Civilinė byla Nr. e3K-3-165-1120/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12757-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.8.2; 3.2.6.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BEWI Lithuania“ (buvęs pavadinimas ? „Baltijos polistirenas“) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palis LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygą dėl šalies, kurios turtas sumažėjo, nuostolių atsiradimo rizikos neprisiėmimo, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Naurida“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ 743,79 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. ji sudarė krovinio vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Linėja transport“ (vežėja). Pagal šią sutartį iš atsakovės (siuntėjos) paimtas krovinys (daugiasluoksnės sienų plokštės) buvo pristatytas į paskirties vietą, tačiau gavėjas atsisakė priimti dalį krovinio, t. y. vieną plokščių pakuotę, nes ši buvo sugadinta dėl to, kad buvo blogai pritvirtinta ir gabenant krovinį nuvirto. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė ieškovei pretenziją, reikalaudama atlyginti patirtą žalą ? 1364,41 Eur (plius PVM) už sugadintas plokštes ir 150 Eur (plius PVM) už transporto paslaugas. Ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. pervedė atsakovei 1650,94 Eur sumą ir tą pačią dieną pareiškė UAB „Linėja transport“ pretenziją, joje nurodė, kad, per nustatytą terminą neatlyginus nuostolių (1514,41 Eur plius PVM), ši suma gali būti vienašališkai įskaityta į UAB „Linėja transport“ mokėtinas sumas. Ieškovė 2021 m. vasario 11 d. informavo UAB „Linėja transport“, kad įskaito 1732,62 Eur sumą į šiai mokėtinas sumas pagal ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
4. UAB „Linėja transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos, palūkanų priteisimo iš UAB „Naurida“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-883-600/2022, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, UAB „Naurida“ 2021 m. vasario 11 d. atlikto vienašalio 1732,62 Eur įskaitymo dalis dėl 825,47 Eur sumos įskaitymo pripažinta neteisėta ir negaliojančia, iš UAB „Naurida“ priteista UAB „Linėja transport“ naudai 883,65 Eur skola, 7,04 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis, jį buvo galima parduoti. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad apgadinto krovinio vertė yra lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, t. y. 825,47 Eur (1364,41 Eur / 2 = 682,20 Eur (plius PVM)), todėl UAB „Linėja transport“ už krovinio sugadinimą turi atlyginti 907,15 Eur (1732,62 Eur – 825,47 Eur) dydžio nuostolius.
5. Ieškovės UAB „Naurida“ teigimu, vadovaujantis prejudicinę reikšmę turinčia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi, atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ vietoje 1650,94 Eur turėjo būti atlyginta tik 907,15 Eur nuostolių, todėl, išnykus teisiniam pagrindui, atsakovė privalo grąžinti be pagrindo gautus 743,79 Eur (1650,94 Eur – 907,15 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovės dėl ieškovės kaltės patirtų nuostolių dydis realiai yra mažesnis, nei atsakovei buvo atlyginta. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 kaip turinčia prejudicinę galią, nes nurodytos bylos dalykas nebuvo atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ patirtų nuostolių dydžio nustatymas. Minėtoje byloje ginčo klausimas buvo tai, ar UAB „Linėja transport“ turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, o šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pareiga atlyginti atsakovės – plokščių gamintojos ir siuntėjos ? patirtus nuostolius.
8. Teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais ir liudytojo P. U. parodymais, nustatė, kad sugadintų plokščių savikaina buvo 1650,94 Eur; plokštės buvo sugadintoms taip, kad jos tapo nebetinkamos įprastai naudoti (buvo sugadintas plokščių surakinimo mechanizmas), todėl atsakovė neturėjo jokių galimybių jas realizuoti; ieškovė nedavė atsakovei jokių tiesioginių įpareigojimų saugoti sugadintas plokštes, šios plokštės iki utilizavimo apie mėnesį buvo saugomos lauke; atsakovė sugadintų plokščių nepardavė ir (ar) iš jų jokios kitos naudos negavo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė 1650,94 Eur dydžio nuostolius, o ieškovė pagrįstai juos atlygino.
