Civilinės bylos numeris 2A-1899-585/2014
Teisminio proceso numeris 2-52-3-02495-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bobutės paskola apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bobutės paskola ieškinį, pareikštą atsakovui S. N. (S. N.) dėl skolos priteisimo, dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas,
n u s t a t ė:
ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 566,75 Lt kreditą, 97,13 Lt kredito mokestį, 128,04 Lt palūkanas, penkių procentų dydžio procesines palūkanas ir 235,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, tiksliau – 54 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 181,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinio dokumento parengimu, atlyginimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 566,75 Lt kreditą, 97,13 Lt kredito mokestį, 128,04 Lt palūkanas, penkių procentų dydžio procesines palūkanas ir 54 Lt bylinėjimosi išlaidų, tiksliau – žyminio mokesčio išlaidų, atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, jog ieškovė, be kitų išlaidų, prašo kompensuoti 181,50 Lt išlaidas už uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo biuras“ suteiktas teisines paslaugas, kurias grindžia sąskaita faktūra ir bankiniu mokėjimo nurodymu, ir konstatavo, jog pati ieškovė parengė teisme pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovės veikla yra susijusi su skolų išieškojimu ir į bylos medžiagą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė Skolų valdymo biuras yra sudariusios sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė prašomų kompensuoti išlaidų, be to, neįrodė, jog šios išlaidos yra būtinos ir protingos išlaidos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė tais procesiniais atvejais, kai ieškinio parengimas nereikalauja intelektualių teisinių žinių ir būtinumo naudotis kito juridinio asmens paslaugomis, kurias turėtų teikti advokatas ar kitas juristas, dirbantis pačioje bendrovėje, formuoja nesąžiningą teismų praktiką. Ieškovė, pasinaudodama formaliu reikalavimu, formuoja galimybę pateisinti nepagrįstą nebūtinųjų išlaidų kompensavimą, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iškreipia sąžiningumo ir teisingumo principus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus aspektus, atmetė ieškovės procesinį reikalavimą dėl 181,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinio dokumento parengimu, atlyginimo priteisimo.
Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės procesinis reikalavimas dėl 181,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinio dokumento parengimu, atlyginimo priteisimo, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti įvardytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 181,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinio dokumento parengimu, atlyginimą.
Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes. Pasak ieškovės, ji teikia finansines paslaugas ir, kitaip negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesiverčia skolų išieškojimo veikla. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo interesus ir norėdama gauti tinkamą teisinę pagalbą, 2010 m. liepos 26 d. su uždarąja akcine bendrove Skolų valdymo biuru sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pasak ieškovės, kasacinio teismo praktika byloja, jog tais atvejais, kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtų ir pagrįstų išlaidų, numatytų Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte; teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais įrodymais, tai yra mokėjimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2008). Ieškovės teigimu, uždaroji akcinė bendrovė Skolų valdymo biuras parengė ieškovei ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo, o ieškovė, ką patvirtina jos į bylą pateikti įrodymai, 2013 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo įvardytai bendrovei už jos suteiktas teisines paslaugas.
Atsakovas neatsiliepė į ieškovės apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas ieškovės apeliaciniu skundu, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aspektą, konstatuotina esant pagrindą skundžiamos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir šios bylos apeliaciniame procese skundžiamą sprendimą, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tiksliau – nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės procesinį reikalavimą dėl 181,50 Lt išlaidų, apeliantės teigimu, susijusių su ieškinio parengimu, atlyginimo priteisimo.
Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose expressis verbis įvardyta, kokios išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kita vertus, šių išlaidų sąrašas, kaip toks, nėra baigtinis, nes, kaip yra nustatyta Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos.
Šioje apeliacinėje byloje nustatyta, jog, pirma, apeliantė pareikštu ieškiniu inter alia prašė priteisti iš atsakovo 54 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą ir 181,50 Lt išlaidų, apeliantės teigimu, susijusių su ieškinio parengimu, atlyginimą; antra, pirmosios instancijos teismas visa apimtimi patenkino apeliantės materialinius subjektinius reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantė įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Pasak apeliantės, uždaroji akcinė bendrovė Skolų valdymo biuras parengė apeliantei ieškinį, pagal kurį buvo pradėtas bylos, kurioje yra priimtas skundžiamas sprendimas, procesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog procesinio dokumento parengimo išlaidos, kaip tokios, priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, kita vertus, kaip teigia apeliantė, ieškinį parengė kitas juridinis asmuo, o ne, pavyzdžiui, advokatas ar advokato padėjėjas, vadinasi, sprendžiant, yra ar ne pagrindas priskirti tokias išlaidas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, būtina vadovautis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kurio turinys jau buvo įvardytas šiame procesiniame sprendime.
Bylos medžiagos analizė leidžia daryti išvadas, jog, viena vertus, ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė sutarties, sudarytos tarp jos ir uždarosios akcinės bendrovės Skolų valdymo biuro, kurios pagrindu veikdama ši bendrovė parengė apeliantei ieškinį, originalo ar jos kopijos, kita vertus, apeliantė pateikė pirmosios instancijos teisme įrodymus – 2013 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymą, kurių analizė sudaro pagrindą teigti, jog, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, uždaroji akcinė bendrovė Skolų valdymo biuras parengė apeliantei ieškinį, už kurio parengimą apeliantė sumokėjo įvardytai bendrovei 181,50 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė faktiškai, kitaip tariant, realiai, patyrė ieškinio parengimo išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdis ir ginčo sudėtingumas Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme neapsprendžia, procesinio dokumento rengimo išlaidos yra (buvo) būtinos ar ne. Juridinis asmuo, nepriklausomai nuo tos faktinės aplinkybės, jo vykdoma ūkinė komercinė veikla yra susijusi su skolų išieškojimu ar ne, turi teisę lygiais pagrindais naudotis tiek advokato ar advokato padėjėjo, tiek kito juridinio asmens, veikiančio ex lege, teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir, laimėjęs bylą, gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su suteiktomis teisinėmis paslaugomis, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats juridinis asmuo sprendžia, yra ar ne reikalingos kito subjekto teikiamos teisinės paslaugos, o, nusprendęs, kad jam yra reikalingos „išorinės“ teisinės paslaugos ir kreipęsis dėl tokių paslaugų suteikimo į atitinkamą subjektą, prisiima tam tikrą galimų neigiamų padarinių kilimo riziką (bylos pralaimėjimo atveju neįgyti procesinės reikalavimo teisės kompensuoti išlaidas, susijusias su suteiktomis „išorinėmis“ teisinėmis paslaugomis). Nesant poreikio pirkti teisinės pagalbos paslaugas „išorėje“, jas juridiniam asmeniui gali suteikti specializuoti arba nespecializuoti, bet turintys tam žinių šio asmens darbuotojai, tačiau net ir tokiu atveju patiriamos sąnaudos, susijusios su samdomo darbuotojo darbo apmokėjimu, kurios, kai yra būtinos ir pagrįstos, patenka į atlygintinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme), nepriklausomai nuo to, kad tokių išlaidų įrodinėjimas yra sudėtingas. Viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškinio, pagal kurį buvo pradėtas bylos, kurioje yra priimtas skundžiamas sprendimas, procesas, parengimui nereikėjo ypatingų teisinių žinių bei didelių darbo ir laiko sąnaudų, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo išlaidų dydis, kuris pinigine išraiška sudaro 181,50 Lt, būtent ir atspindi, kad ieškinio parengimui nereikėjo ypatingų teisinių žinių bei didelių darbo ir laiko sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pobūdis, argumentavimo lygis ir kokybė koreliuoja su ginčo išlaidų dydžiu, kas sudaro pagrindą teigti, jog šios išlaidos yra racionalios bei protingos ir kartu būtinos, nes tik jas (nagrinėjamu atveju – minimalias) patyrus įmanoma sukurti procesinį, bylą teisme inicijuojantį dokumentą kaip prielaidą ir priemonę ieškovo pažeistai teisei ginti teisme.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinio parengimo išlaidos yra pagrįstos ir būtinos išlaidos, kas sudaro pagrindą teigti, kad, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, jai laimėjus bylos ginčą, turi teisę gauti ir ieškinio parengimo išlaidų kompensaciją.
Apibendrinus šio procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, yra ar ne pagrindas priteisti apeliantei iš atsakovo ieškinio parengimo išlaidų atlyginimą, netinkamai vertino šio procesinio klausimo išsprendimui reikšmingus įrodymus ir atitinkamai neteisingai išsprendė įvardytą procesinį klausimą, todėl, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomai priteisti apeliantei iš atsakovo 181,50 Lt išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos medžiaga (b. l. 27) byloja, kad apeliantė, reikšdama skundą, sumokėjo į valstybės biudžetą 54 Lt žyminį mokestį. Kaip jau buvo nustatyta, apeliantė pareikštu skundu apeliavo tik į tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas procesinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, vadinasi, apeliantė, reikšdama skundą, apskritai neturėjo mokėti žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, konstatuotina esant pagrindą grąžinti apeliantei jos sumokėtą žyminį mokestį (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Apeliantė laimėjo šią apeliacinę bylą, vadinasi, ji įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), kita vertus, apeliantė nepareiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji šioje apeliacinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog apeliantė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių šioje apeliacinėje byloje, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, esant nurodytai aplinkybei, šioje apeliacinėje byloje nespręstinas įvardytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r ė:
pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„patenkinti ieškinį:
priteisti uždarajai akcinei bendrovei Bobutės paskola iš S. N. (S. N.) 566,75 Lt kreditą, 97,13 Lt kredito mokestį, 128,04 Lt palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 791,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei Bobutės paskola 54 Lt žyminį mokestį, 2014 m. kovo 14 d. sumokėtą į valstybės biudžetą (įrodymas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimo faktą, – 2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 03140949).
Teisėjas Vytautas Zelianka