Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-01][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4163-208-2017].docx
Bylos nr.: eI-4163-208/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Ginklų ir šaudmenų kontrolė
Ginklų ir šaudmenų kontrolė
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr. eI-4163-208/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02077-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 36; 55.1.3

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui K. V. ir atsakovo atstovei N. S., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 17-12-10-02168-e „Dėl R. Š. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Nesutinka su skundžiamu Sprendimu, nes jis nepagrįstas. Pasak pareiškėjo, Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. vasario 25 d., važiuodamas savo automobiliu, gabeno teisėtai įgytą ir jam priklausantį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, tačiau nepateikė policijos pareigūnams leidimo turėti ir nešiotis šaunamąjį ginklą, nors tokį leidimą turėjo. Be to, protokole nurodyta, kad pareiškėjas ginklą gabeno galimai neblaivus ir pasitikrinti blaivumą atsisakė. Pareiškėjo teigimu, toks Sprendimas naikintinas, nes šiuo atveju nekonstatuotos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Taisyklės), 92.3 papunktyje įtvirtintos sąlygos. Pareiškėjas gabeno jam teisėtai priklausantį šautuvą, užtikrindamas jo saugumą. Be to, nors leidimas turėti ir nešiotis tokį ginklą nebuvo pateiktas, tačiau tokį leidimą pareiškėjas turi. Jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei bei sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui nekėlė. Mano, kad šiuo atveju atsakovas nesurinko pakankamai akivaizdžių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei, asmenų saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas turi nepriekaištingą reputaciją, kaip to reikalauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pats pareiškėjas nevairavo. Tai, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą, nesudaro pagrindo išvadai, jog kėlė grėsmę. Niekada nebuvo baustas už panašius pažeidimus.

 

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 25 d. transporto priemone važiavo su vairuotoju, kuris taip pat įtariama buvo neblaivus (girtas) ir su savimi turėjo šaunamąjį ginklą, pareiškėjas vengė patikrinimo dėl neblaivumo (girtumo), taip pat nepateikė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus bei vairuotojo pažymėjimo. Toks pažeidimas ir nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti įstatymų, taip pat charakterizuoja pareiškėją neigiamai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose. Pareiškėjas kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Pabrėžė, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai įvertino Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad kaip papildoma aplinkybė buvo nustatyta, kad kartu su pareiškėju automobilyje taip pat buvo neblaivus asmuo, kuris šalia savęs turėjo ginklą, išduotą savigynai. Taip pat automobilyje buvo gabenamas pareiškėjo medžioklinis šautuvas. Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, kad tokia situacija kelia grėsmę.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:  

 

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. vasario 25 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate buvo registruotas pranešimas ROIK 0117000100484 apie tai, kad buvo sustabdytas automobilis ir jame buvo galimai yra neblaivūs ir vairuotojas, ir keleivis. Automobilyje buvo rasti šaunamieji ginklai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paminėtu laiku būtent R. Š. jam priklausančioje transporto priemonėje – automobilyje gabeno teisėtai įgytą ir jam priklausantį lygiavamzdį šautuvą Merkei Suhl Nr. 32038, kaip įtariama neblaivus (girtas), vengė būti patikrintas policijos pareigūnų dėl neblaivumo (girtumo), ginklą gabeno (nešiojosi) su savimi neturėdamas leidimo jį laikyti (nešiotis), leidimo nepateikė. R. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 3 dalyje (ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti) ir 229 straipsnio 2 dalyje (teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu R. Š. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta nuobauda – bauda 225 Eur. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 5 d.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui taip, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, Vilniaus AVPK Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir nusprendė paimti R. Š. priklausančius ginklus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. Š. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Įstatyme. Šio įstatymo tikslas – įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ir ginklo pažymėjimo (jeigu leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys) ar leidimo laikyti ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys). Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti, tai pat ginklo pažymėjimą. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsakovas skundžiamo Sprendimo vienu iš priėmimo teisiniu pagrindu nurodo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas teigia, jog leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Tokiu atveju, policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į tuos teisinis gėrius, kuriuos saugo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1319/2014; nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau minėtą ginklą 2017 m. vasario 25 d. vakare važiuodamas automobiliu gabeno būdamas neblaivus įrodyta įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu. Teismas šioje byloje konstatavo, kad R. Š. neblaivumas įrodytas byloje surinktų duomenų visuma, o jo paaiškinimas, kad jam nebuvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, laikomas pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismo vertinimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes bei sudarė teisėtą bei pakankamą pagrindą atsakovui pagrįstai pripažinti, kad pareiškėjas tokiu savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kaip teisingai pastebėjo atsakovas – Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti siekiant užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą.

Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas yra grindžiamas ir kitu teisiniu pagrindu, kurį ginčija pareiškėjas, t. y., Taisyklių 92.3 papunkčiu, kuris numato, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu (3 punktas); įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo (4 punktas); nenurodęs gyvenamosios vietos (5 punktas); neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą (8 punktas); gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose (10 punktas); apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus (11 punktas). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau paminėtas teisės normas, akivaizdu, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog R. Š. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. taikyti pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, gabeno šaunamąjį ginklą, o tai savaime suprantama, jog negali būti vertinama kitaip kaip galima grėsmė, nesvarbu, ar kilusios pasekmės, ar ne. Be to, toks aiškinimas yra neatsiejamas nuo Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies numatyto jo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18 ir 30 straipsniai) numato, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad jam leidimas laikytis (nešiotis) ginklą galėjo būti panaikintas tuo atveju, jeigu egzistuotų abi Taisyklių 92.3 papunktyje įtvirtintos sąlygos, nes minėtoje Taisyklių nuostatoje išvardintas sąlygų sąrašas ir pakanka tenkinti nors vieną sąlygą, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra panaikinamas, šiuo atveju – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir administracines bylos faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas turėjo pagrįstų duomenų apie R. Š. grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Analizuojant Vilniaus AVPK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 17-12-10-02168-e teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008 ir Nr. A756-422/2009).

Vilniaus AVPK skundžiame Sprendime nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad individualus administracinis aktas, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo panaikinti jokio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                         Mefodija Povilaitienė

 

 

                                                                      Liudmila Zaborovska

 

 

                                                                      Donatas Vansevičius