Administracinė
byla Nr. N502-1193/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 45.10
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus
Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d.
nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
2007
m. spalio 28 d. Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir
Komisariatas; Institucija) įgaliotas pareigūnas M. J. surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E798218 (toliau – ir Protokolas)
dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje,
padarymo.
Protokole
nurodoma, kad 2007 m. spalio 28 d., apie 01.55 val., M. J. Rasieniuose,
Vilniaus g., būdamas neblaivus (0,59 ‰) ir neturėdamas teisės vairuoti
transporto priemones, vairavo automobilį „Opel Omega”, v/n (duomenys
neskelbtini), t. y pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir
KET) 59 ir 68 punktų reikalavimus.
Institucija,
remdamasi ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimu
Nr. E798218 (toliau – ir Nutarimas) M. J. už
administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą skyrė
5 000 Lt baudą.
M. J. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį
teismą prašydamas paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos visai
neskirti, arba paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, baudos mokėjimą
leisti išdėstyti per 2 metus.
Skunde
M. J. nurodė, kad jis 2 kartus pakartotinai per metus
padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Teigė, jog jo padaryti
administraciniai teisės pažeidimai buvo sąlygoti jo neatidumo ir faktinių
aplinkybių. Pažymėjo, jog 2007 m. spalio 27 d. jis šventė savo gimtadienį ir
išgėrė vieną butelį alaus, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad buvo pavargęs,
dėl ko jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nurodė, kad, nors
vairuodamas automobilį ir pažeidė KET 59 bei 68 punktų reikalavimus, jis
nesukėlė avarinės situacijos, grėsmės kitiems eismo dalyviams ar nuostolių. Be
to, išskyrus ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, kitų jo
administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Akcentavo, jog teismas
privalo atsižvelgti M. J. padaryto administracinio teisės
pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, į tai, jog kaltę padarius pažeidimą jis
pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Be ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1
punkte numatytos jo administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas
taip pat turėtų atsižvelgti į sunkią jo ir jo šeimos materialinę padėtį, M. J. jauną amžių bei elgesį po administracinio teisės pažeidimo
padarymo (išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai).
Manė, kad teismas nagrinėjamu atveju turėtų taikyti ATPK 301
straipsnio nuostatas.
Institucija
atsiliepime į M. J. skundą nurodė, kad su skundu
nesutinka.
Atsiliepime
Institucija akcentavo, jog M. J. negerbia bendro gyvenimo
normų ir reikalavimų, yra linkęs savo veiksmais kelti grėsmę ne tik sau, bet ir
aplinkiniams.
II.
Šiaulių
apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. J. skundą atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios
instancijos teismas rėmėsi ATPK 20 straipsniu. Nurodė, kad iš įrašo Protokole
matyti, jog M. J. už vairavimą neturint teisės vairuoti
transporto priemones administracine tvarka yra nubaustas jau 4 kartą, be to, po
Nutarimo priėmimo 2007 m. lapkričio 11 d. vėl vairavo neturėdamas teisės
vairuoti transporto priemones, t. y. jis pyktybiškai daro analogiškus
administracinius teisės pažeidimus ir nedaro atitinkamų išvadų. Vertino, jog
tai, kad M. J. dirba T. Z. ūkyje,
yra išklausęs sveikatos žinių kursą, nėra besąlyginis pagrindas paskirti
švelnesnę administracinę nuobaudą. Be to, tokiais savo veiksmais jis kelia
grėsmę sau ir aplinkiniams. Padarė išvadą, jog jam paskirta administracinė
nuobauda yra adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
Pažymėjo,
kad M. J. prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo negali
būti tenkinamas, nes, pagal ATPK 313 straipsnio 4 dalį, jis dėl to turi
kreiptis į Instituciją.
III.
M.
J. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007
m. gruodžio 6 d. nutartį bei Nutarimą pakeisti ir skirti jam ATPK 129
straipsnio sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, t. y. 3 000 Lt baudą.
Apeliaciniame skunde M. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė
į jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, M. J. asmenybę,
jo administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Mano, kad jam skiriant
administracinę nuobaudą, buvo pažeistos ATPK 302 straipsnio
nuostatos.
Kiti M.
J. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jo skundo
pirmosios instancijos teismui argumentams.
Institucija
atsiliepime į M. J. apeliacinį skundą nurodo, kad su
apeliaciniu skundu nesutinka, ir laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos
teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Kiti Institucijos
atsliepimo į M. J. apeliacinį skundą argumentai yra
analogiški Institucijos atsiliepimo į M. J. skundą
pirmosios instancijos teismui argumentams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
ATPK 129
straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas
neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų
asmenų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti šios rūšies
transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip
pat alkoholio, narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimas po
eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo trijų
tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
M. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą,
numatytą ATPK 129 straipsnyje, buvo įrodyta bylos medžiaga, be to, jis pats
pripažįsta padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą. M.
J. laikosi pozicijos, kad už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą jam
buvo paskirta pernelyg griežta administracinė nuobauda.
Kaip matyti
iš bylos medžiagos, dėl to, jog vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto
priemones, M. J. nuo 2007 m. sausio 23 d. iki 2007 m.
lapkričio 8 d. (įskaitytinai) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 4
kartus, be to, 2007 m. lapkričio 11 d. jis vėl padarė analogišką administracinį
teisės pažeidimą (b. l. 27). Taigi Institucija pagrįstai konstatavo jo
administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1
dalies 5 punkte. Be to, iš šių duomenų akivaizdu, jog jam skiriamos
administracinės nuobaudos nepasiekia joms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20
straipsnyje, taip pat nėra realizuojami ir ATPK 1 straipsnyje nurodyti Lietuvos
Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, jog M. J. piktybiškai pažeidinėja KET nuostatas.
Tokiame kontekste M. J. teiginys, jog jis po skundžiamo
Nutarimo priėmimo pasitaisė, nes išklausė sveikatos žinių kursą, vertintinas
kritiškai, kadangi jis ir toliau sistemingai pažeidinėja atitinkamus KET
reikalavimus. Taip pat vertinti ir jo teiginiai, kad jis dėl padaryto
administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nes akivaizdu, jog tokiu
būdu jis siekia išvengti administracinės atsakomybės. Kitos M.
J. nurodytos aplinkybės (sunki jo šeimos materialinė padėtis, jaunas jo
amžius), kurios, jo manymu, turėtų būti vertinamos kaip jo administracinę
atsakomybę lengvinančios aplinkybės, esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos
nuomone, tokiomis nelaikytinos. Be to, akivaizdu, jog M. J. nesuvokia,
kad tokiais savo veiksmais, t. y. vairuodamas neturėdamas teisės vairuoti
transporto priemones, jis kelia grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų
sveikatai, gyvybei bei turtui. Šiuo atveju nėra svarbu, kad realiai tokios
pasekmės dar nebuvo kilusios.
ATPK 30
straipsnio 1 dalis numato, kad nuobauda už administracinį
teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą
teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl
administracinių teisės pažeidimų, o to paties straipsnio 2 dalis inter alia
nustato, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo
pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias
aplinkybes. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos
baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo
vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes: jeigu
yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki
minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo
vidurkio iki maksimumo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, esant atsakomybę
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų
kiekį ir reikšmingumą.
Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjau atvejmu pirmiau minėtos
ATPK nuostatos, skiriant M. J. administracinę
nuobaudą-baudą, nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį
skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta,
paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
M. J. apeliacinį skundą
atmesti.
Šaiulių apygardos administracinio teismo 2007 m.
gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Artūras
Drigotas
|
|
|
Dainius
Raižys
|
|
|
Skirgailė
Žalimienė
|