Civilinė byla Nr. 2-42-985/2021
Proceso Nr. 2-28-3-00457-2020-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.;2.6.10.2.4.1.;2.6.10.2.4.2.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 8 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,
sekretoriaujant Dainorai Petraitei, Reginai Knezevičienei, Erikai Šelmienei, Monikai Linkutei,
dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovėms advokatėms A. S., R. K.,
atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,
trečiajam asmeniui K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo K. K..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė R. G. (toliau – ieškovė) teisme gautu 2020 m. rugpjūčio 7 d. patikslintu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 88-93) ir 2020 m. rugsėjo 24 d. patikslintinu ieškiniu dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 131) (toliau – ieškinys) prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“, atsakovė: 1) 3272,50 Eur turtinę žalą; 2) (duomenys neskelbtini) Eur neturtinę žalą; 3) 366,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų; 4) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ - Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį kentėjęs asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, arba tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais - Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą, t. y. pasirinkti subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Nurodo, kad nors iš pradžių ieškinys buvo pareikštas K. K., tačiau dabar atsakovu nurodo AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme, vairuodamas lengvąjį automobilį ir važiuodamas atbuline eiga trečiasis asmuo K. K. ją patrenkė (stovėjo prie pat vejos krašto). Šio įvykio metu įvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata, tą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto išvada: galvos paviršinis sužalojimas, būklė po nugaros ir galvos sumušimo, kraujosrūvos nugaroje, kas buvo įvertinta kaip nežymus sutrikdymas. Papildomai paaiškina, kad po sutrenkimo patyrė šoką, todėl ne iš karto kvietė policiją. Nurodo, kad su ja kartu buvo D. A., kuri nuvedę ją į policijos komisariatą, kur pasidarė bloga ir teko kviesti greitąją pagalbą. Trečiasis asmuo K. K. pagalbos nesuteikė. Trečiasis asmuo K. K. turėjo padėti, ką numato ir Kelių eismo taisyklių taikymo principai ir geros moralės normos. Nesuteikęs pagalbos, jis pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau niekada neatsiprašė. Pažeidimo faktas yra nustatytas ir akivaizdus, dėl trečiojo asmens K. K. neteisėtų kaltų veiksmų buvo sužalota jos sveikata ir turtas. Todėl yra visos būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Kadangi tarp atsakovės ir trečiojo asmens yra sutartiniai draudimo santykiai, pirmiausia savo reikalavimus nukreipia į atsakovę, trečiojo asmens draudiką. Nurodo, kad dėl minėto įvykio patyrė turtinę žalą. Buvo sugadintas rankinis laikrodis „(duomenys neskelbtini)”, kurį vertina (duomenys neskelbtini) Eur. Šį laikrodį pirko iš privataus asmens užsienyje prieš 7 metus, įsigijimo dokumentų neturi, tačiau daugelis jos pažįstamų žino apie šį mano laikrodį ir matė ją jį nešiojant. Šiuo metu šių laikrodžių nebegamina, jų vertė yra išaugusi kaip antikvarinės prekės. Laikrodį turėjo savo kosmetinėje, kaip tik tą dieną nešė jį parduoti būsimam pirkėjui. Kadangi laikrodžio korpusas ir apyrankė yra suderintos vieno dizaino detalės, o nusipirkti tokių apyrankių nebeįmanoma, jis nebėra tinkamas prabangiam dėvėjimui, kaip ir buvo skirtas - priderinimui prie kitų aksesuarų. Kita turtinė žalos dalis yra jos mokami vizitai pas šeimos gydytoją dėl patirtų traumų. Nurodo, kad nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu, už kiekvieną vizitą moka po 22 Eur. Kaip matyti iš medicininių pažymų, traumos pasekmės yra ilgalaikės, iki šiol svaigsta galva, užeina stiprūs galvos skausmo priepuoliai, dažnai būna baimės ir panikos automobilių eismo kiemuose ir gatvėse. Yra paskirti vaistai nuolatiniam vartojimui, kas matyti iš medicininio dokumento administracinėje byloje, jie nėra kompensuojami, todėl kas mėnesį išleidžia jiems apie 30 Eur. Visa turtinė žala sudaro 3260 Eur. Nurodo, kad patyrė ir neturtinę žalą. Tiek iš trečiojo asmens paaiškinimo administracinėje byloje, tiek iš jo pozicijos teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nesigaili dėl padaryto nusižengimo, kaltina ją apsimetimu, nesąžiningumu, kad ji tyčia pargriuvo, norėdama pasipelnyti. Toks K. K. įvykio traktavimas, pagilino ir pratęsė jos dvasines kančias, be to, kad ji jaučia nepasitikėjimą, baimę, slegia neigiamos mintys dėl sutrikdytos sveikatos, dabar jaučia neigiamą aplinkinių žmonių požiūrį į ją, nes tokį požiūrį trečiasis asmuo išsakė ne tik teisme, bet ir tarp savo pažįstamų, o nedideliame Marijampolės mieste apie tai pasklido kalbos, jau vien kiek proceso dalyvių, policijos komisariato darbuotojų girdėjo K. K. įtarimus. Šiuo atveju, didesnį neturtinės žalos dydį suponuoja ir trečiojo asmens nepripažinimas akivaizdžių faktų ir jos šmeižimas. Neturtinę žalą vertina (duomenys neskelbtini) Eur. Be to nurodo, kad ieškovė žalą patyrė (duomenys neskelbtini), ieškinys teismui pateiktas 2020 m. vasario 27 d., todėl prašo priteisti 366,40 Eur (6275,45x0,05) kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodo, kad AB "Lietuvos draudimas" mano, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas tik maža dalimi dėl žemiau nurodytų priežasčių. Ieškovė reiškia (duomenys neskelbtini) Eur reikalavimą dėl laikrodžio (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Pirma, nėra jokių įrodymų, kad tas laikrodis buvo ginčo įvykio vietoje. Antra, nėra jokių įrodymų, kad laikrodžio grandinės nutrūkimas yra ginčo eismo įvykio pasekmė. Trečia, nėra jokių įrodymų apie laikrodžio vertę (įsigijimo dokumentų, pavedimų ir/ar pan.). Ieškovės subjektyviai nurodoma (duomenys neskelbtini) Eur vertė yra absoliučiai nereali atsižvelgiant į rinkoje esančių naujų ir naudotų (duomenys neskelbtini) prekės ženklo laikrodžių vertes (AB "Lietuvos draudimas" vyr. Vertintojo A. Č. išvada pridedama). Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovės reikalavimas dėl laikrodžio (duomenys neskelbtini) sugadinimo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė taip pat reiškia 260 Eur reikalavimą dėl gydymo išlaidų kompensavimo. Ieškovė teigia, kad jai padarytas sveikatos sutrikdymas ilgalaikis, tačiau pagal VTMT išvadą jai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas tik nežymiu (t. y. sveikata sutrikdyta iki 10 dienų, remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ (patv. LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) 9 p.). Prie patikslinto ieškinio pateiktus medicininius dokumentus sunkoka įskaityti, tačiau akivaizdu kad su įvykiu susieti bandyti galima tik 10 dienų po įvykio (ar bent 2018 metais) surašytus dokumentus. Po ginčo įvykio 2018 m. ieškovė 3 kartus lankėsi pas šeimos gydytoją ir išleido 44,40 Eur. Pirmas vizitas 2018-12-20 (t. y. po 6 dienų po įvykio), antras 2020-12--21, o trečiasis 2018-12-31. Nurodoma, kad sumokėta už „vizitus pas šeimos gydytoją“. Kaip tai yra (ir ar apskritai tai yra susiję ginčo įvykiu) su ginčo įvykiu ir kokios konsultacijos/terapijos buvo teikiamos ieškovei nenurodoma (išrašo iš ligos istorijos ieškovė nepateikė, nors įrodyti žalą yra ieškovės procesinė pareiga). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad ieškovė neįrodė, kad jos vizitai gydytoją yra susiję su tiesioginiu eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu, ieškinys šioje dalyje irgi yra atmestinas. AB "Lietuvos draudimas" Asmens žalų skyriaus Gydytojos - ekspertės J. Š. nuomone ginčo eismo įvykyje ieškovė galėjo patirti 400 Eur (1 MMA ekvivalento neturtinę žalą (nežymus sveikatos sutrikdymas). Išvada jau pateikta anksčiau, pakartotinai neteikiama. Kadangi ginčo eismo įvykio įvykimo ir ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo yra neginčijami, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos iš principo yra pagrįstas, priteisiama suma turėtų priklausyti nuo to: ar dėl ginčo įvykio bus nustatyta mišri K. K. kaltė. Taigi, jei dėl ginčo įvykio kalti abu jo dalyviai (Ieškovė ir K. K. konstatuotina mišri kaltė ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos būtų pagrįstas tik 200 Eur (400,00 EUR x 50 %), nes dalis žalos atsirado dėl jos pačios kaltės. Jei dėl ginčo įvykio kaltas tik K. K., tai ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos būtų pagrįstas 400 Eur. Todėl teismo prašo ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atmesti pilna apimtimi; ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti 200 Eur arba 400 Eur (priklausomai nuo nustatytos kaltės pobūdžio).
Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovės nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad įvykio metu turėjo laikrodį, laikrodis brangi dovana, vyriškas. Su V. tarėsi ar parduot laikrodį. Laikrodžio įsigijimo dokumentų neturi, jį įsigijo už 7 tūkst. dolerių iš pažįstamo (duomenys neskelbtini), su vyru per puse, niekuomet jo nenešiojo. Įvykio dieną, ji laikrodį turėjo parduoti senam pažįstamui T., todėl laikrodį turėjo su savimi saugiai įsidėjusi į piniginę. Laikrodį buvo įsidėjusi saugiai į krepšelį, įvyniojusi į šluostukus, dar laikrodis buvo įdėtas į kosmetinę. Ji sunkiai prisimena incidentą, galva sukosi, asmuo, kuris ją partrenkė, pabėgo. Sveikata sušlubavo, nematė akim, atsisakė rankos. Susimušė galvą, nugarą, buvo akmeninis grindinys, nugara buvo mėlyna, nuo stovėjimo vietos buvo patrenkta pora metrų į tolį. Ji po įvykio su Donata nuėjo į policiją, alpo, buvo iškviesta greitoji, ji neteko sąmonės. Ligoninėje ji buvo 5-6 valandas. Iš ligoninės ją parvežė policija. Po incidento jos būklė suprastėjo: pablogėjo rega, dideli galvos skausmai, keletą kartų buvo nualpusi. Prieš incidentą jos rega buvo puiki, galvos problemų neturėjo, dabar pastoviai alpsta. Ji 11 metų gydosi rankas, nes neturi imuniteto, gydė nuo alergijų, išplonėjusi oda, rankos kraujuodavo. Vakare grįžusi namo pastebėjo, jog laikrodis yra sugadintas. Dėl laikrodžio nurodė, kad vertė (duomenys neskelbtini) Eur, nes daiktas sugadintas negrįžtamai, originalo neatgausi, nes laikrodžio nebegamina.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad žalos ieškovei neatlygino, nes neturi sąskaitos ieškovės. Dėl turtinės žalos, tai ji nepagrįsta nei gydymo išlaidos, nei laikrodžio vertė, be to nėra įrodymų, kad laikrodis buvo įvykio vietoje, o jei ir buvo, tai laikrodžio apsauga buvo didelė. Yra paskaičiuota, kad neturtinė žala yra 400 Eur, tačiau ji turi būtu sumažinta 50 procentų, nes yra mišri ieškovės ir trečiojo asmens kaltė.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, kad įvykis buvo šviesiu paros metu, jis matė, kaip važiuojamojoje dalyje stovi 2 moterys, važiavo lėtai, galvojo, kad pasitrauks. Po smūgio ieškovė parkrito, bet buvo žvali, plūdosi necenzūriniais. Jis atsiprašė ieškovės. Automobilis buvo nuplautas, jokių pažeidimų nesimatė. Ieškovė po įvykio negulėjo, o sėdėjo, jis įsitikinęs, kad nepartrenkė ieškovės. Matė ant žemės akinius ir kažkokią piniginę. Akiniai nesudužo. Apie laikrodį sužinojo po mėnesio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-14-564/20, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60069-18 medžiagos, administracinio nusižengimo medžiagos ROIK:19105658090, šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimais, nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-60069-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) į Marijampolės apskrities
vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi R. G., kuri nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, važiuodamas atbuline eiga šio namo pirmininkas, vardu Kęstutis kliudė ją, dėl
ko ji krito ir susitrenkė galvą. Bendraujant su minėta moterimi ji nurodė, jog jai svaigsta galva,
todėl buvo iškviesti GMP medikai. Medikai moterį pristatė į VŠĮ Marijampolės ligoninės
priėmimo skyrių, po apžiūros jai buvo nustatytas galvos sumušimas. 2019 m. kovo 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesat nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių; surinkta medžiaga perduota dėl administracinės atsakomybės taikymo. 2019 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodant, kad spręstinas klausimas dėl išsamios medicininės medžiagos apie R. G. gydymą išreikalavimo, taip pat dėl papildomos užduoties specialistui atlikti objektų tyrimą paskyrimo, siekiant išsiaiškinti ar R. G. užsitęsęs gydymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su tiriamu įvykiu. 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesat nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių. Iš administracinio nusižengimo medžiagos ROIK:19105658090 nustatyta, kad trečiasis asmuo K. K. 2019 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Vyriausiojo specialisto M. M. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:19105658090, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 2 dalį -150 Eur bauda; 417 straipsnio 8 dalį - 10 Eur; subendrinus paskirtas nuobaudas pagal 38 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 150 Eur bauda. Be to nurodyta, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 114 punktai. K. K. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė stovinčią pėsčiąją. Eismo įvykio metu pėsčiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat R. G. teigimu eismo įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis laikrodis. Nutarimas apskųstas nebuvo, įsiteisėjęs. Kaip matyti iš prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-14-564/2020, 2019 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė O. P. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. G. paskirta 11 Eur dydžio bauda už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punkto reikalavimus. 2020 m. spalio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjos Audronės Šiupšinskaitės nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-564/2020 R. G. skundas tenkintas iš dalies; Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės O. P. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-4403-2019 panaikintas; R. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje ir paskirta 11 (vienuolikos) Eur bauda. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-550-593/2020 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai dėl administracinio nusižengimo yra įsiteisėję. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apimties. Ieškovės vertinimu, jai turi būti atlyginta visa reikalaujama turtinė ir neturtinė žala, atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad turtinė žala neįrodyta, reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis, paskaičiuota suma yra 400 Eur, nes padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atlyginant žalą turi būti atsižvelgta į pačios ieškovės kaltę dėl eismo įvykio, turi būti sumažinta 50 procentų.
Dėl ieškovės veiksmų
CK 6.270 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų naudojimas ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi pagal šią normą atsakomybė didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo K. K., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu ieškovė buvo nežymiai sužalota. 2019 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 64/2019 (09) nurodyta, R. G. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos paviršinis sužalojimas, būklė po nugaros ir galvos sumušimo, kraujosrūvos nugaroje; R. G. konstatuoti kūno sužalojimai, dėl kraujosrūvų nugaroje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei šešių dienų laikotarpiui. 2019 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 64/2019 (09) nurodyta, kad duomenų, kad R. G. ilgas ambulatorinis gydymas būtų susijęs su aplinkybėse nurodytu įvykiu, nėra; konstatuoti kūno sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, antra vertus – eismo įvykio kaltininko kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Nustatydamas žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį žalos atlyginimo dydį. Taigi šioje byloje būtina įvertinti ne tik trečiojo asmens kaltę, bet ir nukentėjusiosios veiksmus – ar ji elgėsi atsargiai. 2020 m. spalio 12 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. Ii-14-564/2020, nurodyta, kad neabejotinai nustatyta, kad R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punktą, t. y. stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje. Nurodyta, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojų parodymų matyti, kad nurodytoje įvykio vietoje yra išvažiavimas iš namo kiemo, jame vyksta automobilių eismas. Jeigu ir nėra įrengta pėsčiųjų eismui skirta dalis, važiuojamojoje kelio dalyje delsti, stoviniuoti pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus pėstieji neturi teisės. Iš pačios R. G. parodymų ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio nusižengimo tyrimo metu matyti, jog ir ji pati pripažįsta faktinę aplinkybę, kad šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje ji ne ėjo važiuojamąja dalimi, o stovėjo ir kalbėjo su liudytoja D. A., stovėdama asfaltuotoje kelio dalyje. Pačios R. G. parodymai nėra nuoseklūs, 2019-08-23 paaiškinime nurodžiusi, jog stovėjo „prie pat bortelio krašto ant asfalto. Staiga pajuto smūgį....“, o skunde dėl nutarimo jau nurodo, kad tuo metu, kai ją partrenkė, buvo užlipusi ant atitvaro, skiriančio važiuojamąją kiemo dalį nuo pievelės. Be to, R. G. parodymai, kad ji nestovėjo važiuojamojoje dalyje, paneigti bylos medžiaga. Liudytoja D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., parodžiusi, kad kalbėjo su R. G., kuri stovėjo važiuojamojoje dalyje netoli vidurio, dar netgi į jos perspėjimą atsistoti saugiau nereagavo. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jokių duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus dėl kito eismo įvykio dalyvio-automobilio vairuotojo, ar pačios R. G. nenustatyta, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ji buvo R. G. pažįstama, po įvykio netgi padėjo jai nueiti nusiprausti, nueiti į policiją, taigi, jokio priešiškumo R. G. neturi. Šios liudytojos parodymai atitinka teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. K. ir B. G. parodymams. K. K. parodė, kad R. G. stovėjo važiuojamojoje dalyje, netgi įvykio vietos apžiūros protokolo priede - nuotraukose- nurodė važiuojamojoje dalyje matomą kanalizacijos šulinio dangtį, prie kuriuo stovėjo R. G.. Taip pat K. K. patvirtino, kad, dar prieš pradėdamas važiuoti, matė, kad abi moterys ten stovėjo ir kalbėjosi. Liudytojas B. G. parodė, kad R. G. buvo nukritusi viduryje važiuojamosios kelio dalies, taip pat viduryje važiuojamosios kelio dalies stovėjo K. K. automobilis. Taigi, jeigu R. G. būtų stovėjusi ant bortelio krašto, viduryje važiuojamosios dalies po kontakto su K. K. vairuojamu automobiliu nebūtų atsidūrusi. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio — tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui (mišriai kaltei), yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Kaip jau buvo minėta, ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (priskirtinas prie kitų, turinčių reikšmės aplinkybių), ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovė dėl jos patirtos žalos atsakinga tik pati, taip pat negalima daryti išvados, kad dėl žalos atsakingas tik trečiasis asmuo K. K.. Taip pat akivaizdu, kad ieškovės veiksmai vis dėlto nebuvo tiek pavojingi, kaip trečiojo asmens, todėl laikyti, kad jų abiejų kaltė dėl eismo įvykio yra vienoda, nėra pagrindo. Kadangi tai yra vertinamasis kriterijus, kuriam matematiškai apskaičiuoti neegzistuoja formulės ir metodai, teismas gali jį vertinti tik pagal nustatytas byloje aplinkybes, ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų svarbą žalai kilti, patirtos turtinės žalos dydį, žalą ir pasekmes eismo įvykio dalyvių sveikatai bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, trečiasis asmuo nurodė, kad važiavo lėtai, vos judėjo, nurodė, kad matė kaip ant važiuojamosios dalies stovi dvi moterys, galvojo, kad jos pasitrauks pamatę važiuojantį automobilį, nes paprastai pėstieji pasitraukia, garso signalo nenaudojo, važiuodamas atbuline eiga žiūrėjo per šoninius veidrodėlius ir dar kartais pasukdavo galvą atgal. Galvojo, kad moterys pasitraukė, bet pasukęs galvą pamatė, jog jos dar stovi, todėl privažiavęs prie moterų stabtelėjo, galėjo iki moterų būti likę apie 0,5 metro atstumas. Tuo metu stabtelėjo, pažiūrėjo per abu šoninius veidrodėlius ir pasukęs galvą dirstelėjo atgal, pasirodė, kad gale jau nieko nėra, todėl vos pradėjęs judėti išgirdo trinktelėjimą į automobilio galą, gali būti, jog į atsarginį ratą, kuris pritvirtintas prie bagažinės dangčio (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 51). Administracinio nusžengimo byloje (b. l. 182) nurodė, kad kai privažiavo prie stovinčių moterų jos nepasitraukė ir nereagavo. Jis sustojo iki moterų likus 1,5 m. pastovėjo ir vėl pradėjo judėt. Moterys stovėjo ten, kur stovėjo. Pradėjęs judėt pamatė, kad R. G. draugė pasitraukė labiau į dešinę ir kažką pasakė. Jis R. G. nematė. Judėjo labai lėtai ir išgirdo šūktelėjimą. Jam buvo šokas, kai pamatė, kad R. G. guli ant asfalto viduryje kelio. Taigi kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, jis važiavo atbuline eiga lėtai, tikėdamasis, kad moterys pasitrauks, tačiau ieškovė nepasitraukė, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 114 punkte, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; trečiasis asmuo jų nesilaikė tai nurodyta nutarime, kuriame jis pripažintas kaltu, kliudęs ieškovę. Tačiau svarbu akcentuoti ir tai, kad 88 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Šiuo atveju trečiasis asmuo garsinio signalo nenaudojo. Tačiau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. A. (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 55) liudijimo, liudytoja nurodė, kad ji stovėjo arčiau šaligatvio, o moteris (ieškovė) - toliau nuo šaligatvio, netoli įvažiavimo į aikštelę vidurio; bekalbant pastebėjo, kad moteris ant važiuojamosios dalies stovi nesaugiai; pasiūlė jai atsistoti arčiau šaligatvio arba ant jo, tačiau moteris į tai nesureagavo; bekalbant iš aikštelės atbuline eiga išvažinėjo didelis automobilis; automobilis važiavo lėtai, tačiau matyt nepastebėjo ant važiuojamosios dalies stovėjusios moters ir ją kliudė. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti. Taigi šiuo atveju ieškovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 45 punkto reikalavimą – stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje, tuo tarpu liudytoja D. A., stovėjusi ant šaligatvio, sužalojimų nepatyrė, todėl akivaizdu, kad jei ieškovė nebūtų stoviniavusi važiuojamojoje dalyje, sužalojimų padariniai galėjo būti lengvesni. Tai vertintina kaip ieškovės neatsargus ir rizikingas elgesys, tačiau nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai dėl sukelto eismo įvykio yra vienodai kalti kaip nurodo atsakovė. Trečiasis asmuo vairavo automobilį, tai yra didesnis pavojaus šaltinis, matė ieškovę, tikėjosi, kad ji pasitrauks, ir nors važiavo lėtai, iš 2018 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 14) matyti, kad ant automobilio išorinių apgadinimų nesimato, tačiau nenaudojo garsinio signalo, dėl ko įvyko eismo įvykis. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio — tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro 25 procentus.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovė, siekdama, kad jos naudai būtų priteista jai, jos manymu padaryta žala iš atsakovo, turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: t. y. atsakovų neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.), atsakovų kaltę (CK 6.248 str.), bei žalą ir nuostolius (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Trečiojo asmens transporto priemonė, kuria buvo padarytas eismo įvykis, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, dėl to ginčo nėra, todėl turtinę žalą turi atlyginti draudikas, kuriam įstatymų numatytos subrogacijos pagrindu tenka pareiga atlyginti žalą už kaltąjį asmenį. Be to, įvertinus tai, kad priteisiama suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytų dydžių šią žalą privalo atlyginti atsakovė AB “Lietuvos draudimas” nepaisant vėliau galimai įgyvendinamų regresinių reikalavimų. Tačiau šiuo atveju atsakovė prašo atmesti reikalavimą dėl turtinės žalos, kaip neįrodytą.
Dėl su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų
Ieškovė prašo atlyginti turtiną žalą, susijusią su gydymo išlaidomis, nurodė, kad kiekvienas vizitas kainuoja 22,20 Eur, vizitų buvo 10, sumokėta 220 Eur, nes ji nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimus. Patiklslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 131) nurodė, kad gavus pažymą iš Marijampolės PSPC matyti, kad ieškovė sumokėjo 272,45 Eur. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 27 d. medicininis pažymėjimas (b. l. 13), kuriame nurodyta, kad pacientė R. G. patyrė traumą autoįvykio metu (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl galvos traumos simptomų, gydyta ambulatoriškai. Stacionarinio gydymo atsisakyta, nes pacientė nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl alergijos medicininėms dezinfikavimo priemonėms ir retos odos patologijos neturėjo galimybės įvertinti traumos sunkumo pas teismo ekspertus. Objektyviai: kūne nugaros srityje buvo stebimos hematomos. Gydymui naudojo įvairius medikamentus, palaikomasis gydymas tęsiamas iki šiol. Pacientė lankėsi pas šeimos gydytoją daugiau kaip 10 kartų. Į bylą pateikti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų lapai su žyma „Apmokėta“: 2018-12-20;2018-12-21;2018-12-31;2019-01-24;2020-02-18;2020-02-19;2020-05-29; 2020-06-26; kitur datos nenurodytos. Taip pat pateiktas 2020-08-21 viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro raštas, kuriame nurodyta, kad R. G., VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi septynis kartus po autoįvykio ((duomenys neskelbtini)) ir mokėjo už paslaugas pagal patvirtintus įkainius. Pacientės teigimu išlieka galvos svaigimas, kartais svirduliuoja, sutrikęs miegas. Tolesnis gydymas – simptominis. Bendra sumokėtų lėšų suma – 272,45 Eur. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2019 m. sausio 28 d. atlikta specialisto išvada, kurios tiriamojoje dalyje nurodyta (b. l. 39): Medicininių dokumentų duomenys: Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje rašoma jog (duomenys neskelbtini) GMP buvo pristatyta į priėmimo skyrių, skundžiasi galvos skausmu pakaušio srityje, galvos svaigimu, pykinimu. Šiandien daugiabučio kieme partrenkė automobilis, lyg tai trumpai buvo netekusi sąmonės. Nevėmė. Obj.: sąmoninga, orientuota, aktyvi. Neleidžia prisiliesti prie kūno dėl „jautrios odos“. Vyzdžiai lygūs, nistagmo nėra. Akių obuolių judesiai neapriboti. Meninginių simpt. nėra. Atliktas skubus KT tyrimas Nr. 32528: ūmių židininių galvos smegenų KT tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo ir vidurio linijos struktūros dislokacijos nematyti. Apimtuose kaukolės skliauto ir pamato kauluose lūžių nematyti. Dgn.: galvos paviršinis sužalojimas. Išleista į namus. Marijampolės PSPC asmens sveikatos istorijoje rašoma, jog 2018-12-20 kreipėsi pas šeimos gydytoją. (duomenys neskelbtini) savo namo kieme buvo partrenkta automobilio. Kreipėsi į priėmimo sk., konsultuota neurologo. Skundžiasi galvos skausmu, koordinacijos sutrikimu. Pykino, vemia, tirpsta kairės rankos pirštai. Skauda kaklą, visą kūną. Rombergo pozoje svyruoja nedaug. Židininės neurologinės simptomatikos nėra. Nistagmo nėra. Jautri. Pas šeimos gydytoją lankėsi 2018-12-21, 2018-12-31, 2019-01-24 skundėsi sutrikusiu miegu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, skausmu nugaros kairėje pusėje, yra besiskirstančios pavienės mėlynės. Židininės neurologinės simptomatikos nėra. Dgn.: būklė po nugaros ir galvos sumušimo. 2019 m. gegužės 7 d. atlikta specialisto išvada, kurios tiriamojoje dalyje nurodyta (b. l. 43): 2019-02-07 buvo duota specialisto išvada Nr. G 64/2019(09): 1. R. G. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos paviršinis sužalojimas, būklė po nugaros ir galvos sumušimo, kraujosruvos nugaroje; 2. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai, dėl kraujosruvų nugaroje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei šešių dienų laikotarpiui; 3. R. G. konstatuotos kraujosruvos nugaroje buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais; 4. Pasisakyti, kada R. G. buvo padarytos kraujosruvos nugaroje, nėra galimybės, nes nukentėjusi teismo med. apžiūrai atvykusi nebuvo, o med. dokumentuose sužalojimai aprašyti nedetaliai; 5. Atsakyta 4 punkte. Medicininių dokumentų duomenys: Marijampolės PSPC asmens sveikatos istorijoje rašoma, jog 2018-12-20 kreipėsi pas šeimos gydytoją. (duomenys neskelbtini) savo namo kieme buvo partrenkta automobilio. Kreipėsi į priėmimo sk., konsultuota neurologo. Skundžiasi galvos skausmu, koordinacijos sutrikimu. Pykino, vemia, tirpsta kairės rankos pirštai. Skauda kaklą, visą kūną. Rombergo pozoje svyruoja nedaug. Židininės neurologinės simptomatikos nėra. Nistagmo nėra. Jautri. Pas šeimos gydytoją lankėsi 2018-12-21, 2018-12-31, 2019-01-24- išsako daug nusiskundimų, skundėsi sutrikusiu miegu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, skausmu nugaros kairėje pusėje, yra besiskirstančios pavienės mėlynės. Sąmoninga, orientuota. Židininės neurologinės simptomatikos nėra. Dgn.: būklė po nugaros ir galvos sumušimo. Padaryta išvada, kad duomenų, jog R. G. ilgas ambulatorinis gydymas būtų susijęs su aplinkybėse nurodytu įvykiu, nėra. Taigi kaip matyti iš teismui ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų, 2020-08-21 viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro rašto ir ikiteisminio tyrimo metu padarytų ekspertų išvadų, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti 272,45 Eur suma už gydymą yra pagrįsta, jau pirminiame ieškinyje nurodė, kad lankėsi 10 kartų, patikslinus sveikatos įstaigai apsilankymų skaičių ir bendrą mokėtiną suma, ji priteistina, mažinat 25 procentais, kurie teismo paskaičiuoti kaip ieškovės kaltė dėl eismo įvykio. Taigi iš atsakovės ieškovei priteistina 204 Eur už su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).
Dėl turtinės žalos, susijusios su laikrodžiu (duomenys neskelbtini)
Ieškovė prašo priteisti 3 000 Eur turtinę žalą už laikrodį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šį laikrodį turėjo auto įvykio metu, laikrodį nešė parduoti, laikrodis buvo kosmetinėje, kurią ji turėjo rankoje, rankos buvo pakeltos, nes ji taip vaikštanti. Laikrodis buvo suvyniotas į tris šluostukus, apvyniotas gumyte, nes yra brangus, paauksuotas, viduje brangūs mechanizmai. Laikrodis veikia, tik jau nebegaminamas, antikvarinis, todėl ir prašo atlyginti žalą ne už apyrankę, o visą laikrodį, nes jis buvo skirtas priderinti prie kitų aksesuarų. Laikrodžio įsigijimo dokumentų neturi, nes jis buvo pirktas iš privataus asmens už (duomenys neskelbtini) dolerių. Į bylą pateikia VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ Prabavimo bandymų ir įspaudavimo 2021-05-13 protokolą Nr. UZS0027414, kuriame nurodyta laikrodis „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 03-29625124 ir 3 jo apyrankės dalys pagaminti iš plieno ir padengti aukso danga, kurios storis mažesnis negu 8µm (t. 2, b. l. 54-56). Vertei pagrįsti teikia 2 dėvėtų laikrodžių pavyzdžius; 1954 m. (duomenys neskelbtini), Valjoux 90 auksu dengtas laikrodis su trigubu mėnulio fazių kalendoriumi, kaina 799 svarų sterlingų (pagal kursą 934,01 Eur) (t. 2, b. l. 2); 18 karatų aukso rankų darbo unikalus moteriškas laikrodis (duomenys neskelbtini) su 15 rubinų akučių, labai geros būklės 1299 svarų sterlingų (pagal kursą 1518,50 Eur) (t. 2, b. l. 3); naujo laikrodžio su 17 rubinų, vertė 2600 Eur (t. 2, b. l. 59); vyriško vintažinio laikrodžio su 25 deimantais, vertė 3800 Eur (t. 2, b. l. 63); N. V. vertė 3 200 Eur (t. 2, b. l. 65). Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka nei, kad laikrodis buvo įvykio vietoje, nei su ieškovės nurodyta verte, nėra įsigijimo dokumentų ir prašo šioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovė teikia vyr. vertintojo A. Č. 2020-08-17 ginčo laikrodžio vertės nustatymą, kur nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktos trys laikrodžio ir laikrodinės apyrankės fotofiksacijos. Pirmoje fotofiksacijoje matomas laikrodis su tamsiu ciferblato dugnu ir geltono metalo apvadais. Ant ciferblato yra užrašai (duomenys neskelbtini) Chronograph WR T. G. metalo apvadai turi taškinių ir linijinių išbrėžimų būdingų dėvėjimuisi. Laikrodžio pažeidimų požymių nematyti. Atlikus rinkos tyrimą nustatyta, kad laikrodžių prekės ženklą (duomenys neskelbtini) 1960 m. įregistravo Šveicarijos įmonė ŽILA Watch Co (pilnas pavadinimas Société anonyme Fabrique de montres ŽILA). 1998 m. visas teises į laikrodžių prekės ženklą (duomenys neskelbtini) įsigijo Turkijos įmonė Konyali (pilnas pavadinimas: K. S. S. P. ve T. A. ?irketi). Tyrimui pateiktas laikrodis jau nebegaminamas. Analogiško dizaino nauji laikrodžiai kainuoja intervale nuo 800 iki 1.200 Turkijos lirų (tai atitiktų maždaug 91,80 - 137,70 EUR intervalą). Šaltinis https://www nacar.com.tr/. Naudotų analogiškų laikrodžių rinkoje moteriški laikrodžiai (duomenys neskelbtini) parduodami už 36,69 - 87,20 JAV dolerių (rinkoje esantis auksinis laikrodis (duomenys neskelbtini) su auksine apyranke už 1.702,86 JAV dolerių https://vwvw.ebay.com. Antrojoje fotofiksacijoje matomas minėtas laikrodis ir keturios atskiros laikrodžio apyrankės dalys (viena dalis yra su apyrankės užsegimo mechanizmu). Trečiojoje fotofiksacijoje matomas detalesnis minėtų keturių atskirų laikrodžio apyrankės dalių vaizdas. Visos keturios laikrodžio apyrankės dalys yra atitrūkusios nuo laikrodžio ir viena nuo kitos, t. y. laikrodžio su apyranke vientisumas yra pažeistas iš viso 5 (penkiose) vietose. Dėl momentinio poveikio ir/ar įtempimo vientisas daiktas (pvz. virvė, grandinė ir pan.) trūksta vienoje lipniausioje) vietoje. Įvertinus laikrodžio apyrankės pažeidimus nustatyta, kad pažeidimai nebūdingi nurodytoms įvykio aplinkybėms - apyrankė padalinta į kelias dalis, galimai nutrauktų dalių pažeidimai skirtingo pobūdžio. Išvada: tyrimui pateiktas laikrodis (duomenys neskelbtini) neturi esminių momentinio pažeidimo požymių, o tyrimui pateikta apyrankė (jos dalys), negalėjo nutrūkti vienu metu 5 vietose dėl ieškovės nugriuvimo, todėl tai nėra eismo įvykio pasekmė. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos R. G. pirmoji apklausa įvyko 2019 m. sausio 16 d. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 32-33). Apklausta ji nurodė, kad su savimi nešėsi laikrodį, jis buvo įvyniotas į kelis skudurėlius ir įdėtas į maišelį, apsuktas gumyte ir įdėtas į kosmetinę. Daiktus jai padėjo susirinkti D. A., taip pat ir piniginę, pirštines. K. K. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio metu matė akinius ir piniginę ant žemės. Po to, kai ją paleido iš ligoninės, grįžusi namo ji pamatė, kad sudužęs jos brangus laikrodis, kurio vertė apie keletą tūkstančių eurų, jo pirkimo dokumentų neturi. Iš administracinio nusižengimo bylos (b. l. 58) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime ieškovė nurodė, kad įvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata ir padaryta žala, kurią vertina 5000 Eur, nes jai buvo sutrikdyta sveikata ir sugadintas laikrodis (duomenys neskelbtini). K. K. surašytame 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarime nurodyta, kad eismo įvykio metu R. G. teigimu buvo sugadintas jai priklausantis laikrodis. Teisme ieškovė nurodė, kad dėl patirto šoko, nepranešė iškarto dėl laikrodžio sugadinimo. Nors ieškovė teisme nenuosekliai dėstė aplinkybes dėl laikrodžio įsigijimo aplinkybių, tačiau nuosekliai dėstė, kad įvykio metu turėjo laikrodį ir kad jis buvo suvyniotas į kelis skudurėlius ir įdėtas į maišelį, apsuktas gumyte ir įdėtas į kosmetinę, nes laikrodį nešė parduot. Apie ieškovės laikrodį liudijo M. R., V. P., tvirtindamos, kad R. G. jį turėjo, ketino parduoti, tačiau abi šios liudytojos eismo įvykyje nedalyvavo, jo nematė, todėl jų liudijimas dėl eismo įvykio nėra teisiškai reikšmingas. Tačiau liudytoja V. P. nurodė, kad eismo įvykio dieną buvo susitikusi ieškovę apie 13-14 val., nes norėjo pakalbėt apie laikrodį, ji matė laikrodį, grandinėlė buvo juoda, gero stovio, laikrodis keturkampės formos. M. R. nurodė, kad ji dirba pas ieškovę, padeda jai tvarkyti namus, laikrodį matė dėžutėje, ant gatvės, parodė jį R. G., 11-12 val., R. G. prašė ją palydėt, nes norėjo laikrodį parduot, bet ji negalėjo, nes turėjo eiti pas gydytoją, įvykio metu sudužo laikrodžio stikliukas, susigadino apyrankė, kuri buvo juoda. Nors abi šios liudytojos ir gali būti šališkos dėl to, kad ieškovę pažįsta, bet netikėti jų parodymais, kad iki eismo įvykio jų matytas laikrodis buvo geros formos, nėra pagrindo ir kad ieškovė ketino laikrodį parduot. Nirs asmuo, kuris ketino pirkti laikrodį, kaip nurodė ieškovė T., neapklaustas, nes ieškovė nenurodė jo kontaktų, tačiau nesant duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas nuosekliai dėstytas aplinkybes apie laikrodžio turėjimą įvykio vietoje, tai nėra teisiškai reikšminga. Todėl teismo vertinimu, ieškovė nuosekliais paaiškinimais įrodė, kad ji ginčo laikrodį eismo įvykio metu turėjo. Nors atsakovė nurodė, kad laikrodžio sugadinimas nėra eismo įvykio pasekmė, apyrankė padalinta į kelias dalis, galimai nutrauktų dalių pažeidimai yra skirtingo pobūdžio, teismui 2021 m. birželio 3 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl ekspertizės, 2021 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1427 (21), 11-1962 (21) (toliau – ekspertizės aktas) (t. 2, b. l. 101-104). Ekspertizės akte nurodyta, kad apžiūrėjus tirti pateiktą laikrodį ir apyrankės dalis vizualiai ir mikroskopu OLYMPUS SZX10, nustatyta, kad visi atidalinimo paviršiai yra tik ant laikrodžio apyrankės plastikinių dalių – plastiko likučių ant laikrodžio korpuso ąselių, apyrankės metalines plokšteles jungiančių juostelių, apyrankės dirželio. Metalinių dalių atidalinimų, pažeidimų (neskaitant bendro pobūdžio paviršių, smulkių chaotiškų subraižymų) nėra. Apžiūrėjus apyrankės atidalinimo paviršius vizualiai ir mikroskopu OLYMPUS SZX7, nustatyta, kad atidalinimo paviršių šoninės briaunos nelygios, vingiuotos, vietomis aštrios, vietomis užapvalintos, vietomis su nežymiais plastiko ištrupėjimais. Patys atidalinimo paviršiai yra nelygūs, banguoti, susidedantys iš skirtingais kampais susikertančių lenktų gruoblėtų plokštumų, jose esančių įdubimų, iškilimų, kurių paviršiai rantuoti. Ant skirtingų paviršių ranteliai skirtingų intensyvumų, skirtingų formų - vieni tiesūs, kiti vietomis lanko formos, daugiau mažiau išlenkti, dėstę vėduoklės forma. Vietomis atidalinimo paviršiai smulkiai gruoblėti, smulkiai grūdėti (suiręs plastikas), vietomis su plastiko įtrūkimais. Užsifiksavę laikrodžio dalių pažeidimai yra jų mechaninio pažeidimo pėdsakai. Pėdsakuose užsifiksavę požymiai yra būdingi keliems būdams - laužimui, tempimui, plėšimui. Požymiai yra bendro pobūdžio ir būdo nenurodo. Dėl šios priežasties nustatyti, kokiu konkrečiai būdu buvo atidalintos laikrodžio dalys, negalima. Įrankio panaudojimo pėdsakų atidalinimo paviršiuose nėra. Lyginant tirti pateikto laikrodžio ir jo apyrankės dalis tarpusavyje nustatyta, kad jos vietose yra vienodos bendrais morfologiniais požymiais: medžiaga (plastikas), spalva juoda, atskirose dalyse - matmenimis, forma, atidalinimo būdu (laužimas, tempimas, plėšimas). Sutapatinus atidalinimo paviršius nustatyta, kad ant laikrodžio korpuso ąselių, esančių likučių, ir atskirų apyrankės dalių atidalinimo paviršiai sutampa atidalinimo paviršių bendra forma, matmenimis, paviršių nelygumu (vingiuotumu), gruoblėtumu, atidalinimo linijų išvingiavimais, t. y. atskiri atidalinimo paviršiai yra bendri ir yra vienas kito tęsinys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiriamųjų dalių plastikas yra labai trapus. Tyrimo eigoje, nežymiai tempiant plastiką keliose vietose jis įtrūko, nulūžo, plastikas nežymiai ištrupėjo. Apžiūrėjus lūžimo paviršius vizualiai ir mikroskopu OLYMPUS SZX7, nustatyta, kad juose užsifiksavę morfologniai požymiai yra analogiški tiriamųjų paviršių požymiams. Apibendrinant tirti pateikto laikrodžio dalių tyrimą ir atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės sumodeliuoti laikrodžio pažeidimo mechanizmą (nežinomos pirminės sąlygos - koks įvykis, kokie objektai buvo kosmetinėje, kokios būsenos buvo laikrodis, su kuo lietėsi, kontaktavo kosmetinėje pats laikrodis, kodėl laikrodis pateiktas ne pilnos komplektacijos, kad tirti pateiktos laikrodžio dalys su dalinai pakitusiais morfologiniais požymiais (vietomis ištrupėjęs plastikas, užapvalintos briaunos), nustatyti tirti pateikto laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ dalių pažeidimo priežastis negalima. Nustatyti, kada tirti pateikto laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ dalys buvo pažeistos, negalima, nes pažeidimuose laiką nurodančių požymių nėra. Objektų apžiūra ir trasologiniu tyrimu nustatyta, kad tirti pateikto laikrodžio dalių atidalijimo paviršiai yra tik laikrodžio apyrankės plastikinėse dalyse. Metalinių dalių atidalinimų, pažeidimų, (neskaitant bendro pobūdžio metalo paviršių smulkių chaotiškų subraižymų) nėra. Pateikta išvada – užsifiksavę laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ dalių pažeidimai yra jų mechaninio pažeidimo pėdsakai, kokiu būdu buvo atidalintos laikrodžio dalys, negalima, nes pėdsakuose užsifiksavę požymiai bendro pobūdžio, būdingi keliems atidalinimo būdams - laužimui, tempimui, plėšimui ir konkretaus būdo nenurodo. Taigi pateikta išvada, paneigia atsakovės teiktą išvadą, kad galimai nutrauktų dalių pažeidimai skirtingo pobūdžio, tyrimui pateiktas laikrodis (duomenys neskelbtini) neturi esminių momentinio pažeidimo požymių, o tyrimui pateikta apyrankė (jos dalys), negalėjo nutrūkti vienu metu 5 vietose dėl ieškovės nugriuvimo, todėl tai nėra eismo įvykio pasekmė. Ekspertai pateikė išvadą, kad užsifiksavę laikrodžio (duomenys neskelbtini) dalių pažeidimai yra jų mechaninio pažeidimo pėdsakai, sutapatinus atidalinimo paviršius nustatyta, kad ant laikrodžio korpuso ąselių, esančių likučių, ir atskirų apyrankės dalių atidalinimo paviršiai sutampa atidalinimo paviršių bendra forma, matmenimis, paviršių nelygumu (vingiuotumu), gruoblėtumu, atidalinimo linijų išvingiavimais, t. y. atskiri atidalinimo paviršiai yra bendri ir yra vienas kito tęsinys, kas patvirtina, kad eismo įvykio metu ieškovei pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, taip kaip ji nurodė, pakeltomis rankomis, rankinė iškrito, ją matė ir trečiasis asmuo, tikėtina, kad laikrodis patyrė mechaninį poveikį, sutruko silpniausioji ginčo laikrodžio apyrankės dalis pagaminta iš plastiko, nes kaip nurodyta ekspertizės akte, tiriamųjų dalių plastikas yra labai trapus. Ieškovė nurodo, kad ginčo laikrodžio vertė (duomenys neskelbtini) Eur, įsigijimo dokumentų neturi, teikia (duomenys neskelbtini) laikrodžio naudotų ir naujų laikrodžių kainas iš internetinės platformos eBay.com. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės pateikti laikrodžių palyginamieji pavyzdžiai nėra analogiški ieškovės turimam laikrodžiui, nes teikiami su rubinais, safyrais. Tačiau sutiktina ir su ieškovės atstovių pozicija, kad ir atsakovė teikia laikrodžių, kurie nėra analogiški, kainas. Atsakovė nurodė, kad analogiško dizaino nauji laikrodžiai kainuoja intervale nuo 800 iki 1.200 Turkijos lirų (tai atitiktų maždaug 91,80 - 137,70 EUR intervalą). Šaltinis https://www nacar.com.tr/. Tačiau patikrinus, nustatyta, kad laikrodžiai nėra padengti auksu taip, kaip ieškovės, todėl ir negali būti laikomi tinkamais lyginamaisiais pavyzdžiais. Taip pat atsakovė nurodė, kad naudotų analogiškų laikrodžių rinkoje moteriški laikrodžiai (duomenys neskelbtini) parduodami už 36,69 - 87,20 JAV dolerių, o rinkoje esantis auksinis laikrodis (duomenys neskelbtini) su auksine apyranke už 1.702,86 JAV dolerių https://wvw.ebay.com/. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovės laikrodis negaminamas, todėl sutiktina su ieškove, kad sugadinta apyrankė, negali būti pakeista originalia, nes jau nebegaminama, todėl teisinga ieškovei atlyginti viso laikrodžio vertę. Tačiau dėl vertės byloje tarp šalių yra kilęs ginčas. Kaip matyti iš Prabavimo bandymų ir įspaudavimo 2021-05-13 protokolo Nr. UZS0027414, kuriame nurodyta, kad bandymui pateiktas laikrodis, kurio masė 133,26, metalas – auksas, praba 585, tačiau bandymų rezultatas - laikrodis Metalas, praba MET, kas patvirtina, kad laikrodis yra plieninis ir padengtas aukso danga, kurios storis mažesnis negu 8µm (t. 2, b. l. 54-56). Tai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad laikrodis auksinis. Įvertinus tai, kad atsakovė teismui teikia nuorodą, kad auksinis (duomenys neskelbtini) laikrodis su auksine apyranke kainuoja 1478,31 Eur, įvertinus tai, kad ieškovės laikrodis yra metalinis, padengtas nežymia aukso danga, tai yra mažesne nei 8µm; be to ekspertizės akte nurodyta, kad stebimi bendro pobūdžio paviršių smulkūs chaotiški subraižymai, užapvalintos briaunos, kas patvirtina, kad laikrodis buvo dėvėtas ir ne itin geros būklės, nors kaip nurodė ieškovė veikiantis; ieškovės nurodyta įsigijimo kaina teisme nebuvo įrodyta. Teismo vertinimu šio laikrodžio vertė yra 400 Eur, mažinat 25 procentais, iš atsakovės ieškovei priteistina 300 Eur turtinės žalos už laikrodį (duomenys neskelbtini) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, ieškovė teisme nurodė, kad įvykio metu susimušė galvą, nugarą, nes buvo akmeninis grindinys; po įvykio sušlubavo sveikata, nemato akim, atsisakė rankos, po įvykio ėjo į policiją, kur buvo iškviesta greitoji, neteko sąmonės, ligoninėje buvo 5-6 valandas; prieš įvykį rega buvo puiki, galvos problemų neturėjo, dabar pastoviai alpsta, rankas gydosi 11 metų, nes neturi imuniteto, gydė rankas nuo alergijų, oda išplonėjo, rankos kraujuodavo. Po įvykio praėjo 3 metai, sveikata nepagerėjo, priešingai pablogėjo. Ji blogai miega, jaučia baimę eiti gatve, mašinų baimę. Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) GMP buvo pristatyta į priėmimo skyrių, skundžiasi galvos skausmu pakaušio srityje, galvos svaigimu, pykinimu. Šiandien daugiabučio kieme partrenkė automobilis, lyg tai trumpai buvo netekusi sąmonės. Nevėmė. Obj.: sąmoninga, orientuota, aktyvi. Neleidžia prisiliesti prie kūno dėl „jautrios odos“. Vyzdžiai lygūs, nistagmo nėra. Akių obuolių judesiai neapriboti. Meninginių simpt. nėra. Atliktas skubus KT tyrimas Nr. 32528: ūmių židininių galvos smegenų KT tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo ir vidurio linijos struktūros dislokacijos nematyti. Apimtuose kaukolės skliauto ir pamato kauluose lūžių nematyti. Dgn.: galvos paviršinis sužalojimas. Išleista į namus. Marijampolės PSPC asmens sveikatos istorijoje rašoma, jog 2018-12-20 kreipėsi pas šeimos gydytoją. (duomenys neskelbtini) savo namo kieme buvo partrenkta automobilio. Kreipėsi į priėmimo sk., konsultuota neurologo. Skundžiasi galvos skausmu, koordinacijos sutrikimu. Pykino, vemia, tirpsta kairės rankos pirštai. Skauda kaklą, visą kūną. Rombergo pozoje svyruoja nedaug. Židininės neurologinės simptomatikos nėra. Nistagmo nėra. Jautri. Pas šeimos gydytoją lankėsi 2018-12-21, 2018-12-31, 2019-01-24 skundėsi sutrikusiu miegu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, skausmu nugaros kairėje pusėje, yra besiskirstančios pavienės mėlynės. Židininės neurologinės simptomatikos nėra. Dgn.: būklė po nugaros ir galvos sumušimo. Ekspertų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei šešių dienų laikotarpiui. Nors ieškovė nurodė, kad svaigsta galva, pastoviai alpsta, tokių duomenų, patvirtinančių tyrimais, byloje nėra. Apsilankymai pas šeimos gydytoją periodiniai, o šeimos gydytoja išrašuose nurodžiusi, kad gydymas siptomatinis. Pakartotinėje ekspertų išvadoje nurodyta, kad duomenų, jog R. G. ilgas ambulatorinis gydymas būtų susijęs