Civilinė byla Nr. 2A-813-460/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14015-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2;
3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinius skundus, trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį (patikslintą) atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., V. B., N. B., J. D., J. P., O. L. V., D. A. (D. A.), A. L., M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, T. P., A. S. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydamas 1) įpareigoti atsakovą D. A. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), (2012 m. balandžio 19 d. ieškovės faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 1) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) neįgyvendinus šios pareigos, įpareigoti jį kaltų asmenų – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. – lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą namą ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovui neįvykdžius ir šio įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, nustatyti, kad šiuos padarinius turi teisę pašalinti ieškovė nugriaudama namą atsakovo D. A. lėšomis; 4) įpareigoti atsakoves J. P., J. D., N. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 1), (2012 m. balandžio 19 d. ieškovės faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 5) neįgyvendinus šios pareigos, įpareigoti atsakoves kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą 1 ir sutvarkyti statybvietę; 6) atsakovėms neįvykdžius ir šio įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, nustatyti, kad šiuos padarinius turi teisę pašalinti ieškovė nugriaudama statomą ūkinį pastatą 1 atsakovių lėšomis; 7) įpareigoti atsakovę O. L. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas 2, toliau visi kartu – statiniai, pastatai), (2012 m. balandžio 19 d. ieškovės faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 3) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 8) neįgyvendinus šios pareigos, įpareigoti atsakovę kaltų asmenų lėšomis, per 3 mėnesius nugriauti statomą Ūkinį pastatą 2 ir sutvarkyti statybvietę; 9) atsakovei neįvykdžius ir šio įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, nustatyti, kad šiuos padarinius turi teisę pašalinti ieškovė nugriaudama statomą Ūkinį pastatą 2 O. L. V. lėšomis; 10) byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti, nustatant, kad jos taikytinos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Faktinis ieškinio pagrindas:
1.1. Ieškovė nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009 buvo priimtas sprendimas, kuriuo panaikinti: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) detalaus plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 4 d. patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais projektavimui, adresu (duomenys neskelbtini); 3) Administracijos architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 15 d. išduotas statybos leidimas Nr. 18 gyvenamojo namo su priklausiniais naujai statybai adresu (duomenys neskelbtini); 4) Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 181 ,,Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“; 5) 2012 m. spalio 21 sutartis Nr. 13 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta tarp Neringos savivaldybės ir T. P., A. S., N. B. ir V. B.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-10-11 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-09-04 sprendimą paliko nepakeistą. Kaip nurodė ieškovė, minėtu teismo sprendimu panaikinus neteisėtus administracinius aktus, liko neišspręstas šių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas, kadangi pagal gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), techninį projektą, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti ir pastatyti gyvenamasis namas ir du priklausiniai (tinklų ir įrankių, pritaikytų žvejybai, laikymui). Vienas gyvenamojo namo priklausinys balkonu jungiamas su gyvenamuoju namu. Tuo tarpu šiame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) gatvės esantis kitas priklausinys, blokuojamas su gretimame sklype ((duomenys neskelbtini)) planuojamu statyti statiniu. Visi šio sklypo projektiniai sprendiniai faktiškai buvo įgyvendinti ir suplanuoti statiniai pastatyti, tik nebuvo priimti kompetentingų valstybės institucijų sprendimai, patvirtinantys statybos užbaigimą. Pažymėjo, kad vien administracinių aktų panaikinimas, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), savaime neleistų apginti viešojo intereso. Statybų, vykdytų ginčo sklype ((duomenys neskelbtini)) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje turi būti vykdomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu specialiuoju planu – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, patvirtintu Vyriausybės 2012 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 702, kuris buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 (2019 m. spalio 30 d. redakcija), bei Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164 patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu. Šiuo atveju teritorija, apimanti adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, patenka į kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zoną. Papildomai pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), privalo remdamasis prieš tai nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintais teritorijų tvarkymo sprendiniais, kuriais nustatyta, kaip turi būti tvarkomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priimti sprendimą, kuriuo leistų statytojui / savininkui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalis. Ieškovės teigimu, kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti griaunami / išardomi (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, yra atsakovai: 1) Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija; 2) Lietuvos Respublika, atstovaujama Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos; 3) Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos; 4) Lietuvos Respublika, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos; 5) architektas R. G.; 6) statinio projektuotojai – J. L. (jo procesines teises ir pareigas perėmusi A. L.) ir M. Z.; 7) detaliojo plano užsakovas ir vienas iš statytojų V. B..
2. Atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovės J. D. ir J. P., N. B. su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovių naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę adresu L(duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo pastatyti daugiau nei 1 priklausinį ir imperatyviai numato, kad turi būti išardytos jungtys tarp pastatų. Tai reiškia, kad nėra būtinybės nugriauti Ūkinį pastatą 1, nes sklype gali stovėti daugiau nei 1 priklausinys. Kadangi patikslinto ieškinio 2 reikalavimu prašoma to, ko teismui neleidžia atlikti įstatymų leidėjas, patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių dėl institucijų kaltės inter alia išduodant statybą leidžiantį dokumentą, akivaizdu, kad institucijos yra kaltos dėl netinkamo teritorijų planavimo ir statybos teisės aktų taikymo ir juos vykdant atliktų procedūrinių pažeidimų, bet ne atsakovės. Atsakovės yra sąžiningai turtines teises į pastatą įgiję asmenys, atsakovės neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, todėl pritaikius ieškovės prašomą griežčiausią poveikio priemonę – pastato nugriovimą – būtų neproporcingai suvaržytos jų teisės. Šiuo atveju atsakovės neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statybų pagal panaikintus statybą leidžiančius dokumentus padarinių visuomenės interesams mastas yra itin mažas. Taip pat duomenų apie kitus Ūkinio pastato 1 neatitikimus teisės aktų reikalavimams byloje nėra. Dėl to taikyti Ūkinio pastato 1 nugriovimo poveikio priemonę, esant galimybei išardyti balkoną ir taip užtikrinti reikalavimą dėl jungties išardymo, nėra teisinio pagrindo. Teismui nusprendus tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį, dalyje dėl termino, per kurį atsakovės turi būti įpareigotos pakeisti Ūkinio pastato 1 projektinę dokumentaciją, tikslinga nustatyti ne 6, o 18 mėnesių terminą.
3. Atsakovas R. G. su patikslintu ieškovės ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas byloje, jis negali būti sutapatinamas nei su individualia R. G. architektūros firma, nei su UAB „Pamario projektai“. Nurodyti subjektai yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, jis nėra šių subjektų teisių ir pareigų perėmėjas. Nekyla ginčo, kad jis buvo detaliojo plano architektas, tačiau architektas neatsako tokia pačia apimtimi kaip rengėjas. Architekto atsakomybė, pagal aktualų reglamentavimą, gali būti realizuota per Lietuvos architektų rūmų organų priimtus sprendimus dėl architekto etikos ar kvalifikacijos. Patikslintas ieškinys, net ir konstatavus rengėjo atsakomybę atsakovui, visais atvejais turi būti atmetamas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Administracinėje byloje dėl detaliojo plano ir kitų aktų naikinimo atsakovas nedalyvavo, todėl prejudicinės galios priimti sprendimai atsakovui neturi.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pažymėjo, kad pateiktame ieškinyje ieškovė nekelia teismų atsakomybės klausimo, nenurodo jokių neteisėtų teismo veiksmų, todėl trečiasis asmuo neturėtų dalyvauti tokio pobūdžio byloje.
5. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, su patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai nėra registruoti Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės – teritoriją. Atsakovė įvertinusi pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-571/2 nustatytus Kultūros vertybių registre registruotos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės duomenis, pradeda registruotos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės apskaitos duomenų tikslinimo procedūras. Šiuo atveju statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) sklype, nustatytų paveldosaugos reikalavimų nepažeidžia (išskyrus aprašytas jungtis tarp statinių). Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.
6. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu sutiko, teismo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, padarinių šalinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), be įstatymų numatyto reglamentavimo privalo vadovautis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu bei bendruoju planu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovą D. A. (D. A.) per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išduoti atsakovui D. A. (D. A.) gyvenamojo namo statybą leidžianti dokumentą pagal pertvarkytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, įpareigoti atsakoves J. P., J. D., N. B. per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išduoti atsakovėms J. P., J. D., N. B. ūkinio pastato statybą leidžianti dokumentą pagal pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, įpareigoti atsakovę O. L. V. per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išduoti atsakovei O. L. V. ūkinio pastato statybą leidžianti dokumentą pagal pertvarkytus ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinius dokumentus, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 932,50 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. P., 1 932,50 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. D., 1 948,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. B., 3 400,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G., 343,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Neringos savivaldybės administracijai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
7.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, be kita ko, nuspręsta panaikinti statybą leidžiančius dokumentus (duomenys neskelbtini). Sprendimu liko neišspręstas atliktos statybos padarinių pašalinio klausimas. Byloje nėra ginčo ir bylos šalys sutinka, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į saugomą teritoriją – Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija. Sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi vienas gyvenamosios paskirties namas, nuosavybės teise priklausantis atsakovui D. A., bei paminėto Namo priklausiniai: Ūkinis pastatas 1, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis atsakovėms J. P., J. D., N. B., ir Ūkinis pastatas 2 nuosavybės teise priklausantis atsakovei O. L. V..
7.2. Dėl žemės sklype esančių statinių vertinimo teismas nurodė, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų schemą, sklype (duomenys neskelbtini) kuriamas tradicinis žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipas ir architektūrinė išraiška – gyvenamasis pastatas ir priklausinys (priklausiniai). Kuriamas tradicinis žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipas ir architektūriniai sprendiniai bei priklausiniai turi atitikti Kuršių nerijai būdingą ūkinių pastatų architektūrinę išraišką, tūrius, medžiagas, puošybos elementus. Ieškovė nepateikė duomenų, jog šių reikalavimų ginčo namas ir ūkiniai pastatai neatitinka, išskyrus Ūkinio pastato 2 nišą, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei O. L. V., išsiskirianti tradicinei žvejo sodybai nebūdinga architektūrine išraiška. Teismas padarė išvadą, kad ginčo statiniai sklype gali egzistuoti, tik jie turi atitikti KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte numatytus šiems statiniams keliamus reikalavimus.
7.3. Dėl pastatų nugriovimo teismas nurodė, kad statybų pagal panaikintus statybą leidžiančius dokumentus padarinių mastas yra itin mažas, atsakovai yra sąžiningi turto įgijėjai, neprisidėję prie panaikintų statybą leidžiančių dokumentų atsiradimo proceso, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų – įpareigoti atsakovus (pastatų savininkus) patikslintame ieškinyje nurodytų kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti pastatus ir sutvarkyti statybvietę; ir atsakovams nurodytu būdu nepašalinus statybos padarinių, nustatyti, kad šiuos padarinius turi teisę pašalinti ieškovė nugriaudama namą ir ūkinius pastatus atsakovų, kuriems reiškiami šie reikalavimai, lėšomis, kadangi tokios ieškovės prašomos neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonės nėra būtinos siekiamam tikslui pasiekti, dėl to ieškovės patikslinto ieškinio 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 reikalavimai netenkinami.
7.4. Dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo teismas nurodė, kad atsakovai (statinių savininkai) neprisidėjo prie panaikintų pastatų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, taip pat pripažinta, kad statybų pagal panaikintus statybą leidžiančius dokumentus padarinių (jungtis tarp Namo ir Ūkinio pastato 1, bei Ūkinio pastato 2 niša, nebūdinga tradicinei žvejo sodybai) visuomenės interesams mastas yra itin mažas, KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punktui prieštarauja tik balkonas, jungiantis Ūkinį pastatą 1 su Namu ir Ūkinio pastato 2 niša, nebūdinga tradicinei žvejo sodybai, todėl nusprendė, kad šiuo atveju atsakovas D. A. turi parengti pertvarkytus namo projektinius dokumentus, J. P., J. D., N. B., O. L. V. – atitinkamai parengti pertvarkytus ūkinio namo projektinius dokumentus, ieškovė įpareigota išduoti atsakovui D. A. gyvenamojo namo statybą leidžianti dokumentą pagal pertvarkytus Namo projektinius dokumentus, atsakovėms J. P., J. D., N. B., O. L. V. ūkinio pastato statybą leidžianti dokumentą pagal pertvarkytus Ūkinio pastato projektinius dokumentus.
III. Apeliacinių skundų, pareiškimų dėl prisidėjimo prie skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, išskyrus V. B. pareikštus reikalavimus, o nusprendus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužė 7 d. sprendimo nekeisti – panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, išskyrus V. B. pareikštus reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, kad ginčo žemės sklype gali stovėti daugiau nei vienas statinys, tai yra vienas gyvenamasis namas su priklausiniais. Taip pat neginčija išvados, kad sklype gali stovėti gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009 priimtu sprendimu neteisėtu pripažinto Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 15 d. statybos leidimo Nr. 18 pagrindu pastatyti statiniai gali būti įteisinti. Tačiau nesutinka su teismo nustatyta neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo tvarka, kuri susiaurinta iki vieno KNNP tvarkymo plano punkto taikymo (9.2.1.5. p.), darant išimtinę ir norminiuose teisės aktuose nenumatytą išlygą.
8.2. Dėl KNNP 9.2.1.5. punkto taikymo nurodo, kad teismo įpareigojimas statinių savininkams parengti pertvarkytus statinių projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus, neatitinka Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo metu turi būti įvertinti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Mano, kad teismas statinių savininkus turėjo įpareigoti parengti statinių projektinę dokumentaciją, atitinkančią galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ir imperatyvių teisės aktų reikalavimus, partikuliariai neišskiriant nė vieno ir nesusiaurinant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje pateiktų kriterijų. Pažymi, kad teismas taip pat turėjo analizuoti ir architekto R. G. bei statinio projektą rengusio J. L. (teisių perėmėja A. L.) ir M. Z. vaidmenį ir įtaką neteisėto detaliojo planavimo ir statinių projektavimo procese.
8.3. Dėl statybos padarinių šalinimo nurodo, kad teismo nustatyta neteisėtos statybos padarinių šalinimo tvarka ydinga ir nepagrįsta dar ir tuo aspektu, kad statinių savininkai nėra įpareigojami užtikrinti pastatytų statinių atitiktį galiojančių teisės aktų reikalavimams – statinių savininkai iš esmės įpareigojami tik parengti statinių projektinę dokumentaciją, tačiau neturi užtikrinti statybos laikymosi suderinto projekto ir išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendiniams. Teismas laikėsi klaidingo vertinimo, kad ieškovė turėjo įrodyti kaip konkrečiai turi būti įgyvendintas KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija)) 9.2.1.5. punktas dėl statinių priklausinių architektūrinių sprendinių – Kuršių nerijai būdingos ūkinių pastatų architektūrinės išraiškos, tūrių, medžiagų, puošybos elementų, be to, įpareigodamas ieškovę išduoti statybą leidžiančius dokumentus, ėmėsi vykdyti teisminei valdžiai nebūdingas ūkines-administracines statybą leidžiančio dokumento išdavimo funkcijas, o suteikdamas galimybę įteisinti statinius, turėjo numatyti ir imperatyviose Statybos įstatymo normose nustatytas šio reikalavimo neįvykdymo pasekmes
8.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl statinių nugriovimo yra sudėtinė Statybų įstatymo nuostatų dalis, teismas neturėjo spręsti, kad ieškovė atsakinga už tai, jog teismas nusprendė netaikyti Statybos įstatymo nuostatų. Pažymi, kad teismo sprendime nėra jokių skaičiavimų, kaip teismas nustatė priteistų išlaidų sumą, neanalizuota atitiktis rekomendaciniams dydžiams, nėra įvertinimo dėl jų atitikties. Pažymi, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu teikė nė vieną atskirąjį skundą, kurie buvo netenkinti, tačiau teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šalių elgesio procese nevertino.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo, kuriuo prisideda prie Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo panaikinimo ir prašymo priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, išskyrus V. B. pareikštus reikalavimus. Pagrindiniai argumentai:
9.1. Nurodo, kad susipažinusi su ieškovo apeliaciniu skundu, palaiko jame nurodytus motyvus ir prisideda prašymu panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, išskyrus V. B. pareikštus reikalavimus.
10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo, kuriuo prisideda prie Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo panaikinimo ir prašymo priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, išskyrus V. B. pareikštus reikalavimus. Pagrindiniai argumentai:
10.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija susipažinusi su ieškovo apeliaciniu skundu, palaiko jame išdėstytus motyvus ir prisideda prašymu panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, išskyrus V. B. pareikštus reikalavimus.
11. Atsakovės J. D., J. P., N. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - įpareigoti J. D., J. P. ir N. B. per 24 mėnesius nuo apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti esamos pastato projektinės dokumentacijos (techninio projekto) dalį, numatant pastato ir gyvenamojo namo jungties (balkono) panaikinimą, įpareigoti Neringos miesto savivaldybės administraciją išduoti J. D., J. P. ir N. B. naują statybą leidžiantį dokumentą per 24 mėnesius nuo apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal esamą pastato projektinę dokumentaciją (techninį projektą) pakeitus jos dalį numatant pastato ir gyvenamojo namo jungties (balkono) panaikinimą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones - apribojimus atsakovėms disponuoti joms nuosavybės teise priklausančiu turtu (Pastatu) ir panaikinti teismo nurodytas atlikti žymas apie Atsakovių turto (Pastato) suvaržymus, įregistruotas viešuosiuose registruose, priteisti apeliantėms bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria apeliantėms nustatoma pareiga keisti pastato projektinę dokumentaciją, kad ji atitiktų visą KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punktą, nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo keisti pastato rekonstrukcijos dokumentaciją, kad ji atitiktų visą KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punktą, kadangi teismas esamoje pastato projektinėje dokumentacijoje nustatė tik vieno projektinio sprendinio (balkono) neatitikimą vienam KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punkto sprendiniui „išardomos jungtys tarp statinių“. Nurodo, kad jokių kitų pastato projektinių sprendinių neatitikimo kitiems KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punkto reikalavimams, o taip pat kitų teisės aktų reikalavimams, ieškovas, kiti bylos dalyviai neįrodė, teismas nenustatė, dėl to, teismas neturėjo priežasties rezoliucinėje dalyje nurodyti platesnių įpareigojimų.
11.2. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui, nustatoma pareiga išduoti apeliantėms statybą leidžiantį dokumentą, nurodo, kad ši pareiga ieškovui nustatyta nepagrįstai, kadangi pagal teisės aktus tokia pareiga tenka Neringos miesto savivaldybės administracijai, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir priimamas naujas sprendimas. Pažymi, kad teismas šioje dalyje padarė materialinės teisės normos pažeidimą, tai yra netinkamai pritaikė Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnį, neatsižvelgdamas į statybos teisinius santykius reguliuojančio Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias naujos statybos ir rekonstrukcijos teisnius santykius.
12. Atsakovės J. D., J. P., N. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovėms bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau. Pagrindiniai argumentai:
12.1. Dėl ieškovo apeliacinio skundo dalies, įpareigojančios atsakoves pertvarkyti pastato projektinius dokumentus, atitinkančius KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punkte nustatytus reikalavimus, nurodo, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įstatymų leidėjas suteikia teisę teismui parinkti vieną ar daugiau priemonių, kurios, teismo vidiniu įsitikinimu, yra labiausiai tinkamos neteisėtos statybos padariniams pašalinti. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių dėl kitų nei KNNP tvarkymo plano teisės aktų pažeidimo, be to, ieškovė teismui neteikė nė vieno įrodymo apie tai, kokius menamus teritorijų planavimo dokumentus galbūt pažeidžia ir kokiems imperatyviems kitų teisės aktų reikalavimams galimai prieštarauja pastato projektiniai sprendiniai. Pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo keliamas tik Pastato atitikties KNNP 9.1.2.5 punktui klausimas ir nebuvo keliami jokie kiti pastato neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams klausimai.
12.2. Dėl ieškovo apeliacinio skundo dalies, reikalaujančios pastatą pertvarkyti pagal suderinto projekto ir išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendinius, jeigu tai bus reikalinga, nurodo, kad teismo sprendimas atitinka EŽTT jurisprudenciją P. prieš Lietuvą byloje, kurios aplinkybės analogiškos, be to, ieškovo teiginys, kad sprendime turėtų būti nurodyta, jog pastatas turi būti pertvarkytas pagal suderinto projekto sprendinius ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tai bus reikalinga, lemtų tai, jog Sprendimas būtų sąlyginis.
12.3. Dėl ieškovo apeliacinio skundo dalies, kuria teismas įpareigojo ieškovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodo, kad ginant viešąjį interesą šioje byloje negali būti sudarytos prielaidos palikti pastate tai, kas, anot administracinių teismų, prieštaravo prokuroro ginamam viešajam interesui – pastatų apjungimo bendra stogo konstrukcija, pastatų blokavimo, sujungimo balkonu. Tai ir numatyta Sprendime nurodant, kad projektinė dokumentacija turi būti pertvarkyta taip, kad atitiktų KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5. punkto reikalavimus. Dėl statinių griovimo nurodo, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis negali būti aiškinama kaip kiekvienu atveju įpareigojanti teismą numatyti tą pačią sprendimo neįvykdymo pasekmę – pastato (statinio) nugriovimą.
12.4. Dėl ieškovo apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad per 8 bylinėjimosi metus atsakovės kartu patyrė iš viso 8 720,09 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė teismo priteisti. Atsakovėms proceso stadijose atstovavo 3 advokatai. Tokia suma yra protinga, pagrįsta ir neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas net už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Nėra jokio pagrindo atskirai sprendime aptarti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimo, kai yra akivaizdu, kad jos patirtos pagrįstai ir yra itin mažos.
13. Atsakovė O. L. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
13.1. Dėl ieškovo apeliacinio skundo dalies, įpareigojančios atsakoves pertvarkyti pastato projektinius dokumentus, atitinkančius KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punkte nustatytus reikalavimus, nurodo, kad teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (ir jų nebuvimą) nustatė, kad ginčo sklype gali stovėti gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, atitinkantys KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5. p. reikalavimus. Apeliaciniame skunde „Inspekcija taip pat neginčija teismo išvados“. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas turėjo nustatinėti byloje ieškovo neįrodytas aplinkybes ex officio taip pažeidžiant civilinio proceso rungtyniškumo principą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė O. L. V. niekaip neprisidėjo prie šios situacijos, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir dėl jos ieškinys negalėjo būti tenkinamas, neužtikrinant tinkamos interesų pusiausvyros tarp nuosavybės teisių ir viešojo intereso.
13.2. Atsakovė dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nurodo, kad statybą leidžiantį dokumentą turėtų išduoti ne ieškovas, o Neringos miesto savivaldybės administracija, kadangi atsakovės atveju žvejo sodybai nebūdingos nišos sprendiniai nėra „nauja statyba“, kuri reglamentuota Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnyje, o greičiau statinio paprastojo remonto darbai. Nepritaria ieškovės reikalavimui dėl pastato nugriovimo, palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas.
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovių apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Nurodo, kad atsakovių apeliaciniame skunde laikomasi klaidingo vertinimo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009 priimtu sprendimu neteisėtu pripažinto Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 15 d. statybos leidimo Nr. 18 (gyvenamojo namo su priklausiniais, naujai statybai adresu (duomenys neskelbtini)) pagrindu pastatytų naujų statinių statybos padarinių šalinimas turi būti atliekamas tik pakeičiant Pastato projektinės dokumentacijos (techninio projekto) dalį, numatant Pastato ir gyvenamojo namo jungties (balkono) panaikinimą. Nagrinėjamu atveju nėra galima projektuoti tik vieną statinių dalį, kaip perstatomą ar pertvarkomą, kadangi statinio rekonstravimas arba remontas galimas tik, kai užbaigta statinių statyba (naujų statinių statyba).
14.2. Nurodo, kad ginčo statinių statybos neužbaigus, sprendžiant šių statinių įteisinimo klausimą, teismo sprendimu atsakovams turi būti suteikta galimybė įteisinti visos naujos statybos teisinius padarinius. Šio klausimo sprendimas apsiribojant tik jungties tarp statinių pašalinimu savaime nepadaro teisėta gyvenamojo namo ir dviejų jo priklausinių statybos, kadangi 2004 m. balandžio 15 d. statybos leidimas Nr. 18 panaikintas visa apimtimi ir kaip neteisėtas dokumentas negalioja. Šis neteisėtas statybos dokumentas negali patvirtinti teisėto statinių valdymo. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, iš neteisės teisė neatsiranda. Kiti skunde dėstomi argumentai dėl subjekto, kuris įpareigotinas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nėra pagrįsti ir kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad nelegalios statybos mastas gali būti pašalintas tik jungties tarp pastatų išardymu. Ieškovės vertinimu, šioje byloje apskritai negali būti priimtas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas.
15. Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovių apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
15.1. Nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka projektinė dokumentacija turi būti parengta (naujai), gavus specialiuosius architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos, paveldosaugos reikalavimus ir kitus reikalavimus bei sąlygas. Be to, Tvarkymo plano 9.1.2.5. punkto nuostatos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įgyvendinamos visa apimtimi, o ne priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia Apeliantės tik „išardant jungtis tarp statinių“.
15.2. Nurodo, kad naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos atveju, pareiga išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra paskirta VTPSI. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas statybą leidžiantį dokumentą išduoda statinių rekonstrukcijos, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo ar kapitalinio remonto atlikimo ir kt. atvejais.
16. Atsakovė O. L. V. pateikė atsiliepimą į atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovių skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
16.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jau išsprendė pirmą apeliacinio skundo reikalavimą, dėl pareigos parengti pertvarkyto Pastato projektinius dokumentus, atitinkančius KNNP tvarkymo plano 9.1.2.5 punkte nustatytus reikalavimus, tiek Atsakovės, tiek ir Apeliančių atžvilgiu įpareigojant ištaisyti dviejų atitinkamų mažareikšmių pažeidimų – nišos ir jungčių tarp pastatų – projektinius dokumentus, o ne reikalaujant paruošti naujos statybos projektinę dokumentaciją. Taip pat atsakovė sutinka ir su apeliančių teiginiu, kad statybą leidžiantį dokumentą turėtų išduoti ne ieškovas, o Neringos miesto savivaldybės administracija, kadangi šiuo atveju jungčių tarp pastatų sprendiniai nėra „nauja statyba“, kuri reglamentuota Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnyje, o greičiau statinio paprastojo remonto darbai.
17. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinius skundus, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl R. G. atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo atsakovui R. G. priteisti 726 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
17.1. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo R. G. yra teisėtas. Teigia, kad R. G. patraukimas atsakovu ir reikalavimų jam kaip tariamam teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengėjui ir kaltam asmeniui Statybos įstatymo 33 straipsnis 2 dalies prasme yra nepagrįstas. Pažymi, kad detaliojo plano rengėjas buvo juridinis asmuo, architektas R. G. negali būti sutapatinamas nei su individualia R. G. architektūros firma, nei su UAB „Pamario projektai“. Detaliojo plano rengimo metu įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui personalinės įmonės įgijo juridinio asmens teises, todėl atsakovas negali būti laikomas detaliojo plano rengėju.
17.2. Nurodo, kad ieškovas neginčija teismo motyvų, eliminuojančių atsakovo atsakomybę pagal pareikštus reikalavimus. Teigia, kad reikalavimas kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinius yra tam tikra civilinės atsakomybės forma, todėl tam, kad toks reikalavimas būtų patenkintas, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau ieškovė nedetalizuoja konkrečių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų šio ginčo apimtyje. Priešingai nei teigiama ieškinyje atsakovas užtikrino rengiamo detaliojo plano atitiktį teisės aktų ir teritorijų planavimo normų sąvado privalomiems reikalavimams. Mano, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp detaliojo plano rengėjo veiksmų ir atsiradusių statybos padarinių, taip pat detaliojo plano rengėjo veiksmuose nėra kaltės.
18. Atsakovė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinius skundus, kuriuo prašo teismo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
18.1. Nurodo, kad byloje nekilo ginčo ir visos bylos šalys sutiko, kad statinių (duomenys neskelbtini), statyba imperatyvių aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų nepažeidžia ir galima pagal galiojančius teisės aktus. Teigia, kad, rengiant ginčo statinių projektinę dokumentaciją ir gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą, bus privaloma laikytis ne tik sprendime nurodytame teisės akte – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane – nustatytų reikalavimų, bet ir visų kitų reikalavimų, kurie nustatyti galiojančiuose teisės aktuose, todėl negalima iki galo sutikti su ieškovės argumentais, kad, rengiant projektinė dokumentaciją, vadovaujantis Sprendimu, bus privalu vadovautis tik Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto reikalavimais.
18.2. Nurodo, kad sutiktina su atsakovių skundo argumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio aiškinimu, nes naujų statinių statybai ir statinių rekonstrukcijai pajūrio juostoje taikomi skirtingi reikalavimai. Šiuo atveju sprendimas yra keistinas, patikslinant, kad įpareigojimas, nustatytas Statybos įstatymo 33 straipsnis 2 dalies 4 punkte, taikytinas Neringos savivaldybės administracijai. Pažymi, kad ieškovė neįrodė departamento atsakomybės, kokie veiksmai sąlygojo galbūt neteisėtai išduoto statybos leidimo išdavimą, kokie paveldosaugos reikalavimai yra pažeidžiami, tačiau sutinka, kad šiuo atveju teismas vykdė teisminei valdžiai nebūdingas ūkines administracines funkcijas.
19. Atsakovė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinius skundus, atsiliepime prašo atsakovių J. D., J. P. ir N. B. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
19.1. Nurodo, kad šiuo atveju derinančios institucijos išnagrinėjo detaliojo plano projektą ir pagal savo kompetenciją nustatė, kad vieni ar kiti sprendiniai prieštarauja / neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kadangi nebuvo nustatyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl departamentas pritarė detaliajam planui. Ne departamento kompetencija buvo tikrinti, ar ginčo pastatų architektūriniai sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Neringos savivaldybės institucijos, priimdamos šiuos neteisėtus administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo ir statybos nagrinėjamoje teritorijoje, netinkamai vykdė joms pavestas pareigas, todėl statybos padarinių šalinimas turi būti vykdomas Neringos savivaldybės administracijos bei Neringos savivaldybės lėšomis.
