Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2014 (S)

                                          Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01834-2012-4

                             Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6; 125.6; 128.9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir V. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo VŠĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Jonavos VTAS) kreipėsi į teismą prašydamas laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams S. K. ir V. K. nepilnamečių vaikų Ž. K., R. K. ir M. K. atžvilgiu, nustatyti Ž. ir R. nuolatinę rūpybą, o M. – nuolatinę globą, vaikų globėju (rūpintoju) skirti VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namus, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą Avikilų k. Liudvinavos sen. Marijampolės sav., priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt vaikų išlaikymui iki pilnametystės.

Ieškovas nurodė, kad atsakovai dažnai girtauja, vaikams nėra užtikrintos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, jais nesirūpinama, pašalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Informacija apie netinkamą atsakovų gyvenimo būdą, vaikų priežiūrą, auklėjimą gaunama nuo 2002 m., nuo 2007 m. ši šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Dėl nepakankamos priežiūros vaikai bėga iš namų, vagiliauja, yra linkę į kitus nusikaltimus. Nepilnamečiams nustatytas neįgalumas, dėl ko jiems reikalingas pastovus bendravimas su psichologais ir socialiniais darbuotojais. Šiuo klausimu atsakovai yra priešingos nuomonės ir vaikams tokio bendravimo galimybės neužtikrina. 2011 m. kovo 8 d. Jonavos rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėta civilinė byla dėl tėvų valdžios apribojimo S. K. pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros ieškinį, tačiau ieškinys buvo atmestas, nes teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, atsakovės pastangas auginti ir auklėti savo tris neįgalius vaikus šeimoje, ieškinio netenkino. Nagrinėjant bylą 2011 m. atsakovė rodė požymių, kad ketina keisti savo gyvenimo būdą, tačiau vėliau vėl girtavo. Nors atsakovas V. K. vaikų tėvystę pripažino vėliau, 2011 m. kovo 29 d. – M. K., gim. 2000 m. lapkričio 24 d., 2012 m. lapkričio   5 d. – R. K., gim. 1998 m. birželio 6 d., ir  2012 m. lapkričio 6 d. – Ž. K., gim. 1995 m. rugsėjo 25 d., tačiau vaikų tėvu jis laikomas nuo jų gimimo ir turi lygias teises ir pareigas su vaikų motina (CK 3.137 straipsnio 3 dalis, 3.156 straipsnis). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1507 M. buvo nustatyta laikinoji globa, berniukas apgyvendintas VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei ir tėvo valdžią atsakovui nepilnamečių vaikų Ž. K., R. K., ir M. K. atžvilgiu, nustatė nepilnamečiams Ž. K. ir R. K. nuolatinę rūpybą, o nepilnamečiui M. K. – nuolatinę globą, nepilnamečių vaikų Ž. K. ir R. K. nuolatiniu rūpintoju skyrė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namus, o nepilnamečio M. K. nuolatiniu globėju skyrė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namus, paskyrė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namus nepilnamečiams vaikams Ž. K., R. K. ir M. K. nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi, nustatė nepilnamečių vaikų Ž. K., R. K. ir M. K. globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą jų globėjo (rūpintojo) VŠĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose, priteisė iš kiekvieno atsakovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nepilnamečių vaikų Ž. K., R. K. ir M. K. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Pirmosios instancijos teismas rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovai nevykdo tėviškų pareigų auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams netinkamu, amoraliu elgesiu, girtauja, vaikais nesirūpina, vaikai būna palikti be priežiūros ilgą laiką ir nesaugūs, dėl atsakovų girtavimo nenakvoja namuose, nėra išleidžiami į mokyklą, jos nelanko. Atsakovų šeima 2007 m. įtraukta į socialinės rizikos šeimų įskaitą, tačiau jau keli metai visiškai nebendrauja su VTAS specialistais, Dumsių seniūnijos socialinių darbuotojų bei policijos pareigūnų neįsileidžia į namus ir atmeta bet kokią šeimai siūlomą pagalbą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2012 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovus, prašydama bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos funkcijas atliekančiais specialistais, priimti siūlomą pagalbą bei atsižvelgti į specialistų pastabas, tačiau atsakovai į pasiūlymą nereagavo. Atsakovams taikytos administracinės nuobaudos pagal ATPK 181 straipsnio 1, 2 dalis, 109 straipsnį, 124 straipsnio 5 dalį, tačiau padėtis atsakovų namuose nesikeičia, vaikai neprižiūrimi, atsakovai su specialistais nebendradarbiauja.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų S. K. ir V. K. apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 11 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tėvų valdžiai riboti yra visi įstatymo nustatyti pagrindai, ir dėl kiekvieno jų pasisakė atskirai. Vertindamas atsakovų vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpinimą jais, teismas nurodė, kad remiantis byloje surinktais įrodymais darytina išvada, jog atsakovai nesudarė savo vaikams gyvenimo sąlygų, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Jonavos r. PK VPK duomenimis, dėl tėvų valdžios nevykdymo vaikai tapo nusikalstamos veikos aukomis: 2010 m. R. K. (dabar – K.) tapo seksualinės prievartos auka, o 2011 m. nepilnametis M. K. nukentėjo eismo įvykyje. Palikti be priežiūros atsakovų vaikai vagiliauja, to neneigė ir pats atsakovas V. K. Visi atsakovų vaikai turi negalią su reikšmingu elgesio ar fobinio nerimo sutrikimu, todėl jiems ypač reikalinga harmoninga aplinka ir nuolatinė tėvų bei specialistų priežiūra, kokios atsakovai vaikams pagal bylos medžiagą negali užtikrinti jau ilgą laiką. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia, nes vaikai būna palikti be rakto nuo namų durų ir į namus valgyti patenka per paliktą neuždarytą langą, atsakovai neleidžia vaikų į mokyklas be pateisinamos priežasties, atvykus mokyklos autobusui į Jonavą paimti vaikų dažnai jų nebūna, o penktadieniais juos parvežus – kartais niekas vaikų nepasiima. Atsakovų pajamos yra nenuolatinės, dažniausiai – tik išmokos vaikams, kurios dažnai yra naudojamos ne pagal paskirtį. Teismas taip pat nurodė, kad toks atsakovų elgesys, kai vaikai mato savo tėvus neblaivius, o neblaivūs būdami šie dar ir įgyvendina tėvų valdžią, pažeidžia vaikų interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą. Atsakovai, vengdami VTAS ir kitų institucijų lankymosi šeimoje ir siūlomos pagalbos, kenkė vaikų interesams, nes patys šeimoje kilusių problemų neišsprendė. Tai, kad tik po bylos iškėlimo teisme atsakovai susirūpina savo elgesiu, siekdami susigrąžinti vaikus, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti tėvų valdžią.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti vaikų nuomonę, apklausė juos teismo posėdyje ir nustatė, kad vaikai nori gyventi su tėvais, tačiau dėl objektyvių priežasčių – visiems atsakovų vaikams nustatyta negalia, teismo nuomone, vaikai negalėjo išsakyti savo pažiūrų dėl bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos jų poreikių patenkinimui ir kitiems teisėtiems interesams.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovė S. K. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų nebuvimo

Kasatorė nurodo, kad ribojant tėvų valdžią turi būti nustatomi tėvų veiksmai, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir visais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Nagrinėjamoje byloje pasyviosios kaltės nenustatyta, o tyčia kasatorė savo vaikų teisėtų poreikių nepažeidinėjo. Priešingai, ji rūpinasi vaikais, nors pagal bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus vaikų globėju (rūpintoju) paskirti VŠĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai. Kasatorė nurodė, kad M. į šiuos globos namus atvyko 2012 m. spalio 9 d., R. 2013 m. vasario 4 d., o Ž. – 2013 m. balandžio 9 d. Nuo 2013 m. balandžio 12 d. visi nepilnamečiai vaikai savavališkai pasišalino iš globos namų ir grįžo į namus, kurs atsakovai ir toliau jais rūpinasi, lankosi su jais pas gydytojus, išlaiko, auklėja. Kasatorės teigimu, teismai nevertino vaikų specialiųjų poreikių ir jiems būtinos ypatingos tėvų priežiūros, kad jie turi jau susiformavusius santykius su tėvais, aplinka, mokykla. Taip pat teismai visiškai nevertino vaikų nuomonės ir noro gyventi kartu su tėvais, ką jie parodė ir savo veiksmais, savavališkai palikdami globos namus.   

2. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

Kasatorės teigimu, nors tėvų bendravimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kurį gali būti atsižvelgiama, jis nėra lemiamas, nes valdžios institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Kasatorė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, liudijančių, kad jie susitvarkė būstą, rūpinasi vaikų sveikata, susirado darbą, taip pat pateikto V. K. kasos operacijų žurnalo duomenų. Kasatorės nuomone, visai tai įrodo, kad atsakovai tinkamai rūpinasi savo vaikais ir nėra pagrindo jiems riboti tėvų valdžią. 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Jonavos VTAS prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Ieškovo teigimu, visos ieškinyje dėl tėvų valdžios ribojimo nurodytos aplinkybės buvo paremtos pateiktais įrodymais. Ieškovo nuomone, negalima sutikti su kasatorės argumentais, kad byloje nenustatyta pasyviosios kaltės, o ji savo vaikų interesų tyčia nepažeidinėjo, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovai serga psichikos liga ir negali suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti, o tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimo dalis dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo buvo vykdytinas skubiai, tačiau atsakovai teismo sprendimo geruoju nevykdė, todėl vyresnieji vaikai R. ir Ž. buvo paimti priverstine tvarka, atsakovui kreipusis į antstolį. Ieškovo nuomone, vaikai iš globos namų pabėgo arba tėvams tai suorganizavus, arba su tėvų žinia, kas yra neteisėta ir dėl ko ieškovas kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl mažamečio M. K. pagrobimo. Ieškovas nurodo, kad, antstoliui atvykus vykdyti teismo sprendimą, vaikai yra slepiami, atsakovai absoliučiai atsisako bet kokio bendravimo bei bendradarbiavimo su specialistais. Nuo 2013 m. balandžio 12 d. visiškai neužtikrina vaikų teisės į mokslą. Ieškovo teigimu, tėvams buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikų globos namuose apgyvendintais vaikais, tačiau atsakovai vaikus lankė ir jais domėjosi epizodiškai, o V. K. savo bendravimą su vaikais panaudojo priešingai vaiko interesams – globos namuose apgyvendintam Ž. nurodė nesiprausti, nelankyti mokyklos. Ieškovas nurodo, kad vaikai negali likti aplinkoje, kurioje nuolat pažeidinėjami jų teisėti interesai ir kyla grėsmė jų saugumui.
2. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas vertino vaikų nuomonę ir konstatavo, kad vaikai nori gyventi su tėvais, tačiau jie savo nuomonės negali argumentuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vežamas į globos namus Ž. skundėsi, kad ten negalės vartoti alkoholio, kad tėvų namuose prie to įpratęs, o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad globos namuose nenorįs gyventi, nes ten jam nuobodu. Ieškovo nuomone, visa tai rodo, kad vaikų noras gyventi su tėvais prieštarauja jų teisėtiems interesams ir neturėtų būti į jį atsižvelgiama. 
3. Ieškovas nurodo, kad atsakovų nebendradarbiavimas su VTAS nebuvo lemiamas veiksnys, dėl kurio VTAS kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė prokuroro ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams, nes bylos nagrinėjimo metu padėtis atsakovų šeimoje pradėjo keistis, tačiau netrukus po šio teismo sprendimo 2011 m. vasarą palikti be priežiūros atsakovų vaikai buvo laikinai paimti iš šeimos, o nuo 2011 m. rugsėjo atsakovai neįsileidžia jokių specialistų į savo namus ir kategoriškai atsisako bet kokios pagalbos. 2010 m. spalio 9 d. paliktas be priežiūros nepilnametis M. K. buvo apimtas iš tėvų namų ir apgyvendintas vaikų globos namuose.  
4. Ieškovo teigimu, atsakovų byloje pateikti įrodymai apie jų tvarkingus ir švarius namus, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, yra tik atsakovų gynybos poziciją patvirtinantis dokumentas, neduodantis pagrindo manyti, kad tokia padėtis atsakovų namuose yra pastovi. 2013 m. spalio 10 d. VTAS specialistai, antstolio prašymu apsilankę atsakovų namuose, nustatė, kad namuose trūksta švaros, tvarkos, gyvenimo sąlygos yra antisanitarinės. Kasatorės argumentai, kad teismai nevertino aplinkybių, jog ji dirba, yra nepagrįsti, nes ji dirbdavo tik labai epizodiškai, kaip ir paskutinį kartą nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 11 d. Ieškovo teigimu, atsakovams jų vaikams skiriamos išmokos reikalingos pačių atsakovų poreikiams tenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistus. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismai nustatė, jog kasatorė ir atsakovas neatlieka savo pareigų auklėti nepilnamečius vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą jiems įtaką savo netinkamu, amoraliu elgesiu, toliau girtauja, nesirūpina vaikais, šie būna ilgą laiką palikti be priežiūros, nenakvoja namuose, neišleidžiami į mokyklą. Trečiojo asmens nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – nurodo, kad kasatorės šeima jam yra žinoma nuo 2002 m. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, situacija šeimoje visada buvo panaši, t. y. namuose trūko švaros, tvarkos, vaikai ne visada būdavo tinkamai prižiūrėti ir ugdomi, jiems trūko normalių sąlygų pamokų ruošai ir poilsiui, dėl netinkamos priežiūros ir dėmesio stokos jie bėgdavo iš namų, vagiliaudavo, kasatorė dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu. 2007 m. S. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Vadinasi, jau daugiau kaip šešeri metai valstybė aktyviai, ne tik stebėdama, siekia padėti šeimai pašalinti priežastis, lėmusias jos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Pažymėtina, kad rezultatas galimas tik tada, kai darbas yra nuoseklus ir nuolatinis, šis darbas turi vykti planingai, įtraukiant į jį ne tik tėvus, bet ir vaikus bendram tikslui – užtikrinti šeimos vientisumą. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Socialinis darbas su šeima neturi būti savitikslis. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, ar buvo, o jei taip, tai kada, atliktas išsamus šeimos vertinimas, išsiaiškinant ne tik jos problemas ir jai kylančius sunkumus, bet ir jos privalumus, nėra žinoma, ar buvo sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, ar į šį planavimo procesą buvo įtraukta šeima, ar buvo vertinami pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant tokiai pačiai padėčiai ilgus metus, socialinis darbas su šeima, orientuotas daugiausia į kontrolę (susitvarkė namus ar ne, išgėręs ar ne), ir atsakingų institucijų pasyvus stebėjimas yra itin ydingas, nes toleruoja žalingas vaikų raidos sąlygas ir formuoja atitinkamas jų pačių nuostatas, kad toks gyvenimo būdas ir tokios gyvenimo sąlygos yra priimtinos, todėl natūralu, kad, situacijai nesikeičiant ilgus metus, nei tėvams, nei vaikams nėra suprantama, kodėl staiga ši situacija tapo netoleruotina ir vaikai turi būti atskirti nuo tėvų. Ieškovas nurodo, kad vaikų tėvai visiškai neįsileidžia į namus, vengia bet kokio bendravimo ir bendradarbiavimo, atsisako bet kokios siūlomos pagalbos, tačiau byloje nenustatyta, ar toks tėvų elgesys buvo visada, ar tik pastaruoju metu prasidėjus procesui dėl tėvų valdžios apribojimo. Akivaizdu, kad šiuo metu vaikų tėvams nedalyvaujant jiems reikalingų socialinių paslaugų nustatymo, organizavimo ir teikimo procese, joks darbas su šeima nevyksta, todėl ir realūs pokyčiai yra mažai tikėtini. Kasatorė savo paaiškinimuose teismams teigia, kad ji vaikais rūpinasi tinkamai, tačiau to įrodymų nepateikia. Dėl šeimos ir socialinių darbuotojų nebendradarbiavimo šiuo metu yra sunku įvertinti vaikų poreikius ir nustatyti, ar tėvai yra pajėgūs juos tenkinti, tačiau būtent vaiko poreikių ir šeimos galimybių juos tenkinti vertinimas yra pagrindas visiems galimiems tolesniems veiksmams.

Visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Kaip pažymėta pirmiau, geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvams ir toliau tinkamai nesirūpinant vaiku ar kitais būdais savo elgesiu ir kaltais veiksmais darant jam žalą, vaikas turi būti nedelsiant atskiriamas nuo jų. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų nenustatyta jos pasyviosios kaltės, o tyčia ji savo vaikų teisėtų poreikių nepažeidinėjo. Tam, kad būtų galima tai konstatuoti, būtina išsiaiškinti, ar kasatorė žino, kokie yra jos vaikų poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

Pažymėtina ir tai, kad kasatorės vaikai ne vieną kartą buvo paimti iš šeimos dėl tėvų nepriežiūros, kad buvo paliekami vieni namuose ir pan., tačiau tėvams pasiskundus vaikai vėl būdavo grąžinami, išsamiai nevertinant nei vaikų poreikių, nei tėvų galimybių juos tenkinti. Sutiktina, kad vaikas iš šeimos turi būti paimamas tik kraštutiniu atveju, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos neturi aiškios pozicijos, koks atvejis laikomas kraštutiniu. Pažymėtina, kad vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, o riba tarp toleruotino ir netoleruotino vaiko poreikių netenkinimo yra labai siaura, todėl visos vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos turi veikti koordinuotai ir planuoti, aiškiai pagrįsti savo veiksmus.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo CK 3.180 straipsnyje pateiktas sąlygas tėvų valdžiai riboti ir nustatė, kad S. K. ir V. K. jau ilgą laiką vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro vaikams žalingą įtaką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu vaikai jau buvo pasišalinę iš VšĮ Vaiko tėviškės namų, kurie buvo paskirti nepilnamečių globėju (rūpintoju), ir gyveno kartu su tėvais. Kaip pažymėta pirmiau, teismas, priimdamas sprendimą tėvams tėvų valdžią riboti laikinai, o ne neterminuotai, turi nustatyti, kad yra galimybės tėvams pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi kasatorės vaikai turi negalią su reikšmingu elgesio ar fobinio nerimo sutrikimu, todėl jiems ypač reikalinga harmoninga aplinka ir nuolatinė tėvų bei specialistų priežiūra. Tai taip pat nurodo ir kasatorė, pažymėdama, kad vaikams dėl jų specifinių poreikių būtina ypatinga tėvų priežiūra, vaikai jau turi susiformavusius santykius su tėvais, aplinka, tarpusavio ryšius, todėl jų atskyrimas nuo tėvų gali sukelti itin neigiamus padarinius vaikams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu vyriausiasis kasatorės sūnus Ž. jau yra pilnametis, todėl tėvų valdžios ribojimas nesukels jam jokių realių padarinių ir neužtikrins jo geresnio poreikių patenkinimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas tėvų valdžią apriboti laikinai, vadinasi, tikėdamasis, kad tėvai gali ir turi realių galimybių pasikeisti, tačiau vaikams globėjas (rūpintojas) buvo parinktas neįvertinus, ar jis iš tikrųjų gali geriausiai patenkinti šių vaikų poreikius, užtikrinti jų ryšių su šeima palaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. ir R. K. VšĮ Vaiko tėviškės namuose turėjo gyventi tik savaitgaliais, nes savaitės dienomis jie gyvendavo Kazlų Rūdos specialiojoje mokykloje. Ieškovas vaikų teisę į mokslą nurodo kaip vieną pagrindinių, kurią pažeisdavo tėvai vaikus leisdami į mokyklą epizodiškai, neparūpindami jiems reikalingų mokymosi priemonių ir nesudarydami sąlygų jiems ruošti pamokas namuose ir ilsėtis. Sutiktina, kad šios teisės tinkamas įgyvendinimas yra itin svarbus, tačiau ar ši teisė nagrinėjamoje byloje gali būti užtikrinta tik vaikus atskyrus nuo tėvų ir šiems apribojus tėvų valdžią nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad būtent Kazlų Rūdos specialioji mokykla yra tinkamesnė vaikams ugdyti ir kad vaikams gyvenant tėvų namuose nebuvo galimybės užtikrinti tokių pačių vaikų ugdymo sąlygų, t. y. jiems gyventi ir mokytis mokykloje, o į tėvų namus grįžti savaitgaliais, švenčių, atostogų dienomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų perdavimas globėjui (rūpintojui), esančiam kitame nei šeimos gyvenamoji vieta rajone, taip pat turi būti argumentuotas išimtiniais vaiko interesais, nes priešingu atveju tai sudaro sąlygas pažeisti vaikų teisę išlaikyti bendravimą su tėvais.

Nagrinėjamoje byloje vaikai iš šeimos paimti jau būdami pakankamai didelio amžiaus ir nors, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, dėl negalios jie negali argumentuoti savo nuomonės, tačiau akivaizdu, kad jų perdavimas valstybės globai sukėlė jiems itin daug neigiamų emocijų dėl pasikeitusios gyvenamosios aplinkos, gyvenimo būdo, drausmės, kontrolės, ugdymo įstaigos ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio bylose vaikai dažniausiai nenorės būti atskirti nuo tėvų, tačiau galutinį sprendimą priima ne vaikai. Vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos, taip pat ir bylą nagrinėjantys teismai turi užtikrinti, kad vaikai dalyvautų sprendimo priėmime, kad jiems būtų išaiškintos sprendimo priežastys ir padariniai, kad jie, jei tik yra galimybė, būtų iš anksto parengti perėjimui pas globėją, kad jiems būtų aiškus bendravimo su tėvais planas ir kokius įsipareigojimus dėl jų prisiima tėvai, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų būti grąžinti į šeimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad šio pobūdžio bylose svarbu pasiekti teisingą vaiko ir jo tėvų interesų balansą (žr. pvz., Olsson v. Sweden (no. 2), judgment of 27 November 1992, Series A no. 250, pp. 35-36, § 90,  E.P. v. Italy, no. 31127/96, 16 November 1999, § 62), tačiau ypatinga svarba turi būti teikiama vaiko interesams, kurie priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali būti viršesni už tėvų interesus. Svarbiausia, kad nebūtų taikomos priemonės, žalojančios vaiko sveikatą ir raidą (žr. pirmiau cituotą sprendimą Johansen v. Norway p. 1008, § 78; Ignaccolo-Zenide v. Romania, no. 31679/96, § 95, ECHR § 94, 2000-I; Nuutinen v. Finland, no. 32842/96, § 128, ECHR 2000-II).

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tėvų valdžią ribojo abiem tėvams S. K. ir V. K. Byloje daugiausia duomenų yra apie S. K. ir jai kylančius sunkumus, jos elgesį įgyvendinant tėvų valdžią. V. K. tėvystę dėl visų trijų vaikų pripažino tik 2011 m. ir 2012 m. pabaigoje. Kasacinį skundą padavė tik S. K. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. K. nėra linkęs prisiimti atsakomybės už vaikus, kad jis sutinka su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ribojant tėvų valdžią turi būti analizuojama kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaikais ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią. Jei pagrindas riboti tėvų valdžią yra tik vienam iš tėvų, teismas turi įvertinti, kokioje aplinkoje ir kaip gyvens vaikai po tokio sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieno iš tėvų, kuriam tėvų valdžia nėra ribojama, tolesnis gyvenimas su kitu tėvu (motina), kuriam tėvų valdžia yra apribota, taip pat gali būti vertinamas kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas, vengimas pasirūpinti vaikais, nes jiems nesudaromos sąlygos gyventi saugioje aplinkoje.    

Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje itin aktualus yra teismo sprendimo vykdymo klausimas, nes, kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, vyresnieji vaikai Ž. ir R. pirmąjį kartą po Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo priėmimo, iš tėvų buvo paimti priverstiniu būdu, o šiuo metu vykstant teisminiams procesams dėl tėvų valdžios apribojimo, bet vykdymui dėl globos nustatymo nepilnamečiams esant nesustabdytam, vaikai negali būti paimti iš tėvų namų, nes, kaip nurodo ieškovas, tėvai juos slepia. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokia yra reali vaikų situacija bylos nagrinėjimo metu, nenustatinėjo vaikų poreikių ir kaip šiuo metu juos tenkina tėvai, netikrino sprendimo įvykdymo galimumo. Nagrinėjamoje byloje tiek kasatorė, tiek ieškovas kasaciniam teismui pateikė ne vieną naują įrodymą, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis ir nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimų netiria, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.            

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neišsamiai vertino vaikų poreikius ir tėvų galimybes juos tenkinti, nes pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra aišku, ar tėvai yra linkę keisti savo gyvenimo būdą ir užtikrinti vaikų interesus, ar valstybė išnaudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones suteikiant pagalbą tėvams, kad šie galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises. Taip pat yra būtina įvertinti naujai šalių pateikiamus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Dėl šių materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti šiam teismui iš naujo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 58,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Dalia Vasarienė