su aplinkybėse nurodytu įvykiu, nėra. Į bylą pateikta 2021-05-24 apsilankymo pas okulistą duomenys (t. 2, b. l. 69), kur nurodyta, kad skundžiasi, kad mato blogai iš arti ir į tolį, teigia turėjusi galvos traumą, po kurios pablogėjo rega. Diagnozė: H.25.0 Senatvinė prasidedanti katarakta; H35.0 Foninė ir tinklainės kraujagyslių pakitimai, kitaip Retinopatija, kuri viešai prieinamais google duomenimis - lėtinis ar ūmus akies tinklainės pakenkimas, kraujagyslių pakitimai tinklainėje vystosi pamažu ir ilgai būna nepastebimi, dažniausiai retinopatija būna sąlygota diabeto ar padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Ieškovė nurodė, kad rankas gydosi 11 metų, duomenų, kad skausmas dėl rankų, ar kiti nepatogumai būtų sustiprėję po įvykio, nepateikė, nors turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, paskirti vaistai (t. 1, b. l. 12) nėra nurodyta, kad pastoviam vartojimui (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė nors ir nurodė, kad jos negalavimai yra susiję su patirtais sužalojimais įvykio metu, tačiau teismui to neįrodė (CPK 178 straipsnis). Nėra duomenų, kad galvos paviršinis sužalojimas, kraujosrūvos nugaroje, sukėlė ilgalaikes pasekmes sveikatai. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl eismo įvykio ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovei padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su trečiojo asmens kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011). Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012). Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymui teismo išvada, kad dėl eismo įvykio ieškovės kaltė sudaro 25 procentus, nėra esminė, kadangi atsižvelgtina ir į eilę kitų kriterijų. Ieškovės vertinimu jai yra padaryta (duomenys neskelbtini) Eur neturtinė žala. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kas jau išdėstyta, daro išvadą, kad reikalaujama priteisti suma yra per didelė. Atsakovė teikia gydytojo eksperto išvadą (t. 1, b. l. 78), kad neturtinė žala atsižvelgiant į galvos paviršinį sužalojimą, nugaros ir galvos sumušimą, nežymų sveikatos sutrikdymą pėsčiajai yra 400 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Sutiktina, kad gali būti priteisiamos ir didesnės sumos, tačiau svarbios yra individualios įvykio aplinkybės. Tačiau pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad trečiasis asmuo padarė administracinės teisės pažeidimą, veikė nerūpestingai, nenumatydamas, kad dėl jo veiksmų (padarytų KET pažeidimų) gali įvykti eismo įvykis ir būti sužaloti žmonės, nors pagal įvykio aplinkybes ir vairavimo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti, ieškovei dėl sveikatos sutrikdymo pasekmės nėra sunkios, priešingai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ilgalaikių pasekmių sveikatai, nenustatyta, be to jos pačios rizikingas elgesys taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti. Įvertintina ir tai, kad ieškovė iš dalies pati kalta dėl kilusio eismo įvykio, jos veiksmai atitinka kriterijus, numatytus CK 6.253 str. 5 d., CK 6.282 str. 1 d., todėl šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-95-222/2017 ir kt.), nes individualių kriterijų nukrypti nuo jos nėra pagrindo. Cituojamoje byloje nukentėjusiajai padarytas galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sienos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve, priteista 650 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskaičiavo 400 Eur neturtinės žalos dydį, kuris paskaičiuotas įvertinus sužalojimus, dar prašo mažinti dėl mišrios kaltės. Tačiau teismas taip pat įvertina ir sprendimo priėmimo metu susiklosčiusią ekonominę situaciją, didėjančias kainas, trečiojo asmens poziciją, kad ieškovė siekia pasipelnyti, bylos nagrinėjimo metu ieškovės neatsiprašė, buvo įsitikęs, kad nepartrenkė, nes matė po įvykio sėdinčią, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojai patvirtino, kad ieškovė griuvo, jai padėjo atsikelti, todėl nors ir ieškovės yra kaltės dėl žalos, kuri dėl to yra mažintina, vienintelė satisfakcija ieškovei yra teisingas žalos atlyginimas, todėl įvertinus ieškovei padarytą sužalojimą, ieškovės pateiktus duomenis dėl jos sveikatos, teisinga ieškovei, įvertinus ir jos kaltę, iš atsakovės priteisti 500 Eur neturtinę žalą.
Dėl palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti 366,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo žalos atsiradimo dienos CK 6.288 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos sumą. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, tačiau žala turi būti nustatyta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini), ji buvo pateikusi žalą patvirtinančius įrodymus, kuriuos atsakovė galėjo atlyginti, todėl reikalavimas atmestinas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir nuteistojo atžvilgiu negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2015-04-08 nutartis byloje Nr. 1A-105-581/2015). Palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas nagrinėjamu atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patenkinta reikalavimų 16 procentų. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta 1006,95 Eur x 16 procentų lygu 161 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 118), priteistina iš atsakovės. Taip pat prašo ieškovė atlyginti 61,79 Eur kitų išlaidų, susijusių prabavimu, kuru, vizitu pas okulistą, atlygintina 9,88 Eur (16 procentų). Byloje susidarė 33,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, iš atsakovės priteistina 28 Eur, ieškovė nuo savo dalies atleista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 504 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 33,51 Eur su byla turėtų kitų išlaidų.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5060).
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 161 Eur už suteiktas ieškovei teisines paslaugas, valstybei, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Ingrida Navickienė