Civilinė byla Nr.e2YT-19150-534/2019

 Proceso Nr. 2-68-3-13492-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1., 2.5.4., 2.5.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės mėn. 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini), jo senelė B. P. priėmė palikimą pagal įstatymą. Pareiškėjas nurodo, kad senelė B. P. nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini). Senelė B. P. paliko testamentą, pagal kurį jos turtą paveldi sūnus K. P., o jeigu jis miršta ar palikimo nepriima, turtą paveldi pareiškėjas G. P.. Pareiškėjas nurodo, kad B. P. (duomenys neskelbtini) mirė, jo tėvas ir testatorės sūnus K. P. atsisakė nuo palikimo, o jis padavė pareiškimą dėl turto paveldėjimo. Nurodo, kad notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal senelės B. P. testamentą, nes po senelio J. P. mirties ji nepriėmė jo palikimo – buto, (duomenys neskelbtini) dalies. Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. mirties turtą paveldėjo senelė B. P., nes liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis, tai yra mirus sutuoktiniui, senelė senelė B. P. rūpinosi turtu, jį valdė, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo vadovautis byloje pateiktais įrodymais ir sprendimą priimti įvertinus įrodymus dėl nekilnojamojo turto valdymo fakto.

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: kad po sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti senelė B. P.. Iš pareiškėjo procesinio dokumento ir pateiktų rašytinių įrodymų - santuokos liudijimo nustatyta, kad J. P. ir B. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l.9) rodo, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas ir įteisintas vieno iš sutuoktinių vardu (B. P. vardu) (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas rodo, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas (b.l.8) rodo, kad B. P. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki mirties (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Rašytiniai įrodymai – gamtinių dujų sutartys, namų knyga, komunalinių mokesčių išklotinė, šilumos tiekimo sutartys, vandens skaitliuku sutartys, sutartys su UAB „Vilniaus vandenimis“ (b.l.18-39, 44-53, 56) rodo, kad B. P. aktyviais veiksmais priėmė palikimą, butą valdė ir rūpinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius. 2015-12-21 B. P. surašė testamentą (b.l.14), kuriuo visą turtą paliko sūnui K. P., o antru paveldėtoju nurodė pareiškėją G. P.. Byloje yra K. P. 2019-02-06 atsisakymas nuo palikimo (b.l.16). Pareiškėjas G. P. 2019-02-06 pareiškimu priima palikimą. 2019-04-18 notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b.l.40-42), nes po J. P. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, o turtas bei butas (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. P. ir B. P..

        Teismas pareiškimą tenkina. Mirus J. P. (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-586/2007 nurodė: “Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Pagal 1964 m. CK 598, 599 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas įpėdiniui suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiose normose nenustatyta termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Iš to išplaukia, kad per šešis mėnesius faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o šis turi išduoti įpėdiniui liudijimą, jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu šio fakto niekas neginčija. Kitais atvejais palikimo priėmimui įforminti notaras gali neturėti pagrindo, nes jam kelia abejonių faktas arba yra ginčas dėl fakto”.

Nagrinėjamo pareiškimo atveju faktinės aplinkybės rodo, kad B. P., po J. P. mirties (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais priėmė palikimą - butą valdė ir rūpinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius. B. P., vadovaujantis LR CK 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), paveldi kaip pirmos eilės įpėdinis, todėl nesant kitų palikimą priėmusių pirmos eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą. Pareiškėja pagal 1964 m. redakcijos civilinį kodeksą yra pirmos eilės įpėdinis, nes palikimas atsirado iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Įstatymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą (b.l.9) nustatė, kad palikimą sudarė viena antroji dalis buto (duomenys neskelbtini). Iš procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad B. P., po sutuoktinio J. P. mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) , mokėjo už butą mokesčius. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad B. P. priėmė palikimą, butą valdė ir rūpinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), LR CK 5.5 str., 5. 13 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui G. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str.,

n u s p r e n d ė :

            Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą sutuoktinė B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis