Baudžiamoji byla Nr. 1S-308-478/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20906-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.; 2.5.19.                           

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. C. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. vasario 13 d. priimtą nutarimą Nr. 91-30 taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. L. C. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 6 d.
3. 2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-30 nutarta taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebuvo baustas, du kartus paskatintas, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, mokosi želdinių tvarkytojo specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, be to, jis įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad L. C. tai ne pirmasis teistumas, anksčiau jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo jo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti bei lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu.
5. Skunde nuteistasis L. C. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, paremta tik subjektyvia nuomone, nepateikiant jokių konkrečių argumentų, kodėl negali būti tvirtinamas Komisijos nutarimas. L. C. pažymi, kad yra pilnai įvykdęs jam nustatytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Nuteistasis nesutinka su Socialinio tyrimo išvados teiginiu, kad jis mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius, neįvertina pasekmių nukentėjusiesiems. Jis yra padaręs žymią pažangą pasitaisymo linkme, ką patvirtino ir Komisija.
2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi nepilnametį brolį, kuriuo rūpinasi mama. Tėvo jis neturi, todėl nori padėti mamai išlaikyti jaunesnį brolį, taip pat prisidėti prie bendro šeimos ūkio. Su motina ir broliu jis palaiko artimus socialinius ryšius, taip pat stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo Lietuvoje. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visas sąlygas, būtinas lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymui.
6. Nuteistojo L. C. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotas institucijas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas L. C. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti netikslinga.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nuteistasis priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 55 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių L. C. išskiriami keturi – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. L. C. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nuteistasis yra ypač susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Taigi, draugų nuomonė bei vertinimas jam svarbesni nei įstatymų imperatyvų laikymasis, kitų visuomenės narių teisėtų interesų gerbimas. Nors L. C. remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada yra linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Neigiamų savo asmenybės savybių nuteistasis neįžvelgia, o tai rodo, kad jam trūksta savikritiškumo. L. C. neturi savo tvirto „ne“, negali atsispirti neigiamai netinkamų draugų įtakai. Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistajam trūksta savikontrolės, kartais jis elgiasi impulsyviai, neapgalvotai. Nors nuteistasis nesutinka su teiginiu, kad jis neįvertina pasekmių nukentėjusiesiems, mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius, tačiau teisėjų kolegija tokios išvados atmetimui neturi objektyvaus pagrindo. Šią išvadą pateikusi Psichologinės tarnybos specialistė betarpiškai bendravo su nuteistuoju, įvertino jo išsakytas mintis, nuostatas ir remdamasi savo darbiniais įgūdžiais suformulavo atitinkamas išvadas. Daryti priešingą išvadą aukštesniajam teismui neleidžia ir pateikto skundo turinys, kuriame L. C. save apibūdina tik iš gerosios pusės, apie savo gailėjimąsi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiesiems sukeltus neigiamus padarinius, norą jiems kuo nors atsilyginti ar bent atsiprašyti, nuteistasis neužsimena.
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo anksčiau L. C. taikytas baudžiamosios atsakomybės priemones, kadangi akivaizdu, jog švelnus baudžiamumas jo prevenciškai neveikė ir neskatino rinktis teisėtą gyvenimo būdą. Nuteistajam buvo taikytas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo prevenciškai neveikė. Priešingai, L. C. vengė atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tyčia išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Tai patvirtina, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, stengiasi išvengti jam taikomų suvaržymų bei ribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam būtinas tolesnis kalinimas pataisos įstaigoje, nes tik griežta dienotvarkė, nuolatinė specialistų pagalba bei priežiūra gali padėti rinktis socialiai priimtinus veikimo modelius.
11. Tai, kad L. C. bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, besąlygiškai lemianti lygtinio paleidimo taikymą. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka tik pusmetį (Socialinio tyrimo išvadoje klaidingai nurodyta nuteistojo bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga), nuo 2016 m. spalio 3 d., todėl apie jo elgesio kryptingumą spręsti dar per anksti, atsižvelgiant į jo solidžią kriminalinę patirtį bei jauną amžių, gim. (duomenys neskelbtini). L. C. nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu ir iki šiol savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekoregavo, todėl jo neva padaryta žymi pažanga prasilenkia su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
12. Nors L. C. teigia, kad palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, nori padėti motinai rūpintis jaunėliu broliu, remti šeimą finansiškai, tačiau tam niekas netrukdė ir iki sulaikymo. Bet nuteistasis, būdamas laisvėje, nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, taigi, išsakytą rūpestį dėl šeimos bei siekio jai pagelbėti ūkyje aukštesnysis teismas vertina kaip formalų, o ne nuoširdų. Motinos autoritetas L. C. nebuvo apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo, todėl grįžimas gyventi į tuos pačius motinos namus galimai sudarys sąlygas grįžti ir prie senų nusikalstamų įpročių. Be to, pažymėtina ir tai, kad pas motiną nuteistasis pastoviai negyvendavo, jis keisdavo savo faktines gyvenamąsias vietas ir apie tai nematydavo prasmės pranešti Probacijos tarnybai, kas apsunkindavo jo priežiūrą.
13. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad L. C. turi smurtinio elgesio istorijos, susijusios su alkoholio vartojimu. Nors nuteistasis teigia suprantantis ir pripažįstantis alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiajam asmeniui ir jo aplinkiniams, tačiau be bendro pobūdžio teiginių apie alkoholio žalą, jokių aktyvių veiksmų, siekiant riboti svaigiųjų gėrimų vartojimą, nėra atlikęs. L. C. bausmės atlikimo metu nedalyvavo su alkoholio vartojimo prevencija susijusiose programose, nebendravo su specialistais dėl elgesio kontrolės įgūdžių gerinimo ir pan. Todėl, būnant laisvėje ir susidūrus su konkrečiomis problemomis, nuteistasis gali stokoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. C. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas pas ūkininką K. B. pagalbiniu darbininku, ką patvirtina jo pateikta pažyma, kadangi ši aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad minėtas ūkininkas nuteistajam siūlo dirbti pagalbiniu darbininku, tai nėra finansiškai pelningos pareigos, o L. C. ankstesni teistumai liudija, kad dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti.
16. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo L. C. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Jūratė Jakubonienė

              Arūnas Paštuolis

              Algirdas Remeika