Civilinė byla Nr. e2A-367-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13137-2019-6

Procesinio sprendimo už akių kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 2.6.29.1.; 2.6.29.3.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. P. 960,99 Eur negrąžinto kredito, 55,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 29 d., 17,40 procentų dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 274,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,83 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 275,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

2.       Nurodė, kad 2018 m. spalio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K324590318, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 000,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 196,26 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 117,91 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2020 m. spalio 16 d. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, 2019 m. balandžio 17 d. siųstu raštišku pranešimu su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K324590318 nutraukta.

3.       Atsakovas E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo E. P. 960,99 Eur negrąžinto kredito, 56,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 17,40 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 174,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 191,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo E. P. 3,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 5 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K324590318 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įgijo teisę suteikti atsakovui vartojimo kreditą pagal sutartyje numatytas sąlygas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis sutarties sąlygų (sutarties 2.1 punktas). Ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 1 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 000,00 Eur vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 196,26 Eur palūkanų ir 117,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, iki 2020 m. spalio 16 d. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, 2019 m. balandžio 17 d. raštišku pranešimu ieškovė sutartį nutraukė.

6.       Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, teismas laikė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 960,99 Eur negrąžinto kredito.

7.       Teismas taip pat sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 55,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kada atsakovas faktiškai naudojosi vartojimo kredito suma, bei 17,40 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kredito visiško grąžinimo ieškovei dienos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

8.       Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 274,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas nustatė, kad kredito sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 117,91 Eur (9,90 procentus nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 117,91 Eur, ir tai sudaro 9,90 procentus nuo kiekvienos grąžintos įmokos, mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, teismas darė išvadą, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį, todėl remiantis į bylą pateiktu mokėjimo grafiku, sumokėjus 7,36 Eur tarpininkavimo mokesčio, ieškovei priteisė likusią iš anksto numatyto tarpininkavimo mokesčio sumą, t. y. 110,55 Eur.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis ir skaičiavimo laikotarpis (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikymas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomą priteisti 163,63 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį teismas pripažino netesybomis, todėl laikė, jog ieškovei iš atsakovo gali būti priteista ne daugiau kaip 86,49 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies (netesybų). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas (kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir tarp šalių ginčo dėl to nėra) praleido terminą įvykdyti prievolę nuo 2018 m. gruodžio 17 d., šios išlaidos paskaičiuotos iki kreipimosi teismo dienos (t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d.), taigi šios netesybos už tokį laikotarpį siektų 64,39 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 134 d.).

10.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, esant numatytai galimybei šalims susitarti dėl kitokio, nei numato įstatymai, šių palūkanų dydžio, dėl to sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisė 4,83 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d. (CK 6.261 straipsnis). Kita vertus, pažymėjo, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, iš atsakovo priteistina didesnioji tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies suma, t. y. 64,39 Eur, apimanti mažesniąją 4,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą.

11.       Kadangi teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas kaip: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas bei 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus vartojimo kredito sutarties Nr. K324590318 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, priteisė ieškovei 110,55 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, sudarančią 9,90 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos, mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, ir nustatė, kad ieškovei iš atsakovo gali būti priteista 64,39 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 134 d.) tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies (netesybų), iš viso ieškovės naudai priteisė bendrą 174,94 Eur (110,55 Eur + 64,39 Eur) tarpininkavimo mokesčio sumą.

12.       Įvertinęs tai, jog atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 1 191,53 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5,00 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 1 191,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu apeliantė AB „NEO Finance“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, sutartinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti apeliantei 274,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,83 Eur sutartinių palūkanų, 275,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos palūkanos, ir, remiantis teismų praktika, konstatuotina apeliantės teisė, nutraukus su atsakovu sudarytą sutartį, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi. Teismas neteisingai pripažino tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį netesybomis ir ieškovės prašomas 4,83 Eur sutartines palūkanas įskaitė į tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies sumą.

13.2.                      Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 1.7 p., bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Taigi, mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Sutartyje, be kita ko, yra aiškiai atskirti bendrą vartojimo kredito kainą sudarantys mokesčiai bei netesybos, taikomos pavėluoto mokėjimo atvejais; vartojimo kredito gavėjas atitinkamai yra informuojamas, iš ko susideda mėnesinės įmokos, bei kokie mokesčiai bus taikomi už vėlavimą. Matyti, jog mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, ir teismas, vartojimo kredito gavėjui suteiktą mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas.

13.3.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nevykdė sutarties, gavęs kreditą, ne tik vėlavo mokėti mėnesines įmokas, tačiau prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties tarpininkavimo mokesčio. Taigi, teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl turi būti mažinimas, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi.

13.4.                      Civilinėje byloje dėl to paties dalyko apeliacinis teismas pasisakė, jog vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3 punktas) yra aiškiai nurodyta, iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas šalių sulygtas vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais, negalima (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019).

13.5.                      Aiški informacija yra vienas iš esminių atsakingojo skolinimo ir skolinimosi elementų. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją, kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka yra nurodyta šalių pasirašytose sutartyse, informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima.

13.6.                      Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

14.       Atsakovas E. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. 

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė. 

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K324590318, pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, suteikė atsakovui E. P. 1 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 000,00 Eur vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (bendra sutartyje nurodyta atsakovo mokama suma 1309,03 Eur) iki 2020 m. spalio 16 d. Pažymėtina, kad sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 117,91 Eur, taip pat nurodoma, kad tarpininkavimo mokestį sudaro: 1) 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) pagal vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktą ir 2) apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, apeliantė 2019 m. balandžio 17 d. raštišku pranešimu sutartį nutraukė.  

18.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstais laikė ieškinio reikalavimus dėl 960,99 Eur negrąžinto kredito, 56,60 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 17,40 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 960,99 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki kredito visiško grąžinimo dienos, tačiau nesutiko su apeliantės prašomu priteisti 274,18 Eur tarpininkavimo mokesčio dydžiu bei priteisė tik 174,94 Eur tarpininkavimo mokesčio bei visiškai nepriteisė 4,83 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Būtent dėl nurodytų sumų apeliantė ir teikė apeliacinį skundą.

19.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl 110,55 Eur iš anksto numatyto tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Sutarties specialiosiose sąlygose iš tiesų buvo numatyta 117,91 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma, o byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra sumokėjęs 7,36 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti likusią nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio sumą (117,91 Eur - 7,36 Eur = 110,55 Eur). Nurodytos tarpininkavimo mokesčio dalies skaičiavimas numatytas sutarties specialiosiose sąlygose ir iš esmės bendrųjų sąlygų 5.3.1. punkte, numatančiame, jog tarpininkavimo mokesčio dedamoji yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

20.       Kita vertus, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą kita tarpininkavimo mokesčio dedamoji yra 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Taip pat numatoma, jog šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. numatė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Nurodomas sutarties 5.14. punktas taip iš esmės numatė, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaida nebėra taikoma atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus – bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

21.       Bylą nagrinėjęs teismas itin išsamiai ir detaliai išanalizavo aptariamas nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pažeidus sutartį, ir tinkamai sprendė, kad jos iš esmės yra tapačios vartojimo kredito sutarčių, numatančių administravimo mokestį, sąlygoms, aptartoms aukštesnės instancijos teismų formuojamoje praktikoje. Todėl įvertinęs aptariamą teismų praktiką, atsižvelgdamas į tai, kad teismai pripažino pagal savo esmę administravimo mokestį esant netesybomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš esmės tapatus išaiškinimas yra taikytinas tarpininkavimo mokesčio sudėtinei daliai, analogiškai apibrėžiamai kaip ir, nagrinėtose bylose nustatyta, administravimo mokestis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija visiškai sutinka, kadangi aptariamos tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl dalies tarpininkavimo mokesčio dalies mokėjimo atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju atsakovui „suteikta“ sąlyginė nuolaida iš esmės yra sutartyje nurodytos netesybos, pavadintos tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kadangi vartojimo kredito sutartį sudariusiam atsakovui atsiranda prievolė mokėti nuolaidos sumą tik tuo atveju, jeigu yra pažeidžiama kredito sutartis (5.4. ir 5.14 punktai). 

23.       Apie tai, kad sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kaip ir nurodė bylą nagrinėjęs teismas, ne kartą pasisakyta naujausioje teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-664-614/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1132-864/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-223-852/2020). Kartu teismas pažymi, kad nors apeliantė ir remiasi kitokia teismų praktika (nurodo Panevėžio apygardos teismo nutartį, kurioje pažymima, jog negalima spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais), tačiau tiek vyraujanti, tiek naujausia teismų praktika, kaip jau minėta, yra priešinga apeliantės nurodytai. Be to, iš teismų praktikos taip pat matyti, kad apeliantė sudaro skirtingas vartojimo kredito sutartis su vartotojais, bylose galimos skirtingos faktinės aplinkybės, susijusios su kredito grąžinimu, reiškiami skirianti ieškinio reikalavimai ir pan., todėl negalima teigti, jog apeliantės nurodytos ir šiuo metu nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa.

24.       Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tarpininkavimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygų akivaizdu, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pritaikyta nuolaida, iš esmės reiškė ne ką kitą, o netesybas.

25.       Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis ir skaičiavimo laikotarpis (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikomas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Remdamasis nurodyta teisės norma, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę nuo 2018 m. gruodžio 17 d., o apeliantė kreipėsi į teismą 2019 m. balandžio 30 d., bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai 0,05 proc. dydžio netesybas nuo 960,99 Eur negrąžinto kredito sumos skaičiavo už 134 dienų laikotarpį ir sprendė, kad yra pagrindas priteisti būtent nurodytą 64,39 Eur (960,99 Eur x 0,05 proc. x 134 d.) tarpininkavimo mokesčio dedamąją, o ne paskaičiuotą pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą. Toks bylą nagrinėjusio teismo sprendimas neabejotinai atitiko aukščiau aptarą teismų praktiką, o taip pat užtikrino sutarties šalių lygiateisiškumo principą, nesudarė prielaidų apeliantei nepagrįstai gauti didesnes nei numato Vartojimo kredito įstatymas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiamame sprendime atlikti bendros priteistinos tarpininkavimo mokesčio sumos skaičiavimai (110,55 Eur iš anksto numatyto administravimo mokesčio priteisimo + 64,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamo, kaip netesybos = 174,94 Eur priteista tarpininkavimo mokesčio suma) yra tinkami.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantei priteisus 55,60 Eur palūkanų, skaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., taip pat 17,40 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 960,99 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prašytos priteisti 4,83 Eur palūkanos yra laikytinos kompensacinėmis (nurodytos palūkanos skaičiuotos nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.). Todėl bylą nagrinėjęs teismas turėjo pagrindą spręsti, kad 4,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma neviršija priteistinos tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis, dydžio (64,39 Eur), dėl to, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, iš atsakovo priteistina didesnioji tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies suma (netesybos), t. y. 64,39 Eur, apimanti mažesniąją 4,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą (t. y. papildomai 4,83 Eur palūkanų nepriteisė).

27.       Teismas taip pat pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas nesėkmingai išsireiškė nurodydamas, jog 4,83 Eur palūkanos apeliantei priteistinos, o vėliau jų nepriteisdamas (išsamiai motyvuodamas savo poziciją), tačiau nurodytas netikslumas nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ar neteisėtas.

28.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atmetus apeliacinio skundo materialiuosius reikalavimus, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų.

29.       Taigi, teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

31.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                             Renata Volodko