Civilinė byla Nr. 3K-3-77-684/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00710-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. (V.) ir atsakovo P. V. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B (V.) ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių solidariąsias prievoles, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 938,31 Eur skolą.

3.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų nusprendė, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 15A1218210621-D6 šalys vykdys solidariai. Šalys nuo 2018 m. gegužės 21 d. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio, atsakovas 2018 m. gegužės 21 d. išsikraustė iš bendro būsto, todėl 2019 m. birželio 5 d. ieškovė padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. kovo 10 d. šalys finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui vykdė solidariai, minėtu laikotarpiu iš viso sumokėta 3657,58 Eur. Ieškovė AB SEB bankui sumokėjo 1813,26 Eur, o atsakovas – 1844,32 Eur, t. y. atsakovas 15,54 Eur sumokėjo daugiau negu ieškovė. Tačiau nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė praktiškai viena vykdė abiejų šalių solidariąją prievolę kreditoriui: ieškovė sumokėjo bankui 2418,08 Eur sumą, o atsakovas – tik 510,38 Eur, t. y. atsakovas 953,85 Eur sumokėjo mažiau nei ieškovė, nors kiekvienas turėjo sumokėti po 1464,23 Eur.

4.       Ieškovės nuomone, atsakovas sąmoningai nemokėjo prievolės, nors yra darbingo amžiaus, sveikas, o jo gaunamos pajamos yra du kartus didesnės nei ieškovės. Solidariąją pareigą įvykdžiusi ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolio, t. y. atsakovo, lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Utenos apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 791,89 Eur skolos, t. y. sumokėtų įmokų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 15A1218210621-D6 laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė atsakovui iš ieškovės 97,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovo) to, ką jis įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar (ir) kredito) dalies.

7.       Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo byloje solidarioji sutuoktinių prievolė nepadalyta, ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už visos likusios kredito dalies grąžinimą kredito sutarties sąlygomis. Kadangi civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo iškelta 2018 m. birželio 5 d., tai, remdamasis CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. pagal nustatytą kredito mokėjimo grafiką kiekviena iš šalių savo prievoles bankui vykdė iš savo asmeninių lėšų.

8.       Teismas nusprendė, kad ieškovė, savo asmeninėmis lėšomis sumokėjusi AB SEB bankui didesnę dalį kredito nurodytu laikotarpiu, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti pusę jos sumokėtų kredito įmokų, nes šalių solidariosios prievolės tarpusavio dalys šiuo atveju nėra lygios.

9.       Teismo nuomone, aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad šios bendraskolių solidariosios prievolės dalys yra lygios. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukęs šalių santuoką, gyvenamąjį namą, kuriam statyti paimta paskola, mokama po šalių santuokos nutraukimo, padalijo nelygiomis dalimis: 55/100 dalis priteisė ieškovei, o 45/100 – atsakovui. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra esminė sprendžiant dėl šalių solidariosios prievolės dalių nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad sprendimu, kuriuo konkrečiomis skirtingomis dalimis buvo padalytas nekilnojamasis turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad atsakovas, gavęs 45/100 dalis namo, turi pareigą atlyginti atitinkamą dalį, t. y. 45 procentus (o ne pusę), už šį turtą kreditoriui mokamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018).

10.       Nustatęs, kad atsakovas ginčo laikotarpiu AB SEB bankui turėjo sumokėti 1317,81 Eur bendrą sumą kredito įmokų, tačiau sumokėjo tik 510,38 Eur, o likusi nesumokėta kredito įmokų suma yra 807,43 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad šalių prievolė bankui aktualiu ginčui laikotarpiui įvykdyta ir ją didesne dalimi įvykdė ieškovė, šią sumą, iš jos atskaičius 15,54 Eur permoką už ankstesnį laikotarpį, t. y. 791,89 Eur, teismas priteisė ieškovei.

11.       Atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ieškovė gyvena jiems abiem priklausančiame name, o jis turi papildomų išlaidų atskiro būsto nuomai, dėl ko ieškovė turėtų viena mokėti kredito įmokas bankui, teismas nelaikė juridiškai reikšmingomis nagrinėjamam ginčui, nes atsakovas nereiškė teismui priešpriešinio reikalavimo priteisti jam iš ieškovės nuomos mokestį ar kompensaciją už tai, kad ieškovė naudojasi ir jo turto dalimi. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl to, kad ieškovė mokės kredito įmokas bankui, nes gyvena ginčo name, neįrodyta.

12.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2020 m. liepos 21 d. nutartimi paliko Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą.

13.       Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad šios bendraskolių solidariosios prievolės dalys yra lygios. Prievolės solidarumas reikšmingas esant išoriniams santykiams, kadangi kreditorius prievolės įvykdymo gali reikalauti iš bet kurio skolininko, tačiau prievolės solidarumas nereiškia, kad kiekviena šalis kreditoriui atsako lygiomis dalimis, t. y. kad prievolę įvykdęs skolininkas iš kito skolininko gali reikalauti tik pusės sumokėtos sumos. Sprendžiant dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, vertintina, kokiu būdu pasiskirsto gaunama nauda, dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui.

14.       Teismas padarė išvadą, kad, santuokos nutraukimo byloje dalijant bendrą sutuoktinių turtą, iš bendro turto vertės buvo atskaityta nesumokėta skola ir dalijama tik turto išmokėtoji vertė. Nuo sutuoktinių lygių turto dalių buvo nukrypta, kadangi ieškovė panaudojo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti. Gyvenamasis namas, kurio statybai buvo paimta paskola, mokama ir po santuokos nutraukimo, buvo priteistas natūra tiek ieškovei, tiek atsakovui nelygiomis dalimis: ieškovei atiteko 55/100 dalys, o atsakovui – 45/100 dalys gyvenamojo namo. Taigi, įvykdžius solidariąją prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir atitinkamai priteisto turto vertės padidėjimą – gautų tiek ieškovė, tiek atsakovas. Teismo vertinimu, teismo sprendimu, kuriuo konkrečiomis skirtingomis dalimis buvo padalytas nekilnojamasis turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad atsakovas, gavęs 45/100 dalis gyvenamojo namo, turi pareigą atlyginti atitinkamą dalį, t. y. 45 procentus (o ne pusę), už šį turtą kreditoriui mokamų sumų. Aplinkybė, kad ieškovė panaudojo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, jau buvo įvertinta santuokos nutraukimo byloje, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, todėl solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimams nebeturi jokios teisinės reikšmės. Šią aplinkybę vertinant ieškovės pageidaujamu būdu, teismo vertinimu, susidarytų faktinė situacija, kai, įvykdžius solidariąją prievolę – grąžinus kreditą kreditoriui, ieškovės gaunama nauda nebūtų proporcinga turimai nuosavybės daliai – priteisto turto (aktyvo) vertės padidėjimas neatitiktų (viršytų) turto pasyvo sumažėjimo.

15.       Remdamasis CK 6.6 straipsnio 6 dalimi, 6.9 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovo) to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, ne tik pasibaigus terminuotos ilgalaikės kredito sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki tokios sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar (ir) kredito) dalies, yra pagrįsta ir neprieštarauja kasacinio teismo praktikai.