19.2. Nurodo, kad ieškovė neįrodė departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsakomybės laipsnio, nenurodė, kokie konkretūs veiksmai sąlygojo neteisėtai išduoto statybos leidimo ir detalaus plano patvirtinimą, kokie konkretūs aplinkosaugos reikalavimai buvo pažeisti. Pažymi, kad šioje byloje svarbu nustatyti kaltus asmenis, kadangi formaliai konstatavus, jog negalima atskirti atsakovų atsakomybės, sukeltų neigiamas pasekmes, tai yra departamentas vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 37, 38 ir 39 straipsniais turėtų regreso tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės tarnautojo, dėl kurio veiksmų atsirado žala.
20. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovių J. D., J. P., N. B. apeliacinius skundus, kuriuo teikia argumentus dėl apeliacinių skundų pagrįstumo. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
20.1. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai kritikuoja tą teismo sprendimo dalį, kuria teismas konkrečiai įvardija, kokio teisės akto reikalavimą turi atitikti ginčo objekto projektiniai dokumentai, kadangi konkretaus dokumento įvardijimas (išskyrimas) nepanaikina savininkų pareigos laikytis ir kitų teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendime KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punktas įvardytas, kadangi pačiame plane yra išskirti konkretūs reikalavimai būtent ginčo statiniams ir vienas iš ieškovės pagrindinių argumentų buvo ginčo statinių neatitiktis KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte įvardytiems reikalavimams. Bylą nagrinėjant teisme, buvo keliamas būtent pastato atitikties KNNP 9.1.2.5 punktui klausimas ir nebuvo keliami jokie kiti pastato neatitikties teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams klausimai.
20.2. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priskirto įpareigojimo išduoti atsakovams (savininkams) pastato statybą leidžiančius dokumentus yra pagrįsta. Pažymi, kad teismas sprendime tinkamai pažymėjo, kad statybų pagal panaikintus statybą leidžiančius dokumentus padarinių (jungtis tarp Namo ir Ūkinio pastato 1 bei Ūkio pastato 2 niša, nebūdinga tradicinei žvejo sodybai) visuomenės mastas yra itin mažas, atsakovai yra sąžiningi statinių įgijėjai, nuosavybės teisės apsauga garantuojama Konvencijos Protokolo 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus (pastatų savininkus) nugriauti namą ir ūkinius pastatus. Toks teismo sprendimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2021 negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju byloje turėtų būti peržengtos šalių pateiktų apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.
40. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis
).
Dėl sklype esančių statinių vertinimo ir statybos padarinių šalinimo.
41. Ieškovė apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklype gali stovėti daugiau nei vienas statinys, tačiau šiuo atveju statiniai ginčo sklype buvo pastatyti pagal statybos leidimą, kuris yra panaikintas, todėl turi būti sprendžiamas statinių įteisinimo klausimas. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą statinių įteisinimo tvarką nepagrįstai susiaurino iki vieno KNNP tvarkymo plano punkto tvarkymo, padarydamas išimtinę ir norminiuose aktuose nenumatytą išlygą. Ieškovės poziciją prisidėjimu prie ieškovės apeliacinio skundo palaiko tretieji asmenys, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenkantis į saugomą, (duomenys neskelbtini) teritoriją (I tomas, b. l. 60–61, V tomas, b. l. 57–59), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (I tomas, b. l. 56–59). Sklypą valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu (I tomas, b. l. 82–87) valdo ir naudoja pastatų savininkai atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B. ir O. L. V.. Šiame sklype stovi statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui D. A., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso atsakovėms J. P., J. D., N. B., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei O. L. V. (I tomas, b. l. 48–55, III tomas, b. l. 26–28).
43. Ginčo pastatų (nutarties 42 punktas) statyba buvo atlikta pagal 2004 m. balandžio 15 d. išduotą statybos leidimą. Statybos leidime nurodoma, kad atliekama nauja statyba (Klaipėdos apygardos teismo administracinės bylos Nr. I-263-152/2009, I tomas, b. l. 54). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009, nusprendė panaikinti šiuos pastatų (nutarties 42 punktas) statybą leidžiančius dokumentus: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) detalaus plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. lapkričio 4 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais projektavimui, adresu (duomenys neskelbtini); 3) Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. 18 gyvenamojo namo su priklausiniais naujai statybai, adresu (duomenys neskelbtini) 4) Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 ,,Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“; 5) 2012 m. spalio 21 sutartį Nr. 13 ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir T. P., A. S., N. B. ir V. B. (I tomas, b. l. 14–31). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1112/2010, sprendimą paliko nepakeistą (II tomas, b. l.13–33), tačiau, panaikinus administracinius aktus, liko neišspręstas šių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas. Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 13 d. rašte Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodyta, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo ginčo statinių (nutarties 42 punktas) savininkai nesikreipė dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo (I tomas, b. l. 39).
44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).
45. Teismas, nuspręsdamas dėl pasirinktino statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes, teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, tai yra įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmiausia nuspręstina, ar ginčo teritorijoje iš esmės yra galima statyba pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos (nutarties 44 punktas) planavimo dokumentus.
46. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas patenka į saugomą (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko teritoriją (I tomas, b. l. 60–61, V tomas, b. l. 57–59). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Planuojant saugomas teritorijas, rengiamos valstybinių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), kuriomis, be kita ko, nustatomos kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, kitos tvarkymo priemonės (Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis; 28 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
47. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančių žemės sklypų tvarkymas bei statybos procesai, be pagrindinių teisės aktų, yra reglamentuojami specialiaisiais teisės aktais – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 702, kuris buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 (toliau – KNNP tvarkymo planas (2019 m. spalio 30 d. redakcija)) bei Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (toliau – Bendrasis planas).
48. Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog ginčo teritorijoje statyba (duomenys neskelbtini), yra galima (Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.3. punktas), tačiau ginčo statiniai turi atitikti keliamus specialiuosius reikalavimus, kadangi pirmiausia pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5. punktą sklype (duomenys neskelbtini) turi būti kuriamas tradicinis žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipas ir architektūrinė išraiška – gyvenamasis pastatas ir priklausinys (priklausiniai). Priklausinių architektūriniai sprendiniai turi atitikti Kuršių nerijai būdingą ūkinių pastatų architektūrinę išraišką, tūrius, medžiagas, puošybos elementus. Pagal bendrąjį planą (nutarties 47 punktas), ginčo teritorijoje turi būti išlaikyti saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos (Bendrojo plano 49–50 psl.).
49. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčo pastatai yra faktiškai pastatyti (I tomas, b. l. 36–38, 62–63, IV tomas, b. l. 46–48) ir jų statyba užbaigta 2009 metais (I tomas, b. l. 34–37). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2012 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad šiuo atveju pastatyti pastatai negalėjo būti blokuojami, turi būti išardyta jungtis, jungianti pastatus, konstatuotas faktas, kad pastatų statybai turėjo būti panaudotos tradicinės medžiagos, o šiuo atveju pastato stogas dengtas nebūdingomis vietovei blizgiomis metalinėmis čerpėmis, stogas turėtų būti perstatytas, rekonstruotas taip, kad jo fasadai atitiktų tradicinės žvejo sodybos priklausinio vaizdą (I tomas, b. l. 60–63, 67, V tomas, b. l. 93–100, 105–112, IX tomas, b. l. 41–42). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybės dėl pastatų sujungimo terasos elementu pasikeitė. Statytojų J. P., J. D. atstovas Statybos inspekcijai 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodė, kad jungtis, esanti tarp D. A. gyvenamojo namo ir gretimo (P., D. ir B.), yra išardyta (VI tomas, b. l. 102–105). Tokios aplinkybės nurodytos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1748(16.31) (VII tomas, b. l. 133–137, b. l. 171–174).
50. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano reikalavimus (plano 9.2.1.5. punktas), Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintus Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju plano reikalavimus (nutarties 47–48 punktai), faktines bylos aplinkybes, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. liepos 5 d. rašte užfiksuotas aplinkybes (nutarties 49 punktas), teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovės turi pareigą parengti tik projektinius dokumentus, atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi ginčo pastatai neturi ne tik statybą leidžiančių dokumentų (Statybos įstatymo 33 straipsnis), tačiau ir, be to, teismas, neįpareigodamas pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių, iš esmės sudarė prielaidas įteisinti ginčo pastatus, kurių atitiktis specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, šiuo atveju – kompetentingų institucijų – nebuvo tinkamai įvertina (nutarties 49 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino statybos padarinių šalinimo klausimą iki vieno KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5. punkto, darant išimtinę ir norminiuose teisės aktuose nenumatytą išlygą dėl ginčo statinių įteisinimo tvarkos ir sąlygų.
51. Kaip minėta, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai).
52. Apeliantės J. D., J. P., N. B., nesutikdamos su ieškovės reikalavimais dėl statybos padarinių šalinimo, nurodo, kad ieškovė neįrodė, o ir nebuvo keliami pastato neatitikties teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams klausimai. Teigia, kad teismo sprendimas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją P. prieš Lietuvą byloje, kurios aplinkybės analogiškos, be to, nurodo, kad ieškovo teiginys, jog sprendime turėtų būti nurodyta, kad pastatas turi būti pertvarkytas pagal suderinto projekto sprendinius ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tai bus reikalinga, lemtų tai, jog sprendimas būtų sąlyginis.
53. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, tai yra turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje H. prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 21861/03).
54. Nors apeliantės J. D., J. P., N. B. nurodo, jog šiuo kaip analogija netaikyti jokių statybos pasekmių numato, jų vertinimu, aplinkybėmis analogiška Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. išnagrinėta byla P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 58166/18, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Dėl statybos padarinių šalinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos atžvilgiu išsamiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, kuris nurodė, kad statybos padarinių šalinimo klausimas turi būti vertinamas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotas taisykles dėl konvencinės nuosavybės sampratos ir atvejų, kada gali būti vertinama, kad atitinkamo asmens lūkestis Konvencijos prasme gali būti laikomas teisėtu, taip pat pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl asmens lūkesčių sąsajų su statybas bei teritorijų planavimą reglamentuojančiomis nacionalinės teisės normomis.
55. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad naudojimosi nuosavybe kontrolė gali būti pateisinama, jei įrodomas, inter alia, jos suderinamumas su bendruoju interesu. Be kita ko, bet koks nuosavybės suvaržymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, turi būti nustatyta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra – šios teisingos pusiausvyros paieška yra neatskiriama nuo Konvencijos. Reikiama pusiausvyra nebus nustatyta, jei su ja susijęs asmuo patiria individualią ir pernelyg didelę naštą. Teisingos pusiausvyros klausimas tampa aktualus tik tuo atveju, jei nustatoma, kad skundžiamas apribojimas atitiko teisėtumo reikalavimą ir nebuvo savavališkas.
56. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esančios aplinkybės, priešingai nei nurodo apeliantės J. D., J. P., N. B., nėra visiškai analogiškos Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. išnagrinėtai bylai P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 58166/18 vertinant bendrojo intereso kontekste (nutarties 54 punktas). Kaip matyti minėtoje byloje, ginčo pastatas buvo pastatytas ne saugojome teritorijoje, kai nagrinėjimu atveju ginčo statinių statybai nustatytas specialusis teisinis reglamentavimas, kuriam suteikta ne tik išskirtinė bendrojo intereso, nacionalinė visuomeninė reikšmė – nacionalinis parkas, bet kuris įtrauktas ir į UNESCO pasaulio paveldo (I tomas, b. l. 60–61, V tomas, b. l. 57–59) sąrašą (sprendimo 4–5 punktai), ir nors minėtame sprendime nurodyta, kad statinys buvo pastatytas ir dėl valstybės institucijų klaidos, tačiau sprendime taip pat pažymėta, kad kiekvienu atveju būtina vertinti ir pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp statinio savininko nuosavybės teisės ir bendrojo (viešojo) intereso (sprendimo 93 punktas), todėl, šiuo atveju atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus teisinį reglamentavimą, sutinkama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl dalies, kuria atmetė ieškovės reikalavimus dėl statybos padarinių šalinimo, įpareigojant atsakoves pertvarkyti (parengti) pastato projektinę dokumentaciją ir ši ieškovės apeliacinio skundo dalis tenkinama – pirmosios instancijos teismo dalis, kuria atsakovai D. A., J. P., J. D., O. L. V. įpareigoti parengti projektinę dokumentaciją, o ieškovė – išduoti statybą leidžiantį dokumentą, keistina, ir atsakovai D. A., J. P., J. D., O. L. V. įpareigotini per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti esamus pastatus, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o šių veiksmų per nurodytą laiką neatlikus, kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti ginčo pastatus ir sutvarkyti statybvietę.
57. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę išduoti statybą leidžiančius dokumentus – statybos leidimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 50 punkte, su tokiu teismo įpareigojimu sutikti negalima, kadangi šiuo atveju nebuvo analizuojama, ar esantiems statiniams gali būti išduotas statybos leidimas pagal galiojančius specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad įpareigojimas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turėtų būti grįstas neteisėtų ieškovės veiksmų statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turiniu ir jos atsisakymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą vadovaujantis Statybų įstatymo nuostatomis. Be to toks reikalavimas byloje iš viso nebuvo pareikštas.
58. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas šešerių mėnesių terminas, per kurį atsakovai privalėtų pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naujus statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkyti statomą Namą ir statomus Namo priklausinius – Ūkinius pastatus taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, vertintinas kaip nepakankamas ir pernelyg trumpas, kadangi numatytų veiksmų apimtis yra didelė, siekdami įgyvendinti šiuos veiksmus atsakovai bus priversti kreiptis į valdžios institucijas dėl atitinkamų dokumentų išdavimo, taip pat galbūt atlikti atitinkamus statybinius darbus, tad šiuo atveju laikytina, kad šešių mėnesių terminas numatytų veiksmų atlikimui yra pernelyg trumpas, tačiau 24 mėnesių terminas būtų protingas ir pakankamas teismo sprendimui įvykdyti.
Dėl statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis.
59. Ieškovė patikslintu ieškiniu, reikšdama reikalavimus pašalinti statybos padarinius, prašo juos pašalinti konkrečių, jos vertinimu, kaltų asmenų lėšomis – Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., J. L., M. Z. ir V. B. (ieškinio 9–19 lapai). Apeliaciniu skundu pareikštus reikalavimus, išskyrus V. B., palaiko.
60. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, panaikinęs statybos leidimą ir taikantis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą teisinius padarinius (šalinimo tvarką), turi nustatyti dėl neteisėto statybos išdavimo kaltus asmenis, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą ir sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius, t. y. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, nutarties 33–34 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, nutarties 86–87 punktai).
61. Nagrinėjamu atveju ginčo objektai yra pastatyti pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-263-162/2009 nurodė, kad šiuo atveju rengiant detalųjį planą buvo neatlikta būtina planuojamos teritorijos esamos padėties analizė, neparengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės būtina individuali teritorijos regeneravimo programa, kurią reikia parengti, pripažino, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, buvo pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus (šiuo atveju – ginčo statinių statybos leidimą), kuriais buvo suteikta teisė realizuoti detaliojo plano sprendinius.
62. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju (nutarties 60 punktas), skirtingai nuo savavališkos statybos, padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl statybos padarinių šalinimo, iš esmės nevertino atsakovų kaltės laipsnio, tuo nebuvo atskleista bylos esmė visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dėl neteisėtų statybų kaltus asmenis, turėtų įvertinti, kaip (kokia apimtimi) valstybės institucijos prisidėjo prie statybos išduodamos statybos leidimą ir su juo susijusius dokumentus, kitas reikšmingas su institucijų pareigų vykdymu (neveikimu) susijusias aplinkybes ir dėl jų šioms institucijoms tenkančią neteisėtai pastatytų statinių griovimo išlaidų dalį. Taip pat turėtų būti įvertinta, ar statytojai neprisidėjo prie sprendimų dėl neteisėtų statybas leidžiančių dokumentų priėmimo.
64. Kadangi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020), kad tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjamoji toje pačioje byloje turi būti sprendžiami tiek neteisėtos statybos ir (ar) statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, tiek kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami padariniai, nustatymo, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekiant išvengti neproporcingos naštos asmenims, teisėjų kolegijos nuomone, kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi dengti padarinių šalinimo išlaidas. Priešingu atveju atsakovams, kaip solidariesiems skolininkams dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų dengimo, galėtų tekti neproporcinga našta dengti savo lėšomis visas padarinių šalinimo išlaidas, o po to tektų CK 6.279 straipsnyje nustatyta tvarka reikšti regresinį reikalavimą kitiems dėl neteisėtos statybos kaltiems asmenims.
65. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta (nutarties 59–64 punktai) teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje liko neištirtos ir nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis, tai reiškia, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliantės patikslintas ieškinys atmestas, ir grąžinti bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų, Statybos įstatymo nuostatų, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl dalies, kuria atmetė ieškovės reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, įpareigojant atsakoves pertvarkyti (parengti) pastato projektinę dokumentaciją, ir šią ieškovės apeliacinio skundo dalį tenkinamo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai D. A., J. P., J. D., O. L. V. įpareigoti parengti projektinę dokumentaciją, o ieškovė – išduoti statybą leidžiantį dokumentą, keistina ir atsakovai D. A., J. P., J. D., O. L. V. įpareigotini per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti esamus pastatus, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o šių veiksmų per nurodytą laiką neatlikus, kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti ginčo pastatus ir sutvarkyti statybvietę.
67. Atsižvelgiant į tai, kad, šiuo atveju taikant savavališkos statybos padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėtų statybų kalti asmenys (Statybos įstatymo 33 straipsnis), įvertinama, kaip ir kokia apimtimi valstybės institucijos prisidėjo prie statybos leidimo ir su juo susijusių dokumentų išdavimo, pirmosios instancijos teismo dalis, kurią ieškinys atmestas, naikintina ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
68. Kadangi bylos dalis dėl patikslintų ieškinių pareikštų reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. įpareigoti per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinius dokumentus, o ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti statybą leidžiančius dokumentus, pakeisti ir išdėstyti taip:
Įpareigoti atsakovą D. A. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 1) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Įpareigoti atsakoves J. P., J. D., N. B. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 2) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Įpareigoti atsakovę Oną L. V. per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ūkinio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 19 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1115 žymimas Nr. 3) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuriomis patikslintas ieškinys atmestas (dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis