Civilinė byla Nr. e2-9-635/2020

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02246-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17; 3.2.6.4.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovui R. Ž., jo atstovei advokatei L. T.,

trečiojo asmens R. B. atstovei advokatei Astai Jakštienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau tekste – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. Ž., tretiesiems asmenims R. B., uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „Alidana“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8032,45 Eur žalos atlyginimo, 181 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo R. B. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės būsto draudimo sutartį, t. y. nekilnojamasis turtas buvo apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų (draudiminis laikotarpis nuo 2017-01-17 iki 2018-01-16). 2017-03-03 dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ūkiniame pastate - pastogėje, (esančiame adresu (duomenys neskelbtini)) kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas R. B. priklausantis ūkinis pastatas ir jame buvęs turtas, priklausantis ir D. B.. Vadovaujantis sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas” 2017-05-30 trečiajam asmeniui R. B. išmokėjo 8032,45 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį. Ieškovė sprendimą išmokėti draudimo išmoką priėmė vadovaudamasi 2017-03-09 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu Nr. 1821829, jo priedu, Pakartotinės apžiūros 2017-05-05 Turto sugadinimo, sunaikinimo akto priedu Nr. 182129 bei UAB „Alidana“ 2017-05-25 išrašyta remonto darbų PVM sąskaita - faktūra Nr. 20170526-1.

Atsakovas ieškinį, pripažįsta iš dalies, atsiliepime nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl kilusio gaisro, sutinka atlyginti žalą, tačiau nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, kadangi jis nepagrįstai didelis. Sutinka su 3000 Eur dydžio žalos atlyginimu, teismo posėdžio metu nurodė - 4000 Eur. Jo teigimu, iki gaisro stoginės patalpoje - malkinėje grindų plytelės nebuvo sudėtos, nereikėjo keisti visos stogo dangos, nes ji nevisa buvo sudegusi, taip pat nereikėjo keisti visų gegnių, jas buvo galima nudažyti ar kitaip sutvarkyti, kaip ir dalies tvoros, lentų, nes ne visos buvo sudegusios. Atsakovo nuomone, prašoma priteisti 8032,45 Eur žala neatitinka 2017-06-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodomos žalos dydžio. Atsakovui neaišku, kokiais realiais faktiniais įrodymais buvo grindžiamas draudimo išmokos išmokėjimas, nes pagal turto sugadinimo aktą, jo priedus - sugadinimai fiksuoti mažesni. Abejonių atsakovui kelia 2017-05-25 atliktų darbų akto 2-8, 10 punktai, kuriuos vertinant su Turto sugadinimo, sunaikinimo aktais matyti, kad nesutampa atlikti darbų kiekiai. Pavyzdžiui,  iš turto sugadinimo, sunaikinimo akto matyti, kad gaisro metu pažeista 50 proc. stogo dangos, todėl yra neaišku kodėl buvo keičiami 55 kv. m (iš sugadintų 25,44 kv. m.). Mano, kad atliktų darbų akte nurodytų darbų vertė ženkliai viršija pačios pavėsinės vidutinę vertę. Turto atstatymui turėjo būti atlikti tik tie darbai, kuriais malkinė būtų atstatyta į jos būklę iki gaisro, o ne pagerinant ją. Be to, abejones kelia ir tai, kad Atliktų darbų aktą surašė, baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažintos D. B. žentas.

Trečiasis asmuo UAB „Alidana“ prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 kovo mėn. apžiūrėjus sudegintą stoginę, buvo sudaryta stoginės - pavėsinės remonto sąmata ir nurodyti atliktini darbai jos atstatymui po gaisro. Pradėjus remonto darbus buvo nustatyta, kad dėl nepataisomų sugadinimų reikalingi papildomi darbai, kurie ir buvo atlikti kaip nurodyta jų darbų atlikimo akte: pakeistos - stogo danga, gegnės, metalinės konstrukcijos, lietvamzdžiai ir latakai, vėjalentės, lubos, sienų lentos, dalis grindų plytelių, elektros instaliacijos dalis buvo visiškai sudegusi, o dalis nepataisomai sugadinta. Po gaisro ir statybos darbų buvo išvalytas ir sutvarkytas objektas.

Trečiasis asmuo R. B. prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atstovė parodė, kad trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei A. B., nuosavybės teise priklauso 0.18 ha bendro ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). ir šiame žemės sklype pastatyti nekilnojamieji daiktai, iš kurių vienas yra - 39.44 kv. m ploto stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo (draudėjas) R. B. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2018-01-16 standartiniu pastatų draudimu, kuris numatė ir turto draudimą nuo gaisro ar gamtinių jėgų, buvo apdraustas gyvenamas namas, kitas turtas bei minėta stoginė. Šios sutarties pagrindu trečiajam asmeniui R. B. buvo išduotas Būsto draudimo liudijimas, serija LD Nr. 107044282.

2017-03-03 minėtoje stoginėje kilo gaisras, kurio metu apdegė pati stoginė ir sudegė joje buvę daiktai. Nustatyta, kad gaisrą sukėlė atsakovas R. Ž., kuris Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-729/2017 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.

Būsto draudimo sutarties pagrindu ieškovas už 2017-03-03 gaisro metu apgadintą stoginę 2017-05-30 R. B. išmokėjo 8032,45 Eur dydžio draudimo išmoką, kurios dydis paskaičiuotas pagal rangovo UAB „Alidana“ 2017-05-25 atstatomojo remonto atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 20170526-1, kuri buvo apmokėta ir tai patvirtina 2017-05-26 kasos pajamų orderis 4 000,00 Eur sumai ir 2017-06-01 mokėjimo nurodymas 4 032,45 Eur sumai.

Ieškovas išmokėjęs R. B. draudimo išmoką, tapo žalą padariusio asmens - atsakovo R. Ž. kreditoriumi (subrogacija) (Civilinio kodekso – toliau tekste ir CK 6.1015 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju draudėją, t. y. turtinę žalą patyrusį R. B. ir atsakingą už žalą asmenį, t. y. atsakovą R. Ž., siejo deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Taigi, draudikas AB „Lietuvos draudimas“, kuriam perėjo draudėjo R. B. teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. iš atsakovo R. Ž., įstojo į deliktinę prievolę vietoje savo draudėjo. Atsakovo neteisėti veiksmai - gaisro sukėlimas ir turtinės žalos faktas konstatuoti nuosprendžiu ir šios aplinkybės kaip prejudiciniai faktai civilinėje byloje nebeįrodinėtini.

Po stoginės gaisro AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas vertintojas S. S. surašė 2017-03-09 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, jo  priedą bei pakartotinės apžiūros 2017-05-25 metu, nustatė stoginei padarytą žalą.

Trečiojo asmens R. B. pasitelktas rangovas UAB „Alidana“ sudarė remonto darbų lokalinę sąmatą ir nustatė stoginės atkūrimo sumą - 8 032,45 Eur su PVM, į kurią be turto taisymo darbų, buvo įskaičiuota objekto paruošimas darbui, pažeistos stogo dangos išardymo, šiukšlių išvežimo, kiti darbai, taip pat darbų atlikimo kaina, į kurią įeina darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, pridėtinės vertės mokestis.

Trečiojo asmens manymu, atsakovo argumentai, kad buvo padaryta mažesnė žala, nepagrįsti. Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti R. B. turtui padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė savo skaičiavimų, įrodymų dėl mažesnės žalos dydžio, todėl tokie jo veiksmai vertintini tik kaip bandymas susimažinti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą turtui. Atsakovo nurodyti argumentai dėl pakeisto per didelio ploto stogo dangos, pakeistų gegnių, išklotų plytelių, apdegusių kitų konstrukcijų bei lentelių niekuo nepagrįsti. Tiek pirminės, tiek pakartotinės apžiūros metu žalų ekspertas vertintojas nurodė atliktinus būtinus statybos darbus, tame tarpe ir ginčijamus atsakovo. Atsakovas nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu R. B. ar namo gyventoja D. B. dėl turtinės žalos atlyginimo ekonomiškiausiu būdu, nesidomėjo remontu, jo kainomis, nesiūlė galimai pigesnių rangovų. Trečiojo asmens manymu, atsakovo argumentai, kad atliktų remonto darbų suma ženkliai viršija pačios pavėsinės vidutinę ar atkuriamąją vertę, fiksuotą Nekilnojamojo turto registre, nepagrįsti ir atmestini, kadangi ši vertė yra masinio pobūdžio, turto mokestinei vertei nustatyti, todėl šiuo atveju nėra tinkama realios žalos nustatymui.

Pagal ieškovo Būsto draudimo taisyklių nuostatas draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės, kuri minėtoje draudimo sutartyje yra 9 000 Eur. Taigi, išmokant 8 032,45 Eur draudimo išmoką, Būsto draudimo liudijime nurodyta atkūrimo vertė nebuvo viršyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2017-03-03 atsakovas sugadino svetimą turtą, tai yra padegė trečiajam asmeniui R. B. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., buvusias malkas, taip sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame buvę D. B. daiktai.

Atsakovas 2017-06-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 str. (tyčinis turto sugadinimas, padegant) pripažintas kaltu (Baudžiamosios bylos Nr.1-81-729/2017) (čia ir toliau tekste nurodomi elektroninės bylos lapų numeriai I t. 6-9 b. l.).

Gaisro metu sugadintas turtas trečiojo asmens R. B. buvo apdraustas ieškovės bendrovėje, draudimo sutarties Nr. LD Nr. 107044282 (I t. 10-13 b. l.) ir ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo nustatytą ir apskaičiuotą 8032,45 Eur dydžio draudimo išmoką (II t. 23 b. l.).

Draudimo išmokos dydį ieškovė nustatė remdamasi 2017-03-09 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu Nr. 1821829, jo priedu ir Pakartotinės apžiūros 2017-05-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu Nr. 182129 bei pagal UAB „Alidana“ 2017-05-25 atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 20170526-1 (I t. 14-20 b. l.).

Gaisro metu padarytus stoginės sugadinimus, atstatymo eigą, buvusią stoginės būklę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (II t. 58,59 b. l., III t. 3-33).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita bei pagal to paties straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Ieškovas, siekdamas patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), tokio subjekto kaltę (CK6.248 str.), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (CK 6.249 str.), taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys dėl atsiradusios žalos konstatuoti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl atskirai neįrodinėtini (CPK 182 str. 1 d. 3 p.). Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas, tačiau nesutinka su žalos dydžiu, kuris jo teigimu per didelis dėl atliktų darbų apimties ir jų vertės lyginant su Registrų centre nurodyta verte ar apkaltinamajame nuosprendyje.

Dėl atliktų darbų apimties

Atsakovo nuomone, atstatant stoginę atlikta daugiau darbų, negu būtina atstatyti turtą į buvusią padėtį prieš jo sugadinimą. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad turto atstatymui turėjo būti atlikti tik tie darbai, kuriais stoginė būtų atstatyta į jos būklę iki gaisro, o ne atlikti papildomi pagerinimai.

Atsakovui kelia abejones 2017-05-25 atliktų darbų akto 2-8, 10 punktai, kurie vertinant su Turto sugadinimo, sunaikinimo aktais, nesutampa pagal atliktų darbų kiekius. Pavyzdžiui, atliktų darbų akto 7 punkte nurodyta, kad buvo pakeista 12 kv. m. grindų plytelių, nors atsakovo teigimu, toje vietoje patalpa nedegė, pirminės apžiūros akte plytelių apgadinimai nebuvo nurodyti; 2017-03-09 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad buvo pažeista 50 procentų stogo dangos, tai yra 25,44 kv. m., o ieškovo darbuotojo S. S. po dalies darbų atlikimo surašytame 2017-05-05 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad buvo pakeista 55 kv. m dangos, nenurodant priežasčių, kodėl buvo pakeista visa, o ne pažeista stogo danga. Abejonių atsakovui sukėlė ir tai, kad Atliktų darbų aktą surašė, baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažintos D. B. žentas.

2017-03-09 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir akto priede, ieškovo atstovas nurodė, kad : apdegė stogo konstrukcijos gegnės 10 cm x 4 cm dydžio, 514 m ilgio x 4 m pločio = 20,56 kv. m - nurodyta keisti 20,56 kv. m plotą; išdegė medinių impregnuotų lentelių 10 cm x 2 cm storio lubų pakalimas malkinėje ir dalyje pavėsinės, 20,56 kv. m - nurodyta keisti 20,56 kv. m plotą; išdegė malkinės medinių lentelių 10 cm x 2 cm sienos, viso 32,02 kv. m - nurodyta keisti medinių, impregnuotų lentelių sienas; apdegė rudos spalvos lietvamzdžiai, lovelis, 3,8 m - nurodyta keisti; apdegė stogo konstrukcijos apskardinimas, 4,21 kv. m - nurodyta keisti; sprogo šviestuvas, apdegė 1 jungiklis, elektros instaliacija, 2 šviestuvai apsilydė, 4 vnt. - keisti 3 šviestuvus ir 1 jungiklį; apdegė pavėsinės su malkine metalinio keturkampio profilio 4 cm x 5 cm dydžio rėmas - nurodyta, kad viršutinis profilis deformavosi, nuardžius stogo konstrukciją, gali tekti jį keisti; apdegė galinės sienos segmentas kaip tvoros dalis, paskaičiuota 4 pozicijoje.

2017-05-05 atliktos pakartotinės pastogės apžiūros metu nustatyti atlikti ir atliekami darbai: pakeista pavėsinės - malkinės (ūkinio pastato) stogo skardinė danga, 55 kv. m; pakeistas vietoje stogo konstrukcijos metalinio keturkampio vamzdžio mediniu 5x15 cm murlotu, 30,08 m. Draudėjo atstovo teigimu, metalas „išdegė“ ir stogo murlotas padarytas iš 5x15 cm medienos, kad būtų kaip pritvirtinti prie statramsčių dėti metaliniai kampai;  pakeistos gegnės, 5x12 cm, 11 vnt. + 6 vnt. = 17 vnt., 4,708 m ilgio (viena); pakeista skersinė 5x12 cm sija, 11 m; naujai daromas stogo konstrukcijos pakalimas iš apačios (lubos) 2,5 cm x 10 cm lentelėmis, 39,69 m; naujai išbetonuota aikštelė, kur kilo gaisras 3,3 m x 4,009 m, 13,23 kv. m; pakeista šoninė pastato siena - tvora nuo kelio pusės, 8 kv. m.; pakeistos grindų plytelės 6,6 m x 4,089 m, 26,46 kv. m; plytelių valymas, siūlių perfugavimas (valymas).

Atsakovo argumentus dėl nebūtinų darbų atlikimo, paneigia nustatytos bylos aplinkybės, apklausti liudytojai.

Liudytojas S. S. 2019-06-19 teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo darbuotojas, žalų ekspertas vertintojas ir buvo atvykęs į įvykio vietą, fiksavo faktinę padėtį po gaisro. Žalos administravimą pagal nustatytą tvarką perdavė kitam darbuotojui, kuris vėliau pateikė informaciją, kad buvo pakeista visa stogo danga. Jam atvykus pakartotinai apžiūrai į įvykio vietą, stoginės stogo danga buvo uždėta, šalia buvo sudėtos nuimtos senos medžiagos. Visa stogo danga, kiti darbai buvo atlikti, statybininkams nurodžius, kad jas būtina keisti. Atliktinų darbų apimtys buvo patikslintos darbų eigoje, paaiškėjus šių darbų būtinybei, tai yra išardžius dalį stoginės. Jo nuomone, atstatyti visą stogo dangą buvo būtina, nes ugnis paveikė visą plotą dėl karščio deformacijos, nes gaminat šią dangą, naudojamas ir plastikas. Dėl plytelių sugadinimų, tiksliai nepamena. Plytelės buvo stoginės atviroje dalyje ir tai fiksuotos fotonuotraukose, pirminiame akte jų sugadinimai neįtraukti. Dėl metalinės konstrukcijos pakeitimo medine, iš praktikos žino, kad medinė konstrukcija būna pigesnė.

Liudytojas A. D. 2019-06-19 teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu draugiškų santykių nepalaiko dėl jo netinkamo elgesio ir nurodė, kad tretysis asmuo į jį kreipėsi dėl statybos darbų, nes jis toje srityje dirba. Buvo atliekami visi būtini darbai, kurie ir nurodyti darbų atlikimo akte. Stoginės malkinėje grindų plytelių iki gaisro nebuvo, ten gaisro metu buvo sugadintas betonas, tai buvo ištaisyta ir betonas liko dabar. Plytelės buvo atviroje stoginės erdvėje ir dalis buvusių arčiau gaisro židinio, buvo apgadinta. Pradėjus darbus, nuėmus viršutinę dalį, pasimatė sugadinta stogo konstrukcija, kuri tvarkymui tinkama nebebuvo. Atstatyto stogo konstrukcija nesiskiria iš esmės, pasikeitė tik gegnių rūšis. Stoginės, tvoros lentos, buvo keičiamos tos, kurias keisti buvo būtina.

Be apklaustų liudytojų, atsakovo argumentus dėl per didelės darbų apimties, paneigia bylos nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados. Ekspertizės metu nustatyti atliktų darbų kiekių atitikimai jų sugadinimams bei vertė ir išvadose nurodyta, kad UAB „Alidana“ atliktų darbų ir darbams atlikti sunaudotų medžiagų kiekiai bei jų vertė 2017 m. gegužės mėn. kainomis sudarė - 5700,08 eurų (priedai Nr. 3 ir Nr. 4) (2.2.1. ekspertizės punktas), o ekspertizės eigoje, atlikus kontrolinius apmatavimus, nustatyti gaisro metu padarytų stoginės sugadinimų pašalinimo darbai sudarė - 7853,86 eurų (2017 m. kovo mėn. skaičiuojamosiomis statinių statybos kainomis). Paslėptų darbų ir konstrukcijų kiekiai įvertinti pagal AB „Lietuvos draudimas“ 2017-05-05 „Pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akto“ priedą (3.2.1. ekspertizės punktas), UAB „Alidana“ užaktuotų darbų ir darbams atlikti sunaudotų medžiagų, pašalinant 2017 m. kovo 3 d. gaisro metu padarytus stoginės sugadinimus, analizė pateikta ekspertizės priede Nr. 5 (3.2.2. ekspertizės punktas).

Atmestinas atsakovo argumentas ir dėl to, kad atstatomojo remonto kaštai abejotini, nes stoginės atstatymu rūpinosi nukentėjusiosios giminaitis. Ši atsakovo abejonė niekuo nepagrįsta, o ir ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir ekspertizės aktas.

Dėl atkuriamosios turto vertės ir draudimo išmokos dydžio

Atsakovo nuomone, draudimo išmokos dydis ženkliai viršija stoginės vertę, fiksuotą Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad atkuriamoji (statybos) stoginės vertė 4980,00 Eur (II t. 54 b. l.), ta pati vertė fiksuota ir 2017-06-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje.

Teismas sutinka su trečiojo asmens R. B. atstovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju stoginės atstatomoji vertė aktuali kaip individuali, o ne atlikta masinio vertinimo būdu. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad Registrų centro turto masinio vertinimo duomenys kiekvienu atveju nėra tinkami.

Tai, kad pastogė buvo atstatyta iki jos pradinės būklės ir draudimo išmoka išmokėta pagrįsto dydžio, patvirtino ieškovės pateikti ir aptarti įrodymai, fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, ekspertizės išvados. Tad įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir atsiradusią žalą, o atsakovas, keldamas abejones dėl atlygintinos žalos dydžio, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, tai yra neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti R. B. turtui padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.), todėl ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas, atlyginant ieškovui žalą ekspertizės nustatytų darbų apimtimi.

Bylinėjimosi išlaidos

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalis - jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinys iš esmės tenkintas, ieškovui priteisiama 98 procentai prašytos priteisti žalos atlyginimo, iš atsakovo ieškovui ir trečiajam asmeniui R. B. priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, kurios pagrįstos prie 2019-06-10 ir 2020-01-16 (III t. b. l. 115-118, IV t. 150-152) ieškovės atstovės ir 3-jo asmens R. B. atstovės 2019-05 13, 2019-06-19, 2020-01-13 (III t. b. l. 62-63, 134-140, IV t. 146-148) prašymų pridėtais dokumentais - sąskaitomis-faktūromis, apmokėjimo dokumentais, proporcingai tenkintiems reikalavimams (CPK 79 str., 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 7853,86 eurų žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 498,44 Eur, trečiajam asmeniui R. B. 1666 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-81-729/2017 sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja                                                Daiva Jazbutienė