16.       Teismas kaip teisiškai nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, kad, priteisus ieškovei jos ginčo laikotarpiu sumokėtas kredito įmokas, gali susidaryti tokia teisinė situacija, kai vykdyti prievolę (jos dalį) iš to paties skolininko gali reikalauti tiek kreditorius (dėl kitos neįvykdytos dalies), tiek dalį prievolės įvykdęs skolininkas (ieškovė). Vadovaudamasis CK 6.69 straipsnio 4 dalimi, 6.53 straipsnio 3 dalimi, 6.114 straipsnio 3 punktu, teismas nurodė, kad AB SEB bankas iš ieškovės ir atsakovo (solidariųjų skolininkų) galėtų reikalauti įvykdyti tik tą prievolės pagal terminuotą ilgalaikę kredito sutartį dalį, kurios įvykdymo atidedamasis terminas pagal grafiką jau yra suėjęs. Atitinkamai ir ieškovė iš atsakovo (kito solidariojo skolininko) galėtų reikalauti tik asmeninėmis lėšomis įvykdytos prievolės dalies, kurios atidedamieji terminai pagal grafiką jau yra suėję, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, įvykdymo. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė, įvykdžiusi dalį prievolės ir reikalaudama iš kito bendraskolio įvykdyti tai, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, nepagrįstai praturtėtų.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                       Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnį, 172 straipsnio 4 dalį, 178, 185 straipsnius), ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 110/2013; kt.), nes neatskleidė kilusio ginčo esmės, visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismai taip pat pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes paneigė ieškovės teisę į asmeninių lėšų, investuotų į gyvenamąjį namą, kompensavimą.

17.2.                       Teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad šalių solidariosios prievolės kreditoriui dalys nėra lygios, t. y. ieškovės šios prievolės dalys sudaro 55/100, o atsakovo – 45/100, neįvertinę aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, šalių prievolė buvo padalyta taip, jog buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai ir nebuvo nustatyta solidariosios prievolės vykdymo (atsiskaitymo) dalių. Taip teismai pažeidė CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo sutuoktinių solidariųjų prievolių klausimais formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018). Santuokos nutraukimo byloje, dalijant sutuoktinių turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą, nuo lygių dalių principo buvo nukrypta ne atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurios būtų lėmusios tai, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo, būtų priteista didesnė turto dalis, kas lemtų ir didesnę prievolės dalį, o atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu buvo palankiau kompensuoti ieškovės į bendrosios nuosavybės sukūrimą investuotas asmenines lėšas. Taigi teismai, spręsdami dėl šalių solidariosios prievolės apimties, nepagrįstai įvertino tik teisinį faktą, kad ieškovei atiteko didesnė turto dalis, tačiau tinkamai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir aplinkybių, kodėl didesnė turto dalis buvo priteista ieškovei. Priteisus ieškovei didesne dalimi dengti solidariąją prievolę, iš esmės netenka prasmės ieškovei priteista kompensacija už investuotas lėšas į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą, nes ji viena didesne dalimi privalės padengti solidariąją prievolę.

18.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės kasacinio skundo argumentas dėl bylą nagrinėjusių teismų padaryto proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo yra teisiškai nepagrįstas. Atsakovo nuomone, teismai tinkamai įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą, juo vadovavosi ir, pasisakydami dėl ieškovės reikalavimo, pagrįstai konstatavo, kad jai tenka didesnė įsipareigojimų dėl solidariosios prievolės dalis nei atsakovui, nes ji gavo didesnę turto dalį.

19.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Teismai, priteisdami iš atsakovo ieškovei dalį pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, šių atgręžtinių reikalavimų atsiradimo momentą (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018; 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018). Be to, teismai nepagrįstai laikė kelių mėnesinių įmokų sumų automatinį nuskaitymą iš ieškovės sąskaitos pagal kredito sutartyje nustatytą grafiką dalies prievolės įvykdymu.

19.2.                       Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidarusis skolininkas, įvykdęs tik dalį (atlikęs tik vieną ar kelis mokėjimus) solidariosios prievolės, kurios mokėjimas yra išdėstytas ilgą laiką (ilgus metus) kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais, neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į kitą bendraskolį įvykdytos prievolės dalies apimtimi. Bendraskolio atgręžtinio reikalavimo kitam bendraskoliui atsiradimas tik po dalies prievolės įvykdymo, kai visos prievolės įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, nepagrįstai apsunkintų tinkamą prievolės vykdymą, bendraskolių tarpusavio santykius, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

19.3.                       Solidarusis skolininkas į kitą solidarųjį skolininką regreso teisę įgyja tik tuomet, kai prievolė yra visiškai įvykdyta ir suėjo prievolės įvykdymo terminas. Atgręžtinio reikalavimo kitam solidariajam skolininkui atsiradimas tik po dalies solidariosios prievolės įvykdymo prieštarauja tiek solidariosios prievolės ir tinkamos jos pabaigos esmei, tiek įstatymui (CK 6.6, 6.9, 6.114 straipsniai).

19.4.                       Teismai negalėjo spręsti dėl šalių solidariosios prievolės dalių (ieškovės dalis – 55/100, o atsakovo – 45/100), nes šalių prievolė AB SEB bankui nėra dalinė. Kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį esant dalinei prievolei. Teismas kiekvieną skolininką (sutuoktinį) įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei. Tol, kol šalių prievolė AB SEB bankui nėra visiškai įvykdyta, negalima spręsti dėl tikslių ieškovės ir atsakovo solidariosios prievolės dalių. Priešinga bylą nagrinėjusių teismų išvada yra teisiškai nepagrįsta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

20.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad  atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė gali reikalauti iš atsakovo pagal solidariąją kredito sutarties prievolę sumokėtų sumų tik tuo atveju, kai prievolė bus visiškai įvykdyta arba sueis galutinis prievolės įvykdymo terminas. Toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas, prieštarauja solidariąsias prievoles reglamentuojančioms teisės normoms ir kasacinio teismo formuojamai praktikai. Šiuo atveju ieškovė reikalauja įvykdyti tą prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs, o ne tą prievolės dalį, kuriai dar nėra suėjęs atidedamasis terminas. Tokio pobūdžio reikalavimai yra specifiniai ir vykdomi atidedamaisiais terminais kiekvieną mėnesį, o ne turi bendrą įvykdymo terminą.

21.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimų į šalių kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio dalį terminuotos prievolės, atgręžtinio reikalavimo teisės

22.       Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš kredito sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Pagal savo pobūdį tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. CK 6.33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės; šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti.

23.       Be to, minėta prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji, teismų procesiniais sprendimais santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) nepadalyta, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai.

24.       Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

26.       Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).

27.       Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28.       CK 6.113 straipsnyje nustatyta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis).

29.       Nurodytose teisės normose išdėstytos taisyklės, be kita ko, reiškia, kad skolininkas turi lygiai tokias pat gynybos priemones prieš naująjį kreditorių, kokias turėjo prieš pradinį. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo.

30.       Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai. Nagrinėjamu atveju ieškovė įvykdė dalį prievolės pagal kredito sutartį, t. y. kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ji sumokėjo pradiniam kreditoriui (bankui) atitinkamo dydžio įmokas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo įmokas ieškovė sumokėjo būtent pagal šalių kartu su kreditoriumi suderintą įmokų mokėjimo grafiką nustatytais terminais, t. y. ginčo įmokų mokėjimo terminai pagal ilgalaikę kredito sutartį jau yra suėję. 

31.       Kaip pati ieškovė teigia, ji dėl įvykdytos prievolės dalies tapo naująja kreditore, turinčia atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarųjį skolininką – atsakovą, atskaičius jai pačiai tenkančią prievolės dalį. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pritarė šiai ieškovės pozicijai. Atsakovas, nesutikdamas su teismų šiuo klausimu padarytomis išvadomis, kasaciniame skunde teigia, kad ieškovė atgręžtinio reikalavimo teisę į jį galėtų įgyti tik įvykdžiusi visą prievolę, suėjus visos prievolės įvykdymo terminui, t. y. suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtu teisiniu solidariųjų prievolių reglamentavimu ir vadovaudamasi šios nutarties 24, 26, 27 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodytu kasacinio skundo argumentu. 

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovė įvykdė prievolės dalį kredito sutartyje nustatytu terminu pagal šalių suderintą grafiką. Atsakovui prievolės vykdymo tvarka, kredito grąžinimo ir įmokų mokėjimo grafikas bei terminai yra žinomi. Taigi atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi kredito grąžinimas yra išdėstytas iki 2037 metų, privalėjo suprasti, kad prievolę privaloma vykdyti dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to ieškovės reikalavimas įvykdyti jam tenkančią prievolės dalį, kai yra suėjęs šios prievolės dalies įvykdymo terminas, nepažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų.

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, įvykdžiusi dalį solidariosios prievolės bankui pagal nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, nors dar nėra suėjęs visas paskolos grąžinimo terminas ir visas kreditas dar nėra grąžintas, turi teisę įvykdytos prievolės apimtimi reikalauti iš atsakovo dalies sumokėtų įmokų, atskaičius jai tenkančių įmokų dalį, tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo šią prievolės dalį vykdyti bankui, o jos neįvykdžius, kaip būtų turėjęs teisę reikalauti ją (prievolės dalį) įvykdyti bankas. Priešingi atsakovo kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

34.       Minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad šioje byloje ieškovės prašomų priteisti įmokų mokėjimo terminai pagal ilgalaikę kredito sutartį yra suėję. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovė, įvykdžiusi dalį solidariosios prievolės, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl įvykdytos prievolės dalies, atskaičius jai tenkančią prievolės dalį.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tik dėl įvykdytos prievolės dalies, kurios mokėjimo terminai yra suėję. Ji neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą dėl dar neįvykdytos prievolės dalies, kurios mokėjimo terminai pagal ilgalaikę kredito sutartį ir įmokų mokėjimo grafiką dar nėra suėję.   

Dėl solidariųjų prievolių vykdymo tvarkos nustatymo

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

37.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Taigi sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

39.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

41.       Kadangi solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykių šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrą solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Nors toks susitarimas ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiško bendros prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiškiau apibrėžia kiekvieno iš bendraskolių tarpusavio atsakomybę.

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, o buvusių sutuoktinių kreditorius (bankas) nėra davęs sutikimo solidariąją prievolę tarp buvusių sutuoktinių dalyti ar modifikuoti.

43.       Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į tai, kad santuokos nutraukimo byloje, dalijant sutuoktinių turtą, ieškovei atiteko didesnė (55/100) gyvenamojo namo dalis, o atsakovui – mažesnė (45/100), padarė išvadą, kad ir šalių solidariosios prievolės bankui dalys jų vidiniuose tarpusavio santykiuose yra nelygios: ieškovės – 55/100 dalys, o atsakovo – 45/100 dalys. 

44.       Ieškovė, nesutikdama su minėta teismu išvada, kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nustatę solidariosios prievolės bankui bendraskolių vidiniuose tarpusavio santykiuose dalis nurodytu būdu, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių santuokos nutraukimo byloje ieškovei buvo priteista didesnė gyvenamojo namo dalis. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su nurodytu ieškovės kasacinio skundo argumentu.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu, be kita ko, nutraukė šalių santuoką ir padalijo jų turtą. Teismas priteisė ieškovei 1/2 dalį žemės sklypo, 55/100 dalis gyvenamojo namo; atsakovui – 1/2 dalį žemės sklypo ir 45/100 dalis gyvenamojo namo.

46.       Santuokos nutraukimo byloje teismas, be kita ko, nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Namo statybai šalys paėmė kreditą, taip pat ieškovė panaudojo jai asmeniškai padovanotas lėšas (18 825,30 Eur). Teismas nurodė, kad nustačius, jog vienas iš sutuoktinių prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, jis turi teisę arba reikalauti kompensacijos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) arba nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant turtą natūra. Teismas, nenustatęs šalių realių galimybių sumokėti viena kitai kompensaciją, padarė išvadą, jog ieškovės interesus nagrinėjamu atveju labiau atitiktų ne kompensacijos išmokėjimas, o nukrypimas nuo šalių lygių dalių principo turto dalijimo metu. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog ieškovė prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančio namo statybos ir (ar) įrengimo prisidėjo 18 825,30 Eur asmeninėmis lėšomis, o VĮ Registrų centro duomenimis, namo vertė – 182 750 Eur, teismas padarė išvadą, jog ieškovei turėtų atitekti 55/100, o atsakovui – 45/100 namo dalys ir po 1/2 dalį žemės sklypo. Teismas nenustatė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavyzdinių ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti didesnę dalį ginčo žemės sklypo ar namo.

47.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog santuokos nutraukimo byloje dalijant šalių turtą (gyvenamąjį namą) ieškovei buvo priteista didesnė gyvenamojo namo dalis, savaime nereiškia, kad šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose jų solidariosios prievolės dalys kreditoriui nėra lygios. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra priežastis, dėl kurios teismas santuokos nutraukimo byloje, dalydamas gyvenamąjį namą, nukrypo nuo lygių dalių principo. Taigi, minėta, teismas santuokos nutraukimo byloje nustatė, kad ieškovė namo statybai ir (ar) įrengimui panaudojo asmenines lėšas, šios turėtų būti jai kompensuotos. Tačiau teismas nenustatė realių atsakovo galimybių sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Būtent dėl šios priežasties teismas ir priteisė ieškovei didesnę gyvenamojo namo dalį. Kitų priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą teismas nenustatė. Taigi šiuo atveju ieškovei didesnė gyvenamojo namo dalis buvo priteista kaip kompensacija už namo statybai panaudotas asmenines lėšas.

49.       Teismas, santuokos nutraukimo byloje spręsdamas dėl šalių prievolės bankui, pripažino, kad ji yra solidarioji ir po santuokos nutraukimo šalių turi būti vykdoma solidariai. Teismas santuokos nutraukimo byloje nenustatė šalių solidariosios prievolės dalių, t. y. kokios konkrečios solidariosios prievolės dalys atitenka kiekvienai iš šalių.

50.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovei didesnė gyvenamojo namo dalis buvo priteista kaip kompensacija už asmenines lėšas, investuotas į namo statybą (įrengimą), taip pat į tai, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatytos solidariosios prievolės dalys, konstatuoja, kad šalių solidariosios prievolės dalys bankui jų vidiniuose tarpusavio santykiuose išliko lygios. Padarius priešingą išvadą, kaip padarė bylą nagrinėję teismai, netenka prasmės ieškovei didesnės gyvenamojo namo dalies vietoj piniginės kompensacijos priteisimas, nes tokiu atveju jai į namo statybą investuotos asmeninės lėšos liktų nekompensuotos, kadangi ji turėtų grąžinti didesnę paskolos dalį bankui.

51.       Dėl nurodytos priežasties bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės solidariosios prievolės dalys yra 55/100, o atsakovo – 45/100. Taigi teismai nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl 146,42 Eur įmokų dalies priteisimo. Ieškovei iš atsakovo priteistina visa pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų, atskaičius jai tenkančią dalį, suma, t. y. 938,31 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl ieškovės pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų dydžio.  

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Ieškovė kasaciniu skundu skundė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmesta dalis jos reikalavimų ir nustatyta, kad šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose solidariosios prievolės bankui dalys yra atitinkamai: ieškovės – 55/100 dalys, atsakovo – 45/100 dalys. Ieškovė prašė jos ieškinį tenkinti visiškai. Atsižvelgiant į šioje nutartyje teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus, ieškovės kasacinis skundas yra tenkintinas.

53.       Atsakovas kasaciniu skundu skundė visą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašė ieškovės ieškinį atmesti, pripažinus, kad ji neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą dėl įvykdytos prievolės bankui dalies. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, atsakovo kasacinis skundas yra atmestinas. 

54.       Dėl nurodytos priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai keistini ir ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinant ieškovės kasacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, t. y. 21 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį.

56.       Ieškovei taip pat iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, t. y. 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1300 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.9, 8.14 punktuose nustatytų dydžių. 

57.       Be to, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos kasaciniame teisme patirtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį, todėl šios išlaidos, jeigu tokių buvo, jai neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58.       Taigi iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1351 Eur bylinėjimosi visų instancijų teismuose išlaidų atlyginimo.

59.       Atsakovo kasacinio skundo netenkinant, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

60.       Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. (V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 938,31 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 31 ct) skolos, t. y. sumokėtų įmokų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. 15A1218210621-D6 laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.

Priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. (V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1351 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Virgilijus Grabinskas

        Andžej Maciejevski