Civilinė byla Nr. e2A-726-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00231-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 3.3.1.14

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas 

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                       2023 m.   spalio 12 d. 

                                                                   Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Urbanavičiūtės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. U., atsakovo M. J. ir ieškovo R. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-547/2023 pagal 1) ieškovo R. L. ieškinį atsakovams M. J. ir T. U., L. L., L. S., Varėnos 1-ojo notarų biuro notarui R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; 2) atsakovo T. U. priešieškinį ieškovui R. L. ir atsakovui M. J., trečiajam asmeniui Varėnos 1-ojo notarų biuro notarui R. M. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo; 3) trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Mano žemės“ ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui R. L., atsakovams T. U., M. J., tretiesiems asmenims Varėnos rajono 1 notarų biuro notarui R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos, L. L., L. S.

  

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė 

 

1.       ieškovas R. L. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ½  dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) už 500 Eur; 3) priteisti iš ieškovo R. L. atsakovui T. U. 500 Eur.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio plotas 3,5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. Ieškovas atsitiktinai, sudaręs kadastrinių matavimų sutartį su matininku, sužinojo, kad ginčijama 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi atsakovas T. U. atsakovui M. J. padovanojo tris žemės sklypus, be kita ko, ir ginčo žemės sklypo dalį.

3.       Dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius ir išvengti pagal įstatymą privalomų procedūrų, t. y. sudaryti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą kitiems asmenims, kurių valdomi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus, įskaitant ginčo žemės sklypo dalį, ne padovanojo, bet pardavė, tačiau ieškovui nėra žinoma, už kokią kainą. Dovanos suteikimo motyvų negalėjo būti, abu atsakovai vykdo ūkininkavimo veiklą, perka ir parduoda žemės sklypus, juos nuomoja, gauna iš to pajamų. Ginčo žemės sklypo dalį atsakovas T. U. buvo išnuomojęs savo paties įmonei. Taigi, dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas turint tikslą pridengti kitą, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pažeista ieškovo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.87 straipsniai).

4.       Ieškovas taip pat yra įregistravęs ūkininko ūkį, todėl atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas ir turėjo pirmenybės teisę įsigyti dalį žemės sklypo. Tačiau žemės sklypo tuometinis savininkas (pardavėjas) atsakovas T. U. apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalį ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka nepranešė. Dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu ir kartu pripažinus, kad tai yra pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjo teisės ir pareigos perkeltinos ieškovui, nustatant, kad atsakovas T. U. pardavė, o ieškovas nupirko ½ dalį žemės sklypo už 500 Eur (kaina, kuri buvo nurodyta dovanojimo sutartyje).

5.       Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties šalių įvyko atsiskaitymas, ieškovas netgi negalėjo nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistą turtą ir kaip vyko atsiskaitymas tarp šalių. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovus sieja giminystės santykiai, jie ketino vykdyti jungtinę veiklą bei todėl, kad T. U. norėjo padėti M. J. dėl to, kad jis turi neįgalumą, sklypai yra nutolę nuo T. U. gyvenamosios vietos, todėl sunku juos apdirbti pačiam. T. U. M. J. vertino kaip patikimą asmenį, kuris, gyvendamas ir dirbdamas netoliese, gali nuolatos prižiūrėti jiems abiem priklausantį žemės sklypą ir jame augantį derlių, o dėl sklypo valdymo ir tvarkymo, išlaidų ir pajamų pasidalinimo – tarp bendraturčių nekils nesusipratimų ir kivirčų. Ieškovo minimas ŽŪPŽĮĮ numato reikalavimus ir procedūras tuomet, kai asmuo siekia parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir gauti už jį pinigus. Šiuo atveju T. U. siekė ne pinigų, o dovanodamas ½ žemės sklypo, norėjo įgyti patikimą bendraturtį bei partnerį. T. U. nenorėjo, kad ½ žemės sklypo savininku taptų bet koks jam nepriimtinas asmuo, su kuriuo jis būtų bendraturtis.

6.       Atsakovas T. U. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pagal teismų praktiką sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui. Dovanojimo sutartį galima pripažinti pirkimo–pardavimo sandoriu tik nustačius atlygintinumo faktą. Ieškovas, prašydamas pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandorius, įrodinėja tik savo subjektyviais teiginiais, kurių nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais. Objektyvių neginčijamų įrodymų ieškovas nepateikė, o ir negalėjo jų pateikti, nes pagal faktą atsakovai sudarė dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai yra ūkininkai, savo veikloje vykdo apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaitoje griežtai fiksuojamos visos įvykusios finansinės operacijos, t. y. ūkio pajamos ir išlaidos. Jeigu tarp šalių būtų įvykęs ne dovanojimo, o turto pirkimo–pardavimo sandoris, tokiu būdu M. J. buhalterinėje apskaitoje būtų duomenys apie piniginių lėšų išlaidavimą, apmokėjimui pagal sutartį; atitinkamai T. U. buhalterinėje apskaitoje būtų duomenys apie pagal sandorį gautų sumų apskaitymą. Tačiau tokių duomenų atsakovo T. U. apskaitoje nėra ir tai rodo, kad jokių piniginių lėšų pagal dovanojimo sutartį T. U. iš M. J. nėra gavęs. Jokių duomenų, kad ginčo sutarties sudarymo dieną atsakovų valdomose sąskaitose būtų vykę finansinės operacijos atsiskaitymui už žemės sklypus, nėra. Iki ginčo sandorio sudarymo atsakovui T. U. priklausęs žemės sklypas ribojosi ne tik su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, bet ir su kitais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių savininkai ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka taip pat turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą lygiagrečiai su ieškovu, tačiau ieškovas savo reikalavimu savo teises laiko prioritetinėmis kitų žemės sklypų savininkų atžvilgiu. Ieškovo nurodyta ginčo sklypo kaina 500 Eur ekonomiškai naudinga ieškovui. VĮ Registrų centro svetainės puslapio vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį paieškoje vidutinė šio žemės sklypo vertė, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., yra 8 190 Eur, o mokestinė vertė 6 640 Eur. Pagal dovanojimo sutartį M. J. piniginių lėšų T. U. nemokėjo, atitinkamai T. U. iš M. J. jokių piniginių lėšų negavo. Ieškovas nepagrįstai ieškiniu reikalauja pripažinti visą dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, nors likusių dviejų žemės sklypų perleidimas niekaip negali būti siejamas su ieškovo teisių pažeidimu ir būtinybe neva tokias pažeistas teises ginti teisme. Ieškovo reikalavimas dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo sietinas tik su dovanojimo sutartimi perleistu žemės sklypu, besiribojančiu su ieškovo žemės sklypu. Jokių sąsajų su likusiais dviem žemės sklypais ieškovas neturi ir šių sklypų perleidimas iš principo negali būti siejamas su ieškovo turtinių ar neturtinių teisių ir turtinių interesų pažeidimu, dėl ko kiltų būtinybė pažeistas teises ginti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr.9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ir perkėlė ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatydamas, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), už 3 680 Eur; priteisė iš R. L. T. U. 3 680 Eur; Ex officio pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu; taikė restituciją natūra – grąžino atsakovo T. U. nuosavybėn žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui T. U. atsisakius priešieškinio reikalavimų civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ ieškinį atmetė; priteisė ieškovui R. L. iš atsakovo T. U. 8 751,59 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui R. L. iš atsakovo M. J. 7 653,38 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui R. L. iš trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ 2 420 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų M. J. ir T. U. iš kiekvieno po 85,74 Eur ir iš trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ 53,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti T. U. 69,10 Eur žyminį mokestį.

8.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., notarinio registro Nr. 9549 (toliau - ginčo sutartis), atsakovas T. U. padovanojo atsakovui M. J., nekilnojamąjį turtą: 1,0900 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,4600 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr.4), žemės sklypo (toliau - ginčo žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas nurodė, kad į bylą įtraukti tretieji asmenys, kuriems priklausantys žemės sklypai taip pat ribojasi su ginčo sklypu, nepareiškė noro pasinaudoti savo pirmumo teise, todėl pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą turi ieškovas, kaip ūkininkas, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, ir trečiasis asmuo MB ,,Mano žemės“, kuris naudojasi ginčo žemės sklypu, t. y. nuomojasi žemės sklypo dalį nuo 2015 metų ir šie santykiai yra įregistruoti registre. Pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą MB ,,Mano žemės“ turi pirmenybę kaip žemės sklypo naudotojas, o pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovas turi pirmenybę kaip asmuo, kuris turi žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Teismas pabrėžė, jog pirmenybės teisę vienas ar kitas asmuo turi tik žemės sklypo pirkimo– pardavimo atveju.

10.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jie būtų susieti giminystės ryšiais. CK 3.130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Iš byloje esančių dokumentų teismas padarė išvadą, kad giminystę M. J. nurodo dėl to, jog T. U. senelis V. V. buvo brolis O. V.-K. M. J. prosenelis J. K. po pirmos sutuoktinės mirties vedė antrą kartą O. V.-K. ir kartu užaugino T. K.-K. (M. J. senelę). Teismas iš pateiktų dokumentų analizės padarė išvadą, kad giminystės santykio, kaip tai reglamentuoja civilinis kodeksas, nėra.

11.       Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jie tarėsi vykdyti bendrai jungtinę veiklą. Per daugiau nei trejus metus atsakovai neatliko jokių bendrų veiksmų, nepasirašė sutarties ir nepateikė teismui tokius savo ketinimus patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, šalys nepateikė įrodymų apie jų tarpusavyje suderintą ir išreikštą valią sudaryti susitarimą dėl jungtinės veiklos, nepateikė jungtinės veiklos sutarties.

12.       Posėdžių metu buvo išsakyta šalių pozicija, jog 1 ha sklypų vertė galėjo būti ir apie 5000 – 6000 Eur. Iš viso sandorio metu T. U. padovanojo M. J. 8,25 ha žemės, kuri jų vertinimu galėjo būti verta 41 250 – 49 500 Eur. Teismas padarė išvadą, jog sandoris buvo didelės vertės.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. patvirtino, kad jis ūkininkauja pats ir norėjo ūkininkauti kartu su T. U., ir nenurodė, kad neįgalumas būtų kliūtis jam dirbti. M. J. nustatytas 55 procentų darbingumas. Jis negali dirbti kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palinkimais, viršvalandinį darbą. Teismo vertinimu, nurodyti draudimai netrukdo atsakovui M. J. dirbti kitokio pobūdžio darbą. Teismas nustatė, kad M. J. valdo daug žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai patvirtino, jog M. J. yra šių žemės sklypų ar jų dalių savininkas, juos įgijęs dovanojimo sutarčių pagrindu (2016 m. – vienas sklypas, 2019 m. – 3 sklypai, vieną padovanojo T. U. ir 2020 m. – 2 sklypai). Posėdžių metu atsakovas neįrodė, jog visus šiuos sklypus dovanų gavo iš artimų giminaičių.

14.       Teismas nustatė, kad T. U. turi skolinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai už žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, žemės sklypams yra registruota hipoteka. Taip pat turi nuolatinių ir einamųjų skolinių įsipareigojimų už valstybinės žemės nuomą, kurią nuomojasi iš Lietuvos valstybės. Atsakovas T. U. valdo labai daug žemės sklypų, dalį sklypų nuomojasi, dalį nuomoja pats. Žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini), kuris yra 9,5050 ha ploto ir nuosavybės teise priklauso T. U., jis nuomoja E. M. Teismas padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad asmuo, turintis finansinių įsipareigojimų valstybei, dovanotų kitam ūkininkui M. J., kuris iš ūkininkavimo siekia pelno, 8,25 ha žemės ūkio paskirties žemės, kurios vertė yra didelė.

15.       2020 m. rugpjūčio 10 d. byloje buvo apklaustas liudytojas V. P. patvirtino, kad T. U. siūlė jam pirkti kelis sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet sandorį norėjo įforminti kaip dovanojimą. Už tuos sklypus jis norėjo gauti apie 23 000 Eur. Liudytojas paaiškino, kad jis sutiko mokėti 20 000 Eur, bet tokia kaina netenkino T. U., nes jis už tiek buvo įsigijęs šitą žemę. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis atsisakė pirkti žemę ir todėl, kad nenorėjo, jog būtų įforminta kaip dovanojimas. Jam notarai buvo sakę, kad yra sklypų bendraturčių ir gali būti daug ,,valakitos“, jei bus dovanojimas – ,,eisi į teismus“. Liudytojas patvirtino, kad iki šio sandorio jis M. J. prašymu nukuldavo jam laukus, tačiau po sutarties sudarymo M. J. su juo jau nebesisveikina. Su T. U. jo santykiai irgi buvo normalūs.

16.       Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp atsakovų T. U. ir M. J. buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant išvengti privalomų procedūrų, kurios yra būtinos parduodant žemės ūkio paskirties žemę. Kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina į bylą pateiktas priešieškinis  tarp atsakovų bei trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ ieškinys, kuriuo trečiasis asmuo nereiškė jokio materialinio reikalavimo, tačiau nurodė, kad jeigu teismas pripažins sandorį apsimestiniu pagal ieškovo reikalavimą, tai pirkėjo teisės turėtų būti perkeltos MB ,,Mano žemės“, kuri nuomojasi šį žemės sklypą ir turi pirmumo teisę jį įsigyti pagal ŽŪPŽĮĮ. Perleidimo sandorį sudarė T. U., o MB ,,Mano žemės“ savininkas taip pat yra T. U. Beveik visus nuosavybės teise valdomus sklypus M. J. įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tikrasis atsakovų tikslas – ginčo žemės sklypų pardavimas. Atsakovai, o ypač T. U., yra stambūs ir patyrę ūkininkai, kurie ūkininkauja jau ilgą laiką ir kurių tikslas yra iš valdomų žemės plotų gauti naudą: pajamas ir pelną bei plėsti savo ūkius.

17.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovų sandoris pripažintinas niekiniu ir kitoje dalyje dėl likusių dviejų sklypų padovanojimo, dėl tų pačių teismo sprendime jau aptartų motyvų, kad iš esmės tai buvo apsimestinis sandoris, nes žemės sklypų vertė yra ženkliai didesnė nei nurodyta dovanojimo sutartyse jų vertė. Atsakovas M. J. beveik visus sklypus yra įgijęs tik dovanojimo sutarčių pagrindu ir nėra jokių įrodymų, kad šias dovanas gavo iš artimų giminaičių, ar kaip padėką už kokią nors paslaugą ar pan. Labiau tikėtina, kad tarp stambesnių žemės valdytojų, siekiant išvengti ŽŪPŽĮĮ reikalavimų, buvo susitarimai dėl žemės sklypų kaimynystės.

18.       Teismas nurodė, kad notarinėje sutartyje nurodyta dovanojamų daiktų vertė taip pat rodo, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes dovanojamų daiktų vertė visiškai neatitinkanti nei nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose nurodytos vertės, nei šalių parodymų, nei realios rinkos vertės. Atsakovai nurodė, kad žemės kaina toje vietoje yra ženkliai didesnė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose ginčo sklypo kaina, kurio bendras plotas 7,4000 ha, rinkos vertė yra 7 360 Eur (1/2 dalies vertė – 3 680 Eur). Atsakovai neteikė jokių įrodymų apie sklypo vertę, tačiau posėdžio metu tvirtino, kad žemės sklypai, kurie buvo padovanoti, yra žymiai vertingesni, nei nurodyti 500 Eur, ir teigė, kad 1 ha kaina gali būti ir 5 000 Eur, ir apie 6 000 Eur. Vien šalių teiginiai, jog faktiškai žemės rinkos vertė, o tuo pačiu ir kaina, buvo ženkliai didesnė, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi gintini tik sąžiningi šalių veiksmai ir valia. Šalys savo veiksmais, kuomet buvo sudaromas ne pirkimo–pardavimo sandoris, o apsimestinis dovanojimo sandoris, ir labai tikėtina, jog buvo mokamos didesnės sumos už žemės sklypus, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusią riziką, todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai būtų teisiškai apginti. Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas sutinka, kad perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas būtų priteista sumokėti turto kaina pagal nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodomą turto vidutinę rinkos vertę, t. y. 7 360 Eur:2= 3 680 Eur. Teismas, taikydamas restituciją, vadovavosi nekilnojamojo turto registro pažymėjime užfiksuota žemės sklypo vidutine rinkos verte.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 

 

19.       Atsakovas T. U. (toliau – ir atsakovas, apeliantas), atstovaujamas advokato Laimiaus Platūkio, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. L. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 7 232,14 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal atsakovo T. U. pateiktą 2022 m. spalio 3 d. papildomą prašymą ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

19.1.       Atsakovai tiek rašytiniais įrodymais, tiek žodiniais paaiškinimais įrodė, kad jie yra tolimi giminaičiai, artimai bendrauja, palaiko ir puoselėja savo pirmtakų tradicijas. Kad jie nėra laikomi giminaičiais nustatyto teisinio reguliavimo prasme, tai neužkerta kelio jiems sudaryti ginčo sutartį. Šioje byloje nėra svarbu nustatyti, kad atsakovus sieja būtent toks giminystės ryšys, koks jis yra apibrėžtas civilinio proceso įstatyme, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. 

19.2.       Atsakovų atlikti veiksmai bendro projekto įgyvendinimui, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankami faktui, kad tarp atsakovų yra nusistovėję bendros jungtinės veiklos santykiai, konstatuoti. Teismo akcentuojamas trijų metų terminas yra sietinas su šios bylos nagrinėjimo terminu, todėl natūralu, kad esant ginčui ir turtui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, bendros jungtinės veiklos projektas buvo pristabdytas iki ginčas teisme bus išspręstas. Bendros veiklos buvimą apsprendžia nebūtinai tik rašytinė jungtinės veiklos sutartis.

19.3.       Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas T. U. buvo išnuomotas MB ,,Mano žemės“, kuri yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), visiškai kitame administraciniame teritoriniame vienete, nei kad randasi ginčo žemės sklypas. Taigi patekimas iki ginčo žemės sklypo ir jo priežiūra objektyviai reikalavo nepagrįstai didelių sąnaudų ir jokiu būdu ne mažesnių nei T. U., todėl akivaizdu, kad per atsakovų jungtinę veikla, tų žemės sklypų priežiūrai sąnaudos buvo gerokai mažesnės, kai ginčo žemės sklypas būtų apdirbamas ir prižiūrimas M. J.

19.4.       Atsakovo kreditoriniai įsiskolinimai neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą. Turimus finansinius įsipareigojimus atsakovas, kaip ir kiekvienas veikiantis ūkio subjektas, vykdo ne iš parduodamo turto vertės, bet iš ūkio veiklos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo sandorio sudarymas sietinas su atsakovui kilusiais finansiniais sunkumais. Teismas taip konstatuodamas, privalėjo nustatyti tiesioginį ryšį tarp atsakovo veiksmų dovanojant turtą ir pradelstų mokėjimų kreditoriams, o ne apsiriboti tik abstrakčiu fakto konstatavimu, kad T. U. turi kreditorių. Teismas privalėjo taip tvirtindamas nustatyti, ar tas finansinių įsipareigojimų turėjimas buvo lemiamas veiksnys ginčo sandoriui sudaryti, ir kad išorinės aplinkybės atsakovą objektyviai vertė tokį sandorį sudaryti.

19.5.       Liudytojo V. P. parodymų negalima laikyti patikimais. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. P. painiojosi savo parodymuose nurodydamas: tai jam atsakovas siūlė pirkti bet dėl kainos nesuderino, prašė 23 000, o jis siūlė 20 000; tai jau atsakovas siūlė sudaryti žemės sklypų dovanojimo sutartį, tačiau tokia sandorio forma V. P. buvo nepriimtina. V. P. patvirtino, kad ginčo sklype yra auginami šaltalankiai. Liudytojas tvirtino, kad T. U. elektroniniu paštu jam siuntė siūlomų įsigyti žemės sklypų planus, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Liudytojas nėra nuoseklus savo parodymuose, o be to turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes jis bei jo sesuo nuomojasi žemės sklypus iš ieškovo už simbolinę kainą, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Atsakovas neneigia siųstos SMS žinutės V. P. su pasiūlymu pirkti 3,39000 ha ploto žemės sklypą, tačiau jis nėra susijęs su ginčo sutartimi. Šis žemės sklypas yra nutolęs nuo atsakovo valdomų žemės sklypų, valdomas kelių savininkų, nėra atidalintas, o galiausiai tuo metu jis buvo apsunkintas - taikytos laikinosios apsaugos priemonės kito bendraturčio valdomai daliai. V. P. atsisakė jį pirkti, nes jis priklausė keliems savininkams.

19.6.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant dovanojimo sandorį tarp atsakovų buvo atsiskaityta grynais pinigais. Atsakovai yra ūkininkai, savo veikloje vykdo apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaitoje griežtai fiksuojamos visos įvykusios finansinės operacijos, t. y. ūkio pajamos ir išlaidos. Jeigu tarp šalių būtų įvykęs ne dovanojimo, o turto pirkimo–pardavimo sandoris, tokiu būdu M. J. buhalterinėje apskaitoje būtų duomenys apie piniginių lėšų išlaidavimą apmokėjimui pagal sutartį. Atitinkamai T. U. buhalterinėje apskaitoje būtų duomenys apie pagal sandorį gautų sumų apskaitymą. Tačiau tokių duomenų atsakovo T. U. apskaitoje nėra, kas reiškia, kad jokių piniginių lėšų pagal dovanojimo sutartį T. U. iš M. J. nėra gavęs. Atsakovai ūkininkai, visas veiklos operacijas vykdo per bankus, taigi visos finansinės operacijos yra fiksuotos. Buvo galima nustatyti, kad ginčo sandorio sudarymo dieną ar kelias dienas prieš, ar kelias dienas po sandorio, atsakovai vienas kitam pervedė pinigų sumą, atitinkančią žemės kainą, ar išėmė iš banko sąskaitos sumą grynais pinigais atitinkančią žemės kainą, ar įnešė į banko sąskaitą sumą, atitinkančią žemės kainą, tačiau tokių dokumentų nei ieškovas, nei teismas iš atsakovų nereikalavo, ir tokių aplinkybių net neįrodinėjo.

19.7.       Byloje apklaustas ieškovas R. L. patvirtino, kad nevykdo jokios veiklos ir neūkininkauja, kas rodo, kad ūkininko ūkis įregistruotas tik formaliai, nuosavybės teisėmis valdo tik 3,5 ha žemės, iš kurių 2 ha yra panaudos pagrindu perdavęs neatlygintinai naudotis V. P. Ieškovas ieškiniu prašo tik ginčo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį. Kad ginčo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, pirmiausiai ją reikia pripažinti apsimestiniu sandoriu su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.

19.8.       Pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemę trečiajam asmeniui MB „Mano žemės“ yra užtikrinta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Laikantis įstatyme nustatyto eiliškumo, trečiojo asmens teisėms teikiamas prioritetas ieškovo teisių atžvilgiu. Teismo sprendimas šioje byloje (ieškinio tenkinimo atveju) be jokios abejonės turi įtakos MB ,,Mano žemės“ teisėms ir pareigoms, nes nustatyto teisinio reguliavimo prasme MB ,,Mano žemės“ įgytų pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Trečiasis asmuo neprivalėjo reikšti savarankiško reikalavimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, nes tokio reikalavimo byloje nėra pareiškęs ir pats ieškovas. Jeigu jau teismas laiko MB ,,Mano žemės“ pareikštą reikalavimą sąlyginiu ir/ar išvestiniu iš pagrindinio ieškovo reikalavimo, kuris teismo įvardijamas kaip ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai tokio reikalavimo iš viso byloje nėra pareikšta. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pareikšti reikalavimai savo pobūdžiu ir turiniu yra identiški, ir trečiojo asmens reikalavimas niekuo nesiskiria nuo ieškovo pareikšto reikalavimo. Teismas sprendime ginčo sandorį apsimestiniu (niekiniu) pripažino savo iniciatyva.

19.9.       Teismo pasirinktas turto vertės nustatymo būdas ir nustatyta turto vertė 3 680 Eur neatitinka to turto realios rinkos vertės. Teismas, esant nuomonių įvairovei dėl turto vertės, turto vertės nustatymui privalėjo skirti ekspertizę. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ir šios teismo pareigos pažeidimas, esant tokiam teismo sprendimui, turėjo esminės reikšmės neteisingo teismo sprendimo priėmimui.

19.10.       Nebuvo atskleista bylos esmė, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo pateiktiems įrodymams ir jo byloje duotiems paaiškinimas, atliko selektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą. Teismas buvo šališkas, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios jau turėjo išankstinę nuomonę bylos nagrinėjimo klausimais. Teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos faktui konstatuoti, kad atsakovai sudarė apsimestinį sandorį siekdami išvengti įstatymo numatytų žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo privalomų procedūrų.

19.11.       Teismas pažeidė subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinių santykių apibrėžtumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus (CK 1.2 straipsnis).

20.       Ieškovas R. L., atstovaujamas advokato Tomo Petkevičiaus, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr.4), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha. adresas (duomenys neskelbtini), už 500,00 Eur; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą ir priteisti iš R. L. T. U. 500,00 Eur; priteisti ieškovui R. L. lygiomis dalimis iš atsakovų T. U. ir M. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Apeliantas su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta perkėlus pirkėjo teises ir pareigas priteisti atsakovui T. U. 3 680,00 Eur vietoj apelianto prašytų priteisti 500,00 Eur, nesutinka. Ieškovas, kuriam perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, turi sumokėti tokią daikto kainą, kokią apsimestinėje sutartyje nurodė ją sudariusios šalys. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartis pripažinta apsimestine, kuria buvo pridengti tikrieji pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, sutinkamai su teismine praktika, ieškovo teisės turėjo būti apgintos perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas kartu įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui T. U. tokią žemės sklypo dalies kainą, kokia nurodyta apsimestinėje sutartyje (500,00 Eur), o ne tą, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre (3 680,00 Eur) ar kokią nors kitą atsakovų pageidaujamą ar susigalvotą kainą. Teismas byloje netinkamai taikė ŽŪPŽIĮ 5 straipsnio 8 dalį, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos sprendžiant tokio pobūdžio ginčus.

21.       Atsakovas M. J. (toliau – ir atsakovas, apeliantas), atstovaujamas advokato Žilvino Beržansko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. L. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Nors teismas teigia, kad atsakovai neįrodė, kad jie yra giminės, tačiau nei CK nei LAT suformuota praktika nereikalauja, kad dovanojimo sandorio šalys būtų išimtinai giminės ‐ tai yra kraujo ryšiu susiję asmenys. Asmeniškai M. J. su T. U. susipažino dar būdamas mažas vaikas ir nuolatos palaikė giminiškus santykius, tiek giminės susibūrimuose, tiek ir bendraudami abu tarpusavyje, kadangi turėjo ir turi bendrų interesų. Abu atsakovai, davę priesaiką, 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje ir 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje paaiškino teismui dovanojimo sandorio motyvus: 1) kad jie yra artimi, giminingi, vienas kitu pasitikintys asmenys, ketinę vykdyti bendrą veiklą; 2) kad T. U., sudarydamas dovanojimo sandorį, siekė padėti M. J., turinčiam sveikatos problemų, ir tuo pačiu užsitikrinti jo paties pagalbą prižiūrint ir apdirbant T. U. priklausantį turtą; 3) kartu vykdydami šaltalankių auginimą bendrai valdomame sklype tikėjosi ilgalaikės ekonominės naudos. M. J. paaiškino, kad ginčo žemės sklype gimė ir užaugo, vėliau įkūrė ūkį M. J. prosenelė O. V., kuri susituokė su jo proseneliu J. K. ir tapo O. K. M. J. prosenelė O. V.-K. palaikė, įvairiomis švenčių progomis lankydavo ir dovanodavo dovanas, M. J. tai rodė glaudžius ryšius – meilę ir pagarbą. Todėl atsakovo M. J. šaknys yra būtent tame žemės sklype, kurį jam padovanojo atsakovas T. U. ir kurio senelis V. V. buvo O. V. brolis. Būdami artimi asmenys, atsakovai suplanavo ginčo žemės sklype kartu auginti šaltalankius, tokiu būdu išnaudodami T. U. sukauptą patirtį ekologiškai auginant šaltalankius ir M. J. galimybes, kadangi šalia šio žemės sklypo M. J. valdo ir dirba kitus žemės sklypus. Siūlydamas bendrą veiklą, T. U. siekė padėti M. J. bei pritraukti patikimą partnerį. Byloje pateikti dokumentai, fotonuotraukos, atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai buvo artimi asmenys.

21.2.       Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir duodami paaiškinimus teismo posėdžiuose aiškiai išdėstė kodėl nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis: a) atsakovai pasitikėjo vienas kitu, kadangi vienas kitą labai gerai pažįsta, todėl sudarydami dovanojimo sandorį atsakovai planavo be jokių formalių sutarčių pradėti bendrą veiklą pavasarį, o iki to laiko galvojo suderinti esmines veiklos sąlygas ir vėliau jas formalizuoti jungtinės veiklos sutartimi ar steigdami juridinį asmenį; b) 2020 metų sausio mėnesį prasidėjo pasaulinė pandemija ir vyriausybės sprendimais Lietuvoje buvo apribota ekonominė veikla, įvesti griežti judėjimo ribojimai, tapo neįmanoma iš Lenkijos įsigyti šaltalankių sodinukų; c) 2020 metų balandžio mėnesio pradžioje atsakovai gavo iš teismo ieškinį bei 2020 m. kovo 30 d. teismo nutartį, kuria faktiškai buvo areštuota ginčo žemės sklypo dalis. Po 2020 m. kovo 30 d. teismo nutartimi paskirto draudimo tapo neįmanoma perduoti turtinių įnašų jungtinei veiklai vykdyti. Dėl šių priežasčių teismo argumentas, kad atsakovai neparengė jungtinės veiklos sutarties ir nepateikė jos teismui, yra visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas.

21.3.       Teismo išvada, kad „posėdžių metu atsakovas neįrodė, jog visus šiuos sklypus dovanų gavo iš artimų giminaičių” yra suformuota dėl klaidingo teismo įsitikinimo, kad atsakovas M. J. turėjo pareigą įrodyti, kad šie sklypai gauti iš artimų giminaičių. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia NTR duomenų bazės išrašą „NT Registras 38_12413.pdf“, kuriame nurodyta, kad 5,11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui M. J. padovanojo S. K. ir O. J. O. J. yra atsakovo M. J. mama, o S. K. yra M. J. krikšto tėvas. Atsakovas paaiškina, kad a) visų dovanojimo pagrindu gautų žemės sklypų neatlygintino perdavimo M. J. sąlygos yra unikalios, tačiau joms visoms būdinga tai, kad dovanotojai yra artimi M. J. asmenys; b) ieškovo pateikta informacija apie šiuos dovanojimo sandorius neįrodo, kad šie sandoriai sudaryti pažeidžiant teisės aktų ar teismų praktikos reikalavimus; c) M. J. neteikė teismui duomenų apie šiuos sandorius, todėl, kad tai susiję su dovanotojų asmeninių duomenų surinkimu ir atskleidimu; d) šie dovanojimo sandoriai nėra ginčijami, atitinka visus teisės aktų reikalavimus, yra galiojantys ir duomenų apie juos ir dovanotojus pateikimas į šią bylą yra perteklinis, kadangi jie nėra susiję su ieškovo ieškinio reikalavimais.

21.4.       Liudytojo V. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi teismo posėdyje duodamas parodymus V. P. nuolatos painiojosi, vengė tiesiai atsakinėti į atsakovų ir teisėjos klausimus, vieni jo teiginiai prieštaravo kitiems. Liudytojas turi būti vertinamas kaip šališkas, ekonomiškai priklausomas nuo ieškovo R. L., kadangi V. P. panaudos teise naudoja ir dirba ieškovui priklausančią žemę. V. P. yra žinomas kaip stambus ūkininkas, kuris yra artimas ieškovo R. L. giminaitis ir yra ieškovo R. L. tėvo V. L. krikštasūnis. V. P. šiuo metu dirba nedidelį ieškovo R. L. sklypą ir yra suinteresuotas, kad ieškovas M. J. ir T. U. sąskaita įgytų daugiau žemės, kurią galėtų apdirbti V. P. Dėl šios priežasties ieškovo ir liudytojo V. P. interesai šioje byloje sutampa. V. P. nurodyti faktai ir pateiktos SMS žinutės turinys nėra susiję su ieškinio dalyku ir reikalavimu, ir tikėtina, kad ieškovo pasitelkti tik dėl tos priežasties, kad ieškovas apskritai neturėjo jokių įrodymų, bent kiek artimų jo ieškinio teiginiams. Liudytojo V. P. parodymai, kad atsakovas T. U. siūlė jam pirkti kelis sklypus, tačiau su sąlyga, kad pirkimas–pardavimas bus forminamas kaip dovanojimo sutartis, buvo paneigti atsakovo T. U., kuris 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iš tiesų siūlė V. P. pirkti jam priklausančią žemę, tačiau paneigė, kad siūlė tai įforminti kaip dovaną. Liudytojo V. P. pateiktoje SMS žinutėje nėra minima „dovana“. Dėl (duomenys neskelbtini) esančio sklypo, minimo SMS žinutėje: pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, jog kitos žemės sklypo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo ir yra valdomos M. J. (išrašas pateiktas kartu su ieškovo dubliku). Pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, turi bendraturčiai ir žemės naudotojai, todėl M. J. nėra ir nebuvo pagrindo siekti išvengti privalomų procedūrų, kurios yra būtinos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

21.5.       Priešingai nei vertino teismas, ieškovas net nepabandė surinkti ir pateikti teismui duomenų, įrodančių atsiskaitymo faktą ir tokiu būdu nevykdė savo pareigos įrodinėti savo teiginius. Ieškovas galėjo prašyti atsakovų pateikti savo banko sąskaitų išrašus, pagal datą artimus dovanojimo sandorio laikotarpiui, arba galėjo prašyti teismo išduoti jam teismo liudijimą įrodymams gauti. Tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo.

21.6.       Teismas, turėdamas pakankamą pagrindą vertinti, kad buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris ir dėl kitų dviejų žemės sklypų, privalėjo nustatyti visas sandorio sąlygas, įskaitant šalių motyvus, turto kainą, atsikaitymo būdą ir sąlygas dėl likusių dviejų sklypų, tačiau teismas visų šių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Akivaizdu, kad šis dovanojimo sandoris yra nuginčijamas sandoris, nes nėra akivaizdaus sandorio negaliojimo pagrindo, ir nesant pareikštam reikalavimui dėl likusių dviejų žemės sklypų (kuris turi būti patvirtintas įrodymais), teismas savo iniciatyva ex officio pripažinti tokio sandorio apsimestiniu negalėjo. Tai, kad šis dovanojimo sandoris nėra niekinis (nes nėra akivaizdaus sandorio negaliojimo pagrindo), o yra nuginčijamas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčas dėl šio sandorio vyksta daugiau nei treji metai ir jis buvo nagrinėtas visose trijose instancijose.

21.7.       Teismas sandorį niekiniu ir apsimestiniu pripažino vadovaudamasis CK 1.87 straipsniu, tačiau šio straipsnio dispozicijoje nėra nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kaip tai nurodyta 1.81, 1.82 ar 1.86 straipsniuose, todėl tai yra nuginčijamas sandoris ir teismas negali ex officio pripažinti sandorio negaliojančiu ar niekiniu. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos ne restitucijos taisyklės, bet taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Todėl teismas neturėjo teisės ex officio taikyti jokios restitucijos. Konstatavęs apsimestinį sandorį, teismas privalėjo taikyti pirkimo–pardavimo sandorio taisykles ir nuspręsti dėl pardavėjo ir pirkėjo teisių bei pareigų.

21.8.       Teismas nenurodė dokumento, pagal kurį nustatė 3 680 Eur turto vertę. Tokia turto vertė nebuvo nagrinėjama teismo posėdžių metu, šalys šia verte nesirėmė, todėl toks teismo sprendimas tapo siurprizu atsakovams.

21.9.       Teismas privalo vykdyti teisingumą. Teismas, paimdamas nuosavybę iš atsakovo M. J., privalėjo 3 680 Eur priteisti M. J., o ne atsakovui T. U., kuris teismo nuomone jau atlyginimą už „parduotą“ žemės sklypo dalį yra gavęs.

21.10.       Teismas savo sprendime nenurodė ir neaptarė, kad ieškovo turimas sklypas nesiriboja su ginčo sklypu – tai yra ta dalimi sklypo, kuri yra 3,7000 ha ir naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B. Tarp ieškovo sklypo ir šio ginčo sklypo dalies yra maždaug 30 metrų atstumas, todėl ieškovas neturi galimybių iš savo žemės sklypo patekti į ginčo sklypo dalį. Ši aplinkybė buvo nustatyta nagrinėjant teismui ir šalims žemės sklypų planus ir brėžinius 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas įstatymo tikslas: sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. Ieškovo pateiktas reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas neatitinka šio įstatymo tikslo. Priešingai, kaip tik dovanojimo sutarties pagrindu įgyta žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovo M. J. žemės sklypais ir atitinka ŽŪPŽĮĮ paskirtį.

22.       Atsakovas T. U. atsiliepimu į atsakovo M. J. apeliacinį skundą prašo atsakovo M. J. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad atsakovų T. U. ir M. J. apeliacinio skundo reikalavimai bei jų argumentai beveik tapatūs, todėl plačiau dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų atsakovas T. U. nepasisako.

23.       Atsakovas T. U. atsiliepimu į ieškovo R. L. apeliacinį skundą prašo ieškovo R. L. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Atsakovas nesutinka su ieškovo tvirtinimu, kad ieškovas, kuriam perkeliamos teisės ir pareigos, turi sumokėti tokią kainą, kokią apsimestinėje sutartyje nurodė ją sudariusios šalys. Kad dovanojimo sutartyje šalys nurodė ginčo objekto kainą 500 Eur, savaime nereiškia, kad šia nustatyta verte šis turtas bus įvertintas ir sudarant jo pirkimo–pardavimo sandorius ir/ar turto savininkas saistomas pareiga šį turtą parduoti būtent už tokią kainą. Ieškovas, teikdamas ieškinį, deklaruoja kilnius tikslus, tačiau ieškinio kontekste įžvelgiamas ieškovo ekonominis interesas ir noras sąlyginai pigiai įsigyti ginčo žemės sklypą.

23.2.       Teismas pripažino, kad dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojamo turto kaina neatitinka realios turto vertės. Tačiau kainos neatitikimas rinkos vertei nedaro savarankiško pagrindo naikinti visą ginčo sutartį. Kilus dvejonių dėl turto vertės nustatymo, teismas turėjo pareigą būti aktyviu, privalėjo imtis priemonių realiai objektyviai rinkos vertei nustatyti, pvz. galėjo skirti ekspertizę. Teismo pasirinktas turto vertės nustatymo būdas ir nustatyta turto vertė 3 680 Eur neatitinka to turto realios rinkos vertės. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ir šios teismo pareigos pažeidimas, esant tokiam teismo sprendimui, turėjo esminės reikšmės neteisingo teismo sprendimo priėmimui.

24.       Atsakovas M. J. atsiliepimu į atsakovo T. U. apeliacinį skundą prašo atsakovo T. U. apeliacinį skundą tenkinti, iš ieškovo atsakovui M. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad sutinka su atsakovo T. U. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei argumentais ir apeliacinį skundą palaiko. Atsakovas M. J. mano, kad ieškovas neįrodė ir net nesistengė rinkti įrodymų, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, kad atsakovai buvo sutarę realią turto pirkimo–pardavimo kainą ir kad atsakovas M. J. sumokėjo atsakovui T. U. konkrečią pinigų sumą už perleistą turtą. Teismo padarytos išvados yra grįstos prielaidomis, jos prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

25.       Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieškovo R. L. apeliacinį skundą prašo ieškovo R. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovui M. J. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Ieškovo reikalavimas priteisti sumokėti 500 Eur yra nesąžiningas, kadangi ieškovo reikalaujama kaina yra ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, tad ir teismas, vykdydamas teisingumą, neturi teisės tenkinti tokio reikalavimo, kuriuo siekiama nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.

25.2.       2022 m. kovo 2 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) nurodė, kad, jeigu nagrinėjant bylą teismui bus pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, žemės sklypo dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iš tikrųjų siekė parduoti savo valdomą žemės sklypą ar jo dalį, turi būti nustatytos konkrečios tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos (59 p.). Kitaip tariant, LAT įpareigojo teismą ne remtis dovanojimo sutartyje nurodyta žemės sklypo dalies verte, bet nustatyti realią pirkimo–pardavimo kainą. Realią kainą reikia suprasti, kaip kainą, kurią pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o jeigu sumokėtos kainos nepavyko nustatyti – tai tokią kainą, kurią racionaliai ir atsakingai veikiantys asmenys būtų suderėję pirkimo–pardavimo procese, kitaip tariant rinkos vertę.

25.3.       Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė bendradarbiavo principą, nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, tai yra, nesant byloje duomenų apie realią turto pirkimo–pardavimo kainą ir atsiskaitymą tarp atsakovų, nepasiūlė šalims ir pats neinicijavo atlikti teismo ekspertizės žemės sklypo dalies galimai pirkimo–pardavimo kainai nustatyti. Tokiu būdu nebuvo įvykdytas LAT nurodymas, duotas šioje byloje nustatyti realias pirkimo–pardavimo sandorio sąlygas.

26.       Ieškovas R. L., atstovaujamas advokato Tomo Petkevičiaus, atsiliepimu į atsakovų M. J. ir T. U. apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus netenkinti, atsisakyti pridėti prie bylos medžiagos atsakovo M. J. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       Apeliantai, kritikuodami teismo sprendimą, išskiria visą eilę argumentų, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nei vienas iš jų nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo, neįrodo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

26.2.       Atsakovas M. J. aktyviai ir sėkmingai ūkininkauja, turi daug žemės, jokia pagalba ar parama jam dovanojant žemės sklypus nėra reikalinga.  Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tikrasis „dovanojimo“ tikslas buvo visai kitas, o žemės sklypai buvo perleisti atlygintinai už kainą, kurios atsakovai, siekdami išvengti ieškinio patenkinimo, šioje byloje neatskleidė.

26.3.       Ieškovas prieštarauja dėl atsakovo M. J. kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, nes toks atsakovo M. J. prašymas yra aiškiai nesavalaikis. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, ginčas dėl atsakovų menamų giminystės santykių, taip pat dėl aplinkybės, kad M. J. 9 iš 10 nuosavybės teise valdomų žemės sklypų yra įgijęs dovanojimo sutarčių pagrindu ir ne iš giminaičių, kilo nuo pat bylos pradžios, todėl atsakovas M. J. turėjo daugiau nei pakankamai laiko pateikti į bylą savo pageidaujamus įrodymus, tačiau to savalaikiai nedarė. Be to, ir esamu atveju įrodymai dėl dovanojimo sutarčių sudarymo teikiami selektyviai – tik tie, kurie yra palankūs atsakovui M. J.

26.4.       Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų susitarimą dėl bendro šaltalankių auginimo verslo, pvz. susitarimai dėl jungtinės veiklos, susirašinėjimas šia tema, ketinimus vystyti bendrą veiklą patvirtinantys įsigijimai, kurie reikalingai tokiam veiklos vykdymui ir pan. Jeigu šaltalankių auginimo bendrą verslą atsakovai ketino plėtoti tik viename iš trijų dovanotų žemės sklypų, įtikinamų motyvų, kodėl stambūs ūkininkai vienas kitam dovanotų kitus du žemės sklypus, byloje nėra. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su apeliaciniu skundu.

26.5.       Teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad ginčo objektu esantis žemės sklypas buvo išnuomotas ir atsakovui T. U. nešė pajamas, todėl jo neatlygintinis dovanojimas kitam stambiam ūkininkui yra visiškai nelogiškas veiksmas, kuris kitų įrodymų kontekste tik patvirtina dovanojimo sandorio apsimestinumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas T. U. taiko praktiką kitus savo žemės sklypus nuomoti, todėl ir esamu atveju galėjo žemės sklypą nuomoti bei iš to gauti pajamas, užuot didelės vertės žemės sklypus perleisti neatlygintinai.

26.6.       Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad atsakovas T. U. turi didelių įsiskolinimų kreditoriams. Nors 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu T. U. atsisakė tiksliai įvardinti savo kreditorių skaičių ir konkretų skolų skaičių, tačiau faktą, kad yra skolingas už žemės įsigijimą, kurios turi daugiau nei 400 ha, patvirtino, kas matyti ir iš VĮ Registrų centro duomenų (registruotų hipotekų). Tai, kad atsakovas T. U. visus savo sklypus buvo įkeitęs Citadele bankui taip pat patvirtino į bylą pateikti įrodymai, kurie buvo surinkti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai. Įkeitimais buvo užtikrintos prievolės Citadele bankui pagal dvi 2016 m. spalio 19 d. kredito sutartis. Pagal šias kredito sutartis atsakovo T. U. pasiskolinta suma sudarė 362 370 Eur. Atsakovas T. U. turėjo galimybė įrodyti savo gerą finansinę padėtį ir paneigti į bylą surinktus įrodymus dėl jo skolų, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojo. Skolų atsakovas T. U. turėjo ne tik Citadele bankui, bet ir valstybei.

26.7.       Fizinis asmuo, kuris turi labai ženklių skolų (kad ir nepradelstų), niekuomet nedovanotų didelės vertės trijų žemės sklypų (8,25 ha) kitam stambiam ūkininkui, kuomet šiuos žemės sklypus galėtų lengvai parduoti ir juos pardavus gautas pinigines lėšas skirti skoloms grąžinti ar kitiems žemės sklypams, kurie yra (duomenys neskelbtini) (jo gyvenamojoje vietovėje), įsigyti. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas T. U. nurodė, kad 1 ha žemės, kuri buvo padovanota 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi, kaina galėtų sudaryti iki 6 000 Eur. Tai reiškia, kad pardavus šiuos sklypus atsakovas T. U. galėjo uždirbti iki 49 500 Eur (8,25 ha x 6 000 Eur = 49 500 Eur). Tuo pačiu atsakovas T. U. patvirtino, kad ½ dalis žemės sklypo, į kurią pretenduoja ieškovas, galėtų kainuoti nuo 15 000 Eur iki 20 000 Eur.

26.8.       2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad 2019 m. rudenį atsakovas T. U. jam siūlė pirkti kelis sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už kainą, kuri yra didesnė nei 20 000 Eur, tačiau su sąlyga, jeigu pirkimas–pardavimas bus forminamas kaip dovanojimo sutartis, kas liudytojui V. P. iš principo buvo nepriimtina. Tai patvirtina ne tik žodiniai V. P. parodymai, bet ir atsakovo T. U. liudytojui V. P. 2019 m. spalio 29 d. siųsta SMS žinutė. 3,39 ha ploto žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) kaime), kurią buvo siūloma pirkti liudytojui V. P., 2019 m. lapkričio 19 d. buvo „padovanota“ tam pačiam atsakovui M. J.

26.9.       Šalys, sudarydamos apsimestinį sandorį, turi tikslą neparodyti tikrojo sandorio, atitinkamai nuslėpti tikrojo sandorio sąlygas. Tačiau kuomet iš bylos medžiagos nekyla didesnių abejonių, kad sandoris buvo apsimestinis, vien tas faktas, kad byloje nepavyko nustatyti kokia tiksliai buvo sandorio suma, nesudaro pagrindo ieškinio atmesti, ką patvirtina ir teisminė praktika.

26.10.       Dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu, pardavėju laikomas atsakovas T. U., todėl būtent jam turi būti sumokėtos piniginės lėšos už parduotą žemės sklypą. Jeigu atsakovas M. J. sudarydamas apsimestinį sandorį mokėjo pinigines lėšas, tai neoficialiai sumokėtas pinigines lėšas jam turi grąžinti atsakovas T. U.

26.11.       Byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui padaryti daug labiau įtikinamą išvadą, kad faktiškai atsakovai susitarė sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kurią buvo pasirinkta pridengti dovanojimo sutartimi dėl to, kad žemės ūkio paskirties žemę yra daug paprasčiau ir greičiau realizuoti dovanojimo sandoriu, nes jį sudarant nėra taikomos ŽŪPŽĮĮ nuostatos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

27.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

29.       Atsakovas M. J. teikia byloje papildomus įrodymus – NT išrašą, gimimo liudijimą, krikšto aktą, prašo prijungti prie bylos. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegija sprendžia, kad pateikiami įrodymai neturi reikšmės nagrinėjant bylą, be to galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti.

30.       Byloje kilo ginčas dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo (dovanojimo) sandorio pripažinimo apsimestiniu, pripažinimo jo pirkimo-pardavimo sandoriu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. 

31.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., notarinio registro Nr. 9549, atsakovas T. U. padovanojo atsakovui M. J., nekilnojamąjį turtą: 1,0900 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,4600 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo (toliau-ginčo žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini).

32.       Ieškovas R. L. prašė teismo pripažinti šią dovanojimo sutartį, pagal kurią T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), už 500 Eur bei priteisti iš ieškovo R. L., atsakovui T. U., 500 Eur už ginčo žemės sklypą.

33.       Ieškovas savo ieškinį motyvavo tuo, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (ŽŪPŽĮĮ) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, galiojusį ginčijamo sandorių sudarymo metu, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, o jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su fiktyviai padovanotu, o realiai – parduotu ginčo žemės sklypu, ir jis taip pat yra įregistravęs ūkininko ūkį  (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 3 p.). Taigi jis lako, kad turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, nes jo perleidimas buvo formalizuotas apsimestine dovanojimo sutartimi.

34.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).

35.       Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Jame numatyta įsigijimo tvarka, leistini didžiausi įsigyjamos nuosavybės teise žemės plotai. Pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalį žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. ŽŪPŽĮĮ numato specialiąsias taisykles asmenims siekiantiems įsigyti bei parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Vadovaujantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privalo pranešti, kartu pateikdamas duomenis apie sklypo naudotojus, jei tokie yra, bei pardavimo sąlygas, pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą – būtent šie subjektai ir prižiūri tolesnę pardavimo eigą – informuoja suinteresuotus – pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teisę turinčius, asmenis, žemės sklypo pardavėjui išduoda pažymą, kurioje nurodoma, kam turi būti parduodama žemė, be to, patikrina ar žemės sklypo potencialus įgijėjas atitinka ir jam įstatymo keliamus reikalavimus (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3-5 d.). Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja.

36.       Kolegija pažymi, jog kadangi pirmenybės teisę vienas ar kitas asmuo turi tik žemės sklypo pirkimo – pardavimo atveju, todėl byloje reikalinga išsiaiškinti, ar sandoris buvo apsimestinis, ir ar tai buvo pirkimo-pardavimo sandoris, kaip nurodo ieškovas.

37.       Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas niekiniu ar negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

38.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iš tikrųjų siekė parduoti savo valdomą žemės sklypą ar jo dalį, turi būti nustatyta, kokios yra tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos, pavyzdžiui, dalykas, kaina, ir ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Tam pasitelkiamos ir sutarčių aiškinimo taisyklės (CK6.193 straipsnis).

39.       Kaip minėta, suinteresuoto asmens teisė prašyti perkelti jam žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas nustatyta tik žemės sklypo pardavimo, pažeidžiant pirmumo teisę pirkti, atveju (Įstatymo 5 straipsnio 8 dalis).

40.       Ieškovas nurodė, kad jam pradėjus domėtis situacija paaiškėjo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad būtų pridengtas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris ir išvengta pagal įstatymą privalomų procedūrų, t. y. sudaryti galimybę parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti kitiems asmenims, kurių valdomi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Ieškovui yra žinoma, kad iš tikrųjų atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus, įskaitant 1/2 žemės sklypo, nurodyto ieškinio 2.3 p., ne padovanojo, bet pardavė. Kokią sumą už ½ dalį žemės sklypo atsakovas M. J. sumokėjo atsakovui T. U., ieškovui nėra žinoma.

41.        Prašydamas iš jo dovanotojui atsakovui T. U. priteisti 500 Eur už sklypą perkėlus pirkėjo teises, sklypo kainos pagrindu ėmė 2007-02-28 dovanojimo sutartį Nr. 1944 kurį jis gavo dovanų iš savo mamos O. U. (šioje dovanojimo sutartyje nurodoma, kad 1/2 žemės sklypo dalis šalių vertinama 6265 Lt, kas ekvivalentu sudaro 1814,47 Eur). taip pat kainai nustatyti pagrindu ėmė 2019-03-07 dovanojimo sutartį Nr. 1594, kurios pagrindu dovaną gavo iš V. V. ir A. M. Šios dovanojimo sutarties šalys laikė, kad dovanojamos ½ dalies Žemės sklypo kaina yra 500 Eur. Kadangi ginčijamoje dovanojimo sutartyje nurodyta ta pati žemės sklypų kaina, tai ieškovas tokią kainą (500 Eur) prašo iš jo priteisti ir dovanotojui, tą nurodo ir apeliaciniame skunde, nesutinka mokėti pirmos instancijos teismo sprendimu nurodytos ir iš jo priteistos atsakovui T. U. 3680 Eur kainos.

42.       Prašydamas ieškinį tenkinti ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypas generavo atsakovui T. U. pajamas iš nuomos, atsakovas T. U. yra ūkininkas, be kita ko, perkantis ir parduodantis žemės ūkio paskirties žemės sklypus, T. U. nuosavybės teise priklauso daug žemės sklypų, nemažai žemės sklypų atsakovas T. U. yra pardavęs. Su kitu atsakovu M. J., situacija yra analogiška. Atsakovas M. J. užsiima ūkininkavimu. Nebuvo jokio pagrindo atsakovui T. U. dovanoti žemės sklypus.

43.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo teiginiai, jog ieškovas neturi jokių duomenų, kad atsakovas T. U. užsiimtų mecenavimu, teiktų paramą asmenims, kuriems ji yra reikalinga, todėl jo sudarytas ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir fiktyvus sandoris, kuriuo siekiama apeiti imperatyvius įstatymo reikalavimus, yra tik deklaratyvūs ir hipotetiniai. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo žemės sklypas atsakovui T. U. generavo pajamas, žemės sklypas yra tinkamas ūkininkavimui, turintis savo kainą rinkoje ir yra lengvai realizuojamas, visiškai neįtikėtina, kad ginčo žemės sklypą, atitinkamai ir kitus du žemės sklypus ta pačia sutartimi buvo nutarta padovanoti kitam ūkininkui.

