Civilinė byla Nr. e2-1997-370/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01595-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ALU systems“ direktoriaus R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria   UAB „ALU systems“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5560-794/2016, pagal ieškovės UAB „ALU systems“ direktoriaus R. M. ieškinį atsakovei UAB „ALU systems“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „ALU systems“ direktorius R. M. prašė iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė užsiima fasadų, stogų ir interjero apdailos medžiagų, statybinių dažų, priešgaisrinių, pramoninių ir miltelinių dangų tiekimu. Įmonė 2015 m. savo veiklą vykdė Baltijos šalyse, Kaliningrade, Jungtinėje Karalystėje, Gruzijoje ir Kazachstane. Pastaraisiais metais įmonė pradėjo diversifikuoti fasadinių medžiagų krepšelį, ieškodama didesnės maržos rinkos, pradėjo dirbti su sudėtingais, daug technologinių žinių reikalaujančiais projektais, megzti ir palaikyti glaudžius ryšius su potencialiais architektais. Įmonė daug dėmesio skyrė ilgalaikiams projektams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (ypač Kazachstane). Tam buvo skirtos didelės lėšos iš įmonės plėtrai skirto biudžeto (priimti nauji gerai apmokami darbuotojai, patirtos didelės reprezentacinės ir komandiruočių sąnaudos, sumokėti avansai projektų vystymui įmonės atstovams). Tačiau 2015-2016 m. Kazachstane prasidėjo ekonominė krizė ir visi įmonės vystyti projektai sustojo. Taip pat buvo pralaimėti keli stambūs konkursai Lietuvoje. Visa tai lėmė, kad įmonei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, pradėjo didėti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Tačiau įmonė nėra nutraukusi veiklos ir atsižvelgiant į savo galimybes, mano, jog restruktūrizavimo pagalba gali išspręsti savo finansinius sunkumus. Įmonė vykdo pradėtus projektus, ketina ir toliau dalyvauti konkursuose bei viešuosiuose pirkimuose. Ateityje įmonė dažų prekybą numato vykdyti per savo partnerius, taip mažindama kaštus sandėlių bei darbuotojų išlaikymui ir uždirbant tik iš prekybos maržos. 2015 m. 64 proc. pardavimų sugeneruota Lietuvoje, 36 proc. – užsienyje. Iki 2016 m. birželio 30 d. 78 proc. pardavimų sugeneruota Lietuvoje, užsienyje 22 proc. (Kazachstane  230 234 Eur). Ruošiantis EXPO 2017 renovuojama ir statoma daug pastatų Astanos mieste – vykdomos intensyvios statybos, daugelyje projektų baigiamos konstrukcijos, vėliau bus tiekiamos apdailos medžiagos. Įmonėje šiuo metu dirba 13 aukštos kvalifikacijos ir specialių, per ilgus darbo metus sukauptų bei patobulintų žinių turintys darbuotojai. 2016 m. birželio 30 d. įmonė turto turėjo už 1 014, 025 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė               422 573,03 Eur. Įmonės kreditoriams apie ketinimą restruktūrizuoti UAB „ALU systems“ buvo pranešta. Antstoliai šiuo metu jokių išieškojimų iš įmonės nevykdo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius yra taikęs apribojimus atsakovės banko sąskaitoms.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei                     UAB „ALU Systems“ restruktūrizavimo bylą.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad UAB „ALU systems“ įsteigta 2008 m. birželio 17 d., įmonės veiklos tikslai – prekyba ventiliuojamų fasadų medžiagomis; bet kokia kita teisėta ūkinė-komercinė veikla, jeigu ji neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir Lietuvos Respublikos įstatymams. 2015 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita tvirtina, jog 2015 metais įmonė turėjo turto 1 100 080  Eur sumai (ilgalaikis – 182 721 Eur, trumpalaikis – 917 359 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 939 982 Eur, po vienerių metų – 144 758 Eur, pardavimo pajamos siekė 5 067 254 Eur, patyrė 91 693 Eur nuostolių.                    2016 m. rugpjūčio 5 d. įmonės turtą sudarė 1 014 025 Eur (ilgalaikis – 130 722 Eur, trumpalaikis – 883 303 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 1 021 199 Eur, po vienerių metų – 144 758 Eur; pardavimo pajamos siekė 2 263 059 Eur, patirta 167 271 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, finansinių rodiklių dinamika rodo, jog įmonės finansinė padėtis turi blogėjimo tendenciją: jau 2015 metais įmonės finansinė būklė nebuvo gera, o einamaisiais metais dar labiau pablogėjo, t. y. turimo turto vertė sumažėjo, įsipareigojimai kreditoriams padidėjo, nuostolių vien per 8 einamųjų metų mėnesius buvo patirta beveik du kartus daugiau, nei per visus praėjusius metus. Be to, 2015 m. atsakovės nuosavas kapitalas sudarė 15 340 Eur, pagal aktualiausią balansą atsakovės kapitalas yra neigiamas – 1 51 932 Eur. Neigiamas nuosavas kapitalas susidaro tuomet, kai sukaupti praėjusių laikotarpių nuostoliai viršija nuosavo kapitalo sumą. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, parodo nuosavų įmonės veiklos finansavimo šaltinių trūkumą, finansinį nestabilumą bei priklausomybę nuo išorinių finansinių šaltinių ir veiklos nuostolingumą. Teismas laikė svarbia atsakovės turto struktūrą – ilgalaikį įmonės turtą 130 722 Eur sumai iš esmės sudaro transporto priemonės (61 252 Eur), įrankiai, įrenginiai (43 964 Eur) bei finansinis turtas (20 547 Eur), įmonė jokio nekilnojamojo turto neturi. Įmonės ilgalaikio turto vertė nuo 2015 m. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. sumažėjo 51 999 Eur. Didžiąją dalį (87 proc.) įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas 883 303 Eur, iš kurių 323 603 Eur – atsargos, žaliavos ir prekės perpardavimui, 558 613 Eur per vienerius metus gautinos sumos (debitorių įsiskolinimai), t. y. praktiškai pusę viso įmonės turto sudaro iš 88 debitorių gautinos sumos, kuriomis atsakovė faktiškai nedisponuoja, ir kurių atgavimas visa apimtimi teismų praktikoje nėra dažnas. Metmenyse nurodoma, jog už 33 678 Eur sumą iš debitorių atsakovė skolų atgauti nesitiki. Taigi reali įmonės balansinio turto vertė mažintina 33 678 Eur suma, t. y. iki 980 347 Eur. Atsakovės vadovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, per kokį laikotarpį susiformavo debitinės skolos bei kokių atsakovė ėmėsi veiksmų (pareiškė pretenzijas, kreipėsi teismine tvarka ar pan.) dėl kitų debitinių skolų atgavimo. Patikrinus teismų informacinės sistemos duomenis, nustatyta, jog atsakovė nesikreipė teismine tvarka dėl debitinių skolų atgavimo. Teismas pažymėjo, jog restruktūrizavimo bylos turi viešąjį interesą ir tai suponuoja teismui pareigą būti aktyviam, sprendžiant pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, tačiau nagrinėjant tokio pobūdžio bylą taip pat yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškė atsakovės vadovas, todėl atsižvelgiant į tai, jog pusę įmonės turto sudaro debitinės skolos, kurių atgavimas turi tiesioginę reikšmę įmonės veiklos tęstinumui, pareiškėjas turėjo pateikti duomenis dėl debitinių skolų atgavimo realumo savo iniciatyva. Kita vertus, teismas taip pat neturi duomenų, jog kitos debitinės skolos yra beviltiškos, nes, patikrinus viešai skelbiamus duomenis (www.rekvizitai.lt), nustatyta, jog didžiausi atsakovės debitoriai yra veikiančios (neišregistruotos iš Juridinių asmenų registro) įmonės. Todėl nustatant realiai turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, kitos debitinės skolos neišbrauktinos iš įmonės balansinio turto vertės.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai pagal atsakovės vadovo pateiktą pradelstų kreditorinių įsiskolinimų sąrašą sudaro 392 477,03 Eur. Tačiau kaip matyti iš kreditorių, kuriems nėra suėjęs mokėjimo terminas, sąrašo, laikotarpiu nuo                            2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. skolos grąžinimo terminai baigėsi 196 961,47 Eur sumai (eilutė skolos tiekėjams) ir 53 404,81 Eur sumai (eilutė kitos mokėtinos sumos). Vertino, kad sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti vadovaujamasi aktualiais įmonės finansinę padėtį apibūdinančiais duomenimis. Todėl prie pradelstų kreditorių įsipareigojimų turi būti pridėta 250 366,28 Eur suma. Pridėjus šią sumą prie pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams padidėja iki 642 843,31 Eur, t. y. žymiai viršija pusę realaus įmonės turto vertės (980 347 Eur). Iš viešų duomenų taip pat matyti, jog įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 12 292,01 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 31 577,80 Eur, įmonės darbuotojų skaičius nuo 2015 m. iki 2016 m. sumažėjo nuo 19 iki 12 (www.rekvizitai.lt, www.vmi.lt). Teismų informacinės sistemos duomenimis, 2016 metais į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreipėsi tik vienas kreditorius, tačiau dėl pakankamai mažos sumos (apie 1 800 Eur) (Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-38329-1012/2016). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina įmonės nesugebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovės sunkią finansinę padėtį bei negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais pagrindžia ir turimų pinigų ir jų ekvivalentų kiekis – 1 087 Eur. Be to, iš Turto areštų aktų registro duomenų matyti, jog atsakovės turtui turto areštas nėra taikytas, tai tik patvirtina, jog įmonės finansiniai sunkumai iš esmės tęsiasi nuo 2015 m., t. y. yra nuolatinio pobūdžio. Duomenų, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi bendrovės turto sudėtis, jo vertė bei įsipareigojimų suma, teismui nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs situaciją, padarė išvadą, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būklę ir vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis 3 punktu, jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.
6. Nurodytos preliminarios verslo plano priemonės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrindė realaus įmonės veiklos atkūrimo, kadangi atsakovė iš esmės ketina vykdyti tą pačią veiklą, kuri ir lėmė sunkią įmonės turtinę padėtį (atsisako tik dažų prekybos veiklos). Nors atsakovė teigia, kad mažins veiklos kaštus, mažins darbuotojų skaičių, tačiau atsakovės darbuotojų skaičius yra sumažėjęs nuo 19 iki 12, todėl tolesnis darbuotojų atsisakymas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra efektyvi priemonė atkurti įmonės mokumą. Iš įmonės pasirašytų sutarčių sąrašo matyti, jog didžioji dalis užsakymų (215 433,83 Eur) turėjo būti įvykdyta per 42 dienas nuo sutarčių sudarymo (nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 28 d.). Sutartys bylos nagrinėjimo metu jau turėjo būti įvykdytos (vėliausiai iki 2016 m. rugsėjo 8 d.), o atsakovė gavusi pajamas, tačiau jokių duomenų apie minėtų sutarčių įvykdymą teismui nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, numatomų objektų sąrašas savaime nepatvirtina, jog su atsakove iš tikrųjų bus sudarytos galutinės sutartys ir atsakovė iš tikrųjų gali įvykdyti tokio masto užsakymus                        (25 mln. Eur). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovės balanso duomenų matyti, kad įmonė disponuoja tik 1 087 Eur piniginėmis lėšomis, nors įmonės turtui nėra taikyta jokių suvaržymų. Teismas vertino, kad atsakovei nesiimant jokių veiksmų dėl debitinių skolų atgavimo, o prognozuojamuose įmonės balansuose nurodant, jog 2017-2020 m. debitorių įsiskolinimai atsakovei išaugs nuo 492 033 Eur iki 700 901 Eur, atsargos padidės nuo 651 705 Eur iki 929 216 Eur, įmonės ilgalaikio turto sumažės iki 0 Eur, kelia pagrįstas abejones, jog per      2017-2020 m. įmonės pinigų ir jų ekvivalentų dydis padidės nuo 163 068 Eur iki 383 973 Eur. Juolab, kad restruktūrizavimo plano metmenyse iš esmės nurodyti priešingi veiklos tikslai – atsargų mažinimas bei mokėjimų atidėjimo klientams atsisakymas.
7. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, jog atsakovės finansiniai sunkumai atsirado būtent dėl ekonominės krizės Kazachstane, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės finansinius sunkumus galbūt lėmė kiti veiksniai, kadangi įmonės didžiąją dalį veiklos vykdo Lietuvoje. Iš pačių restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog įmonė atlikusi verslo procesų analizę identifikavo veiklos problemas, susijusias su vidiniais įmonės veiklos                            procesais – architektams / projektuotojams nepateikiamos EXTERUS medžiagų specifikacijos; nesužinojimo laiku, kuris rangovas laimėjo konkursą ir neužmezgus laiku ryšio; neefektyvi komunikacija tarp padalinių ir kt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse yra numačiusi, jog 802 352 Eur įsipareigojimai kreditoriams nebus restruktūrizuojami, kadangi atsiskaitymas su jais yra būtinas atsakovės veiklos tęstinumui (skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atlyginimai, kitos mokėtinos sumos). 4 metų laikotarpiui išdėstyti kiti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 568 896 Eur. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra numatyta ĮRĮ 13 straipsnyje, kuriame aiškiai numatytos kreditorių reikalavimų eilės bei tenkinimo tvarka, pagal kurią visi pradelsti įsipareigojimai turi būti restruktūrizuojami, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės ketinimas atsiskaityti su pasirinktais kreditoriais yra nerealus. Taip pat teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse privalo būti nurodyti savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Tokių įsipareigojimų atsakovė nenumatė, todėl restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka                         ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų. Atsižvelgęs į faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs ir nesudaro realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti skolinius įsipareigojimus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovas UAB „ALU systems“ direktorius R. M. teismo prašo nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės įsipareigojimų kreditoriams skaičių         2016 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, o atsakovės turto sudėtį – pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus 2016 m. birželio 30 d. finansinius dokumentus. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydį vertino 2016 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, pirmosios instancijos teismas privalėjo apie tai informuoti bylos šalis ir pareikalauti duomenis, kurie patvirtina atsakovės turto sudėtį 2016 m. rugsėjo 15 d. duomenimis. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą (teisę būti išklausytam), kadangi nesudarė ieškovui galimybių pateikti duomenis apie ieškovo turto sudėtį tai pačiai datai, be to, dalis įsipareigojimų 2016 m. rugsėjo 15 d. jau yra likviduoti. Apeliantas, nežinodamas, kad teismas vertins turto sudėtį vėlesne data, šios informacijos pirmosios instancijos teismui nepateikė.
2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d. įmonė turėjo turto už          1 014, 025 Eur, tačiau šie duomenys neatitinka atsakovės pateiktų duomenų, pagal kuriuos buvo rengiami restruktūrizavimo metmenys ir pagal kuriuos atsakovė 2016 m. birželio 30 d. turėjo turto už 1 253 945 Eur. Apeliantui nesuprantama, pagal kokius duomenis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą.
3. Nėra aišku, kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie atsakovės nemokumą, kadangi 2016 m. rugpjūčio 5 d. įmonės turtą sudarė 1 014 025 Eur (ilgalaikis turtas – 1 30 722 Eur, trumpalaikis turtas– 883 303 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų –1 021 199 Eur, po vienerių metų – 144 758 Eur, pardavimo pajamos siekė  22 630 59 Eur, patirta 167 271 Eur nuostolių. Lyginant ieškovo pateiktus                                   2016 m. rugpjūčio 5 d. balanso ir nuostolių ataskaitos duomenis su ieškovo                       2016 m. birželio 30 d. duomenimis (pagal kuriuos buvo rengiami restruktūrizavimo metmenys) matyti, jog per mėnesį ieškovas sugebėjo sumažinti įsipareigojimus kreditoriams. Atskirojo skundo pateikimo dieną yra vykdomi ir kiti restruktūrizavimo plane numatyti veiksmai, kurie leis panaikinti laikinus finansinius sunkumus atsakovei, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nepareikalavo.
4. Pirmosios instancijos teismas ex officio konstatavo atsakovės nemokumą ir jį vertino būtent ĮBĮ (o ne ĮRĮ) kriterijais, atlikdamas tokios pat apimties atsakovės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant pareiškimą (ieškinį) dėl bankroto bylos iškėlimo, nors to daryti pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, gali priversti įmonę bankrutuoti. Pačiame ĮRĮ  yra nurodyta, kad nesiėmus ĮRĮ numatytų veiksmų ir nesumažinus nuostolių, kreditoriams nesuteikus pagalbos, gali priversti įmonę bankrutuoti. Iš informacinės teismų sistemos matyti, kad atsakovei šiais metais pretenzijas pareiškė tik vienas kreditorius, atsakovės turtui areštas nėra taikytas (nors atsakovė turi daugiau nei 1,2 mln. turto). Apeliantui yra nesuvokiama, kaip areštų ir kreditorių reikalavimų teisme nebuvimas galėtų sąlygoti nuolatinio pobūdžio atsakovės sunkumus.
5. Aplinkybė, kad UAB „ALU systems“ iki skundžiamos nutarties priėmimo nesumokėjo visų einamųjų privalomų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, valstybės biudžetus, taip pat yra teisiškai nereikšminga, kadangi visos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos neįvykdytos piniginės prievolės negali būti vykdomos (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas) ir yra vykdomos pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą jame nustatyta tvarka ir terminais. Iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos einamųjų mokėjimų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir valstybės biudžetus                      UAB „ALU systems“ sumokėti neturėjo galimybės dėl UAB „ALU systems“ sąskaitoms taikytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus apribojimų.
6. UAB „ALU systems“ atitinka ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „ALU systems“ įsipareigojimai yra nuolatinio pobūdžio yra teisiškai nereikšminga, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei.
7. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat neturi būti abstrakčios – iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą, t. y. pirmosios instancijos teismas negalėjo reikalauti, kad pateikiamas verslo planas šioje proceso stadijoje objektyviai ir nekvestionuotinai pagrįstų atsakovės veiklos atkūrimą ir toks reikalavimas yra įmanomas. Pasisakydamas dėl restruktūrizavimo plano realumo pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo pateiktais duomenimis, o ne hipotetiniais 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. duomenimis. Visos prielaidos dėl įmonės debitorių yra nurodytos verslo plano 7 dalyje, kurią pirmosios instancijos teismas ir turėjo analizuoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „ALU systems“ direktoriaus R. M. prašymas iškelti UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylą.

Dėl papildomų įrodymų pateikimo

12. Apeliantas 2016 m. spalio 27 d. (iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme) pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: 1) kreditorių Burbulio vyninė, UAB, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto skyriaus, UAB „Akstis“, UAB „Unitectus“, Technischer Handel und Befestigungssysteme GbR, UAB „Šaltinėlio vandenys“, R. A., NBK Ceramic, UAB „Mondus“, IPT LT, UAB „HORTUS ET DOMUS“, Hellman Worldwide Logistics, UAB, UAB „Gordon Logistics“, FunderMAX GmbH, UAB „Blokas“, UAB ALD Automotive, UAB Naminė pelėda, UAB „Balticfix“, UAB „Alindra“, UAB Mobiliųjų sprendimų centras sutikimus dėl atsakovės UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo; 2) 2016 m. rugsėjo 29 d. UAB „ALU systems“ pelno (nuostolių ataskaitą); 3) UAB „ALU systems“ 2016 m. rugsėjo 29 d. balansą; Apelianto teigimu, papildomi įrodymai patvirtina, kad įmonės preliminarus verslo planas, nurodytas metmenyse, yra realus, konkretus ir perspektyvus.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į apelianto pateiktus argumentus dėl papildomų įrodymų pridėjimo, taip pat į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą ir į tai, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o apelianto pateikti duomenys yra aktualūs, vertinant įmonės turtinę padėtį bei restruktūrizavimo perspektyvumą, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus įrodymus ir vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje (CPK 314 str., 338 str.).

14. Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl faktinių aplinkybių

15. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovės UAB „ALU systems“ turtas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 100,80 Eur (2 t., e. b. l. 6).                     2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė patyrė nuostolius, kurių dydis 91 693 Eur  (2 t., e. b. l. 8). UAB „ALU systems“  2016 m. birželio 30 d. skolos kreditoriams sudarė 1 371 248,55 Eur (2 t., e. b. l. 48–50). 2016 m. rugpjūčio 5 d. balanso duomenimis UAB „ALU systems“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. turėjo turto už 1 014,025 Eur (2 t., e. b. l. 68), įmonės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. įmonė patyrė 167 271 Eur nuostolius   (2 t., e. b. l. 70). 2016 m. birželio 30 d. debitorių skolos atsakovei sudarė 558 186,43 Eur                    (2 t., e. b. l. 96–97). UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 m. antroje pusėje  ir 2017 metais atsakovė tikisi atgauti paskolą iš UAB „Ideals“ bei kitą ilgalaikį turtą (atidėtą pelno mokesčio turtą), kurį 2017 m. įmonė sudengs su kitomis mokestinėmis prievolėmis, kadangi įmonė patirs nuotolius ir pelno mokesčio nemokės (2 t., e. b. l. 80–140). UAB „ALU systems“ pelno (nuostolių) ataskaita 2016 m. rugsėjo 29 d. patvirtina, kad įmonė                     2016 m. rugpjūčio 5 d. patyrė nuostolius už 167,271 Eur, 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovė patyrė nuostolius, kurių  dydis 117,448 Eur. 2016 m. rugsėjo 29 d. balanso duomenimis atsakovė 2016 m. rugsėjo 29 d. turėjo turto už 1 009,510 Eur, 2016 m. rugpjūčio 5 d. turėjo turto už 1 014,025 Eur.

Dėl įmonės finansinės padėties

16. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo - įmonės nemokumas, konstatuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė gali būti restruktūrizuojama, t. y. turi finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo įmonės nemokumo būseną vadovaudamasis atsakovės pateiktu UAB „ALU systems“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašu, pagal kurį atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 392 477,03 Eur. Kaip matyti iš kreditorių, kuriems nėra suėjęs mokėjimo terminas, sąrašo, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. papildomi skolų grąžinimo terminai suėjo 196 961,47 Eur sumai  (eilutė „skolos teikėjams“) ir            53 404,81 Eur sumai (eilutė „kitos mokėtinos“). Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti vadovaujamasi aktualiais įmonės finansinę padėtį apibūdinančiais duomenimis. Prie atsakovės                                UAB „ALU systems“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams pirmosios instancijos teismas pridėjo 250 366,28 Eur sumą, todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai padidėjo iki 642 843,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (980 347 Eur) (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Nors pagal aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, teismas neturi pareigos atlikti išsamaus įmonės mokumo įvertinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį ir išsamiau (visapusiškiau) įvertinti pareiškime, taip pat plano metmenyse nurodytas aplinkybes, sąlygojusias įmonės finansinių sunkumų atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovės UAB „ALU systems“ įsipareigojimus kreditoriams 2016 m. rugsėjo 15 d., o turtą pagal 2016 m. birželio 30 d. įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus duomenis. Sutiktina su apelianto nurodytais argumentais, kad vertinant atsakovės įsipareigojimus kreditoriams 2016 m. rugsėjo 15 d., įmonės turtas taip pat turėjo būti įvertintas 2016 m. rugsėjo 15 d. duomenimis. Be to, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai (prijungti apeliacinės instancijos teisme) patvirtina, kad dalis atsakovės UAB „ALU systems“ kreditorių sutinka, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla įmonės mokumui atkurti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nemoka įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius                    2016-10-26 rašte Nr. 3-119146 nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sustabdė priverstinio poveikio priemonių veiksmų taikymą atsakovei ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ALU systems“ paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

18. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs plano metmenis, konstatavo, kad UAB „ALU systems“ direktorius nepateikė duomenų, patvirtinančių, per kokį laikotarpį susiformavo debitorinės skolos įmonei bei kokių veiksmų ėmėsi atsakovė (pareiškė pretenzijas, kreipėsi teismine tvarka ir pan.) dėl debitinių skolų atgavimo. Taip pat nurodė, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis atsakovė nesikreipė teismine tvarka dėl skolų atgavimo iš debitorių. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2009 metų aktyviai siekia išieškoti skolas iš įmonės debitorių. Teismų praktikoje pažymima ir tai, jog įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės finansinę būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (ar leidžia pagrįstai abejoti) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1633-302/2015). Spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė 2016 m. birželio 30 d. turėjo turto už 1 014 025 Eur, kadangi įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 m. birželio 30 d. atsakovės turtas sudarė 1 253 945 Eur (2 t., e. b. l. 94). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovė 2016 m. birželio 30 d. turėjo turto už 1 014 025 Eur, vadovavosi UAB „ALU systems“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos matyti, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. turėjo turto už 1 014,025 Eur (2 t., e. b. l. 68). Nepaisant pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, UAB „ALU sytems“ apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 29 d. balansas patvirtina, kad atsakovės turtas nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. sumažėjo nežymiai (4,515 Eur) (2016 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis atsakovė turėjo turto už 1 014 025 Eur, 2016 m. rugsėjo 29 d. duomenimis turėjo turto už 1 009 510 Eur), tačiau iš 2016 m. rugsėjo 29 d. pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės nuostoliai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. sumažėjo pakankamai žymia suma (49 823 Eur) (2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės nuostoliai sudarė 167 271 Eur, 2016 m. rugsėjo 29 d. duomenimis sudarė 117 448 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „ALU systems“ direktoriaus siekis atkurti įmonės normalią veiklą bei apelianto pateikti nauji įrodymai turi būti įvertinti, sprendžiant klausimą dėl UAB „ALU systems“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

20. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje esančius įrodymus, jų turinį, o pateikti nauji įrodymai bei įmonės vadovo sąžiningos pastangos atkurti normalią įmonės veiklą lemia būtinybę iš naujo, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ALU systems“, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮRĮ 7 str. 13 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ALU systems“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                 Danguolė Martinavičienė