Byla Nr. ATP-798-485/2014
Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00729-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, ir
n u s t a t ė :
Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-23 nutarimu V. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 litų bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos pagal ATPK 33 straipsnį ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Kauno apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-23 nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria V. I. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą bei nubaustas 2 000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir papildyta nutarimo nustatomoji dalis, nurodant, jog V. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 ir 232 punktų reikalavimus.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi V. I. prašymas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą netenkintas, konstatavus, kad tokiu būdu palengvinus V. I. teisinę padėtį, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
V. I. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nekreipė dėmesio į jo aiškinamas faktines aplinkybes ir jų neįvertinęs paskyrė per griežtą bausmę. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs eismo dalyvis, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, daromas siekiant išvengti atsakomybės ar kaip nors kitaip ją sušvelninti. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad V. I. įvykio metu supratęs, kad apgadino kito asmens automobilį, sulaukė automobilio savininkės, su kuria yra pažįstami, tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Pareiškėjas tikrai neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės ar kaip nors kitaip ją sušvelninti, kadangi jis ir jo vairuojamas automobilis nukentėjusiajai yra žinomi, buvo aiškios visos įvykio aplinkybės. Kauno apygardos teismas 2012-11-23 nutartimi konstatavo, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių ir dėl jų nesusitaręs su nukentėjusiąją bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, t. y. neįvykdęs Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatytų pareigų. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra formalaus pobūdžio ir nesukėlęs jokių pasekmių. Pažymėtina, kad eismo įvykis kilo namo kieme, kur manevruodamas neįvertino atstumo tarp transporto priemonių ir netyčia kliudęs kitą transporto priemonę, ją nežymiai apgadino. Jis nesukėlė jokios grėsmės eismo saugumui, kadangi aplinkui nebuvo judančių transporto priemonių. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad 10 dienų prieš eismo įvykį pareiškėjas buvo patyręs smegenų sutrenkimą ir dėl to jautėsi blogai, o susijaudinus po eismo įvykio būklė dar labiau pablogėjo, kas galėjo lemti neadekvačią jo reakciją į esamą situaciją.
Skunde pažymima, kad aplinkybė, jog jis prieš devynerius metus buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, jam būnant neblaiviam, be abejo neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau pažeidimas buvo padarytas tikrai seniai, o jis po to karto niekada daugiau nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, nes dėl minėto pažeidimo padarė reikiamas išvadas visam gyvenimui. Byloje taip pat yra duomenys ir apie tai, kad padarytą žalą draudimo bendrovei V. I. jau atlygino, nukentėjusioji jam taip pat neturi jokių pretenzijų. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas ne pilnai išanalizavo bylos duomenis ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimu į V. I. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas pritaria skundžiamos nutarties motyvams ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
V. I. skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Pažymėtina, jog sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, svarbu įvertinti pažeidėjo asmenybę, pavyzdžiui, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, N575-994/2012, N575-831/2012 ir kt.), ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo V. I., tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, be to, tokiu būdu palengvinus pažeidėjo teisinę padėtį, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. I. administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas yra priskiriamas vienam pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę viso eismo saugumui. Be to, pastebėtina, kad iš karto po pasitraukimo iš eismo įvykio vietos V. I. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, ir nors pažeidėjas nėra nubaustas už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau šis faktas nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nustatytas, ir ši aplinkybė vis tik neigiamai charakterizuoja V. I., ypač atsižvelgus į tai, kad jam anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių laikotarpiui už vairavimą, jam esant neblaiviam bei Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, paskutinį administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, V. I. padarė praėjus mažiau nei metams po to, kai jis buvo baustas už greičio viršijimą. Išdėstytos aplinkybės rodo V. I. neatsakingą požiūrį į transporto priemonių vairavimą ir neleidžia teismui daryti išvados, kad taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas ir administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas atlygino padarytą žalą draudimo bendrovei ir kad nukentėjusioji jam nereiškia jokių pretenzijų.
Kiti skundo argumentai dėl padaryto pažeidimo teisinio vertinimo ir V. I. tyčios bei kaltės klausimo nenagrinėjami, kadangi specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimo svarstymas apsiriboja tik pareiškėjo pateikto prašymo ir dokumentų, patvirtinančių ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, įvertinimu.
Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad, priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei V. I. kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir pagrįstai netenkino jo prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį ir V. I. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika