Civilinė byla Nr. e2-764-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00134-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1; 3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termosat“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termosat“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimu prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Termosat“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė). Nurodė, kad 2025 m. gegužės 2 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 27 308,58 Eur, jos išieškojimas vykdytas nuo 2024 m. gruodžio 10 d. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, valdytojo – savininko teise valdo vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje dirba vienas asmuo, skola – 78,62 Eur. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė paskutinį kartą pateikė už 2023 metus. 2023 metų balanse nurodyta turimo turto vertė – 1 183 701 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 767 243 Eur.

2.       Bendrovė nuo 2024 m. gruodžio 10 d. neatsiskaitė su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, bendrovei priklausančiai transporto priemonei dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Jeigu bendrovė turi turto, tačiau jis yra nelikvidus arba jo realizavimas rinkoje yra suvaržytas ar apsunkintas, taip pat gali būti konstatuojamas nemokumas. Mokesčių mokėtojo įsipareigojimai neviršija turto vertės, tačiau galima konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki, nes atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punkto nuostatas, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

3.       Atsakovė ir jos vadovas atsiliepimo į pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Termosat“ nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB "AdMInus".

5.       Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė bent iš dalies įvykdė kreditorės VMI finansinį reikalavimą. 

6.       Įvertinęs į bylą VMI pateiktus bendrovės 2023 metų balanso duomenis, teismas nusprendė, kad byloje yra nustatyta pakankamai duomenų konstatuoti, jog atsakovė negali vykdyti prievolių, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Termosat“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ieškovės VMI pareiškimą atmesti, civilinę bylą nutraukti. Nurodo šiuos argumentus:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovei pateikti išsamius paaiškinimus, kurie būtų lydimi pagrindžiančiais dokumentais, o visas aplinkybes vertino išimtinai atsakovės nenaudai remdamasis tik viešaisiais registrais ir bendro pobūdžio informacija.

7.2.                      Teismas neišnaudojo paieškos sistemų, siekdamas įsitikinti, kad atsakovė, kurios atžvilgiu yra pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra gavusi procesinius dokumentus. Atsakovei negavus teismo procesinių dokumentų, iš jos buvo atimta galimybė pasinaudoti teise į gynybą – laiku pateikti atsiliepimą, sumokėti skolą ar pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius atsakovės mokumą.

7.3.                      Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 metus, kurie taip pat pateikti valstybės įmonei Registrų centrui. Atsakovė kartu su skundu teikia, jos manymu, aktualius ir svarbius duomenis, kurie atskleidžia, kad atsakovė turi visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

7.4.                      Atsakovė su skundu pateikia duomenis, kad turi įnešusi į banko sąskaitą 27 221,51 Eur, kurie yra skirti ieškovės reikalavimams padengti. Dėl taikomų apribojimų banko sąskaitai atsakovė negali tiesiogiai atlikti pavedimo, todėl šiuo metu yra laukiama kol nuo banko sąskaitos bus nurašytos piniginės lėšos pagal priimtus patvarkymus dėl lėšų išieškojimo, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo piniginės lėšos nebenurašomos. Prievolė ieškovei yra įvykdyta ir pagrindas, kuriuo remiantis buvo iškelta bankroto byla, išnyko, tolesnis bankroto procesas yra netikslingas.

7.5.                      Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 27 308,58 Eur, tačiau didelę šios sumos dalį – 15 358 Eur – sudaro avansinis pelno mokestis. Avansinio pelno mokesčio įtraukimas į pradelstą skolą yra nepagrįstas ir iškreipia realią atsakovės finansinę padėtį. Reali pradelsta mokestinė nepriemoka (mokestis ir delspinigiai) sudarė 11 950,58 Eur. Tokia suma, palyginti su atsakovės turtu, yra nedidelė (sudaro tik apie 1 proc. turto vertės). Bankroto bylos iškėlimas dėl tokio dydžio skolos yra kraštutinė, neproporcinga priemonė ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų. Atsakovė yra moki, jos turtas žymiai viršija įsipareigojimus.

8.       Ieškovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Byloje esančių duomenų visuma yra ir buvo pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bendrovės nemokumo padaryti. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie tai, kad bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti ir kad jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių kreditoriams yra tik laikinas, o susidariusį įsiskolinimą kreditorei VMI galės įvykdyti ateityje. Atsakovė turėjo pareigą teismui teikti įrodymus, pagrindžiančius bendrovės mokumą ir jos gyvybingumą.

8.2.                      Atsakovės veiksmai lėmė, kad ji negavo teismo procesinių dokumentų, todėl jos argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį.

8.3.                      Apeliantė atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jos deklaruojamas trumpalaikis turtas laikytinas realiai egzistuojantis ir gali būti panaudotas turtinėms prievolėms įvykdyti. Atsakovė nurodė, kad yra suteikusi paskolų už 289 766,50 Eur, tačiau nepateikė informacijos apie planuojamus paskolų grąžinimo grafikus, nenurodyta galutinė atsiskaitymų data. Bendrovė nepateikė ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog realu susigrąžinti visas atsakovės debitorių skolas (per vienerius metus gautinas sumas). Bendrovė nesiėmė iniciatyvos pagrįsti jai priklausančio trumpalaikio turto likvidumo galimybės vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus.

8.4.                      Apeliantė teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės pateikti duomenys, kad ji įnešusi į banko sąskaitą 27 221,51 Eur, kurie yra skirti ieškovės reikalavimams padengti. Mokestį ir su juo susijusias sumas (taip pat ir mokestinę nepriemoką) už mokesčių mokėtoją gali sumokėti arba perimti ir tretieji asmenys.

8.5.                      Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė dėl atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui 2025 m. gegužės 2 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 27 308,58 Eur. Bendrovei 2025 m. birželio 18 d. pateikus pelno mokesčio deklaraciją už 2024 metus, pelno mokesčio avansas sumažintas 7 679 Eur. Nepriemokos kitimas nepaneigia nemokumo fakto. Nėra duomenų, kad atsakovė su VMI ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Atsakovė neįrodė, kad UAB „Termosat“ yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, todėl atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir jai pagrįstai iškelta bankroto byla.

8.6.                      VMI nuo 2024 m. gruodžio 10 d. bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio. Atsakovė nepateikė duomenų, kad generuoja pajamas ir per protingą laikotarpį ateityje sukaups lėšas, kurios būtų pakankamos padengti VMI ir visiems kitiems kreditoriams susidariusias skolas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

10.       Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: UAB „Termosat“ 2024 m. gruodžio 31 d. balansą, UAB „Termosat“ 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Termosat“ 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, bendrovės banko sąskaitos AS „Citadele banka“ išrašą, informaciją apie bendrovės banko sąskaitai taikomus apribojimus. Šiais įrodymais atsakovė siekia įrodyti bendrovės mokumą ir gyvybingumą.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodo, kad tik dėl atsakovės aplaidumo šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų neturėtų priimti.

12.       Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13.       Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų duomenys ieškovei yra žinomi, dėl jų priėmimo ir vertinimo ieškovė išdėstė argumentus pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl atsakovės procesinių teisių (ne)pažeidimo

14.       Vienas iš apeliantės atskirojo skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino procesinių dokumentų įteikimo atsakovei ir taip apribojo jos procesinę teisę pateikti išsamius paaiškinimus, kurie būtų lydimi pagrindžiančiais dokumentais, o visas aplinkybes vertino išimtinai atsakovės nenaudai remdamasis tik viešaisiais registrais ir bendro pobūdžio informacija. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15.       CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

16.       Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR); juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas).

18.       Iš JAR paskelbtų duomenų nustatyta, kad UAB „Termosat“ registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o UAB „Termosat“ paskutinio vadovo P. S. (P. S.) gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).

19.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) paskelbtų (registruotų) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-599-524/2025 priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Termosat“, o 2025 m. gegužės 6 d. procesiniai dokumentai išsiųsti UAB ,,Termosat“, adresu (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. birželio 10 d. – UAB „Termosat“ vadovui P. S., adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pakartotinai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, dokumentai išsiųsti UAB ,,Termosat“ JAR nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Su nurodytais lydraščiais siųsti VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašas, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties nuorašas ir prisijungimo prie elektroninio paslaugų portalo (EPP) pasiūlymas.

20.       Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas du kartus (2025 m. gegužės 6 d. ir 2025 m. birželio 10 d.) išsiuntė procesinius dokumentus UAB „Termosat“ (juridinio asmens) registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) bei UAB „Termosat“ vadovui P. S. adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai apeliantei UAB „Termosat“ nebuvo įteikti. Tačiau UAB „Termosat“ registruotos buveinės adresu 2025 m. birželio 10 d. išsiųsti (persiųsti) procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2025 m. birželio 20 d. (2025 m. birželio 10 d. + 10 d. ) (CPK 123 straipsnio 4 dalis). UAB „Termosat“ vadovui P. S. teismo procesiniai dokumentai kartu su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties nuorašu buvo įteikti 2025 m. liepos 16 d.

22.       Civilinėje byloje Nr. eB2-599-524/2025 iki 2025 m. liepos 8 d. (skundžiamos teismo nutarties priėmimo) UAB „Termosat“ ir (arba) jos atstovas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o jos vadovas nepateikė JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytos informacijos (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). UAB „Termosat“ procesiniai dokumentai du kartus buvo išsisiųsti registruota pašto siunta apeliantės registruotos buveinės adresu bei buvo saugomi pašte, po to sugrąžinti teismui dėl neatvykimo jų paimti; taip pat procesiniai dokumentai buvo išsiųsti UAB „Termosat“ vadovui nurodytu adresu. Tokiu būdu UAB „Termosat“ ir jos vadovas atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių teisių, prisiėmė riziką būti neinformuotais apie teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytais. Pažymėtina, kad atsakovės atskirasis skundas yra priimtas, todėl UAB „Termosat“ teisė būti išklausytai ir teikti įrodymus vėliau (apeliacinės instancijos teisme) yra realizuota.

23.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog teismo siųstų procesinių dokumentų galbūt negavo dėl savo pačios veiksmų, nes nespėjo pakeisti JAR nurodyto bendrovės buveinės adreso, nepaisant to mano, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo ne visas galimybes (pavyzdžiui, telefonu) informuoti atsakovę apie pradedamą bankroto procesą, o tai lėmė atsakovės teisių suvaržymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl procesinių dokumentų jai neįteikimo bei teisių į gynybą pažeidimo, nes būtent apeliantei tenka atsiradę padariniai dėl bendrovės buveinės adreso nepatikslinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas informavo atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą tinkamai (pagal įstatymą), todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, nepažeidė.

Dėl atsakovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo

24.       JANĮ 21

25.       Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

28.       Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI, todėl iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad su atskiruoju skundu pateikti atsakovės finansiniai duomenys įrodo, jog atsakovės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra formalus ir nepagrįstas. Apeliantė nurodo, kad į banko sąskaitą įnešė pinigines lėšas pareiškėjos VMI finansiniam reikalavimui patenkinti ir šis reikalavimas bus patenkintas panaikinus nustatytus apribojimus banko sąskaitoje esančioms lėšoms, todėl prievolė VMI yra įvykdyta ir pagrindas, kuriuo remiantis buvo iškelta bankroto byla išnyko.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad bendrovė yra gyvybinga, nes jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrįsta manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį. Įvertinus byloje esančius atsakovės balansus už 2023 ir 2024 metus, konstatuotina, kad atsakovė pagal balanso testą nelaikoma nemokia. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

31.       Negali būti keliama bankroto byla įmonei, kuri yra gyvybinga. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas jos gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

32.       Pareiškėja VMI kreipėsi į teismą prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą, nurodydama, kad 2025 m. gegužės 2 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 27 308,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog 2025 m. liepos 21 d. VMI pateikė antstolei vykdančiai išieškojimą iš atsakovės skolą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-206405, kuriuo pakeitė ankstesnį sprendimą, nurodydama mažesnę skolos sumą – 9 683,44 Eur. Šiuo atveju atsakovės skola pareiškėjai VMI sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo sumažėjo 17 625,14 Eur. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad į bendrovės banko sąskaitą buvo pervestos lėšos skirtos pareiškėjos skolos padengimui.

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad bankroto byla bendrovei iškelta nepagrįstai. Į bylą apeliantės pateikti finansiniai duomenys rodo, kad atsakovė turi pakankamai turto VMI reikalavimui įvykdyti, kuris nutarties priėmimo dienai nesiekia 10 000 Eur; byloje duomenų apie kitus bendrovės kreditorius nėra, duomenų kad jiems įsipareigojimų atsakovė nevykdo, taip pat nėra. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bendrovė yra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrįsta manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį, todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas jos veiklos išsaugojimui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, jog neegzistuotų jokios perspektyvos įprastam veiklos vykdymui bei stabilizavimui bendrovės finansinės padėties. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei neteisingai aiškino ir taikė JANĮ normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, todėl nepagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – VMI pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Termosat“ netenkinamas.

36.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl jai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termosat“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atmesti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Termosat“, juridinio asmens kodas 300120077, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2025 m. liepos 19 d.

Nutarties kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui.

Teisėja                                                                        Alma Urbanavičienė