuto ir matė, kad jį apgadino, L. I. siūlė jam užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jis atsisakė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tuo pažeidė KET 220 p. reikalavimus. Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos matyti, kad L. I. priklausančio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 252,41 Eur (b. l. 21-22) Surinktais įrodymais V. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalį, yra pilnai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2014-11-19 Kauno apylinkės teismo nutarimu V. K. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2200 Lt (637 Eur) bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių laikotarpiu (nuo 2014m. lapkričio 19d. iki 2016 m. lapkričio 18d.) Duomenų apie vairuotojo grąžinimą nėra. V. K. patvirtino, kad po specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pasibaigimo jis nesikreipė dėl teisės vairuoti transporto priemones įgijimo ir jos neįgijo, kas patvirtina, kad jis 2017 m. birželio 6d. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. K. 2017 m. birželio vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir padarė eismo įvykį, tuo pažeisdamas KET 9, 14, 101 p. reikalavimus, bei jo metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą- L. I. priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole tokia jo veika kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.  Kadangi nustatyta, kad teisės pažeidimo padarymo metu V. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl jo veika pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuota neteisingai, nes jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tuo pagrindu jo veika iš ANK 417 straipsnio 8 dalies perkvalifikuotina į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad veiką perkvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole V. K. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, padaryto asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, buvo suformuluotas tinkamai ir išsamiai, nurodytas KET 14 p., numatantis draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės ir V. K. administracinio nusižengimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose. (ANK 635 straipsnio 3 dalis)

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K., vairavo automobilį, kai vairuotojo pažymėjimas atimtas, ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdytos vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygos, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prieš pradėdamas vairuoti nebuvo atidus, pajudėjęs atbulas iš stovėjimo vietos, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, be to, atsisakęs įforminti eismo įvykį įstatymo nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais V. K. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.             

V. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei administracinį nusižengimą padarė asmuo, turintis vidutinių specialiųjų poreikių lygį. (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. K. skirtinos nuobaudos, numatytos ANK 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 1 dalies, sankcijų ribose, nustatant jų dydį artimą vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. V. K. vairavo V. K. priklausančią transporto priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad jis sutuoktinei priklausantį automobilį paėmėm be jos žinios, t. y. jai nesant namuose. Teismų praktikoje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog transporto priemonę savininkė V. K. nežinojo, kad automobiliu bus naudojamasi ir jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nėra nustatyta, jog administracinį nusižengimą V. K. padarė būdamas neblaivus, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas neskirtinas.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17068894603.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                     Violeta Miceikienė