Byla Nr. 1S-1043-658/2016

                                             Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00302-2013-7

                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

  2.5.14; 2.5.19

  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei,

nedalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. P. nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Užskaityti 3 mėnesiai 8 dienos. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 3 d., o pabaiga – 2017 m. sausio 25 d. Neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. birželio 22 d., dienai).
2. Komisija 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimo.
4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmetė ir patvirtino Komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. P..
5. Prokurorė skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimą.
1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Anot skundo autorės, teismas, spręsdamas dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) pažangą ją mažinant, nuteistojo elgesį pataisos namuose. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Tvirtinama, jog iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžiama, jog nors nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas svarstyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau būtinas ir materialusis pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apie tai, apeliantės teigimu, galima spręsti įvertinus ir konstatavus žemą nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) pažangą ją mažinant.
2. Skunde pažymima, kad A. P. priklauso ne žemos, o vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (nustatyti 83 balai pagal OASys metodiką), kuri yra artima aukštai, o lyginant su ankstesniais vertinimais, ši rizika visiškai nepakito. Be to, didžiąją rizikos įvertinimo dalį (43 balus) sudaro dinaminiai (kintami) veiksniai, kas, apeliantės manymu, reiškia, jog nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali dabartinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ženkliai sumažinti. Taip pat, akcentuojama, jog nuteistojo pažanga, mažinant šią riziką, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis padarė tik minimalią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau tai kaip nuteistasis elgsis išėjęs iš pataisos namų, priklausys nuo susidariusių aplinkybių bei nuteistojo asmenybinių savybių.
3. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad Komisisjos nustatyti A. P. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą rodantys veiksniai atitinka teismų praktiką. Atkreipiamas dėmesys, kad cituota Kauno apygardos teismo nutartis neatitinka nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių. Be to, anot skundo autorės, remiantis teismų praktika, vien nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas kaip vidutinės, yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
4. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį nepatvirtina nustatytos aplinkybės apie jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir sitemingumas, taip pat už šiuos nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių atidėjimo sąlygų pažeidimai, A. P. įdarbinimo, paleidus jį lygtininai, užtikrinimo nebuvimas. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija, skundo autorės teigimu, kelia ir jo mąstymas, kurį atspindi socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, taip pat nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Tuo tarpu, apylinkės teismo sureikšminti nuteistajam paskirti 3 paskatinimai, anot apeliantės, tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. P. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtomis priemonėmis. Akcentuojama ir tai, kad nuteistasis bausmę pataisos namuose atlieka nuo 2013 m. spalio 25 d., tačiau pataisos namuose suaugusiųjų mokymo centre nesimokė, nedirbo, neįgijo specialybės, padengė tik nedidelę dalį priteistų ieškinių. Nesant duomenų apie aktyvius A. P. veiksmus, siekiant šalinti kriminogeninį veiksnį – galimybę įsidarbinti, pataisos namuose, abejojama, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas bei ateityje daugiau nenusikalsti.
6. Nuteistasis A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su prokurorės skundu. Nurodė, jog buvo skatintas tris kartus, turi įstatymo nustatytą teisę į lygtinį paleidimą.
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundas tenkinamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. P. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (83 balai), todėl turi būti nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Vertindamas prokurorės skundo bei nuteistojo atsiliepimo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose nuteistųjų adaptacijos ir socialinės reabilitacijos programose („Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“, „Relaksacija“, „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“, „Integracijos į visuomenę programa“, „Mano kelias 2“), taip pat lankė motyvacinius pokalbius apie ankstesnius padarytus nusikaltimus, jų padarymo priežastis ir pasekmes, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus A. P. dalyvavimą socialinės reabilitacijos pataisos programoje, nustatyta tik minimali jo pažanga, pažymint, kad pagal „OASys“ vertinimo metodiką jo vidutinės rizikos vertinimą statiniai veiksniai sudaro 40 balų, o likusieji 43 balai yra dinaminiai, kurie gali keistis įvykus tam tikriems nuteistojo gyvenimo pokyčiams. Tačiau šiuo atveju teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai.
13. Kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog A. P. iki jam paskirtos bausmės pabaigos liko nedaug laiko, nuteistajam vis dar nustatomi net 4 kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (anksčiau teistas vienuolika kartų, nuteistajam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygos pažeistos), gyvenimo sąlygos (pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas), išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (neturi specialybės, darbinės motyvacijos, įgūdžių), taip pat gyvenimo stilius ir draugai (nerūpestingas, rizikingas elgesys).
14. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nors nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, galės gyventi pas tėvus, kas priskirta prie apsauginių veiksnių, įvertintina tai, jog A. P. iki bausmės pradžios yra gyvenęs pas juos, ir būtent nurodyta aplinka yra susijusi su nuteistojo asocialaus elgesio nuostatomis, susiformavusiomis paauglystėje, ir pagrindinėmis problemomis, kurios gali paskatinti nusikalsti (manipuliacinio elgesio patirtis, nerūpestingas ir rizikingas elgesys). Todėl manytina, kad tai, jog jis turi kur gyventi laisvėje, šiuo atveju neveiks kaip apsauginis veiksnys. Kaip riziką nusikalsti mažinantis veiksnys išskirtas A. P. alkoholio vartojimo problemų neturėjimas pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamas užtikrinti sklandžią jo integraciją į visuomenę ir sėkmingą jam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymą.
15. Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo išsilavinimą bei įsidarbinimo galimybes. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad A. P. nėra įgijęs specialybės, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų siekęs įsidarbinti pataisos įstaigoje ir tokiu būdu siekęs bent kiek padidinti galimybes laisvėje užsitikrinti legalias pajamas. Abejonių pakankama A. P. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Nuteistojo atžvilgiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau jis atlygino tik nedidelę jų dalį (iš vykdomųjų raštų 2101,48 Eur sumai, atlyginti 204,81 Eur). Be to, apmokėti gautus vykdomuosius raštus neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog turi tikslą įsidarbinti išėjus į laisvę, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Todėl, nesant duomenų apie aktyvius A. P. veiksmus siekiant šalinti minėtą kriminogeninį veiksnį pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir ateityje daugiau nenusikalsti.
16. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada, jog A. P. vertas teismo pasitikėjimo, nėra pagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. P. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Beje pažymėtina ir tai, jog Komisija nesiūlė, o pirmosios instancijos teismas nesvarstė apie baudžiamojo poveikio priemones, kurios realiai nuteistajam ugdytų darbinius įgūdžius, ir mažintų pakartotinio nusikalstamumo riziką (pvz. pradėti dirbti; atlikti tam tikrą kiekį nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose).
17. Konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl panaikintina ir tenkinant prokurorės skundą priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą –nepatvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Danutė Giačiatė

Daiva Jankauskienė

Nerijus Meilutis