Baudžiamoji byla Nr. 1-15-880/2013
(Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00282-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.
(S)

ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 17 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,
kaltinamajam L. V.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. A.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1992-01-12 Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas Širvintų darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
L. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
L. V. 2011 m. rugsėjo 16 d. apie 21 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę, neturintiems šios teisės, neturėdamas teisės, vairavo automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio Paširvintys-Juodiškiai-Giedraičiai 3 kilometre, Širvintų raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 134 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti kitiems eismo dalyviams pavojaus: tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, lyjant, pasirinkdamas automobilio važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kelio būklę, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų sustabdyti transporto priemonę, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir automobilio priekinės dalies dešine puse partrenkė juo priešpriešiais ėjusią E. A., kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas; muštinės kaktos, dešinio smilkinio ir plėštinė krūtinės kairės pusės-pakrūtinio srities bei pjautinės dešinės kojos žaizdos ir trauminis dešinio peties nervų rezginio pažeidimas su dešinės rankos pareze, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šiais savo veiksmais L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko 2011 m. vasarą iš J. J., tačiau nebuvo jo perregistravęs savo vardu. Šio automobilio techninė apžiūra nebuvo atlikta ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu jis draustas nebuvo. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi ir niekuomet neturėjo. 2011 m. rugsėjo 16 d. apie 21 val. L. V. nutarė nuvažiuoti į Širvintose esančią degalinę. Važiavo vienas keliu Paširvintys-Juodiškiai-Giedraičiai. Tuo metu smulkiais lašais lijo lietus, buvo dulksna, kelio danga-asfaltas buvo šlapia. Automobilyje jis buvo įsijungęs tolimąsias žibintų šviesas. Matomumas buvo prastas. Šlapias asfaltas sugerdavo automobilio žibintų skleidžiamą šviesą. Kelias nebuvo apšviestas. Kai jis buvo nuo Motiejūnų kaimo nuvažiavęs apie 1 kilometrą, priešpriešiais priešinga eismo juosta nuo Širvintų pusės važiavo automobilis su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. L. V. perjungė vairuojamo automobilio šviesas į artimąsias. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Kadangi priešinga eismo juosta važiavo automobilis, kuris savo šviesomis jį akino, L. V. vairuojamą automobilį nukreipė dar labiau link dešiniojo kelio krašto. Kadangi matomumas buvo prastas, tai nesimatė kelio asfalto dešiniojo krašto ir kelkraščio. Tuo pat momentu jam į mobilaus ryšio telefoną atėjo SMS žinutė ir telefono ekrane užsidegė švieselė. Jo mobiliojo ryšio telefonas tuo metu buvo įdėtas į stovą, esantį įtaisytą ant priekinės panelės prie prietaisų skydelio, tai yra priešais vairą. Šį mobilaus ryšio švieselė taip pat jį apakino. Būtent tuo momentu L. V. pajuto smūgį į automobilio priekinės dalies dešinę pusę. Pajutęs šį smūgį, jis iš karto sustabdė vairuojamą automobilį. Išlipęs iš jo, nubėgo į dešinįjį kelkraštį. Šalia kelio esančiame griovyje gulėjo be sąmonės E. A.. Šalia jos buvo U. K.. Ugnė L. V. sakė, kad jos su Erika ėjo kelkraščiu Motiejūnų kaimo kryptimi. Ugnė ėjo arčiau griovio, o Erika arčiau važiuojamosios kelio dalies. Prieš šį kelių eismo įvykį, L. V. Erikos ir Ugnės einančių dešiniuoju kelkraščiu nepastebėjo.
Nukentėjusioji E. A. parodė, kad apie 2011 m. rugsėjo 16 d. vakare įvykusį įvykį nieko negali papasakoti, nes dėl šio kelių eismo įvykio metu patirtos galvos traumos, neprisimena tos dienos įvykių. Ji visada eina kairiuoju kelkraščiu. Po įvykio jai buvo stipriai sutrikdyta sveikata, teko du mėnesius gydytis, negalėjo eiti į mokyklą, jautė skausmus.
Liudytoja U. K. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. apie 20.30 val. ji su drauge E. A. iš Motiejūnų kaimo išėjo pasivaikščioti keliu, vedančiu link Širvintų. Praėjusios apie 1 kilometrą, jos apsisuko ir ėjo atgal į Motiejūnų kaimą kairiąja kelio puse. Pamačiusios nuo Motiejūnų pusės atvažiuojantį automobilį, jos pasislinko kairiau. Ugnė ėjo arčiau griovio, o Erika arčiau kelio krašto. Automobilis važiavo maždaug 60-80km/h greičiu. Pravažiuodamas pro jas, automobilis kliudė Eriką ir ji nugriuvo į griovį. Automobilis pavažiavo kažkiek į priekį, apsisuko ir vėl atvažiavo prie jų. Iš Eriką partrenkusio automobilio išlipo L. V..
Liudytojas R. J. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. vakare po 20 val. E. A. ir jos draugė U. K. iš Motiejūnų kaimo keliu, vedančiu link Širvintų, nuėjo pasivaikščioti. Maždaug po pusvalandžio pradėjo lyti. R. J. paskambino savo draugei Erikai ir paklausė, kur ji randasi, bei pasakė, kad važiuoja jos pasiimti. Važiuodamas link Širvintų, jis pamatė su įjungtomis avarinėmis šviesomis stovintį automobilį. Privažiavęs arčiau ir išlipęs iš automobilio, pamatė griovyje be sąmonės gulinčią Eriką. Šalia jos buvo Ugnė ir L. V., kuris pasakė, kad automobiliu numušė Eriką.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu. Šį automobilį prieš mėnesį ar du ji pardavė L. V., tačiau jo dar nebuvo perregistravę. L. V. žadėjo sutvarkyti automobilio perregistravimą. Dėl kelių eismo įvykio metu sudaužyto šio automobilio L. V. jokių pretenzijų neturi.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti kelių eismo įvykio vietoje rasti daiktai, automobilio veidrodėlis ir kitos nuolaužos, kurių didžioji dalis guli kelkraštyje, t.y. matyti, jog susidūrimas įvyko kelkraštyje, o ne važiuojamojoje dalyje (b.l. 7-12).
2011 m. spalio 11 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie meteorologines sąlygas Nr. (8.42)-B8-1550 nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. Širvintų raj., Motiejūnų k., lijo nuo 19.55 iki 20.25 val. (b.l. 14).
2012 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G2349/11 (01) konstatuota, kad E. A. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinės kaktos, dešinio smilkinio ir plėštinė krūtinės kairės pusės-pakrūtinio srities bei pjautinės dešinės kojos žaizdos ir trauminis dešinio peties nervų rezginio pažeidimas su dešinės rankos pareze, dėl ko nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.l. 19-21).
2011 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 6817/11 (01) rašoma, kad L. V. kraujyje rasta 0,17 ‰ etilo alkoholio (b.l. 28).
Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje esantys sužalojimai: priekinio bamperio dešiniojo kampo viršutinė dalis nulūžusi, išdužę priekinis žibintas ir posūkio žibintas; variklio dangtis virš šių žibintų įlenktas; valstybinio numerio rėmelio dešinioji dalis nulūžusi; priekinis stiklas sudaužytas; išdužęs galinių durų stiklas, šoninis veidrodis nulaužtas, apačioje šios vietos priekinės durys įlenktos ir subraižytos; priekinis dešinės pusės sparnas subraižytas; virš abiejų dešinės pusės durų stogas įlenktas (b.l. 38-44).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys gauti apžiūrėjus automobilio dalis, rastas ir paimtas 2011 m. rugsėjo 16 d. iš kelių eismo įvykio vietos: priekinio bamperio dešiniojo kampo nulaužta juodos spalvos plastmasinė dalis ir sudužęs automobilio šoninio vaizdo dešinės pusės veidrodis ( be korpuso) (b.l. 46-47).
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. pažeidė KET taisykles ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. KET 133 punktas įpareigoja eismo dalyvius važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, bei važiuoti taip, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 134 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę, be kita ko, asmenims, neturintiems šios teisės. Šiuo atveju L. V. pažeidė visus aukščiau nurodytus KET punktus ir dėl neatsargumo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga.
Skiriant bausmę L. V., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės formą – neatsargumą; kaltininko asmenybę, kad L. V. neteistas (b.l. 80), administracine tvarka baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės jo vairuoti) (b.l. 82-83), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 85, 87), registruotas Širvintų darbo biržoje (b.l. 89), Širvintų rajono savivaldybės administracijos Širvintų seniūnija dėl L. V. netinkamo elgesio raštiškų skundų iš organizacijų, kaimynų bei šeimos narių seniūnija nėra gavusi (b.l. 92). Bei į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 281 straipsnio sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę. BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis apibūdinama per visumą jos skyrimo tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad L. V. niekur nedirba, pajamų ir turto neturi (pats nurodė teismo posėdyje), yra nesumokėjęs baudų už administracinius teisės pažeidimus, teismui leidžia daryti išvadą, kad jis neturi galimybės sumokėti baudą. Be to, teismo vertinimu L. V. baudą skirti netikslinga, nes šios rūšies bausmė nepasiektų bausmei keliamų tikslų, nes iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis po šio nusikaltimo, kurio metu neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių automobiliu sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą, dar du kartus buvo sulaikytas vairuojant automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti. Visa tai rodo, kad kaltinamasis po nusikaltimo padarymo išvadų dėl savo elgesio nepadarė, o paskirtos baudos nedaro jam poveikio ir jis toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, todėl jam skirtinas 40 parų areštas.
Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia jos nesunkiu sveiktos sutrikdymu, dėl kurio E. A. du mėnesius gydėsi ligoninėje, jautė didelius skausmus, negalėjo eiti į mokyklą, o jos sveikata iki šiol visiškai neatsistatė. Be to, liko randai ant kojos ir per krūtinę.
Teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika bylose, kuriose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010 ir kt.), sprendžia, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 10000 Lt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 49 str., 281 str. 1 d., BPK 297, 298 str., 303 str. 2 d., 313 str.
n u s p r e n d ė:
L. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 40 parų areštą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) automobilį Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimą grąžinti L. V.;
2) automobilio dalis, rastas ir paimtas 2011 m. rugsėjo 16 d. iš kelių eismo įvykio vietos: priekinio bamperio dešiniojo kampo nulaužtą dalį ir sudužusį automobilio šoninio vaizdo dešinės pusės veidrodį įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti;
3) sportinius batelius, mobilaus ryšio telefoną Nokia X2-00 grąžinti K. A..
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. V. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) E. A. naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.
Teisėjas Linas Zinkevičius