9. Teismas nurodė, kad byloje kaip liudytojas apklaustas ieškovės darbuotojas K. M. patvirtino, jog ieškovės direktorius priėmė sprendimą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, o tik vėliau – aiškintis su UAB „Linėja transport“, kadangi įmonė norėjo išlaikyti verslo ryšius su atsakove. Teismo vertinimu, ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis, veikdama išimtinai savo interesais, priėmė sprendimą nesiimti jokių aktyvių veiksmų žalos pobūdžiui ir (ar) dydžiui įvertinti ir sutiko atsakovės patirtus nuostolius atlyginti geranoriškai, tokiu būdu prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.242 straipsnio 3 dalis).
10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 nustatyta, jog viena iš esminių aplinkybių, kodėl ieškovei atlygintina tik dalis nuostolių, yra pačios ieškovės elgesys, t. y. jos nebendradarbiavimas su UAB „Linėja transport“. Minėtoje byloje teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų nuostolių dydžio, nustatė, kad dėl susidariusios ginčo situacijos yra kalta pati ieškovė UAB „Naurida“, nes būtent ji neužtikrino galimybės UAB „Linėja transport“ pačiai įsitikinti nuostolio pagrįstumu (t. y. jog plokštės yra sugadintos taip, kad yra nebetinkamos naudoti pagal paskirtį) arba perimti sugadintas plokštes; UAB „Linėja transport“ nuostolius sutiko atlyginti visiškai tik su sąlyga, kad jai bus perduotas sugadintas krovinys, tačiau ieškovė nesiėmė priemonių, jog ginčo krovinys būtų išsaugotas; UAB „Linėja transport“ laiku informavo ieškovę, kad ketina pasiimti krovinį ir (ar) nori asmeniškai įsitikinti krovinio apgadinimo mastu, tačiau ieškovė šių UAB „Linėja transport“ teisių neužtikrino. Vilniaus apygardos teismas nekvestionavo ieškovės pareigos visiškai atlyginti atsakovės (siuntėjos) patirtus nuostolius. Taigi, minėtos kitoje byloje padarytos išvados, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos kaip neteisėtas atsakovės elgesys, leidžiantis spręsti dėl atlygintinų atsakovės patirtų nuostolių sumažinimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirtų nuostolių atsiradimą lėmė išimtinai pačios ieškovės veiksmai. Dėl ieškovės neveikimo tiek faktinė vežėja, tiek krovinio siuntėja prarado galimybę tiksliai įvertinti kroviniui padarytą žalą.
11. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė reikalauja grąžinti dalį atsakovei pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau ? KTK) 45 straipsnis, CK 6.820 straipsnio 1 dalis, 6.245?6.255 straipsniai) atlygintų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Dėl to teismas nusprendė, kad ir šiuo pagrindu ieškovė negali reikalauti grąžinti dalį sumokėtos pinigų sumos, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visumos.
12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčo dalyką sudarė tai, ar UAB „Linėja transport“ turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors tiek ieškovės, tiek atsakovės patirti nuostoliai yra susiję su tuo pačiu prekių sugadinimo faktu, tačiau tai nereiškia, jog UAB „Linėja transport“ ir ieškovės atsakomybė dėl nuostolių apimties yra tokia pati. Priešingai negu teigia ieškovė, ši pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakomybės diferencijavimo yra pagrįsta, nes kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti nuostolius, yra vertinamas ne tik faktiškai patirtas nuostolių dydis, bet ir kitos su šalių elgesiu susijusios aplinkybės.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad kitoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjama ir nebuvo konstatuota, kokio dydžio nuostolius atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ turėjo atlyginti ieškovė UAB „Naurida“, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakartotinai nustatinėjo kroviniui ir atsakovei padarytos žalos dydį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovę ir atsakovę siejo santykiai, susiję su krovinių pervežimu, t. y. ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl krovinio pervežimo metu patirtų nuostolių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo būtinoji sąlyga, t. y. nenustatytas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovei priėmus sprendimą atlyginti atsakovei nuostolius, kurių dydis yra apskaičiuotas pagal sugadintų plokščių vertę, tačiau vėliau persigalvojus, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nesąžiningai ir be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnius, taip pat nesivadovavo KTK 46 straipsnio 2 dalimi, todėl neteisingai nustatė atsakovei padarytos žalos dydį. Pagal KTK 46 straipsnio 2 dalį, jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos sumokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė. Prejudicinėje byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad kroviniui padaryta žala buvo 907,15 Eur, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė sugadintų plokščių nepardavė ir (ar) iš jų jokios kitos naudos negavo, todėl atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė 1650,94 Eur dydžio nuostolius, yra teisiškai nepagrįsta ir prieštarauja nurodytoms materialiosios teisės normoms. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis atsakovė turi teisę į didesnį žalos atlyginimą nei faktiškai kroviniui padaryta žala. Teismai taip pat plačiau neatskleidė CK 6.242 straipsnio 3 dalies taikymo, t. y. kaip ši teisės norma siejama su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kroviniui padaryta žala bei atsakovės teise gauti didesnį nuostolių atlyginimą nei kroviniui padaryta žala.
17.2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai padarė neteisingą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai dėl to, kad toje byloje nebuvo nagrinėjama ir nebuvo konstatuota, kokio dydžio nuostolius atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ turėjo atlyginti ieškovė UAB „Naurida“, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos bylos ginčo dalykas. Abiejose bylose buvo reikšmingas kroviniui padarytos žalos dydis, t. y. nagrinėjamos bylos ir prejudicinės bylos įrodinėjimo dalykas iš dalies sutapo; abiejose bylose dalyvavo tos pačios šalys; visi atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ argumentai ir šioje byloje teikti rašytiniai įrodymai buvo nagrinėjami ir vertinami anksčiau išnagrinėtoje byloje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš naujo spręsdami klausimą dėl kroviniui padarytos žalos dydžio ir pakartotinai pasisakydami dėl tų pačių įrodymų vertinimo, pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, kurioje yra įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ši nuostata taip pat reiškia draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti; priteisti atsakovei kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, rėmėsi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tačiau, vadovaudamiesi aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, nusprendė, jog ne visos šioje nutartyje paminėtos aplinkybės ginčo bylos atžvilgiu gali būti laikomos prejudicinėmis. Nors tiek ieškovės, tiek atsakovės patirti nuostoliai yra susiję su tuo pačiu krovinio sugadinimo faktu, tačiau tai nereiškia, jog UAB „Linėja transport“ ir ieškovės atsakomybė dėl nuostolių apimties yra tokia pati, kadangi kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti nuostolius, yra vertinamas ne tik faktiškai patirtas nuostolių dydis, bet ir kitos su šalių elgesiu susijusios aplinkybės. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 turinio yra akivaizdu, jog viena iš esminių aplinkybių, kodėl UAB „Naurida“ buvo atlyginti tik dalį krovinio vertės sudarantys nuostoliai, buvo pačios UAB „Naurida“ elgesys, t. y. jos nebendradarbiavimas su UAB „Linėja transport“. Toje byloje nebuvo nagrinėjama ir tuo labiau nebuvo konstatuota, kokio dydžio nuostolius atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ turėjo atlyginti UAB „Naurida“.
18.2. Ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė dėl ieškovės veiksmų yra praturtėjusi, kadangi atsakovė sugadintų plokščių nepardavė ir (ar) iš jų jokios kitos naudos negavo. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovės patirtų nuostolių dydis yra lygus sugadintų plokščių savikainai. Be to, nuostolių atsiradimą lėmė išimtinai pačios ieškovės veiksmai, nes ji santykiuose su UAB „Linėja transport“ buvo nepakankamai rūpestinga, tinkamai nebendradarbiavo ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinti teisėti UAB „Linėja transport“ interesai. Jeigu atsakovė būtų buvusi laiku informuota, kad jos patirtų nuostolių dydis yra kvestionuojamas ir dėl nuostolių atlyginimo gali kilti teisminis ginčas, sugadintas plokštes, kaip nuostolius pagrindžiantį įrodymą, ji būtų saugojusi, o ne sunaikinusi. Be to, šalims nėra draudžiama susitarti dėl atlygintinų nuostolių dydžio, kuris gali ir nesutapti su faktiškai patirtais nuostoliais, jei toks susitarimas atitinka abiejų šalių valią ir neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgyto turto (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė neįrodė faktinio ieškinio pagrindo, t. y. jog yra išnykęs pagrindas, kuriuo atsakovė gavo ieškovės reikalaujamų gražinti nuostolių atlyginimo dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
19. Kasaciniame skunde iš esmės keliami teisės klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygą dėl šalies, kurios turtas sumažėjo, nuostolių atsiradimo rizikos neprisiėmimo, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo. Šie klausimai sudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyką.
20. Ieškovė nesutinka su teismų išvadomis, kad ji neįrodė, jog atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė teigia, jog, kitoje byloje nustačius apgadinto krovinio likutinę vertę, jai nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu turi būti grąžinta jos permokėta nuostolių atlyginimo atsakovei dalis. Taip pat iš esmės nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės praturtėjimas negali būti laikomas nepagrįstu ir nesąžiningu pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį, nes teismai netinkamai nustatė, kad ieškovė buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką.
21. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus kai turto negalima išreikalauti CK 6.241 straipsnyje nustatytais atvejais (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo kumuliatyvios sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
23. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovei dėl sugadinto krovinio atlygino 1650,94 Eur nuostolius, o turėjo atlyginti tik 907,15 Eur nuostolių, todėl atsakovė be teisinio pagrindo gavo 743,79 Eur. Ieškovės teigimu, aplinkybė, kad atsakovė patyrė tik 907,15 Eur nuostolių, yra prejudicinis faktas, nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-883-600/2022, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, ir neturi būti įrodinėjama šioje byloje.
24. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovė UAB „Naurida“ su trečiuoju asmeniu UAB „Linėja transport“ 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią UAB „Linėja transport“ (vežėja) Lietuvoje turėjo pervežti atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ (siuntėjos) krovinį, pakrovimo ir pristatymo data nurodyta ta pati ? 2020 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad, vežant krovinį (daugiasluoksnes sienų plokštes), buvo sugadinta krovinio dalis, nes plokštės nebuvo pritvirtintos ir viena plokščių pakuotė nuvirto, dėl to gavėjas atsisakė priimti sugadintą krovinio dalį ir ją grąžino. Atsakovė pareikalavo atlyginti patirtą žalą ? 1364,41 Eur (plius PVM) už sugadintas plokštes ir 150 Eur (plius PVM) už transporto paslaugas. Ieškovė, gavusi iš atsakovės nuostolių dydį pagrindžiantį dokumentą – plokščių savikainos suvestinę, 2020 m. gruodžio 22 d. pervedė atsakovei 1650,94 Eur sumą ir tą pačią dieną išsiuntė trečiajam asmeniui UAB „Linėja transport“ savo pretenziją. Kadangi trečiasis asmuo UAB „Linėja transport“ per nustatytą terminą ieškovei reikalaujamos sumos nesumokėjo, ieškovė 2021 m. vasario 11 d. informavo UAB „Linėja transport“ apie vienašališkai atliktą 1732,62 Eur įskaitymą į pastarajai mokėtinas sumas.
25. Pirmiau nurodytos teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė UAB „BEWI Lithuania“ sudarė susitarimą su ieškove UAB „Naurida“ dėl to paties krovinio pervežimo, dėl kurio ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Linėja transport“ sudarė 2020 m. gruodžio 2 d. krovinio vežimo sutartį ir kurio dalis pervežimo metu buvo sugadinta. Taigi, atsakovė pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškė savo kontrahentei ? ieškovei, o ši, atlyginusi visą pareikalautą sumą, su atitinkamo dydžio reikalavimu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Linėja transport“.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-883-600/2022, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas ginčas tarp UAB „Linėja transport“ (ieškovės toje byloje) ir UAB „Naurida“ (atsakovės toje byloje). Toje byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir UAB „BEWI Lithuania“ (tuo metu pavadinimas buvo „Baltijos polistirenas“). Nurodytoje byloje UAB „Linėja transport“ ginčijo UAB „Naurida“ vienašališkai atliktą įskaitymą, be kita ko, tuo pagrindu, kad žalos dydis už sugadintą krovinio dalį apskaičiuotas neteisingai. Minėtą bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis, jį buvo galima parduoti. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Naurida“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir neatliko veiksmų, kurie būtų padėję išvengti šio ginčo. Apie tai, kad nesutinka su nuostolių dydžiu, UAB „Linėja transport“ informavo UAB „Naurida“ 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. dviem savaitėmis anksčiau, nei UAB „Baltijos polistirenas“ surašė plokščių nurašymo aktą, todėl UAB „Naurida“, elgdamasi apdairiai, žinodama, kad yra ginčas su UAB „Linėja transport“ dėl sugadinto krovinio vertės, turėjo kreiptis į UAB „Baltijos polistirenas“ bei UAB „Linėja transport“ ir kartu įvertinti krovinio vertę po apgadinimo arba pasiūlyti krovinį pasiimti UAB „Linėja transport“. Teismas nusprendė, kad, nustačius, jog kroviniui buvo padaryta mažesnė žala, negu atlygino UAB „Naurida“, UAB „Naurida“ turi teisę iš UAB „Linėja transport“ reikalauti atlyginti tik realiai padarytą kroviniui žalą. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad apgadinto krovinio vertė yra lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, t. y. 825,47 Eur (1364,41 Eur / 2 = 682,20 Eur (plius PVM)), todėl UAB „Linėja transport“ už krovinio sugadinimą turėjo atlyginti tik 907,15 Eur (1732,62 Eur – 825,47 Eur) dydžio nuostolius.
27. Taigi, ginčas tarp ieškovės ir UAB „Linėja transport“ dėl sutartinės atsakomybės už krovinio sugadinimą galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, nustatant, kad dėl krovinio sugadinimo padaryta žala buvo 907,15 Eur.
28. Ieškovė teigia, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga, jog ieškovės turto sumažėjo, o atsakovė atitinkamai praturtėjo ieškovės sąskaita, yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 nustačius prejudicinę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę, kad dėl krovinio sugadinimo padaryta žala buvo 907,15 Eur, todėl, ieškovei atlyginus 1650,94 Eur dydžio nuostolius atsakovei, ši nepagrįstai praturtėjo 743,79 Eur. Nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš naujo spręsdami klausimą dėl kroviniui padarytos žalos dydžio ir pakartotinai pasisakydami dėl tų pačių įrodymų vertinimo, pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, kurioje yra įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ši nuostata taip pat reiškia draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka. Ankstesnėje byloje, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis, jį buvo galima parduoti; apgadinto krovinio vertė – 825,47 Eur, atitinkamai dėl krovinio sugadinimo padaryta žala buvo 907,15 Eur.
30. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
31. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės vadinamos prejudiciniais faktais.
32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertinant faktų prejudicialumą svarbu nustatyti išnagrinėtos bylos ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, atsikirtimų į ieškinį pagrindą bei jų santykį su nagrinėjamos bylos dalyku ir faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-943/2025, 24 punktas).
33. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 nustatyta faktinė aplinkybė, jog dėl krovinio sugadinimo padaryta žala buvo 907,15 Eur, atitinka prejudiciniam faktui keliamus reikalavimus – minėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad dėl krovinio sugadinimo padaryta žala buvo 907,15 Eur; abiejose bylose dalyvavo šios bylos ieškovė ir atsakovė (atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų), abiejose bylose nustatytina reikšminga faktinė aplinkybė, kiek sumažėjo krovinio vertė dėl krovinio vežimo sutarties netinkamo įvykdymo atsakovei, t. y. įrodinėjimo dalykas iš dalies sutampa, įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose ir turi būti nustatomas abiejose bylose (pirmoje ? nuostolių dydžio nustatymo aspektu, šioje – vertinant, kiek ieškovės turtas nepagrįstai sumažėjo atlyginus atsakovei sutarties pažeidimu padarytus nuostolius).
34. Dėl aptartų argumentų teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai šioje byloje nepagrįstai iš naujo nustatinėjo apgadinto krovinio vertę ir taip pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, draudžiančią iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus.
35. Tačiau pažymėtina ir tai, kad teismai nagrinėjamoje byloje atmetė ieškovės ieškinį tuo pagrindu, jog ji neįrodė dviejų būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų – pirma, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, antra – jog šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Dėl pirmosios sąlygos kvalifikavimo teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė ją įrodė remdamasi aptartu prejudiciniu faktu.
36. Kadangi, kaip minėta, nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti turi būti nustatytos visos šios nutarties 22 punkte nurodytos sąlygos, toliau teismas pasisako ir dėl aplinkybės, ar ieškovė buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką.
37. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
38. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi CK 6.242 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad ieškovės patirtų nuostolių atsiradimą lėmė išimtinai jos pačios veiksmai (prisiimta rizika iš karto padengiant visą apgadinto krovinio kainą kaip sutartinius nuostolius), todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nesąžiningai ir be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.
39. Ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad šiuo atveju yra CK 6.242 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės, jog ji buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai plačiau neatskleidė CK 6.242 straipsnio 3 dalies taikymo, t. y. kaip ši teisės norma siejama su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kroviniui padaryta žala bei atsakovės teise gauti didesnį nuostolių atlyginimą nei kroviniui padaryta žala.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad versle galioja svarbus rizikos prisiėmimo principas, reiškiantis sąmoningą pasirengimą galimiems nuostoliams ar neigiamoms pasekmėms, siekiant naudos. Šioje byloje ieškovė ir atsakovė yra verslo subjektai, todėl preziumuojama, kad jų daromi sprendimai yra pasverti rizikos prasme ir racionalūs. Be to, bylos aplinkybės neleidžia kitaip vertinti ieškovės sprendimo, kaip galimų nuostolių rizikos prisiėmimo siekiant išsaugoti verslo santykius su atsakove. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis, veikdama išimtinai savo interesais, t. y. saugodama dalykinę reputaciją ir (ar) siekdama išsaugoti verslo santykius su atsakove, priėmė sprendimą nesiimti jokių aktyvių veiksmų žalos pobūdžiui ir (ar) dydžiui įvertinti ir sutiko atsakovės patirtus nuostolius atlyginti geranoriškai, tokiu būdu prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 nustatyta, jog UAB „Linėja transport“ visus nuostolius sutiko atlyginti tik su sąlyga, kad UAB „Linėja transport“ bus perduotas sugadintas krovinys, tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad ginčo krovinys būtų išsaugotas.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ir kitos pirmiau aptartos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovės veiksmai lėmė, jog sugadintas krovinys nebuvo išsaugotas ir dėl to negalėjo būti perduotas trečiajam asmeniui UAB „Linėja transport“, todėl nebeliko galimybės išvengti dalies nuostolių.
42. Pažymėtina ir tai, kad doktrinoje aiškinant CK 6.242 straipsnio 3 dalį nurodoma, kad kai šalis elgiasi neapdairiai, neatidžiai ir dėl to patiria nuostolių, o kita šalis dėl to praturtėja, praturtėjimas tokiais atvejais nelaikomas nepagrįstu, nes jis atsirado dėl kaltės nuostolių patyrusios šalies, kuri turi juos prisiimti pati. Ši taisyklė taikoma tik kai praturtėjusi šalis buvo sąžininga ir prieš nuostolių patyrusią šalį nesiėmė apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų (Mikelėnas, V., ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 326?327).
43. Pažymėtina, kad nei šioje, nei ankstesnėje išnagrinėtoje byloje teismai nenustatė, kad krovinio siuntėja UAB „BEWI Lithuania“ elgėsi nesąžiningai ir (ar) prieš ieškovę UAB „Naurida“ ėmėsi apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų. Dėl to teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad, ieškovei prisiėmus riziką atlyginti nuostolius, kurių dydis apskaičiuotas pagal krovinio vertę (t. y. plokščių savikainą), nėra pagrindo nuspręsti, jog atsakovė nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors netinkamai aiškino prejudicinius faktus reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjant šią bylą buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to ieškovės kasacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
46. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame procese neatlygintinos.
47. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą patyrė 1306,80 Eur išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija maksimalaus priteistino dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 punktas, 8.14 papunktis). Dėl to visa nurodyta suma priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.
48. Kasaciniame teisme patirta 6,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, kuri šiuo metu yra 8 Eur, todėl šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ (j. a. k. 126314849) 1306,80 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BEWI Lithuania“ (j. a. k. 160421364).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė