Administracinė byla Nr. eA-2058-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00043-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. spalio 31 d. atsakymą Nr. A51-94460/18(3.3.16.1E-EM4); 2) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Administraciją tinkamai išnagrinėti pasiūlymą ir prašymą bei pateikti į juos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-17332; 4) įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už 2018 m. rugsėjo 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1115 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nevykdymą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. sausio 8 d. Administracijai pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) keitimo. Nesulaukusi atsakymo, 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi su pakartotiniu prašymu. 2018 m. rugpjūčio 6 d. gavo Administracijos atsakymą, kuriame nurodyta, jog į pasiūlymą ir prašymą neatsižvelgta, nurodant, kad sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini). Pateikus skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymo, Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo panaikino Administracijos atsakymą ir įpareigojo Administracijos direktorių pasiūlymą ir prašymą svarstyti iš naujo. 2018 m. spalio 31 d. pareiškėja gavo atsakymą Nr. A51-94460/18(3.3.16.1E-EM4), kuriame nurodyta, jog į pasiūlymą ir prašymą neatsižvelgta. Nesutikdama su atsakymu, pareiškėja pateikė skundą Inspekcijai. 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėja gavo Inspekcijos sprendimą Nr. (23.2)-2D-17332, kuriame buvo nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjos skundas netenkinamas.

3.       Pareiškėja pažymėjo, jog Administracijos 2018 m. spalio 31 d. atsakyme nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių priimamą sprendimą. Atsakyme ne nurodomi aiškūs ir konkretūs pasiūlymo ir prašymo nepriimtinumo motyvai, tačiau cituojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, jų neargumentuojant bei nepagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis. Nėra aiškiai ir suprantamai įvardijama, kuo pasireiškia prioritetas užtikrinti visuomenės gyvenimo kokybę, gamtos apsaugą, darnaus kraštovaizdžio formavimą. Pareiškėja pažymėjo, jog sklypas ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, todėl teritorija, tiesiogiai besiribojanti su viena iš triukšmingiausių ir intensyviausių gatvių, nėra patraukli kaip gyvenamoji funkcinė zona. Teritorijose, besiribojančiose su tokio intensyvumo gatvėmis, paprastai nustatomos paslaugų funkcinės zonos teritorijos, sudarančios savotiškas buferines zonas ir saugančios tolimesnes teritorijas nuo triukšmo ir užterštumo. Pareiškėjos vertinimu, nelaikytina motyvuotu atsakymu ir aplinkybė dėl galiojančio Bendrojo plano tęstinumo, nes dabar galiojančio Bendrojo plano sprendiniai (kuriuose nurodyta, jog sklypui taikoma vidutinio užstatymo gyvenamoji funkcinė zona) jau daugiau negu 10 metų nėra įgyvendinti, t. y. sklype nėra pastatyta gyvenamosios paskirties pastatų.

4.       Pareiškėja akcentavo, jog Administracijos atsakyme nieko nepasisakyta, kodėl pareiškėjos pasiūlyme ir prašyme nurodyti konkretūs argumentai Administracijai, kaip planavimo organizatoriui, nėra priimtini (pvz., nepasisakyta dėl pareiškėjos argumento, kad sklypas ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, jis nėra patrauklus kaip gyvenamoji teritorija). Pareiškėjai kilo abejonių, ar rengiant Bendrojo plano pakeitimus buvo atlikta teritorijos, kurioje yra sklypas, būklės analizė bei specialiomis urbanistinėmis žiniomis grindžiamas jos planavimas, nes remiantis 2018 m. rugpjūčio 6 d. Administracijos atsakymu sklypas pateko į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną. Vėliau, po pareiškėjos skundo, vykdant Privalomąjį nurodymą, sklypas pateko į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną (kaip yra ir šiuo metu galiojančiame Bendrajame plane). Pareiškėja manė, jog teritorijos, kurioje yra sklypas, planavimas atliktas paviršutiniškai, neįsigilinant į konkrečią urbanistinę situaciją. Pareiškėjai pateiktas visiškai nemotyvuotas atsakymas, kuris akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėja nesutiko ir su Inspekcijos pozicija, kad atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymų nepriimtinumas, todėl manė, jog Inspekcijos sprendimas taip pat naikintinas.

5.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.). Pareiškėja skunde nenurodė jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais, sprendžiant dėl ginčijamo atsakymo panaikinimo. Pareiškėja savo skundu patvirtino, kad jai yra žinomi Administracijos atsisakymo tenkinti jos 2018 m. gegužės 28 d. pasiūlymą motyvai, tačiau nesutinkama su jų turiniu ir pakankamumu. Pareiškėjai buvo suteikta informacija apie tai, jog Savivaldybė privalo įvertinti tiek privačius, tiek viešojo intereso aspektus. Konkrečiu atveju buvo priimtas sprendimas prioritetu laikyti visuomenės gyvenimo kokybę, gamtos apsaugą, darnaus kraštovaizdžio formavimą pagal teritorijų planavimo ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, lemiančius darnią plėtrą kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas. Tuo tikslu, rengiant naujus Bendrojo plano sprendinius ir siekiant planavimo proceso tęstinumo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) upės numatoma vidutinio užstatymo intensyvumo funkcinė zona. Be to, pareiškėjai suteikta informacija, kad pagal rengiamą Bendrąjį planą vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl komercinės paskirties statyba šioje funkcinėje zonoje yra galima. Gavus Privalomąjį nurodymą, pareiškėjos pasiūlymą iš naujo nagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo nagrinėjimo komisija, kuri 2018 m. spalio 26 d. vykusio posėdžio metu nusprendė pasiūlymą atmesti, šis sprendimas priimtas vienbalsiai.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde teigė, jog sprendimas prieštarauja teisės aktų normoms, šios pozicijos niekaip nepagrindė. Bendrasis planas yra baigiamojo etapo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje (ši stadija nėra baigta), todėl byloje turėtų būti nagrinėjama tik tai, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pareiškėjos pasiūlymų atmetimo motyvai. Sklypas yra gyvenamojoje zonoje, kairiajame (duomenys neskelbtini) upės krante, vakarinėje pusėje ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, o rytinė sklypo dalis ribojasi su individualių namų kvartalu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo teritorija yra su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais, dar 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1519, kuriuo nuspręsta ginčo teritorijai nustatyti vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną ((duomenys neskelbtini)). Nustatydamas tam tikras funkcines zonas, planavimo organizatorius vertina atitinkamą teritoriją kaip visumą, o ne atskirus jame esančius sklypus. Bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami ir nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos.

8.       Pagrindinio brėžinio Panerių seniūnijos reglamentų lentelėje nurodomi į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną patenkančių žemės sklypų galimi žemės naudojimo būdai. Pareiškėjai yra suteikta informacija, kad pagal rengiamą Bendrąjį planą vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos. Todėl Administracijos sprendimas neatsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymą niekaip jos teisių neriboja ir nepažeidžia. Kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, gamtos apsauga priskirtina prie visuomenės (viešojo) intereso, rengiant bendrąjį planą turi būti atsižvelgiama į visus visuomenės interesus, t. y. vadovavimasis tik vienu interesu (pareiškėjos pageidavimu ginčo sklypų teritorijose numatyti paslaugų funkcinę zoną) prieštarautų darnios plėtros principams.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovas. Pareiškėjos skundo reikalavimą – įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą prašė palikti nenagrinėtą. Inspekcija pažymėjo, jog šis reikalavimas negali būti savarankišku skundo reikalavimu, nes spręsti dėl atsakomybės taikymo konkrečiam subjektui gali tik Inspekcija. Tik patenkinus reikalavimus dėl sprendimų, atsirastų pagrindas įpareigoti Administraciją tinkamai išnagrinėti pasiūlymą, ir tik Administracijai iš naujo išnagrinėjus pateiktus pasiūlymus ir pareiškėjai juos apskundus, atsirastų pagrindas Inspekcijai nagrinėti pareiškėjos skundą.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos įpareigojimo taikyti administracinę atsakomybę už Privalomojo nurodymo nevykdymą nutraukė. Kitą dalį pareiškėjos skundo atmetė kaip nepagrįstą.

11.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2018 m. spalio 31 d. rašto Nr. A51-94460/18(3.3.16.1E-EM4), kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pasiūlymą ir prašymą dėl Bendrojo plano keitimo, ir Inspekcijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-17332 netenkinti pareiškėjos skundo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pasiūlymą ir prašymą bei Inspekcijos įpareigojimo spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą.

12.       Apibendrinęs byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai), 6.4.2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jos pasiūlymą ginčo sklype nekeisti dabar galiojančios vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios funkcinės zonos. Įvertinęs pareiškėjos skundžiamo Administracijos 2018 m. spalio 31 d. rašto turinį, taip pat apimtį, teismas darė išvadą, jog jie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja Bendrojo plano organizatoriui pateikė vieną pasiūlymą (sklype numatyti tokią teritorijos funkcinę zoną, kurioje, pagal teritorijos naudojimo tipą, būtų nustatyta paslaugų teritorija), į kurį gavo atsakymą, jog į pasiūlymą nėra atsižvelgiama. Administracija taip pat išdėstė atsisakymo atsižvelgti faktinius motyvus (būtinybę įvertinti viešojo intereso aspektus, prioriteto teikimą visuomenės gyvenimo kokybei, gamtos apsaugai, darnaus kraštovaizdžio formavimui, darniai plėtrai kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas, planavimo proceso tęstinumą) ir teisinius motyvus (Teritorijų planavimo įstatymo 8 str., 50 str.).

13.       Pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir iš esmės nesutiko ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėja nurodė, kad Administracija nieko nepasisakė dėl jos argumento, jog sklypas ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve ir nėra patrauklus kaip gyvenamoji teritorija. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutiko, kadangi ginčijamame 2018 m. spalio 31 d. rašte pasisakoma, jog ginčo teritorija yra ne tik prie (duomenys neskelbtini) gatvės, bet tarp šios gatvės ir (duomenys neskelbtini) upės, kur pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius yra numatyta vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona. Rašte taip pat nurodomos teisės normos: Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnis, detaliai reglamentuojantis, kas sudaro viešąjį interesą teritorijų planavime, taip pat 50 straipsnis, nustatantis būtinybę įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

14.       Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, bet jų pakankamo ir išsamumo klausimus. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog atsiliepime atsakovas dar labiau detalizavo savo motyvus, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad motyvų išsamumas skundžiamame 2018 m. spalio 31 d. atsakyme buvo pakankamas. Pareiškėja ne nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o siekė juos dar detalizuoti. Pareiškėjos nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo, nes pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

15.       Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

16.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Administracija įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami. Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi Inspekcija taip pat pagrįstai nusprendė, jog Savivaldybė pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą ir prašymą, pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą. Teismas vertino, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl sprendimų panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti jos pasiūlymą ir prašymą atmesta kaip nepagrįsta.

17.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja ketvirtuoju skundo reikalavimu siekė, kad Inspekcija spręstų dėl administracinės atsakomybės taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą, kurį, netenkindama pareiškėjos skundo, 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Inspekcija pripažino įvykdytu. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnį teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą atlieka valstybinės priežiūros institucijos, kurioms suteikta teisė spręsti, ar teritorijų planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Spręsti dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo), taip pat atsakomybės taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą teisė suteikta tik pačiai Inspekcijai, kuri, gavusi subjekto, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, raštą, kad jis yra įvykdytas, sprendžia, ar jis yra įvykdytas, ir tuo atveju, jei jis nėra įvykdomas, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti (Priežiūros įstatymo 61 str. 5 d.).

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Inspekcijos įpareigojimo spręsti dėl atsakomybės taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių, todėl pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu įpareigoti Inspekciją spręsti dėl atsakomybės taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą (kurį Inspekcija laiko įvykdytu, o jo įvykdymą pareiškėja ginčija teisme). Kadangi ši dalis pareiškėjos skundo neturėjo būti priimta nagrinėti, teismas šią dalį administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

III.

19.       Pareiškėja I. S. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos skundas atmestas, ir dėl šios skundo dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. 

20.       Apeliantė akcentuoja, kad Administracijos 2018 m. spalio 31 d. atsakyme nenurodyta jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių bei argumentų, dėl kurių pareiškėjos pasiūlymai atmetami. Atsakyme iš esmės tik nurodyta, kad tenkinant pareiškėjos pasiūlymus būtų pažeistas viešasis interesas. Toks atsakymas negali būti laikomas motyvuotu, nes viešasis interesas paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, vertinga visuomenei ar jos daliai, ir tai turi būti pagrįsta objektyviais ir patikimais įrodymais. Vien teisės aktų nuostatų citavimas negali būti laikomas pagrindimu objektyviais ir patikimais įrodymais bei patvirtinimu, kad šioje konkrečioje situacijoje egzistuoja viešasis interesas. Atsakovo atstovė ir teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių faktinių aplinkybių, kaip šiuo atveju pasireiškia viešasis interesas. Nesant viešąjį interesą nekeisti Bendrojo plano sprendinių patvirtinančių faktų ir objektyvių duomenų, atsakymas negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu.

21.       Pareiškėja, priešingai nei atsakovas, savo pasiūlymus dėl Bendrojo plano keitimo grindė ne tik deklaratyviomis nuostatomis, bet ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau jai atsakant buvo nurodytos tik teisės aktų nuostatos, nepagrįstos faktiniais motyvais. Deklaratyvus visuomenės intereso gynimas, nepagrindžiant jo konkrečiais duomenimis, negali būti laikomas faktiniais motyvais, pagrindžiančiais atsakymo teisėtumą. Šiuo atveju Administracijos 2018 m. spalio 31 d. atsakyme trūksta vienos iš pagrindinių motyvuoto atsakymo sudedamųjų dalių – objektyvių faktinių duomenų, kad pareiškėjos pasiūlymas yra nepagrįstas. Toks individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

22.       Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23.       Atsakovas pažymi, kad

24.       Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su jai nepalankiu Administracijos sprendimu dėl Bendrojo plano keitimo, savaime neįrodo ginčijamo atsakymo neteisėtumo. Tiek skundo, tiek apeliacinio skundo turinys akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjai yra žinomi Administracijos atsisakymo tenkinti jos pasiūlymą motyvai, tačiau nesutinkama dėl jų turinio ir pakankamumo, kvestionuojami Bendrojo plano sprendiniai, kurie šiame Bendrojo plano derinimo etape net nėra vertinami. Apeliantei buvo suteikta informacija, kad Bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami ir nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos, tai reiškia, jog sklypų formavimo klausimų Bendrojo plano sprendiniai nesprendžia. Pareiškėja taip pat informuota, kad nustatytoje funkcinėje zonoje pagal rengiamą Bendrąjį planą vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos. Todėl Administracijos sprendimas neatsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymą niekaip pareiškėjos teisių neapriboja ir nepažeidžia. Rengiant Bendrąjį planą, turi būti atsižvelgiama į visus visuomenės interesus, o vadovavimasis tik vienu interesu (pareiškėjos pageidavimu ginčo sklypų teritorijose numatyti paslaugų funkcinę zoną) prieštarautų darnios plėtros principams.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26.       Inspekcija pažymi, kad apeliantė nepagrindė, kaip Administracijos sprendimas pažeidžia jos interesus. Apeliantės skunde nėra nurodyta jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl ginčijamo Administracijos sprendimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Administracija įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami. Motyvų išsamumas skundžiamame Administracijos 2018 m. spalio 31 d. atsakyme buvo pakankamas, o pareiškėjos nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo, nes pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos 2018 m. spalio 31 d. rašto Nr. A51-94460/18(3.3.16.1E-EM4), kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pasiūlymą dėl Bendrojo plano keitimo, ir Inspekcijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-17332, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo teismą įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pasiūlymą bei įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą.

28.       Nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su pasiūlymu dėl Bendrojo plano keitimo, nurodydama, jog jai kartu su kitais asmenimis priklauso 2,3439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiaurinėje pusėje ribojasi su greito eismo A1 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, rytinė sklypo dalis ribojasi su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų kvartalu. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Bendruoju planu, didžioji sklypo dalis patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną, įvertinus teritorijos urbanistinę ir gamtinę aplinką, atsižvelgus į esamą inžinerinę infrastruktūrą bei funkcionuojančią susisiekimo sistemą, sklypas turi visas galimybes būti vystomas kaip komercinės paskirties teritorija. Pareiškėja prašė rengiant Bendrojo plano sprendinių konkretizavimą, teritorijoje, kurioje yra sklypas, numatyti miesto dalies centro zoną arba tokią teritorijos funkcinę zoną, kurioje, pagal teritorijos naudojimo tipą, būtų nustatyta paslaugų teritorija (I t., b. l. 8–9, 10–15). 2018 m. liepos 19 d. prašymu pareiškėja prašė dar kartą apsvarstyti 2018 m. sausio 7 d. pasiūlymą (I t., b. l. 41–42).

29.       Administracija 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. A51-66540/18(3,3,16.1E-EM4) pareiškėjai nurodė, jog į pasiūlymą nėra atsižvelgta (I t., b. l. 32). Nesutikdama su šiuo raštu, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, kuri 2018 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 2D-12831 nurodė, kad nustatė pažeidimus vykdant Bendrojo plano viešinimo procedūras. Planavimo organizatoriui buvo surašytas Privalomasis nurodymas įpareigojant pašalinti pažeidimus. Pažymėta, jog pareiškėjos pasiūlymas atmestas nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymo nepriimtinumo priežasčių, pažeisti Nuostatų 6.4.2 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies reikalavimai (I t., b. l. 27–28, 29–31).

30.       Administracija 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. A51-66540/18(3.316.1E-EM4) nurodė, jog, vykdydama Privalomąjį nurodymą, išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymą iš naujo ir teikia naują atsakymą. Informavo, kad į pareiškėjos pasiūlymą ginčo žemės sklypą priskirti paslaugų funkcinei zonai neatsižvelgta. Pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) upės numatyta vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona. Pareiškėjos pasiūlymas grindžiamas fizinių asmenų interesu dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje, tačiau savivaldybė privalo įvertinti ir viešojo intereso aspektus. Konkrečiu atveju savivaldybė priėmė sprendimą prioritetu laikyti visuomenės gyvenimo kokybę, gamtos apsaugą, darnaus kraštovaizdžio formavimą pagal teritorijų planavimo ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, lemiančius darnią plėtrą kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas. Tuo tikslu, rengiant Bendrojo plano sprendinius ir siekiant planavimo proceso tęstinumo, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) upės numatoma vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona – pastatai iki 3 aukštų, užstatymo intensyvumas 0,8 (UI). Šioje funkcinėje zonoje pagal rengiamą Bendrąjį planą vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl komercinės paskirties objektų statyba šioje funkcinėje zonoje galima. Sklype nėra parengta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų ar specialiųjų), todėl pareiškėjos teisės nėra ir negali būti varžomos. Inspekcija, atsakydama pareiškėjai, 2018 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. (23.2)-2D-17332 nurodė, jog pakartotinai išnagrinėjęs pasiūlymus ir atsakymą pateikęs 2018 m. spalio 31 d. raštu, planavimo organizatorius įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus.

31.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos įpareigojimo taikyti administracinę atsakomybę už Privalomojo nurodymo nevykdymą nutraukė. Kitą dalį pareiškėjos skundo atmetė kaip nepagrįstą.

V.

32.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos skundas atmestas, ir dėl šios skundo dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis nutraukta, pareiškėja neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisakys.

33.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

34.       Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020 ir kt.).

35.       Pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

36.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjos skundo bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė vieną pasiūlymą (sklype numatyti tokią teritorijos funkcinę zoną, kurioje, pagal teritorijos naudojimo tipą, būtų nustatyta paslaugų teritorija), į kurį gavo atsakymą, jog į pasiūlymą nėra atsižvelgiama. Administracija taip pat išdėstė atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (būtinybę įvertinti viešojo intereso aspektus, prioriteto teikimą visuomenės gyvenimo kokybei, gamtos apsaugai, darnaus kraštovaizdžio formavimui, darniai plėtrai kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas, planavimo proceso tęstinumą) ir teisinius motyvus (Teritorijų planavimo įstatymo 8 str., 50 str.). Taigi pareiškėjai buvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl pasiūlymo nepriimtinumo, kurio motyvaciją pareiškėja suprato ir ginčija teismui pateiktame skunde.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Administracijos 2018 m. spalio 31 d. atsakyme motyvų išsamumas yra pakankamas, jame, skirtingai nei nurodo pareiškėja, nėra remiasi tik viešuoju interesu. Atsakyme yra detalizuota, kokie prioritetai nulėmė pasirinkimą remtis ne fizinių asmenų interesu dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje, o viešuoju interesu ir kaip jis pasireiškia. Be to, Administracija remiasi ir siekiu išlaikyti planavimo proceso tęstinumą (Teritorijų planavimo įstatymo 50 str.). Pareiškėjai taip pat paaiškinta, kad ginčo funkcinėje zonoje pagal rengiamą Bendrąjį planą vienas iš numatytų žemės naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl komercinės paskirties objektų statyba šioje funkcinėje zonoje galima. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Administracijos 2018 m. spalio 31 d. atsakymas, tiek Inspekcijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas yra tinkamai motyvuoti ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję ne su Administracijos atsakymo ar Inspekcijos sprendimo motyvuotumu, o su siekiu įrodyti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

38.       Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti konkrečių pasiūlymo atmetimo motyvų turinio (pareiškėjos nesutikimo su pasiūlymo atmetimu motyvų), tačiau pabrėžtina, kad nesutikimo su pasiūlymu ir jo priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

39.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia motyvuotų, galiojančios teisės nuostatomis bei bylos faktinėmis aplinkybėmis paremtų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Inspekcijos atsakymų teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan

                                                        Arūnas Sutkevičius