L I E T U V O S R E S P U B L I K
O S V A R D U
2010 m. lapkričio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų
Irenos Ivanovienės, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant
Renatai Guruškinienei,
dalyvaujant
prokurorui Mariui Fokui,
nukentėjusiajam
S. J.,
civiliniam
ieškovui A. P.,
gynėjai
advokatei Lionei Musteikienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys
neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio
išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys
neskelbtini), deklaruojama
gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-02-01 pagal Lietuvos Respublikos BK 271
str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. su 300 Lt
turto vertės konfiskavimu, pritaikius BK 47(1) str., nuosprendžio
vykdymas atidėtas 1 m.; 2003-06-11 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi
veika perkvalifikuota iš BK 271 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. ir paskirta nauja
bausmė – 1 m. l. at; 2) 2003-06-27
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir paskirta
galutinė subendrinta bausmė – laisvės
atėmimas 1 m. 9 mėn., paleistas 2003-12-17 lygtinai prieš terminą 9 mėn., 28 d;
3) 2004-02-02 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 20
parų arešto ir subendrinus paskirta galutinė
bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn. 28 d.,
paleistas 2005-04-06, atlikus bausmę,; 4) 2005-04-15 pagal Lietuvos
Respublikos BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn.; 5) 2006-01-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir
paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.,
paleistas 2007-03-28, atlikus bausmę,; 6) 2009-10-09 pagal Lietuvos
Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 286 str. ir 290 str. paskirta galutinė subendrinta, bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 7) 2010-05-14 pagal Lietuvos
Respublikos BK 150 str. 3 d., 22 str. 149 str. 3 d., ir paskirta galutinė
bausmė – laisvės atėmimas 4 m.; 8) 2010-06-08 pagal Lietuvos Respublikos
BK138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1m. 6 mėn., teistumai neišnykę - kaltinamas
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė:
J. R. itin
žiauriai nužudė žmogų, t. y. 2009 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 00.00 val. A. J. priklausančiame
bute, adresu (duomenys neskelbtini),
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. J. stalčiumi,
rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 38–40 smūgių, iš kurių ne mažiau kaip
20–22 – į galvos sritį, o likusius – į įvairias
kūno vietas, tuo padarydamas A. J. muštines žaizdas
galvos plaukuotoje dalyje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus
kaktos dešinėje-momeninėje srityje, kairio paakio-skruosto srityje bei kairiame žande, poodines kraujosruvas
lūpose, kraujosruvas ir muštines žaizdas
lūpų gleivinėse, apatinio žandikaulio dešinio penkto danties nuskėlimą, poodinę
kraujosruvą ir muštinę žaizdą tarpuakio srityje-nosyje, nosies kaulų
lūžius, lydimus „akinių“ tipo poodinių kraujosruvų, poodines kraujosruvas kairės
ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje-smilkininėje srityje, odos
nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos bei poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje,
kraujosruvas smilkininiuose raumenyse ir daugines galvos minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas
kairio peties srityje, kairiame žaste, pilve, kairio klubo srityje ir
šlaunyse, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje
ir krūtinės ląstoje-pilve, dešiniųjų trečio, devinto-dvylikto šonkaulių ir
kairiųjų ketvirto-aštunto, penkto,
penkto-šešto, šešto-devinto ir devinto-dvylikto šonkaulių lūžius, poodines
kraujosruvas kairio žasto
viršutiniame-viduriniame trečdaliuose užpakaliniame paviršiuje, kairio riešo
sąnario srityje, krūtinės ląstos dešinėje, pilvo dešinėje, dešinėje klubinėje
srityje ir kelių sąnarių srityse, poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą ir
muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, kraujosruvas taukinėse ir plonžarnių
pasaituose, plonžarnės plyšimą, t. y. nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymus,
dėl ko nukentėjusysis A. J.
iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, dėl–ko nuo kūno sumušimo,
lydimo galvos sumušimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžių bei plonžarnių
plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais
galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų turinio patekimu į
pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku, A. J. 2009-12-07 apie
01 val. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu J. R. nužudė itin
žiauriai nukentėjusįjį A. J..
Kaltinamasis
J. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo mama N. R. apie 2-3 metus laiko gyveno kartu su A.
J. pastarajam priklausančiame bute (duomenys
neskelbtini). 2009 m. gruodžio mėnesį tame bute kartu su mama N. R. gėrė degtinę. A. J. buvo kitame
kambaryje. Iš pradžių A. J. su jais negėrė. Po to jis išėjo
į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Kai grįžo namo, A. J. buvo
kambaryje ir su mama gėrė alkoholį. Jis prisėdo prie jų, ir kartu visi trys
gėrė alkoholį. Begeriant A. J. pradėjo ant mamos šaukti,
kad ji pavogė jo dokumentus ir išnešė. Jis ištraukė iš spintos stalčius ir
suvertė juos ant žemės. Jis ieškojo dokumentų. Tiek mama, tiek A.
J. buvo gerokai išgėrę. Mama irgi ėmė ieškoti dokumentų, tada A. J. puolė ant mamos ir ją pastūmė. Tada J.
R. ranka sudavė A. J. smūgį į veidą, ir pastarasis
nukrito ant žemės. Kambario viduryje stovėjo nedidelis staliukas ir du
foteliai, ant žemės buvo sumesti iš spintos išimti stalčiai. A.
J. krito ant tų daiktų, iškraustytų ant žemės. J. R. gulinčiam
ant grindų A. J. spyrė kelis kartus į šonus, galvą. Kiek
kartų spyrė A. J., negali pasakyti, gal apie 5–10 kartų.
Mama tuo metu, kai sudavė, buvo jam už nugaros, o kai A. J. nukrito
ant žemės, ir jis jį spardė, atsisukęs mamos kambaryje nebematė. A. J. iš nosies bėgo kraujas, jo veidas buvo kruvinas. Po to
A. J. pakėlė nuo žemės ir pasodino ant fotelio. Paėmęs jam
už pažastų, nuvedė A. J. į jo kambarį. Norėjo jį paguldyti
į lovą, bet lova nebuvo paklota, todėl paguldė jį ant žemės ir apklojo. Kaltinamasis
A. J. pasakė: „Kai mama pareis, paklos lovą ir tada
atsigulsi į lovą“. Išėjo į balkoną parūkyti. Po to grįžo į kambarį, mamos
nebuvo, nuėjo pažiūrėti į virtuvę, ten jos irgi nebuvo. Jis paklausė A. J., ar negrįžo mama, jis sakė, kad ne. Tada jis paklausė,
kur mama gali būti. Jis jam pasakė, kad ji galėjo nueiti pas kaimynę, kuri
gyvena to paties namo šeštame aukšte. Buvo nuėjęs pas kaimynę ieškoti mamos.
Pirmą kartą nuėjęs pas kaimynę mamą rado. Kai buvo nuėjęs antrą kartą pas
kaimynus, niekas nedarė durų. Tada jis atsigulė į lovą ir užmigo. Negali
pasakyti tiksliai, kiek laiko miegojo, gal 1–1,5 val. Negirdėjo, kad kas nors
būtų vaikščiojęs po namus, nes miegojo. Negirdėjo nei kada mama grįžo į butą,
nei kada greitoji buvo atvažiavusi, tik iš bylos medžiagos suprato, kad
greitoji pagalba buvo atvažiavusi. A. J. rankomis sudavė
apie 5 smūgius, nors tiksliai nežino. Smūgiavo kumščiu A. J. į
galvos sritį. Jis negalėjo suduoti A. J. tiek smūgių,
kiek yra nurodę ekspertai. A. J. su stalčiais nedaužė.
Be dalinio
kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:
nukentėjusiojo
S. J. parodymais, kad A. J. buvo jo
brolis, jis gyveno bute (duomenys
neskelbtini). Su broliu kartu gyveno kaltinamojo motina, tačiau kiek
laiko su ja gyveno, pasakyti negali. Prieš mirtį brolis buvo sirgęs plaučių uždegimu.
Nuo gimimo brolio viena koja buvo traumuota, tačiau jis vaikščioti galėjo. Jis
38 metus dirbo gamykloje. Dėl plaučių tuberkuliozės jam buvo nustatytas
invalidumas. Brolis gerti pradėjo, kai nebereikėjo eiti į darbą, kai jam buvo
nustatytas invalidumas. Laidotuvėms gavo iš Sodros 4 brolio invalidumo
pensijas, viena invalidumo pensija – 900 litų ir dar gavo 1040 litų laidojimo
pašalpą. Tų pinigų pakako brolio laidotuvėms, iš viso už laidotuves sumokėjo
beveik 4000 Lt. 3000 Lt davė brolio žentas. Už tuos pinigus, kuriuos davė
brolio žentas, pastatė broliui paminklą. Dar yra pasilikę šiek tiek pinigų
brolio mirimo metinėms paminėti. Byloje civilinio ieškinio nereiškia;
liudytojos
N. R. parodymais, kad su A. J. jam
priklausančiame bute kartu gyveno apie 4 metus. A. J. sirgo,
gulėjo ligoninėje. Jam buvo nustatytas invalidumas dėl plaučių tuberkuliozės.
Kai jis sirgo, ji juo rūpinosi. A. J. pats vaikščiojo,
jam nuolatinės priežiūros nereikėjo. 2009-12-06 A. J. buvo
sveikas. Ji kartu su A. J. gėrė vyną ir jai paskambino
sūnus kaltinamasis J. R.. Jis paprašė jos išeiti į lauką.
Ji išėjo į lauką, susitikti su kaltinamuoju, kuris atrodė supykęs. Jai
paklausus, kodėl jis piktas, kaltinamasis pasakė, kad susipyko su A., ir ji
išvarė jį. Kaltinamasis sakė, kad nori išgerti. Ji jam pasakė, kad neturi
pinigų. Kaltinamasis jai davė 10 Lt, ir ji nupirko naminės degtinės butelį. Po
to su kaltinamuoju atėjo pas A. J. į butą. Jie dviese su
kaltinamuoju gėrė naminę degtinę, o A. J., kuris buvo
namuose, su jais negėrė. Su kaltinamuoju išgėrė pusę butelio naminės degtinės,
ir kaltinamasis paskambino A.. Kai jis su A. kalbėjosi, suprato, kad jie
pykstasi. Kaltinamasis buvo piktas, vaikščiojo po kambarį. Pakalbėjęs telefonu,
kaltinamasis pasakė, kad eina į lauką, paprašė neužrakinti durų, sakė, kad tuoj
grįš. Kai kaltinamasis išėjo, ji su A. J. išgėrė antrą
butelį vyno. Tada nuėjo miegoti. Po to atėjo A. J. draugas
B., kuris atsinešė 200 g naminės degtinės, ir jie trise tą degtinę gėrė. B.
išėjus, A. J. žiūrėjo televizorių, o ji nuėjo atsigulti.
Kadangi buvo girta, užmigo. Nežino, kiek valandų buvo, kai išgirdo, kad
kaltinamasis atėjo. Kadangi miegamojo durys buvo uždarytos, kaltinamasis
atidaręs duris jai liepė ateiti. Jai atėjus, kaltinamasis įpylė degtinės, ir ji
ją išgėrė. Kaltinamasis padėjo pistoletą ant stalo ir paklausė, ar A. J. neturi kažkokios spiralės. Ji jam atsakė, kad apie tai
paklaustų A. J.. Tada atėjo A. J.,
ir kaltinamasis jam įpylė į taurelę išgerti. A. J. pradėjo
spintos stalčiuose ieškoti spiralės. Ji buvo girta, ir dėl to A.
J. jai pasakė „prigėrei čiučela ir eik gult“. Tuo metu kaltinamasis paėmė
stalčių ir sudavė A. J. per galvą. Kaltinamasis sudavė A. J. už tai, kad jis pasakė: „Prigėrei, čiučela, ir eik
gult“. Kai kaltinamasis sudavė stalčiumi A. J. per galvą,
pamatė kraują ir išsigandusi išbėgo pas kaimynę N. į šeštą aukštą. Prašė jos
iškviesti greitąją pagalbą ir pasakė jai, kad kaltinamasis muša A.
J.. Kaimynė pasakė, kad nekvies, nes nežino telefono numerio ir nežino, ar
tikrai kaltinamasis muša A. J.. Ji sakė, kad atvažiuos
greitoji ir, jei nieko nebus, dar baudą skirs. Tada kaltinamasis atėjo pas
kaimynę ir liepė jai eiti namo. Einant prašė kaltinamojo, kad jis nemuštų A..
Kaltinamasis pasakė, kad jo nemuša. Kai parėjo namo, matė, kad A.
J. buvo su trumpikėmis ir marškiniais. Kai kaltinamasis pamatė A. J., pasakė: „Dar tu su mano triusikais vaikščioji“, ir
tada kaltinamasis pradėjo mušti A. J.. Kaltinamasis spardė
A. J.. Tada ji vėl išbėgo pas kaimynę, prašė kviesti
greitąją pagalbą, tačiau greitosios pagalbos niekas neiškvietė. Ji buvo
išsigandusi, nes tokių dalykų nebuvo mačiusi. Kaltinamasis vėl atėjo jos
ieškoti ir liepė eiti namo. Parėjusi pamatė daug kraujo. Kaltinamasis vėl spyrė
kojomis A. J.. Ji vėl pabėgo, tačiau kaltinamasis ją
pagavo už plaukų, įtempė ją į butą. Virtuvėje kaltinamasis mušė A.
J., spardė kojomis į galvą ir kūną, tačiau nematė, kad kaltinamasis būtų A. J. mušęs paėmęs kėdę ar kitokį baldą, girdėjo, kaip A. J. šaukė: „Nemušk manęs, nemušk“. Ji kaltinamojo prašė
nemušti A. J., tačiau kaltinamasis jos neklausė. Tada vėl
pabėgo iš buto. Ji buvo septintame aukšte, sėdėjo laiptinėje. Buvo nuėjusi pas
kaimynę, norėjo prašyti, kad iškviestų greitąją pagalbą, bet kaimynė nedarė
durų. Tada atsisėdo laiptinėje ir tyliai sėdėjo, bijojo net kosėti, kad
kaltinamasis neišgirstų. Laiptinėje sėdėjo apie valandą laiko, sušalo. Sėdėdama
laiptinėje negirdėjo, kad kažkas būtų varstęs A. J. buto
duris. Negirdėjo, kad kas būtų atėjęs pas A. J. į butą, ar
kas išėjęs. Jeigu būtų kas nors atėjęs į A. J. butą tuo
metu, kai sėdėjo laiptinėje, ji būtų girdėjusi Po to sugalvojo eiti namo
pažiūrėti kas ten vyksta. Atidariusi buto duris, pastebėjo, kad nėra
kaltinamojo batų, todėl pagalvojo, kad jis kur nors išėjo. Tada ji įėjo į
miegamąjį ir pamatė A. J. gulintį. Priėjo prie jo, klausė:
„A., ar tu gyvas esi“, tačiau jis jai nieko neatsakė. Tada ji vėl pas kaimynę
nubėgo, prašė iškviesti greitąją pagalbą, sakė, kad A. J. blogai.
Kaimynė pasakė, kad nežino telefono numerio ir pasakė, kad reikia nueiti pas
jos draugę į aštuntą aukštą. Jos nuėjo į aštuntą aukštą pas kaimynę, ir ji
iškvietė greitąją pagalbą. Grįžo namo laukti greitosios. Atidarė kambario duris
ir pamatė kaltinamąjį gulintį lovoje. Kadangi buvo daug kraujo, ji pasiėmusi
skudurą pabandė kraują pavalyti. Atvažiavo greitoji pagalba, apžiūrėjo A. J. ir pasakė, kad jis miręs. Nuo to momento, kai
kaltinamasis pradėjo mušti A. J. iki kol buvo iškviesta
greitoji pagalba, galėjo praeiti apie 2–3 valandos;
liudytojo B. M. parodymais, kad jis yra buvęs A. J. bendradarbis. 2009-12-06 buvo užėjęs pas A. J.. Jie su A. J. išgėrė 200 g
naminės degtinės ir jis išėjo. A. J. sveikata nebuvo
gera, jis sirgo plaučių tuberkulioze. Paskutiniu metu A. J. sunkiai
vaikščiojo. Jis eidavo iki parduotuvės, vaikščiodavo po kambarį. Jis nežino,
kas vyko pas A. J. namuose tą vakarą, kai išėjo namo. Tą
vakarą kaltinamojo nematė pas A. J. namuose;
liudytojos
A. R. (A.) parodymais, kad J. R. pažįsta
metus laiko, su juo yra susituokusi. 2009-12-06 buvo kartu su kaltinamuoju pas L. M. namuose. Su kaltinamuoju susipyko, ir jis išėjo. Po to
kaltinamasis norėjo vėl grįžti, tačiau ji to nenorėjo, be to, ir L. M. nerakino durų ir kaltinamojo neįleido. Ji jau gulėjo,
kai vėl atėjo kaltinamasis, atsisėdo ant lovos prie jos, klausė, ar ji ant jo pyksta.
Jai pasakius, kad nepyksta, kaltinamasis išėjo, o ji užmigo. Naktį, apie 1 val.
pabudusi, telefonu paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad pas jį yra
kriminalistai ir daro kratą. Jis pasakė, kad jį išsiveš policija. Nesuprato,
kas vyksta, ir paskambino telefonu N. R.. N. R. atsiliepė ir šaukė, kad kažkas kažką užmušė ir numetė
ragelį. Ji atėjo pas N. R. ir einant prie namo matė
išvežant lavoną. Nuėjusi į butą, pamatė, kad N. R. sėdėjo
ant fotelio ir šaukė: „Užmušė, užmušė“. N. R. sakė, kad
buvo atėjęs kažkoks „pijokėlis“, su juo išgėrė ir jis išėjo. Ji N. R. paklausė, gal tas vyras atėjęs užmušė, tačiau ji sakė,
kad ne;
2009-12-07
įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 14–32 b. l.), iš kurio matyti, kad
įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėjus įvykio vietą matyti, kur buvo rastas A. J. lavonas
su smurto žymėmis ir kas paimta, t. y. du
skudurai, pora sportinių batelių, staltiesė su rudos spalvos dėmėmis
panašiomis į kraują ir sulaužytas stalčius su rudos spalvos dėmėmis panašiomis
į kraują;
MRU TMI Telšių poskyrio
specialisto išvada (1
t., 34–37 b. l.) Nr. M 183/09(07), kurioje nurodyta, kad A. J. mirė nuo kūno
sumušimo, lydimo galvos sumušimo, dauginių abipusių šonkaulių lūžių bei
plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir
minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų
turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku. Mirtis įvyko 2–3 d. iki
lavono teismo medicininio tyrimo, t. y. 2009-12-05 09.00 val. - 12-07 09.00 val.
Į tai nurodo lavoninių reiškinių pobūdis (stiprus lavoninis raumenų sustingimas, lavondėmės imbibicijos stadijoje,
puvimo žymių nebuvimas). Kadangi kūnas po mirties buvo laikytas
šaldytuve, patikslinti mirties laiko nėra galimybių, nes neužtenka medicininių duomenų. Pil. A. J. lavone
be senų randų dilbiuose, kelių sąnarių srityse ir dešinės čiurnos sąnario
jotyje, be pomirtinio krūtinkaulio lūžio (nėra aplinkinių kraujosruvų
minkštuosiuose audiniuose), be kairės plaštakos antro piršto kultės, be
poodinių kraujosruvų blauzdose, padarytų kietais bukais daiktais, turinčiais
ribotus plokščius paviršiaus plotus, 3-5 d. iki mirties, tai nurodo jų spalva,
ir įtakos pastarajai neturėjusių (tokie sužalojimai gyviems asmenims atitinka
nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdoma trumpiau nei 10
d.), be dešinės blauzdos raumenų atrofijos, rasti šie sužalojimai: sužalojimai
galvoje padaryti kietais bukais ir kietais bukabriauniais daiktais, iš viso ne
mažiau kaip 20–22 smūgių, iš jų ne mažiau kaip 6 –bukabriauniais daiktais
kelios–keliasdešimt minučių iki mirties, tai nurodo odos nubrozdinimų bei
žaizdų požymiai, poodinių kraujosruvų ir kraujosruvų spalva. Poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairiame
žaste, pilve, kairio klubo srityje ir šlaunyse padarytos kietais bukais
daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, iš viso ne mažiau
kaip septynių smūgių analogišku laiku, tai nurodo jų spalva. Poodinės
kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinės
ląstos kairėje ir krūtinės ląstoje-pilve, dešiniųjų trečio, devinto-dvylikto,
kairiųjų ketvirto-aštunto, penkto,
penkto-šešto, šešto-devinto ir devinto-dvylikto šonkaulių lūžiai padaryta
analogiškais daiktais nemažiau kaip septynių trauminių faktorių poveikiu
(įspiriant ar net ir užšokant ant krūtinės ląstos) analogišku laiku, tai nurodo
poodinių kraujosruvų ir kraujosruvų spalva bei odos nubrozdinimų pobūdis ir sužalojimų išsidėstymas. Poodinės kraujosruvos
kairio žasto viršutiniame-viduriniame trečdaliuose užpakaliniame
paviršiuje, kairio riešo sąnario srityje, krūtinės ląstos dešinėje, pilvo
dešinėje, dešinėje klubinėje srityje ir kelių sąnarių srityse padarytos analogiškais
daiktais, galbūt ir pirštais, ne mažiau kaip dešimt trauminių faktorių poveikiu,
tam neprieštarauja jų matavimai ir forma,
analogišku laiku, tai nurodo pastarųjų spalva. Poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda dešinėje
plaštakoje padaryta analogiškais daiktais analogišku laiku, tai nurodo
poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimai ir žaizdos požymiai. Šie sužalojimai
galėjo gautis dengiantis, ginantis ar net ir suduodant smūgį (ius) kitam
asmeniui. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, dilbiuose, krūtinės ląstos
užpakalinėje sienoje, pilve, kairio klubo srityje, šlaunyse ir kairio kelio
sąnario srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos juosmenyje ir kryžmens srityje padaryta analogiškas
daiktais analogišku laiku, tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva bei
odos nubrozdinimų požymiai, ir galėjo gautis tempiant, velkant kūną kietu bukų daiktų ar ir pagrindo paviršiumi.
Kraujosruvos taukinėse ir plonžarnių pasaituose, plonžarnės plyšimas
padaryta kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą plokštų paviršiaus plotą,
nepalikusiais individualių požymių, analoginiu laiku, į tai nurodo kraujosruvų
spalva, esant paslankiai pilvo sienai, galimai stovint ar ir gulint, ne mažiau
kaip trijų trauminių faktorių poveikiu. Plonžarnių plyšimas, sunkaus laipsnio
šokas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulių lūžiai, dėl kurių galėjo
išsivystyti trauminis šokas, atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju
kategoriškai atriboti, nuo kurių sužalojimų
išsivystė trauminis šokas, nėra galimybių, nes nepakanka medicininių duomenų. Kiti (be senų) lavone rasti sužalojimai,
izoliuotai ar net ir kartu paėmus, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes
dėl jų sveikata sutrikdoma trumpiau nei 10 d. Prieš mirtį A.
J. vartojo alkoholinius gėrimus, nes lavono kraujyje rasta 2,01 prom. etilo
alkoholio. Mirties metu tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.
Dėl J. R. veikos kvalifikavimo.
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą
pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir
padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo
mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra
būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių
atsiradimą.
Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo J. R., liudytojos N. R. parodymais,
įvykio vietos apžiūros ir daiktų paėmimo protokolu, specialisto išvada –
nustatyta, kad 2009
m. gruodžio 6 d. nuo 22:00 iki 00:00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis J.
R., jo motina N. R. ir nukentėjusysis A. J. girtavo. Tarp kaltinamojo J. R. ir
nukentėjusiojo A. J. kilo konfliktas, kai nukentėjusysis A. J. necenzūriniais žodžiais išvadino ir pastūmė
kaltinamojo J. R. mamą N. R.. Dėl
to supykęs kaltinamasis J. R. spintos stalčiumi (kaip
parodo liudytoja N. R.) smogė nukentėjusiajam A. J., kuris nuo smūgio nukrito ant grindų. Nukritus nukentėjusiajam
A. J. ant žemės, kaltinamasis J. R. rankomis
ir kojomis sudavė daug smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Liudytojai N. R. išbėgus pas kaimynę ieškoti pagalbos, kaltinamasis J. R., suradęs mamą, liepė eiti į namus. Grįžęs kaltinamasis
nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir
liudytoja N. R. išsigandusi bėgo iš buto. Kaltinamasis J. R., pagriebęs ją už plaukų, įtempė į butą. Bute
virtuvėje, kaip parodė liudytoja N. R., kaltinamasis J. R. nukentėjusįjį A. J. žiauriai mušė
rankomis, spardė kojomis. Liudytoja N. R., išsigandusi matomo smurto, iš buto išbėgo ir daugiau
kaip valandą laiko buvo namo laiptinėje. Įvykio vietos apžiūros protokole (1
t., 14–32 b. l.) nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą bute buvo rasta daug
dėmių, panašių į kraują, nukentėjusysis A. J. gulėjo
užklotas miegamajame kambaryje, jo kūnas buvo kruvinas, matėsi didelės
kraujosruvos, buto koridoriuje matės kūno tempimo pėdsakai, nukentėjusiojo A. J. rūbai buvo susikėlę, kas yra būdinga kūną tempiant. MRU TMI Telšių poskyrio specialisto išvadoje (1 t., 34–37 b. l.). Nr. M 183/09(07), nurodyta, kad A. J. mirė nuo kūno
sumušimo, lydimo galvos sumušimo, dauginių abipusių šonkaulių lūžių bei
plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju ir
minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų
turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminiu šoku.
Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis
apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad
tarp kaltinamojo J. R. padarytos veikos ir padarinių
(nukentėjusiojo A. J. mirties) yra priežastinis ryšys, t.
y. nukentėjusiojo A. J. mirtis – tiesioginis kaltinamojo J. R. veikos rezultatas: kaltinamasis
J. R. 2009 m. gruodžio
6 d., laikotarpiu nuo 22:00 iki 00:00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu suduodamas spintos stalčiumi,
smūgiuodamas rankomis ir kojomis A. J. į įvairias kūno
vietas, tyčia jį nužudė.
Kolegija atmeta kaltinamojo J. R. parodymus, kad jis negalėjo A. J. suduoti
tiek smūgių, kiek nurodyta specialisto išvadoje. Kaltinamasis J.
R. prieš ateidamas į nukentėjusiojo A. J. butą, buvo
susipykęs su savo drauge, susinervinęs, buvo girtas, prieš nukentėjusįjį smurtą
pradėjo naudoti supykęs ant nukentėjusiojo už pastarojo netinkamą elgesį su
kaltinamojo J. R. mama, smurtą naudojo labai ilgą laiką.
Kaltinamasis J. R. sunkiai save kontroliavo, smurtą prieš
nukentėjusįjį naudojo be preteksto, pasak liudytojos N. R. pamatęs,
kad nukentėjusysis apsivilkęs lyg jo apatines kelnaites. Liudytoja N. R. parodė, kad ji tris kartus matė kaip kaltinamasis
suduodamas spintos stalčiumi, nukentėjusiajam į galvą, ir smūgiuodamas rankomis
ir kojomis nukentėjusiajam A. J. į galvą ir kitas kūno
vietas, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo smurtą. Visa tai leidžia konstatuoti,
kad kaltinamasis J. R. sudavė tiek smūgių nukentėjusiajam
A. J., kiek nurodyta specialisto išvadoje. Pats
kaltinamasis J. R. neneigia, jog smūgiuodamas kojomis ir
rankomis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., tačiau
negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, nesutinka dėl jų skaičiaus, nurodyto
specialisto išvadoje.
Kolegija taip pat atmeta
kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kas nors kitas, kai
jis miegojo, nuvedęs nukentėjusįjį į kambarį, paguldęs ir užklojęs. Liudytoja N. R. parodė, kad išsigandusi kaltinamojo naudoto smurto
prieš nukentėjusįjį A. J. išbėgdavo iš buto, tačiau
kaltinamasis ją parsivesdavo į butą ir toliau naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį
A. J.. Savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų
patikrinimo vietoje metu (1 t., 55–59 b. l.). Iš buto išbėgdavo trumpam, bet
kaltinamasis ją greitai parsivesdavo į butą, tai iš dalies patvirtino
ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. N. ir V. G. (1 t., 62–64 b. l.), kurios dėl amžiaus ir sveikatos
būklės negalėjo atvykti į teismo posėdį, todėl jų parodymai teisme buvo
pagarsinti (BPK 276 str. 4 d.). Liudytoja N. R. parodė,
kad ji apie valandą laiko buvo laiptinėje ir negirdėjo, kad į butą kas nors
būtų užėjęs ar kas nors iš buto būtų išėjęs. Įvykio vietos apžiūros metu buvo
patvirtinta, kad nukentėjusysis A. J. kambaryje gulėjo
ant grindų užklotas antklode, o tai patvirtina kaltinamojo R.
R. parodymus, kad jis kaltinamąjį paguldė miegamajame ir užklojo, ir niekas
iš pašalinių asmenų nebuvo užėjęs ir naudojęs prieš nukentėjusįjį A. J. smurtą.
Byloje nenustatyta, kad
nukentėjusysis A. J. iki įvykio būtų susižeidęs ar
skundęsis kokias nors skausmais. Tą patvirtino ir pats kaltinamasis J. R., liudytojai N. R., B. M..
Išdėstytų duomenų visumos
pagrindu kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visiškai
įrodyta, jog visus rastus A. J. kūne padarytus
sužalojimus padarė kaltinamasis J. R..
Kolegija sutinka su kaltinamojo J.
R. argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti A. J.,
nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo
asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis
J. R. daug kartų smogdamas rankomis ir kojomis į gyvybei
pavojingas vietas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė,
kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai
leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine
tyčia (BK 15 str. 3 d.).
Teismų praktikoje laikomasi
nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2
dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių
savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip
vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti
dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant
ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų
psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia
pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias
aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2
punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja
pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės bylos Nr.
2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant asmenį
kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios
su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar
kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką
nukentėjusiojo būklę (kasacinė byla Nr. 2K-77/2010).
O šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. buvo neįgalus (1 t., 86 b. l.), tačiau jam nebuvo
reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, jis vaikščiojo, galėjo pilnai savimi
pasirūpinti. Konflikto vakarą nukentėjusysis A. J. su
kaltinamuoju J. R. bendravo, kartu gėrė alkoholį.
Kaltinamasis J. R. anksčiau su nukentėjusiuoju A. J. mažai bendravo, nežinojo apie jo ligas ir nors
nukentėjusysis šlubavo, bet tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad
kaltinamasis J. R. suvokė, jog nukentėjusysis dėl savo
ligos yra bejėgiškos būklės, t. y. negali priešintis, išvengti pavojaus.
Konfliktas tarp kaltinamojo J. R. ir nukentėjusiojo A. J. kilo pastarajam išplūdus ir pastūmus kaltinamojo
motiną. Nukentėjusiojo A. J. kraujyje buvo rasta 2,01
promilės etilo alkoholio ir tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Dėl tokio
girtumo laipsnio nukentėjusysis buvo sąmoningas, ieškojo spintos stalčiuose
kaltinamajam reikalingų daiktų, bendravo su kaltinamuoju J.
R. ir liudytoja N. R., su kuria konfliktavo.
Liudytoja N. R. parodė, kad girdėjo kaip nukentėjusysis A. J. prašė kaltinamojo J. R. jo
nemušti, o visa tai rodo, kad nukentėjusysis A. J. nebuvo
stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Remiantis išdėstytu, kolegija mano, kad
neįrodyta, jog kaltinamasis suvokė, kad nusikalstamą veiką padarė prieš
bejėgiškos būklės žmogų, todėl iš kaltinimo šalintinas kaltinamojo veiką
kvalifikuojantis požymis, kad J. R. nužudė nukentėjusįjį A. J. bejėgiškos būklės.
Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo.
Nužudymas, padarytas kaip itin žiauriai, yra tada, kai
gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais
nuodais, deginant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant
nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko
nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą
skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004
m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus
gyvybei bylose“ 13, 17 punktai).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. nukentėjusįjį A. J. su
pertraukomis mušė bei spardė daugiau kaip valandą laiko. Liudytoja N. R. parodė, kad kaltinamasis J. R.,
nekreipdamas dėmesio į jos prašymus nebemušti nukentėjusiojo, tris kartus mušė
ir spardė nukentėjusįjį A. J.. Nukentėjusįjį A. J. kaltinamasis mušė ir spardė net gulintį ant grindų.
Liudytojai N. R. nebegalėjus matyti, kaip kaltinamasis
muša ir spardo nukentėjusįjį ir išbėgus iš buto, kaltinamasis ją parsivesdavo
atgal į butą ir vėl nukentėjusįjį mušdavo bei spardydavo. Šios aplinkybės rodo,
kad kaltinamasis J. R. veikdamas tyčia, intensyviai ir
ilgai vartodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu,
suprato pavojingą daromos veikos pobūdį, jos akivaizdų pavojų sveikatai ar
gyvybei.
MRU
TMI Telšių poskyrio specialisto išvadoje (1 t., 34–37 b. l.). Nr. M
183/09(07) nurodyta, kad
A. J. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo galvos sumušimo,
dauginių abipusių šonkaulių lūžių bei plonžarnių plyšimo, besikomplikavusių
kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų
dangalais, nedideliu pakraujavimu ir žarnų turinio patekimu į pilvaplėvės
ertmę, potrauminiu šoku, t. y. A. J. mirė nuo padarytų
sužalojimų visumos.
Dėl BK 27 straipsnio 2
dalies 2 punkto nuostatų taikymo.
Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2
punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo gali
būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas,
padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį
nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę,
nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį
ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27
straipsnio 3 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. R. tyčinį labai sunkų
nusikaltimą – nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) padarė
būdamas teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (Telšių rajono
apylinkės teismo nuosprendžiais: 2003-06-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 284
str. 1 d.; 180 str. 1 d.; 2005-04-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1
d.; 2006-01-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.; 2009-10-09 pagal
Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 286 str., 290 str.), t. y. būdamas
recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kolegija neima domėn kaltinamojo J. R. nusikalstamų veikų padarytų esant jam nepilnamečiu ir
baudžiamojo nusižengimo.
Iki tyčinio labai sunkaus
nusikaltimo padarymo kaltinamasis J. R. buvo padaręs
nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas 2010-05-14 ir 2010-06-08 Telšių
rajono apylinkės teismo nuosprendžiais.
Kolegija, pripažindama J. R. pavojingu recidyvistu, konstatuoja, kad jis tyčinį
labai sunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius
nusikaltimus, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad J. R. nedirba,
nusikalstamas veikas daro sistemingai, prieš asmenis ir jų turtą, o tai rodo
didelį jo pavojingumą visuomenei, nenorą pasitaisyti ir persiauklėti, todėl
kaltinamasis pripažintinas pavojingu recidyvistu.
Bausmės skyrimas.
BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo
elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas
toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti
nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai
pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į
kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks
nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti
nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki,
kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį, arba iš viso
nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks
elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį.
Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos
padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens
elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką
prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės
normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susiję su smurtu arba
kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Iš šiame nuosprendyje aukščiau aptartų kaltinamojo J. R., liudytojos N. R. parodymų
matyti, kad nukentėjusiojo A. J. liudytojai – kaltinamojo
J. R. mamai - N. R. pasakyti įžeidžiantys
necenzūriniai žodžiai, jo pavartotas smurtas prieš ją buvo pavojingi veiksmai,
prieštaraujantys moralei ir elementarioms elgesio taisyklėms. Todėl, kolegijos
nuomone, šiuo atveju nukentėjusysis suprato, jog jis plūsdamas liudytoją bei
smurtaudamas prieš ją, sukels kaltinamojo J. R. neigiamą
reakciją ir taip paskatins jo nusikalstamą veiką prieš jį, nes kaltinamasis J. R. atėjęs pas mamą buvo susinervinęs, susipykęs su savo
drauge ir jam reikėjo tik nedidelio preteksto susikaupusiam pykčiui išlieti.
Todėl kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad
nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo
asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nukentėjusysis A. J. savo neteisėtais veiksmais – įžeidžiančiu elgesiu prieš
kaltinamojo J. R. motiną išprovokavo konfliktą. Kaltinamojo J. R. atsakomybę
sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir
ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1
dalies 9 punktas).
Baudžiamojo kodekso
41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis
nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį,
atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas
veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas,
visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą
veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo
tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta,
tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo
principų.
Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam J. R., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo
pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į
padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo
asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas
atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo
priskiriamas prie labai sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus
padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimą,
kaltinamasis anksčiau teistas,
galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruotas, nedirbantis, neturintis legalaus
pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į
netinkamą nukentėjusiojo A. J. elgesį: konfliktavo su
moterimi, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei
faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam J. R. skirtina
laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Kaltinamajam J. R. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir
sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos
ribose.
Dėl Baudžiamojo
kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 9 dalies taikymo.
BK
63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama
bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki
nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko
bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal
pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar
kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos
nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies
2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar
kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų
yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus
nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms
kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai
bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-493/2005).
2010 m. birželio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu J. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.
Nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d. priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų
(BK 11 straipsnio 3 dalis). Šis nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą
nuo nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl taikytinas
BK 63 straipsnio 2 dalis ir 5 dalies 2 punktas.
2010 m. gegužės 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal
BK 22 str. ir 149 str. 3 d. (du epizodai); 150 str. 3 d. (du epizodai). Taikant
BK 63 str. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn. Taikant BK 63
str. 9 d. nuosprendžiu bei 2009-10-09 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės
subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė J. R. buvo
paskirta terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK
66 str., į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką J. R. įskaičiuotas
laikas, išbūtas sulaikyme dvi paros (2008-12-11 iki 2008-12-12 ir kardomajame
kalinime nuo 2008-12-12 iki 2009-08-07). Bausmė skaičiuota nuo nuosprendžio
paskelbimo dienos t. y. 2010-05-14. Nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su
naujai paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, nes nors nuosprendžiu nustatyta,
kad kaltinamasis J. R. padarė sunkius nusikaltimus, o
naujai nustatytomis aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis J.
R. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau padarytos nusikalstamos veikos – pasikėsinimas
išžaginti nepilnametį asmenį bei nepilnamečio seksualinis prievartavimas ir
tyčinis nužudymas labai nesiskiria, jos priskiriamos skirtingoms, tačiau
gretimoms kategorijoms. Jos nukreiptos prieš neliečiamą teisę į asmens
seksualinę ir sveikatos bei gyvybės teisės neliečiamumą. Kolegijos nuomone
nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinimo dalinio sudėjimo būdu.
Taip pat turi būti įskaitytas bausmės atlikimo laikas paskirtas ankstesniu
nuosprendžiu.
Dėl A. P. civilinio
ieškinio
Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti
bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135
straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad procesiniame
dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir
įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4
punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų
procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys
ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal
BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas
yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos
(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs,
jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško
jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo teismui turi pateikti duomenis,
patvirtinančius turtinės žalos dydį. A. P. pareikštas
civilinis ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų
reikalavimų, nes jame tik nurodyta, kad reiškia 4000 Lt ieškinį turtinei žalai
atlyginti (1 t., 82 b. l.), nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant
bylą teismo posėdyje civiliniam ieškovui buvo nustatytas terminas iki sekančio
teismo posėdžio, ieškinio trūkumams pašalinti, pateikti įrodymus,
patvirtinančius turtinės žalos dydį. Per nurodytą terminą civilinis ieškovas
nurodytų trūkumų nepašalino, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK
296 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 3 dalis).
Dėl daiktinių įrodymų.
Telšių AVPK saugomi daiktiniai įrodymai: du
skudurai; staltiesė; sulaužytas stalčius;
du popieriniai vokai su nuopjovomis paimti apžiūrint sulaužytą stalčių –
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; pora sportinių batelių; J. R. kelnės ir
megztinis-striukė – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nuteistajam J. R.; pistoletas Nr. 7-024557 BLOW M.06 – nuosprendžiui
įsiteisėjus perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str.,
303 str., 307 str., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
J. R. pripažinti
kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo
bausmę 13 (trylikai) metų.
Taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9
dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010 m. birželio 8 d.
nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir
subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.
Taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4
dalį, 9 dalį, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies
pridėti 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. prie
griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę
paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti 2010 m. rugsėjo 22
d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2
dalies 2 punktu J. R. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Bausmę
paskirti atlikti pataisos namuose
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo
nuosprendžio paskelbimo – 2010 m. lapkričio 4 d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme
ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 7 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y.
2010 m. lapkričio 4 d.
A. P. civilinį
ieškinį palikti nenagrinėtu.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Panaikinti iš kaltinimo
kaltinamojo veiką kvalifikuojantį požymį, kad J. R. nužudė
nukentėjusįjį A. J. bejėgiškos būklės.
Daiktinius įrodymus – Telšių AVPK saugomus daiktinius
įrodymus: du skudurus; staltiesę;
sulaužytas stalčius; du popierinius vokus su nuopjovomis paimtus apžiūrint
sulaužytą stalčių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; porą sportinių batelių; J. R. kelnes
ir megztinį, striukę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam J. R.; pistoletą Nr. 7-024557 BLOW M.06 – nuosprendžiui
įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam nuo
nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos
Apeliaciniam teismui per šį teismą.
Kolegijos
pirmininkas Zigmas
Kavaliauskas
Teisėjai
Irena Ivanovienė
Vidmantas Mylė