Administracinė byla Nr. I-8597-473/2016
Proceso Nr. 3-61-3-03151-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui D. K. ir pareiškėjo atstovės Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atstovui Ričardui Mironovui, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
n u s t a t ė:
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–22), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2014-11-26 iki 2015-11-10 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Kalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas patyrė kankinimą, žiaurų elgesį, buvo sudaryti dideli nepatogumai, pažemintas pareiškėjo orumas, sutrikdyta sveikata, galimos sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Pagrindinė problema buvo gyvenamojo ploto trūkumas, buvo per didelis kalinamųjų skaičius kamerose. Sanitarinio mazgo su klozetu bei dviaukštės lovos, kuri, anot pareiškėjo yra perteklinis baldas, užimamas plotas sudaro 1,89 m2 ir yra neteisėtai atimamas iš bendro kameros ploto. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nes nėra izoliuotas nuo likusio kameros ploto, neturi papildomos oro šalinimo sistemos bei yra įrengtas prie kameros durų. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą, jautė diskomfortą. Kamerose buvo viršijamas drėgmės lygis, sienos buvo drėgnos, buvo pelėsis, nes nebuvo įrengta papildoma vėdinimo sistema. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė tiesiogiai veikė pareiškėjo sveikatą (kosulys, dusulys, gerklės perštėjimas, odos raukšlėjimasis, nagų žydėjimas). Žiemos metu kameros nebuvo tinkamai šildomos, sienos prie lango buvo apšerkšnijusios. Kamerose nuo sienų byrėjo tinkas. Netinkamos sąlygos drabužių skalbimui ir jų džiovinimui. Asmeninei higienai palaikyti kamerose nebuvo tiekimas šiltas vanduo, o pasinaudoti dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę. Dėl nevedimo į dušą pareiškėjas nuolat turėjo jausti prakaito ir kitus nemalonius kvapus, išberdavo kūną. Vietos rūkymui ir evakuaciniai išėjimai įrengti netinkamai, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu. Kalinamieji rūkė kamerose, dėl ko kamerose trūko oro, graužė akis. Laikinojo sulaikymo kamerose pareiškėjas buvo kalinamas iki 4-5 val., nors pagal galiojusius teisės aktus tokiose kamerose kalinamieji galėjo būti laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas. Gyvenamojoje zonoje yra laikomas draudžiamas naudoti asbestas. Buvo tiekiamas netinkamas valdiškas maistas. Pareiškėjas buvo perkeliamas vis į kitą kamerą po du kartus per mėnesį, o kartais ir dažniau. Nuolatinis kilnojimas iš vienos kameros į kitą pareiškėjui sukėlė nepatogumų, sunkumų, nuolatinį stresą ir baimę.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 3,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 48–58). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pažymėjo, kad į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji yra tinkamai supažindinami su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei įspėjami už minėtų teisės aktų nesilaikymą. Tai, kad suimtasis ar nuteistasis yra supažindintas su minėtais teisės aktais, patvirtina jo rašytinis įsipareigojimas. Remontas kamerose yra atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinis, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atkreipė dėmesį, kad kalinamieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, dėl ko neretai pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti remontą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtinamos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kalinamieji, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo kad Lietuvos higienos normos HN:134:2015 18 nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktą į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata ir įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandom uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymėjo, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė nei dvi valandos. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Kitą dieną po atvykimo į Lukiškių TI-K, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skirias suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.
Pareiškėjo skundas tenkinamas dalyje.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-11-26 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas – 6,48 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2014-11-26 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 357, kurios plotas – 6,52 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-11-27 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 292, kurios plotas – 7,80 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2014-11-28 kameroje Nr. 292 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2014-11-29 iki 2014-12-01 kameroje Nr. 292 buvo kalinami 2 asmenys; 2014-12-02 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2014-12-09 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje buvo kalinami 4 asmenys; 2014-12-10 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 281, kurios plotas – 7,87 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2014-12-11 iki 2014-12-15 kameroje Nr. 281 buvo kalinami 3 asmenys; 2014-12-16 ir 2014-12-17 kameroje Nr. 281 buvo kalinami 2 asmenys; 2014-12-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 344, kurios plotas – 7,84 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2014-12-19 iki 2014-12-22 kameroje Nr. 344 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2014-12-23 iki 2014-12-29 kameroje Nr. 344 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2014-12-30 iki 2015-01-05 kameroje Nr. 344buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-06 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 281, kurios plotas – 7,87 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-01-07 iki 2015-01-11 kameroje Nr. 281 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-12 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-01-13 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-14 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 190, kurios plotas – 7,94 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-01-15 iki 2015-01-19 kameroje Nr. 190 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-20 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2015-02-03 pareiškėjas atvyko į Lukiškių areštinę ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-04 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas – 8,17 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-02-05 iki 2015-02-10 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-11 kameroje Nr. 340 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-02-12 iki 2015-02-14 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-15 ir 2015-02-16 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-02-17 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2015-02-24 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-25 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas – 8,17 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-02-16 iki 2015-03-02 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-03-03 iki 2015-03-05 kameroje Nr. 340 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-03-06 iki 2015-03-08 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-03-09 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 330, kurios plotas- 7,52 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-03-10 iki 2015-03-12 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-03-13 iki 2015-03-26 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-03-27 iki 2015-03-30 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-04-11 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 306, kurios plotas – 8,09 m2, ir kurioje buvo kalinami asmenys; 2015-04-12 ir 2015-04-13 kameroje Nr. 306 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-04-14 kameroje Nr. 306 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-04-15 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 299, kurios plotas – 7,87 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-04-16 ir 2016-04-17 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-04-18 iki 2015-04-23 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-04-24 iki 2015-04-28 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-29 kameroje Nr. 299 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-04-30 iki 2015-05-04 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-05-05 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2015-05-15 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-05-16 ir 2015-05-17 kameroje Nr. 116 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 201505-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 151, kurios plotas – 7,48 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-05-19 iki 2015-06-18 kameroje Nr. 151 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-06-19 kameroje Nr. 151 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-06-20 iki 2015-07-06 kameroje Nr. 151 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-07-07 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2015-07-21 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-07-22 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 151, kurios plotas 7,48 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30 kameroje Nr. 151 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-07-31 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-08-01 iki 2015-08-05 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-08-06 kameroje Nr. 325 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-08-07 iki 2015-08-17 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-08-18 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2015-08-25 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-08-26 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-08-27 iki 2015-09-02 kameroje Nr. 315 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-03 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 328, kurios plotas – 7,57 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-09-04 kameroje Nr. 328 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-09-05 ir 2015-09-06 kameroje Nr. 328 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-07 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 131, kurios plotas – 7,94 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-09-08 iki 2015-09-20 kameroje Nr. 131 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-21 kameroje Nr. 131 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-09-22 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 196, kurios plotas – 7,94 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-09-23 iki 2015-09-27 kameroje Nr. 196 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-28 kameroje Nr. 196 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-09-29 iki 2015-10-12 kameroje Nr. 196 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-10-13 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę; 2015-10-20 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-10-21 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 182, kurios plotas – 7,94 m2,ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-10-22 iki 2015-11-09 kameroje Nr. 182 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-11-10 pareiškėjas išvyko į Alytaus areštinę (atsiliepimo duomenys, b. l. 48-50).
Taigi pareiškėjas nuo 2014-11-26 iki 2015-11-10 su pertraukom Lukiškių TI-K buvo kalinamas 283 dienas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Dalį ginčo laikotarpio galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 237 dienas. Pareiškėjas 46 dienas Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.
Pareiškėjas teigia, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 46 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros neizoliuotas, o atskirtas tik sienele, kad sanitariniame mazge nėra atskiros oro kondicionavimo sistemos, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, EŽTT yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2012-05-10 sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009-03-12 sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją). Taigi, teismas pažymi, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, akivaizdžiai nėra pakankama užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumą, todėl pareiškėjas aukščiau aptartoje dalyje įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad šiltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir kad kamerose buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 punkte nustatyta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Taigi šiuo atveju, nėra neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienintelis kameros vėdinimo būdas yra lango atvėrimas, kad kamerose buvo drėgna, kad ant sienų buvo pelėsis, kad kamerose žiemos metu nebuvo tinkamai šildomos. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Teismo vertinimu, natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka HN 76:2010 24 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto keliamus reikalavimus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35–65 procentai, oro temperatūra – 18–28 °C, santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laiku turi būti 35–65 procentai, oro temperatūra – 18–22 °C. Lietuvos higienos normos HN 135:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pareiškėjas nenurodė, kuriose konkrečiai kamerose ir kuriuo laikotarpiu santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra neatitiko leistinų normų, todėl jo pretenzijos šiuo klausimu laikytinos pernelyg abstrakčiomis. Be to, iš atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nematyti, kad pareiškėjo kalinimo konkrečiose kamerose konkrečiu laiku buvo nustatyti pažeidimai dėl kamerose buvusios per didelės drėgmės, per žemos oro temperatūros, netinkamo kamerų vėdinimo ir pelėsių ant sienų. Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas dėl šių argumentų nenustatytas.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad sanitarinis mazgas su klozetu ir dviaukštė lova užima 1,89 m2 kameros ploto, teismas pažymi, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013 ir kt.).
Dėl pareiškėjo teiginio, kad nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu su rūkančiaisiais, akcentuotina, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, jog pageidauja būti laikomas su nerūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde tai pat nurodė, kad Lukiškių TI-K sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui buvo sudarytos netinkamai. Lietuvos higienos normos 34:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN135:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Vien tik prieštaravimas bendrai tvarkai atsakovės veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo tiekiamas netinkamas valdiškas maistas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21]. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kad buvo dažnai perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo kalinamas ilgiau nei 2 valandas. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji yra tinkamai supažindinami su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei įspėjami už minėtų teisės aktų nesilaikymą. Tai, kad suimtasis ar nuteistasis yra supažindintas su minėtais teisės aktais, patvirtina jo rašytinis įsipareigojimas. Dėl pareiškėjo laikymo trumpalaikio sulaikymo kamerose Lukiškių TI-K nurodė, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad laikymo trukmė tokiose kamerose yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Dėl per dažno pareiškėjo perkėlimo iš vienos kameros į kitą teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato, kas kiek laiko kalinamieji gali būti perkeliami į kitą kamerą. Pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl skundo argumentų, kad gyvenamojoje aplinkoje naudojamas asbestas atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Kaip matyti, atsakovės atstovas neneigė aplinkybių dėl asbesto naudojimo, tačiau pareiškėjas skundo argumentais taip pat nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta dėl šios draudžiamos medžiagos naudojimo. Kaip nurodė atstovas, nelaužomas asbestas nėra pavojingas, tuo tarpu skundo argumentais pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Tokio pobūdžio abstraktūs teiginiai žalos padarymo fakto neįrodo.
Pareiškėjo teiginiai dėl avarinės ir priešgaisrinės reikalavimų pažeidimo vertinami kaip nepagrįsti. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinėtose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei švirkštais ir laikomi spintelėse. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.
Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta. Be to, Lukiškių TI-K yra nuolat tikrinamas Visuomenės sveikatos centro, kuris nėra nustatęs jokių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimų.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nuo sienų byrėjo tinkas. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose būna nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus Lukiškių TI-K stengiasi šiuos pažeidimus šalinti ir atitinkamai sudaryti geresnes laikymo sąlygas asmenims. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 46 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, kad jam teko naudotis sanitariniu mazgu, neizoliuotu nuo likusio kameros ploto, dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9 Eur yra maksimali suma už 1 dieną, praleistą Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 414 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 414 Eur.
Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 3,78 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,78 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 3,78 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė