Civilinė byla Nr.
2-1042/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino
Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“, atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Saprega“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės
„Vandlita“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo
25 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui iškelti bankroto bylą ir paskirti
bankroto administratorių, civilinėje byloje Nr. B2-1540-524/2010 pagal UAB
„Saprega“ direktoriaus Artūro Klemano, VSDFV Plungės skyriaus, E.T.L., S. B. , V. B. , D. J. ,
D. P., R. R., A. R., I. R., V. S., A. V., Z. V., UAB „Serpantinas“, A. A. , Q. A. , M. B. ,
S. B. , K. D., V. E. , R. J., A. J. , V. K., R. K., E. K. , V. K., P.
L., E. L., Z. M., B. M., A. N., P. A. P., P. P., M. P., J. R. P., A. P., A. R.,
E. R., J. R., Z. R., K. S., R. S., A. S., A. Š., V. Š., A. Š., A. V., B. V., D.
V., S. V., V. V., D. Z. ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
„Saprega“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei
bendrovei „Vandlita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltexim“ dėl bankroto
bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,
n u s t a t ė :
Ieškovo UAB „Saprega“ direktorius Artūras Klemanas
kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė iškelti UAB „Saprega“ bankroto
bylą. Nurodė, jog įmonė yra nemoki ir prašė administratoriumi skirti UAB
„Jovita“
Kitas UAB
„Saprega“ administracijos vadovas Edgars Libietis pateikė atsisakymą nuo
ieškinio, kurio teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi nepriėmė.
Ieškovas VSDFV Plungės sk. padavė ieškinį dėl
bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, nurodydamas, kad įmonė 2010 m. kovo
16 d. jai yra skolinga 376 275, 72 Lt (civilinė byla Nr. B2-1629-524/2010) ir
prašė administratoriumi skirti Antaną Pelikšą.
Ieškovai E.T.L., S. B. , V. B. , D.J., D. P., R.R., A.R., I. R., V.S., A.V., Z.V.
kreipėsi į teismą, prašydami tai pačiai įmonei iškelti bankroto bylą (civilinė
byla Nr. B2-1653-524/2010) ir prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“.
Ieškovų įgaliotu asmeniu šioje byloje 2010 m. kovo 24 d. nutartimi paskirtas E.T.L.
Civilinėje
byloje Nr. B2-1663-524/2010, iškeltoje pagal A. A. , Q. A. , M. B. , S. B. ,
K. D., V. E. ir kt. ieškinį (ieškovų atstovė paskirta R. J. ), ieškovai prašė iškelti atsakovui bankroto bylą ir
prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“.
UAB ,,Serpantinas“ prašė atsakovui iškelti
bankroto bylą ir nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 15 193,83 Lt
(civilinė byla Nr. B2-1661-524/2010) ir prašė skirti administratoriumi UAB
„Bankrotų administravimas“.
AB SEB bankas pateikė prašymą įtraukti trečiuoju
asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą, nurodė, kad įmonė jai yra skolinga 250
182,32 Lt. 2010 m. kovo 16 d. nutartimi šis kreditorius įtrauktas į bylos
nagrinėjimą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. AB SEB bankas
prašė administratoriumi skirti UAB „Valeksa“.
UAB
„Vandlita“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą,
nurodė, kad jai atsakovas yra skolingas 35 160 Lt ir prašė atsakovo
administratoriumi skirti UAB „Ius Positivum“.
UAB „Baltexim“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į
bankroto bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad įmonė jam yra skolinga 65 853,89 Lt,
prašė skirti administratoriumi UAB „Valeksa“.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d.
nutartimi nutarė sujungti civilines bylas Nr. B2-1629-524/2010,
B2-1663-524/2010, B2-1661-524/2010, B2-1653-524/2010 su civiline byla Nr.
B2-1540/2010 bei iškelti UAB „Saprega“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi
paskirtas UAB „Valeksa“.
Teismas nutartyje nurodė, kad įmonės turtas 2010
m. sausio 31 d. balanso sudarymo datai buvo 17 337 738 Lt vertės, o per
vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 744
476 Lt. Įmonės pateikta kreditinių įsiskolinimų pažyma įrodo, kad įmonė tik
darbuotojams yra skolinga 3 693 484, 54 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaita įrodo,
kad įmonė dirbo nuostolingai. Atsakovas nesumoka skolos ieškovams ir pagal CPK
178 str. patvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodinėja, kad
yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi paminėtais motyvais
nustatyta, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Pasak teismo,
neskirtina įmonės administratoriumi įmonės administracijos vadovo pirminiame
ieškinyje bei įmonės darbuotojų pasiūlyta kandidatūra UAB ,,Jovita“, o
skirtinas ieškovų AB SEB banko ir UAB „Baltexim“ pasiūlytas administratorius,
nes bankroto byloje būtina užtikrinti skaidrų ir objektyvų buvusio įmonės
vadovo veiklos tyrimą, nustatyti įmonės privedimo prie bankroto priežastis. AB
SEB bankas buvo pirmasis kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo įmonei, kiti kreditoriai kreipėsi vėliau, jo kreditorinio
reikalavimo dydis yra 250 182,32 Lt ir šie pagrindai yra teisiškai reikšmingi,
parenkant administratoriaus kandidatūrą. VSDFV Plungės skyrius pasiūlė
administratoriumi fizinį asmenį, tačiau bankrutuojanti įmonė yra didelė ir
administratorius juridinis asmuo šiuo atveju galės geriau įgyvendinti bankroto
įstatyme nustatytus tikslus.
Atskiruoju skundu atsakovas
UAB „Saprega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d.
nutartį.
Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Teismas nesuteikė
atsakovui galimybės pateikti atsiliepimų į ieškovų ir trečiųjų asmenų
pareiškimus, išsiuntė tik dalį atsakovui skirtų pranešimų (tik AB SEB banko
pareiškimą). Nesulaukęs atsakovo pozicijos, teismas prijungė bylas ir išsprendė
klausimą iš esmės. Pasikeitus atsakovo vadovui, buvo pateiktas pareiškimas dėl
atsisakymo nuo ieškinio, kurio teismas 2010 m. kovo 19 d. netenkino. Šią
nutartį atsakovas gavo tik 2010 m. kovo 25 d., kai buvo priimta nutartis
iškelti bankroto bylą, tad atsakovas neturėjo galimybės ją apskųsti. Teismas
turėjo suteikti atsakovui galimybę pateikti nuomonę dėl ieškovo pareiškimo ir
prie jo pridėtų dokumentų esančių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį
tikrumo ir patikimumo. Atsakovui nebuvo išsiųstos visos nutartys dėl pareiškėjų
įtraukimo trečiaisiais asmenimis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovų
atstovo paskyrimo. Teismas neužtikrino atsakovo teisių į gynybą (CPK 5 str., 42
str., 142 str., 329 str. 3 d. 1 p.), dėl ko jis neturėjo galimybės įrodyti
teisiškai svarbių aplinkybių.
2. Teismas tinkamai neištyrė
ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių (CPK 179 str., 185 str.), susijusių su A. Klemano
įvykdytais atsakovo akcininko teisių pažeidimais, akcininko sprendimais dėl
galimybės tęsti įmonės veiklą, įvykusiu vadovo pakeitimu, naujo vadovo pateiktu
atsisakymu nuo pareiškimo ir kt. Teismas nesiaiškino atsakovo, jo akcininko
pozicijos dėl įmonės tolesnės veiklos tęstinumo, finansinės pagalbos įmonei
akcininkų įnašais galimybių ir pan. Atsakovo valdyba nebuvo informuota apie
atsakovo finansinę padėtį, ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo. Įmonės nuosavas kapitalas net 10 kartų viršija jos įstatinį kapitalą,
t.y. įmonė turi pakankamai turto. Vadovas nesiėmė veiksmų išspręsti finansinę
situaciją.
3. Teismas rėmėsi tinkamai
nepatvirtintais dokumentais, neturinčiais įrodomosios galios. Ieškovas pateikė
2009 m. balansą, kuris nėra privaloma tvarka audituotas ir patvirtintas
akcininkų susirinkime. Balanso duomenys nėra patikimi. Lyginant 2009 m.
gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 31 d. balansus, nėra aišku, iš kur per 1
mėnesį atsirado 3 mln. Lt skolos kreditoriams, o pelno (nuostolių) ataskaitoje
- 3 mln. Lt veiklos sąnaudų. Šiuose balansuose nesutampa ataskaitinių ir
praėjusių metų pelno (nuostolio) sumos. Į 2010 m. sausio 31 d. balansą buvo
įrašyti klaidingi duomenys. Teismas negalėjo vadovautis šiais duomenimis.
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi
per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir nenustatė pradelstų įsipareigojimų
dydžio bei tenkančios skolos dalies 2010 metams. Ši informacija nepateikta nei
balansuose, nei kreditorių sąraše. Teismas neturėjo pagrindo įmonę pripažinti
nemokia. Ištaisius balanse įsivėlusias klaidas, pasikeis atsakovo turto ir per
vienerius metus mokėtinų sumų santykis (17 mln. Lt ir 7 mln. Lt).
5. Atsakovo teigimu,
darbuotojų prašomos priteisti sumos (3 mln. Lt) nėra priteistos įsiteisėjusiu
teismo sprendimu, byla yra nagrinėjama, tad šios sumos negalėjo būti įtrauktos
į atsakovo balansą. Su darbuotojų ieškiniu atsakovas nesutinka, teigia, kad
patys darbuotojai liko skolingi atsakovui, o atsakovo akcininkas ieško
galimybių nedelsiant atsiskaityti su darbuotojais, kurie nagrinėjamojoje byloje
kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bei su kitais darbuotojais, siekdamas
tęsti įmonės veiklą.
Atskiruoju skundu trečiasis
asmuo UAB „Vandlita“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25
d. nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo, o atsakovo administratoriumi
paskirti UAB „Ius Positivum“.
Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Teismas privalo nurodyti
faktinius ir teisinius argumentus, kodėl atmeta kitas pasiūlytas
administratoriaus kandidatūras. Teismo nutartis yra neteisėta, nes jis
nepasisakė dėl UAB „Ius Positivum“ kandidatūros, nenurodė motyvų, kodėl ši
kandidatūra yra netinkama (CPK 338 str., 291 str., 263 str.), neišnagrinėjo ir
nenurodė aplinkybių, kurios davė pagrindą spręsti dėl abiejų pretendentų
kvalifikacijos, darbo krūvio ir kt., nevertino trečiųjų asmenų pasiūlymo ir
nuomonės.
2. UAB „Valeksa“ ir UAB „Ius
Positivum“ patirties ir kvalifikacijos kriterijai yra panašūs, tad abiejų
įmonių patirtis ir kvalifikacija administruoti atsakovą yra pakankama. Šiuo
metu UAB „Ius Positivum“ administruoja trigubai mažiau įmonių nei UAB
„Valeksa“. UAB „Ius Positivum“ darbo krūvis yra mažesnis, tai leistų
operatyviau vykdyti atsakovo bankroto procedūrą. Nėra jokių aplinkybių,
trukdančių UAB „Ius Positivum“ administruoti UAB „Saprega“.
Atskiruoju skundu UAB
„Serpantinas“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d.
nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo ir išspręsti klausimą iš esmės:
atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“.
Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai
vertino tik 3 iš 5 pasiūlytų administratorių kandidatūrų ir nevertino UAB „Ius
Positivum“ bei UAB „Bankroto administravimas“, nenurodė jų nepriimtinumo ir tuo
pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką. Teismas nevertino
pasiūlytų kandidatų kvalifikacijos, patirties, pajėgumo tinkamai organizuoti ir
vykdyti atsakovo bankroto procedūras aspektais, dėl ko teismas netinkamai
įgyvendino administratoriaus pasirinkimo teisę ir pažeidė administratoriaus
skyrimui keliamus tikslus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Valeksa“ geriau
atliks pavestas funkcijas tik todėl, kad jo kandidatūrą pasiūlė AB SEB bankas.
2. UAB „Valeksa“ buveinė yra
Vilniuje, t.y. ne tik toliausiai nuo atsakovo buveinės, bet ir nuo bankroto
bylą nagrinėjančio teismo, tad jam gali būti sudėtinga užtikrinti tinkamą
bankroto proceso eigą. Atstumas apsunkina administravimo procesą, didina
administravimo išlaidas, neužtikrina efektyvaus ir spartaus funkcijų vykdymo.
Kitos kandidatūros turi pranašumą prieš teismo paskirtą administratorių.
Atsiliepimu į apeliantų
atskiruosius skundus AB SEB bankas prašo atskiruosius skundus atmesti, o
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad nutartis iškelti bankroto bylą yra teisėta ir pagrįsta,
o atsakovas net su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo
atsikirtimų teisėtumą ir pagrįstumą. Paskirtas administratorius turi pakankamai
patirties, kvalifikuotų specialistų ir galės tinkamai atstovauti įmonės ir jos
kreditorių interesus.
Atsiliepimais į UAB „Saprega“
atskirąjį skundą ieškovų (darbuotojų) įgalioti asmenys R. J. ir
E.T.L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.
kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad tuometinis
vadovas teisingai vadovavosi ĮBĮ 4 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas
nemoka mokesčių valstybei, o jo sąskaitos yra areštuotos. UAB „Saprega“ nuolat
suteikinėjo paskolas savo akcininkui, tačiau šis nei karto paskolos negrąžino,
tad akcininkas sąmoningai siekė, kad įmonė taptų nemoki. Balanse mokėtinos
sumos darbuotojams sudaro 3 693 485 Lt, o neišmokėta atlyginimų suma yra
išaugusi.
Atsiliepimu į UAB „Saprega“
atskirąjį skundą VSDFV Plungės skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui nuolat didėja,
įsiskolinimo atsakovas nesumokėjo, o jo turtas yra įkeistas arba areštuotas.
Atsakovas yra įsiskolinęs ir kitiems kreditoriams, tad vadovas turėjo kreiptis
į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nepateikė duomenų apie įmonės
finansinę padėtį.
Atskirieji skundai
tenkinti iš dalies.
Pagal Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557
redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama,
jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba
įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai
paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali
atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo
įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti,
remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo
sprendimo momentu.
Įmonės nemokumą
apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis.
Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė
nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir
kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.)
viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas
gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus,
atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose
reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie
įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas
vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais
dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais
finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo
aktyviai veikti ex officio, nes pagal
įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą
(ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Bankroto procesą
reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų
tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį
procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar
bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi
laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip
veikiantį rinkos dalyvį.
Teismas nustato
įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą
išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi
įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar
įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo
finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK,
nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus,
teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.
Taigi, pagal ĮBĮ
nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iškelti
bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir
jos turimo turto vertė.
Teismų praktikoje
pripažįstama, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu
nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės
balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius.
Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių
įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai
mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus
finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto
bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos
tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ.
byloje Nr. 2-601/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr.
2-859/2009).
Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje
dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą
pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus
byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo
ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia
nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę
į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto
įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų
matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija,
vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma
nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais
klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai
taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje
nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti
įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto.
Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo
teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar
jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos,
lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių
galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina
įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape,
sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas
reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai,
teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo
(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio
29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d.
nutartis civ. byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civ.
byloje Nr. 2-759/2009).
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje
nutartyje padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus, nurodęs, jog atsakovo
turtas 2010 m. sausio 31 d. balanso sudarymo datai buvo 17 337 738 Lt vertės, o per
vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 744
476 Lt, kad įmonė tik darbuotojams yra skolinga 3 693 484, 54 Lt ir kad įmonė
dirbo nuostolingai.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saprega“ teigia,
kad teismas nepagrįstai rėmėsi per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir
nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio.
Į bylą yra pateiktas 2010 m. kovo 31 d. sudarytas
atsakovo UAB „Saprega“ kreditorių sąrašas (t. 1, b.l. 56-60), kuris iš esmės
atitinka atsakovo balanse apskaitytus pradelstus įsipareigojimus (skolas), nes
šiame sąraše nurodytos sumos sutampa su atsakovo 2010 m. sausio 31 d. balanso duomenimis.
Atskiruoju
skundu atsakovas nurodo, kad darbuotojų prašomos priteisti sumos (3 mln. Lt),
jų nepriteisus teismo sprendimu, negalėjo būti įtrauktos į atsakovo balansą.
Ieškovo administracijos vadovas į bylą yra
pateikęs du 2010 m. vasario 12 d. sudarytus balansus: balansą 2009 m. gruodžio
31 dienai (t. 1, b.l. 47-48) ir balansą 2010 m. sausio 31 dienai (t. 1, b.l.
50-51). Lyginant šių balansų E.II.8 eilutę „kitos mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai“ matyti, kad sumos šiose eilutėse nuo 1 656 264
Lt (2009 m. gruodžio 31 d.) išaugo iki 4 434 624 Lt (2010 m. sausio 31 d.).
Kaip matyti iš atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m.
sausio 31 d. kreditorių sąrašo duomenų apie kitas mokėtinas sumas (t. 1, b.l.
56-60) ir kreditorinių įsiskolinimų įmonės darbuotojams 2010 m. sausio 31 d. sąrašo (t. 1, b.l.
61-67), ieškovo administracijos vadovas A. Klemanas pripažino, kad
įsiskolinimas darbuotojams, neskaičiuojant įsipareigojimų dėl atlyginimų
mokėjimo, sudaro 3 251 104,91 Lt.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos
Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. vasario 23 d. buvo gauta
ir dabar yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-357-123/2010 pagal ieškovų A.S., B.S.,
A. K. ir kt. ieškinį atsakovui UAB „Saprega“ dėl kitų su darbo santykiais
susijusių išmokų (dienpinigių) ir vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą
atsiskaityti laiką priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d.
nutartimi teismas nutarė padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario
25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą nuo 579 248
Lt iki 3 163 092,38 Lt. Taigi, ši nutartis patvirtina, kad ieškovai atitinkamai
padidino ieškinio reikalavimus.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina
išvada, kad į atsakovo 2010 m. sausio 31 d. balansą yra įtrauktos teisme
darbuotojų prašomos priteisti sumos, dėl ko ir pasikeitė atsakovo balanso duomenys.
Aplinkybė, jog teisme yra pareikštas ieškinys dėl
kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir vidutinio darbo užmokesčio už visą
uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, gali turėti didelės įtakos atsakovo UAB
„Saprega“ mokumo būsenai nustatyti, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų
atmestas, darbuotojai netektų teisės reikalauti atitinkamų sumų (virš 3 mln.
Lt). Dėl šios priežasties minėtas darbuotojų reikalavimas negali būti
pripažintas pradelstu atsakovo UAB „Saprega“ įsipareigojimu, sudarančiu
pagrindą spręsti įmonės nemokumo faktą. Tad į šią sumą, ją minusuojant, reikia
atsižvelgti, nustatant atsakovo pradelstų įsipareigojimų (skolų) sumą.
Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo,
atsakovas pripažįsta dalį įsiskolinimų darbuotojams, tačiau pirmosios
instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kokius darbuotojų reikalavimus ir
kokią jų sumą atsakovas pripažįsta. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės,
siekiant nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą.
Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo
stadijoje taip pat yra svarbu nustatyti, kokia yra įmonės balanse apskaityto
turto vertė.
Remiantis atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31
d. balanso duomenimis, balanse apskaityto ilgalaikio turto vertė yra 11 868 888
Lt, trumpalaikio turto vertė – 5 468 850 Lt, kurią sudaro atsargos,
išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 873 789 Lt, per
vienerius metus gautinos sumos - 3 081 590 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 1
516 353 Lt ir pinigai – 118 Lt.
Tačiau kaip matyti iš UAB „Saprega“ 2010 m. sausio
31 d. debitorių sąrašo (t. 1, b.l. 68-69), didžiausi atsakovo skolininkai yra
atsakovo akcininkas UAB „Tartum“ (Juridinių asmenų registro išrašas, t. 1, b.l.
144-149) – 1 016 456,19 Lt, tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovas registruota
bendrovė UAB „Saprega Constracting“ – 250 636,51 Lt, užsienio juridiniai
asmenys SIA „Constructus“ – 297 036,07 Lt, NCC Construction AS – 179 252,31 Lt,
Skanska Norge AS – 115 526,29 Lt it
kt. Be to, atsakovo akcininkui UAB „Tartum“ buvo suteikta 1 303 952,53 Lt
paskola (skiltis „Kitas trumpalaikis turtas“), kurią atsakovas nurodo kaip
negrąžintą.
Pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertės masę, nesiaiškino dėl
galimybės šias skolas ar jų dalį išieškoti, ar ir kokių buvo imtasi veiksmų
išieškoti minėtas sumas. Be to, debitorių sąraše nurodytos gautinos sumos –
grąžintinas PVM iš Telšių AVMI, Latvijos ir Norvegijos (iš viso 1 087 513,10
Lt), tačiau į bylą nėra pateikti duomenys dėl tikimybės atgauti nurodytą sumą,
taip pat ar yra kreiptasi dėl PVM grąžinimo, ar priimti sprendimai dėl tokių
sumų grąžinimo ir pan. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pagal pateiktus į
bylą duomenis negalima spręsti apie atsakovo turimo turto faktinę vertę, kas
yra svarbu, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo.
Nors atsakovas UAB „Saprega“ atskirajame skunde
nurodo, kad teismas neužtikrino atsakovo teisių į gynybą, kad teismas negalėjo
vadovautis pateiktais 2009 m. balansu ir 2010 m. tarpiniu balansu, tačiau jis
kartu su atskiruoju skundu jokių kitų dokumentų, kuriais turėtų vadovautis
teismas ir/ar patvirtinančių kitokią UAB „Saprega“ finansinę padėtį, nepateikė.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą,
bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė
vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Taigi, situaciją, kai
įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, įstatymas
apibrėžia kaip savarankišką pagrindą bankroto bylai iškelti.
Nors į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi
ir asmenys, kuriems atsakovas yra skolingas sumas, susijusias su darbo
santykiais, tačiau vien tai, jog bendrovė yra skolinga darbuotojams, neleidžia
spręsti apie šio įsiskolinimo pobūdį ir priežastis, neleidžia daryti išvados,
ar šis įsiskolinimas yra laikino pobūdžio ir susidaręs dėl laikinų įmonės
finansinių sunkumų, ar jis rodo ilgalaikes įmonės finansines problemas ir
gresiantį nemokumą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.
Teismas, kaip jau minėta, nenustatė pradelstų darbuotojams įsipareigojimų
dydžio. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis ketina
imtis priemonių padengti įsiskolinimą darbuotojams ir tęsti veiklą
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos
teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“ iškėlė
bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes
dėl aukščiau paminėtų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų
aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl
klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio
pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2
p., 329 str. 1 d.).
Nustačius aplinkybę, jog pirmosios instancijos
teismas galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl atsakovo mokumo ar nemokumo
ir panaikinus nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, panaikinama ir ta
nutarties dalis, kuria buvo paskirtas atsakovo bankroto administratorius.
Klausimas dėl bankroto administratoriaus skyrimo iš naujo gali būti
sprendžiamas tik nustačius pagrindą iškelti bankroto bylą atsakovui. Todėl dėl
nutarties dalies, kuria buvo paskirtas atsakovo UAB „Saprega“ administratorius,
pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamos
nutarties įžanginėje dalyje nurodė, kad, be kita ko, nagrinėjo ieškovų UAB
„Vandlita“, UAB „Baltexim“ ir AB SEB banko ieškinius dėl bankroto bylos
atsakovui iškėlimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vandlita“, UAB
„Baltexim“ ir AB SEB bankas pateikė tik prašymus įtraukti juos į bylą
trečiaisiais asmenimis ir teismas tokius jų prašymus patenkino (t. 1, b.l. 142,
192, t. 2, b.l. 33), taip pat kad teismas nagrinėjo ir UAB „Saprega“
direktoriaus Artūro Klemano ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo,
pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas bankroto bylos iškėlimo
klausimą, turėtų patikslinti šalių procesinę padėtį ir nurodyti visus ieškinį
pareiškusius asmenis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo
25 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“
klausimą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Artūras
Driukas
Konstantinas Gurinas
Donatas
Šernas