Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-453/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64857-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam R. G. ir jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

vertėjai Žanai Tadorovskajai,

ekspertui Ą. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.41 val., tiksliai nenustatytu laiku, bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame Z. J. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarp jo ir A. S. kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ant lovos sėdinčiam A. S. į kairį šoną, po ko tyčia pargriovė A. S. ant grindų bei sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Ne mažiau kaip 9 smūgiais A. S. padarė minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, sprande, nugaroje, abiejose krūtinės ląstos pusėse su abipusiais šonkaulių lūžiais, pilvo sumušimą su kraujosruva dešiniame tiesiajame pilvo raumenyje bei plonžarnės pasaito plyšimus, paviršinę muštinę odos žaizdelę kaktoje ir odos nubrozdinimus nosyje, po ko dėl patirtos politraumos – daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų, išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę A. S. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. S. , po ko, nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nutempė A. S. kūną į A. S. gyvenamą kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tame pačiame bendrabutyje ir ten jį paliko.

2.       A. B. nuteistas už tai, kad jis, matydamas kaip R. G. 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 18.41 val., tiksliai nenustatytu laiku, bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė daugybę smūgių A. S. , dėl ko įvykio vietoje A. S. mirė, taip pat iš R. G. sužinojęs, kad A. S. mirė, ir kad jį mirusį R. G. nutempė į nužudytojo kambarį, tai yra A. B. supratęs, kad A. S. yra nužudytas, be svarbios priežasties, nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.       Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. G. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.1.                      Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašyti kito nuteistojo A. B. , nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tačiau padarytos neteisingos išvados, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė grindžiama išimtinai tik A. B. parodymais ir specialisto išvadomis, kad ant apelianto ir A. S. rūbų rasti bendri mikrodalelių pluoštai.

3.2.                      Nuteistasis teigia, kad baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, jog A. S. buvo nužudytas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tiriamą nusikalstamą veiką padarė apeliantas. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistojo A. B. parodymais, motyvuodamas tuo, kad šio asmens parodymai dėl tiriamo įvykio aplinkybių, viso proceso metu buvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas apelianto parodymus vertino kaip nenuoseklius ir juos atmetė kaip nepatikimus, motyvuodamas tuo, kad apeliantas dėl girtumo mažai ką prisiminė. Apeliantas teigia, jog neaišku kodėl pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, kadangi nuteistasis A. B. pats nurodė, kad prieš tiriamą įvykį kelias savaites vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis prisiminė visas tiriamo įvykio aplinkybes. Juo labiau, kad A. B. duodamas parodymus, prisiminė tik tas aplinkybes, kurios jam palankios, o į klausimus, kurie jam nepalankūs atsakė, jog dėl girtumo neprisimena. Apeliantas teigia, kad A. B. jį apkalba, siekdamas pats išvengti atsakomybės, nes konfliktas prasidėjo tarp A. B. ir A. S. , kai šis pradėjo įžeidinėti A. B. ir jie susimušė. Apeliantas nurodo, kad jis tik norėdamas juos išskirti A. S. sudavė į veidą ir šoną. Po jo smūgių konfliktas baigėsi ir visi trys toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Apeliantas nurodo, kad jis užmigo, o A. B. ir A. S. toliau gėrė. Kas tarp jų vyko, apeliantui užmigus ir kaip A. S. išėjo iš A. B. kambario, jis nežino. Tai, kad A. B. ir A. S. tarpusavyje susimušė, patvirtina ir įvykio vietoje rasti dviejų asmenų kraujo pėdsakai ant stalo, ant grindų, ant A. B. šlepetės ir ant slenksčio. 2018 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad vieno iš asmenų biologiniai pėdsakai, sutampa su A. B. genotipu.

3.3.                      Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog ant jo rūbų ir A. S. rūbų rasti bendri mikrodalelių pluoštai patvirtina, kad apeliantas kontaktavo su nukentėjusiuoju, ir kad tai patvirtina A. B. parodymus, jog apeliantas mirusiajam sudavė smūgius alkūne į krūtinę. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ant A. B. ir A. S. rūbų nerasta bendrų mikrodalelių pluoštų, ir kad tai patvirtina, jog jie tarpusavyje nekontaktavo. Nuteistasis teigia, kad pirmiau aptartos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja baudžiamojoje byloje pateiktai 2018 m. kovo 16 d. specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad ant A. B. šlepetės rastas pluoštas vienodas su A. S. sportinių kelnių atitinkamais pluoštais. Pasak apelianto, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad A. B. ir A. S. tarpusavyje nekontaktavo.

3.4.                      Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog A. S. išėjęs iš A. B. kambario galėjo būti sumuštas ir kitų asmenų, nes tikslus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laikas nenustatytas. Pasak nuteistojo, būtina įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. S. charakterizuoja kaip priekabų ir agresyvų asmenį. 

3.5.                      Nuteistasis aptardamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo teigia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Pagal formuojamą teismų praktiką draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012). Nuteistasis taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tinkamai nevertino, priimtas apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu paremtas spėlionėmis ir abejonėmis. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas Adolfas Remeikis prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

6.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė A. S. . Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis tik prielaidomis ir spėjimais. Kaltė grindžiama vien baudžiamosios bylos baigtimi suinteresuoto A. B. parodymais bei specialistų išvadose nustatytomis aplinkybėmis, kad ant apelianto ir A. S. rūbų rasti bendri mikrodalelių pluoštai. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

6.1.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą dėl R. G. kaltės tyčia nužudžius A. S. . Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

7.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d., apie 21.27 val., Kalniečių g. 126A-209, Kaune, buvo rastas A. S. lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad bute Nr. 209, ant grindų prie pat durų guli vyriškos lyties lavonas. Ant lavono nosies ir kairiojo smilkinio matomos raudono skysčio dėmės (t. 1, b. l. 1, 11–17). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. M 1188/2017(02) ir pM 21-M1188/2017(02) konstatuota, kad A. S. mirė nuo patirtos politraumos – daugybinių sumušimų, šonkaulių lūžių, plonosios žarnos pasaito plyšimų išsivysčius ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę (t. 2, b. l. 6–11, 17–19).

8.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiriamo įvykio vakarą A. B. kambaryje girtavo A. B. , R. G. ir A. S. . Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis R. G. pirminių ir vėlesnių apklausų metu skirtingai nurodė tiriamo įvykio vakaro aplinkybes dėl suduotų smūgių skaičiaus, savo ir nužudytojo vaidmens tiriamo įvykio metu, vis pateikdamas naujas įvykio versijas ir detales. Nuteistasis R. G. 2017 m. gruodžio 15 d., nuo 9.46 val. iki 10.59 val. (dalyvaujant gynėjui ir nuteistajam nurodžius, kad jis moka lietuvių kalbą) vykusios apklausos metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 10 d. jam, A. B. ir kaimynui A. S. girtaujant A. B. kambaryje, pastarasis ir A. S. susipyko, nes šis A. B. išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada A. B. kaimynui ranka trenkė į veidą. Kur tiksliai pataikė, nematė. Po to jis, tai yra R. G. , atsistojo ir kumščiu du kartus sudavė kaimynui į pilvą. Vėliau jie visi toliau girtavo ir jis užmigo. Pabudo tik tada kai jam paskambino iš darbo. 2017 m. gruodžio 10 ir 11 dienų įvykių neprisimena, nes buvo labai girtas. Neprisimena, kad spardė A. S. ir, kad jį tempė į kitą kambarį. Taip pat neprisimena kada pas A. B. atnešė elektrošoką. Jį laikydavo savo automobilyje. Elektrošoku jis tik palietė A. S. pilvą (t. 3, b. l. 78–80). Nuteistasis R. G. 2017 m. gruodžio 15 d., nuo 14.00 val. iki 15.35 val. teisme sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą kaltę pripažino ir parodė, kad A. S. sudavė smūgius, tačiau kiek sudavė smūgių neskaičiavo. Smūgius sudavė taip pat ir A. B. . Jis dėl girtumo neprisimena ar A. S. nutempė į kitą kambarį (t. 3, b. l. 115–116). Vėlesnių apklausų metu (2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d.) ir pirmosios instancijos teisme, skirtingai nei pirmos apklausos metu bei sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą teigė, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau nelabai gerai. Taip pat nurodė, kad pirminius parodymus jis davė būdamas neblaivus ir duodamas parodymus su viskuo sutiko ką jam kalbėjo tyrėjas. Jis A. S. nežudė. A. B. sudavė 2 ar 3 smūgius į galvą. O A. S. trenkė A. B. atgal. Po to A. S. dar mojavo rankomis ir jis gindamasis du kartus A. S. trenkė kumščiu į kairį šoną. Jis su savimi visada nešiodavosi elektrošoką. A. B. žinodamas, kad jis turi elektrošoką, paprašė jį jam paduoti. Tada A. B. elektrošoku nukrėtė A. S. . Paėmęs elektrošoką iš A. B. jis taip pat juo nukrėtė A. S. . A. B. meluoja, kad jis spardė A. S. (t. 3, b. l. 84–85, 102–103; t. 4, b. l. 82–83). Iš pirmiau aptartų nuteistojo R. G. parodymų matyti, kad nuteistojo R. G. parodymai apie esmines bylos aplinkybes (dėl tiriamo įvykio aplinkybių, dėl A. S. suduotų smūgių skaičiaus, dėl elektrošoko paėmimo aplinkybių,) yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegijos manymu, toks parodymų kaitaliojimas parodo nuteistojo R. G. nenuoširdumą ir nenuoseklumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo R. G. parodymus, neigiant padarius nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino nepatikimais ir atmetė kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pirmiau aptartų nuteistojo R. G. parodymų, nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

8.1.                      Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad pirminius parodymus jis davė būdamas neblaivus. Kaip matyti, nuteistasis R. G. buvo sulaikytas 2017 m. gruodžio 14 d. 9.45 val. (t. 3, b. l. 107). Iš tiesų baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d. 10.17 val. R. G. buvo nustatytas 1,17 prom. girtumas (t. 3, b. l. 159), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirma nuteistojo apklausa vyko praėjus parai nuo jo sulaikymo, tai yra 2017 m. gruodžio 15 d., nuo 9.46 val. ir per tiek laiko sulaikytasis negalėjo neišsiblaivyti (t. 3, b. l. 78–80). Taip pat tą pačią dieną, nuteistasis buvo pristatytas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą dalyvavo nuteistojo gynėjas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą dėl tiriamo įvykio aplinkybių taip pat pasisakė ir nuteistasis. Taigi, teismo posėdžio metu nei nuteistojo gynėjui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui nekilo abejonių dėl nuteistojo R. G. blaivumo ar jo tinkamo aplinkos suvokimo bei jo sugebėjimo duoti tinkamus parodymus teisme (t. 2, b. l. 115–116).

9.       Tuo tarpu A. B. iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. S. tiriamo įvykio vakarą jis nelietė. A. B. parodė, kad dėl A. S. pasakytų necenzūrinių žodžių tarp A. S. ir R. G. kilo konfliktas. Po to R. G. kumščiu trenkė A. S. į kairės pusės smilkinį, paėmęs A. S. pargriovė ir jam gulinčiam 4 kartus spyrė į pilvą. Tada R. G. iš savo automobilio atsinešė elektrošoką ir jį pridėjo A. S. prie kairio šono. Po to R. G. visu svoriu 2 ar 3 kartus krito ant A. S. , sulenkta alkūne suduodamas jam į krūtinės ląstą ir pilvą. 2017 m. gruodžio 10 d. vakarą jis skambino draugei I. P. , kuriai R. G. pasakė, kad kaimynui davė į nosį. Vėliau jis užmigo, tačiau apie antrą valandą nakties jis pabudo ir girdėjo, kad R. G. atsikėlė, taip pat girdėjo vilkimo garsą. Grįžęs R. G. pasakė, kad užmušė A. S. , nes jis šaltas ir, kad jį nutempė į kambarį. Tada jie vėl užmigo (t. 3, b. l. 9–12, 19; t. 4, b. l. 80–82). Tokias aplinkybes A. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 3, b. l. 21–24), akistatos su R. G. metu (t. 3, b. l. 25–27) bei ekspertizės atlikimo metu ekspertams. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-317/2018 taip pat nurodyta, jog A. B. įvykio aplinkybes prisimena smulkiai, nuosekliai papasakoja tiriamo įvykio aplinkybes, kurios sutampa su apklausų protokoluose užfiksuotais parodymais (t. 2, b. l. 181–184). Vertindamas A. B. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. parodymai dėl esminių tiriamo įvykio aplinkybių nekito viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais A. B. parodymais. Tai, kad A. B. patvirtino, jog tiriamo įvykio metu taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, nepaneigia jo nuoseklių parodymų, nes jie atitiko kitus byloje surinktus įrodymus: liudytojų I. P. , V. D. ir Ž. D. parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. M 1188/2017(02) ir pM 21-M1188/2017(02), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose Nr. 11-140 (18), Nr. 11-384 (18), Nr. 11-406 (18), Nr. 11-407 (18) pateiktas išvadas, 2017 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole, 2017 m. gruodžio 12-13 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog A. B. davė melagingus parodymus siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9.1.                      A. B. parodymus dėl suduotų smūgių vietos ir stiprumo iš esmės patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. M 1188/2017(02) ir pM 21-M1188/2017(02) nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. S. kūne konstatuoti sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, sprande, nugaroje, abiejose krūtinės ląstos pusėse su abipusiais šonkaulių lūžiais, pilvo sumušimas su kraujosruva dešiniame tiesiajame pilvo raumenyje bei plonžarnės pasaito plyšimais, paviršinė muštinė odos žaizdelė kaktoje ir odos nubrozdinimas nosyje. Mirtis ištiko nuo sužalojimų visumos, tačiau svarbiausi sužalojimai tanatogenezėje yra krūtinės ir pilvo sumušimai, pasireiškę abipusiais šonkaulių lūžiais ir plonžarnės pasaito plyšimais. Konstatuoti sužalojimai padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu, su didele jėga ir greičiausiai spardant bei suduodant ne mažiau kaip 9 smūgiais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir labai greitai baigėsi mirtimi nuo nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę. Tai patvirtina didelės apimties plonžarnės pasaito plyšimai, uždegiminės reakcijos sužalojimų vietose nebuvimas, beveik vienoda alkoholių koncentracija periferiniame kraujyje bei kraujyje iš išlajos pilvaplėvės ertmėje (t. 2, b. l. 6–11, 17–19). Siekiant išsiaiškinti galimą nusikalstamos veikos padarymo laiką, apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas Ą. S. parodė, kad A. S. mirtis galėjo įvykti kelios paros iki lavonas buvo surastas. Mirtis galėjo įvykti ir 2017 m. gruodžio 10 d. tarp 16.00 val. ir 19.00 val., kaip nurodyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Visi sužalojimai buvo padaryti per trumpą laiko tarpą ir labai greitai baigėsi mirtimi nuo nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę (t. 4, b. l. 208–210). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog A. B. taip pat parodė, kad po R. G. suduotų stiprių smūgių į krūtinę A. S. ant jo krentant iš viršaus, šis nustojo šaukti ir liko gulėti ant grindų (t. 3, b. l. 9–12, 19; t. 4, b. l. 80–82).

9.2.                      Tai, kad R. G. sudavė smūgius kaimynui, telefoninio pokalbio metu jis pats pasakė ir liudytojai I. P. . Liudytoja Ingrida Petrauskienė parodė, kad jai telefonu kalbantis su A. B. iš jo telefoną paėmė R. G. ir jai pasakė, kad niekas jo draugo nevadins necenzūriniais žodžiais ir kad kaimynas gavo į nosį. Pokalbio metu tai jis pakartojo kelis kartus. Liudytoja taip pat parodė, kad pokalbio metu R. G. kalba buvo nerišli, todėl ji suprato, kad šis yra girtas (t. 1, b. l. 72–74, 75–76; t. 4, b. l. 109). Iš 2017 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole pateiktų duomenų nustatyta, kad A. B. 2017 m. gruodžio 10 d. 18.41 val. skambino abonentui, kuris įvardintas „Ingrida“, tai yra I. P. , pokalbis tęsėsi 17 min. 14 sek. Taip pat skambino 19.00 val., pokalbio trukmė 49 sek. bei 19.01 val. pokalbio trukmė 8 min. 18 sek. (t. 2, b. l. 109–115).

9.3.                      A. B. parodymai apie tai, kad A. S. iš jo kambario į A. S. kambarį buvo nutemtas, sutapo ir su liudytojų V. D. bei Ž. D. parodymais. Liudytojai parodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. ryte, grįžę į namus, koridoriuje pastebėjo purvo ruožus. Atrodė taip kaip kažkas būtų tempta (t. 4, b. l. 101–102, 108–109). Tai, kad koridoriuje buvo matomos tempimo žymės, matyti ir iš 2017 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 18–36). Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir 2017 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos prie apžiūros protokolo pateiktose fotonuotraukose užfiksuota lavono padėtis. Matyti, kad asmens viršutinės kūno dalies drabužiai yra pakelti į viršų, o apatinės kūno dalies drabužiai yra nusmukę į apačią. Tokia ant nužudytojo esančių drabužių padėtis taip pat leidžia daryti išvadą, kad prieš paguldant asmuo buvo tempiamas paėmus jį už rankų ar pečių (t. 1, b. l. 11–17). Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina A. B. parodymus, kad 2017 m. gruodžio 11 d. naktį, A. S. iš A. B. kambario Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutemptas į A. S. kambarį Nr. (duomenys neskelbtini).

9.4.                      Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose Nr. 11-140 (18), Nr. 11-384 (18), Nr. 11-406 (18), Nr. 11-407 (18) nustatyta, kad tiek ant R. G. , tiek ant A. S. drabužių rasta vienas kito drabužių audeklų pluoštų. Minėtose specialisto išvadose nustatyta, kad ant tirti pateiktų A. S. sportinių kelnių rastas žalsvai geltonos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su R. G. liemenės trikotažo pluoštais. Ant A. S. bliuzono rastas mėlynai juodos spalvos poliesterinis pluoštas, vienodas su R. G. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant A. S. bliuzono, sportinių kelnių rasta pavienių dviejų tipų žalsvai juodos spalvos akrilinių pluoštų, vienodų su R. G. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant A. S. bliuzono, megztinio, marškinėlių rasta juodos spalvos vilnos pluoštų vienodų su R. G. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktos R. G. liemenės rastas žalsvai pilkos spalvos akrilinis pluoštas, vienodas su A. S. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais (t. 2, b. l. 63–72). Taigi, minėtose specialistų išvadose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad A. S. prieš mirtį turėjo fizinį kontaktą su R. G. . Iš aptartų specialistų išvadų matyti, kad R. G. su A. S. lietėsi ir turėjo fizinį kontaktą tomis kūno vietomis, į kurias ar su kuriomis pagal A. B. parodymus R. G. sudavė smūgius A. S. . Be to, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. M 1188/2017(02) ir pM 21-M1188/2017(02) pateiktas išvadas A. S. mirė nuo labai stiprių smūgių į viršutinę kūno dalį – pilvą, krūtinės ląstą (t. 2, b. l. 6–11, 17–19), kur pagal specialistų išvadas tiek ant tirti pateiktų A. S. , tiek ant R. G. viršutinės kūno dalies drabužių buvo rasta vienas kito drabužių dalelių pluoštų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2017 m. gruodžio 14-15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus pats R. G. tirtus drabužius pateikė kaip tuos drabužius/batus, kuriuos jis mūvėjo/avėjo kai 2017 m. gruodžio 10 d. lankėsi pas A. B. (t. 3, b. l. 153–154,155–156).

9.5.                      Tai, kad ant tirti pateiktos A. B. dešinės šlepetės rastas melsvai juodos spalvos poliesterinis pluoštas vienodas su A. S. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais, neleidžia abejoti A. B. nuoseklių parodymų dėl tiriamo įvykio aplinkybių teisingumu, kadangi iš šiame procesiniame sprendime 9.1 punkte išdėstytų aplinkybių matyti, kad A. S. mirė nuo labai stiprių suduotų ne mažiau kaip 9 smūgių į viršutinę kūno dalį. Tuo tarpu nei ant A. S. , nei ant A. B. tirti pateiktų viršutinės kūno dalies drabužių, nėra nustatyta vienas kito tirti pateiktų drabužių pluoštų (t. 2, b. l. 63–72).

9.6.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo R. G. argumentą, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, kadangi iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. M 1188/2017(02) ir pM 21-M1188/2017(02) nurodytų aplinkybių nustatyta, kad sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir labai greitai baigėsi mirtimi nuo nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę (t. 2, b. l. 6–11, 17–19). Be to, pagal šio procesinio sprendimo 9.3 punkte aptartas aplinkybes nustatyta, kad A. S. iš A. B. kambario buvo nutemptas į savo kambarį, taigi akivaizdu, kad A. S. buvo nužudytas A. B. kambaryje. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tiriamo įvykio vakarą ar naktį minėtame kambaryje būtų buvę pašalinių asmenų. Be to, liudytoja R. L. taip pat parodė, kad 2017 m. gruodžio 10 d. vakare grįžusi prie savo namo, girdėjo A. S. balsą, keiksmus būtent iš A. B. kambario (t. 4, b. l. 102–103).

9.7.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G3768/2017(02) A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame klube, krūtinėje, dešinėje šlaunyje padarytos kietais bukais daiktais 4-8 paros iki apžiūros. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (t. 2, b. l. 29). Tai, kad atlikus tiriamo įvykio vietos – A. B. kambario Nr. 201, apžiūrą buvo rasta kraujo pėdsakų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi 2017 m. gruodžio 15 d. atlikus A. B. kūno apžiūrą nebuvo nustatyta sužalojimų iš kurių jam tiriamo įvykio metu būtų galėję kraujuoti. Kraujas buvo rastas A. B. gyvenamojoje vietoje, todėl rasti kraujo pėdsakai galėjo būti palikti bet kokiomis kitomis aplinkybėmis iki tiriamo įvykio.

10.       Šiuo atveju, byloje surinktų ir pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad tiriamo įvykio naktį R. G. sudavė smūgius A. S. . Spręsdama nuteistojo R. G. kaltės klausimą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad 2017 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis R. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo bei parodė, kad jis sudavė smūgius A. S. (t. 3, b. l. 115-116). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog R. G. padarė jam inkriminuotą veiką ir kad dėl jo smurtinių veiksmų prieš A. S. šis mirė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes: konflikto kilimo priežastis, smurtavimo prieš nukentėjusįjį intensyvumą, smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, vietą, padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. veikė netiesiogine tyčia, tai yra nors nenorėjo kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sąmoningai veikdamas leido tokiems padariniams kilti. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nužudymas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia.

Dėl R. G. paskirtos bausmės

11.       Apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis R. G. prašė sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

11.1.                      Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

11.2.                      BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. G. buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

11.3.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad R. G. veikdamas netiesiogine tyčia, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis; anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 67); nustatė vieną atsakomybę sunkinančią (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti) aplinkybę. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą apygardos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, lygią BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkiui.

11.4.                      Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas teisingam bausmės paskyrimui. Įvertinusi bylos medžiagą bei teismų praktiką panašiose ar analogiškose baudžiamosiose bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai R. G. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nors R. G. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kai suduodant daugybinius smūgius buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau neteisinant neadekvačios reakcijos į konfliktinę situaciją, visgi įvertintinas ir nužudytojo A. S. elgesys (necenzūrinių žodžių vartojimas nuteistųjų atžvilgiu), kuris turėjo įtakos nusikalstamam R. G. elgesiui. Toks nužudytojo elgesys neabejotinai iššaukė neapgalvotus ir alkoholio įtakotus R. G. smurtinio pobūdžio veiksmus. Be to, pagal A. B. parodymus pats nukentėjusysis įvykio metu buvo taip pat buvo neblaivus ir konfliktavo su nuteistuoju R. G. . Atsižvelgtina ir į tai, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 3, b. l. 69). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo ir proporcingumo principai įgyvendinti, paskyrus nuteistajam R. G. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kas atitiks nuteistojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia bausmė yra labiau individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės         paskirtį ir neprieštarauja BK 61 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms bausmės dydžio nustatymo taisyklėms.

11.5.                      Toks nuteistajam R. G. paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas taip pat atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose analogiškose (dėl asmenims pripažintais kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) baudžiamosiose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (nuosprendžiai) baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-387/2019 – 9 metų laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis anksčiau neteistas, nedirba, charakterizuojamas neigiamai; Nr. 1A-189-495/2019 – 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas; Nr. 1A-118-318/2019 – 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei pripažinta, kad nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia; Nr. 1A-112-518/2019 – 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kai nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės; Nr. 1A-89-616/2019 – 9 metų laisvės atėmimo bausmė, kai nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, asmuo anksčiau buvo teistas ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

        R. G. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

        Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Aloyzas Kruopys

                                                Justas Namavičius

                                                Linas Šiukšta