44.       Kolegija sprendžia, kad ieškovas nurodo savo prielaidas ir spėjimus tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamą sutartį dalyje apsimestiniu sandoriu, perkeliant ieškovui pirkėjo teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sandoriu galima tik nustačius atlygintinumo faktą. Kaip jau minėta, ieškovas nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus ne padovanojo, bet pardavė, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties šalių įvyko atsiskaitymas, ieškovas taip pat negali nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistą turtą ir kaip vyko atsiskaitymas tarp šalių.

45.       Ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad tarp atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, kas sukurtų teisines prielaidas šią sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Ieškovas, prašydamas pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, tai įrodinėja tik savo subjektyviais teiginiais, kurių nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais – ieškovo pateikta nuomonė ir samprotavimai negali būti laikomi patikimais įrodymais.

46.       Taigi sudaryta sutartis gali būti laikoma dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

47.       Liudytojo V. P. parodymus, jog atsakovas T. U. jam siūlė pirkti kelis žemės sklypus forminant juos kaip dovanojimą apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikta (pvz. raštu), o kaip teigia liudytojas, su atsakovais jis nėra geruose santykiuose, net nesisveikina, taigi šis liudijimas nelaikytinas patikimu. Tai, kad jam buvo siųsta abstrakti žinutė dėl kito žemės sklypo siūlant pranešti jei apsigalvos paimt už ankstesnę kainą, ir vėliau tas sklypas padovanotas M. J., neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje. Kolegija sprendžia, kad asmuo visada turi teisę persigalvoti dėl sandorio formos ir asmens, kuriam  turtą perleisti.

48.       Atsakovas T. U. paaiškino, kad jis su M. J. palaiko gan glaudžius santykius, nes jie yra tolimi giminaičiai (taip vertina savo giminystę), ir nutarė kartu plėsti šaltalankių veiklą. Tai, kad jų sklypuose plėtojama šaltalankių veikla ginčo nėra. Tai, kad ieškovas dalį sklypo padovanoti nutarė asmeniui su kuriuo artimai draugiškai seniai bendrauja ir nori plėtoti analogišką veiklą, (nors tiesiogiai ir nesusijusiu giminystės ryšiais) yra tikėtina, tai nėra nuginčyta. Be to, akivaizdu, jog asmuo įsigijęs ginčo sklypo dalį tampa sklypo bendrasavininkiu, o bendrasavininkiams, kaip žinoma (CK 4.76 straipsnis) priimant įvairius su nuosavybės teisės, valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusius sprendimus, reikalingi kitų bendrasavininkų sutikimai ir pan. Taigi, tikėtina, kad atsakovas nenorėdama verslo plėtoti su jam svetimu žmogumi, su kuriuo gali kilti įvairių ginčų (kas kylant nesutarimams verslą gali ir žlugdyti), ir apsisprendė žemės sklypo dalį padovanoti seniai pažįstamam asmeniui. Tai teismas laiko labai tikėtina faktine aplinkybe. Taip pat tikėtina, kad kilus ginčui, bendra veikla buvo pristabdyta. Be to, kaip matyti ir iš šios bylos nagrinėjimo, tarp ieškovo ir atsakovų konfliktai jau kyla, ir kuo daugiau sąlyčio taškų, tuo tikėtina jų kils daugiau, kas taip pat ir kainuoja pinigines lėšas (pvz. kreipiantis į teismą) ir stabdo verslą. Nors teismas teigia, kad atsakovai neįrodė, kad jie yra giminės, tačiau nei CK nei LAT suformuota praktika nereikalauja, kad dovanojimo sandorio šalys būtų išimtinai giminės, tai yra kraujo ryšiu susiję asmenys.

49.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių.

50.       Pirmos instancijos teismas, nurodo, kad „ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nenustačius jokių pagrįstų ir įtikinamų atsakovų nurodytų dovanojimo motyvų, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp atsakovų T. U. ir M. J. buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant išvengti privalomų procedūrų, kurios yra būtinos parduodant žemės ūkio paskirties žemę. Kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina į bylą pateiktas priešieškinis tarp atsakovų bei trečiojo asmens ,,Mano žemės“ ieškinys, kuriuo trečiasis asmuo nereiškė jokio materialinio reikalavimo, tačiau nurodė, kad jeigu teismas pripažins sandorį apsimestiniu pagal ieškovo reikalavimą, tai pirkėjo teisės turėtų būti perkeltos MB ,,Mano žemės“, kuri nuomojasi šį žemės sklypą ir turi pirmumo teisę jį įsigyti pagal ŽŪPŽĮĮ.“

51.       Kolegija sprendžia, kad tokie motyvai iš esmės nesudaro pagrindo perkelti pirkėjo teisių vienam asmeniui, kadangi akivaizdu, kad yra ir kitos gretimybės, kurios perkant taip pat turėtų tokią pačią pirmumo teisę kaip ir ieškovas, todėl tokiu sprendimu jau ieškovas būtų išskirtas ir kitų asmenų pirmumo teise įsigyjant žemės sklypą, dar be to ir nesutikdamas mokėti teismo priteistos kainos. Akivaizdu, kad esant ginčui tarp kelių norinčių pirkti asmenų ir kaina būtų derybų objektu, kas leistų pardavėjui ją gauti didesnę. Pažymėtina, kad kaina yra viena iš esminių sąlygų, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis.

52.       Taigi tikėtina, kad šis ieškovo ieškinys sietinas ne su ieškovo pažeistų teisių atstatymu ir gynimu, bet su ekonomine nauda ieškovui, kadangi už rinkos kainą sklypo jis pirkti nesutinka, tačiau nustatęs, kad dovanojimo sutartyje nurodyta nedidelė kaina, būtent už ją ketina įsigyti sklypą, nors akivaizdu, kad net VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta kaina, paprastai būna mažesnė už rinkos kainą. Tačiau ieškovas net ir jos, priteistos teismo nesutinka mokėti.

53.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata, šio straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

54.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad už dovanojamą ginčo žemės sklypą buvo mokama kokia nors kaina. Pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė teismui tiesioginių įrodymų, kad atsakovas M. J. sumokėjo už dovanotus jam žemės sklypus, kadangi tokių įrodymų jis gauti negalėjo, nes labai tikėtina, kad atsiskaitymas galėjo būti padarytas grynaisiais pinigais, tokios savo išvados nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais, net ir netiesioginiais (CPK 177, 178).

55.       Pirmos instancijos teismo motyvai, jog neįtikėtina, jog asmuo turintis skolinių įsipareigojimų bankui galėtų dovanoti žemės sklypą, taip pat niekuo nepagrįsti, kadangi įstatymai to daryti nedraudžia, nenustatyta, kad padovanojęs sklypą atsakovas taptų nemokus, o sklypo rinkos vertė, kurią priteisė teismas, atsižvelgiant į tai, kad šalys ketino kartu ūkininkauti, nėra labai didelė.

56.       Pirmos instancijos teismas nurodo, kad „Šiuo atveju notarinėje sutartyje nurodyta dovanojamų daiktų vertė taip pat rodo, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes dovanojamų daiktų vertė visiškai neatitinkanti nei nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose nurodytos vertės, nei šalių parodymų, nei realios rinkos vertės. Atsakovai nurodė, kad žemės kaina toje vietoje yra ženkliai didesnė.“ Tačiau kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų nesiaiškino, kokia yra sklypo rinkos kaina, todėl priteisė ieškovui kompensaciją 3680 Eur, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, kurios ieškovas nesutinka mokėti, taigi akivaizdu, kad jis sklypą pageidauja įsigyti ne už rinkos, bet už jam priimtiną kainą, kas prieštarauja esminei pirkimo-pardavimo sutarties sąlygai – šalių susitarimui dėl kainos. Taigi, kadangi ieškovas sklypą pageidauja įsigyti ir pirkti, sutikdamas mokėti tik 500 Eurų, todėl pirkėjo teisės jam negali būti perkeliamos ir dėl priteisiamos sumos dydžio, nes jis įsigijęs daiktą nesutinka sumokėti didesnę nei 500 Eur kainą, kas, kaip jau minėta  yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, dėl kurio šalys gali derėtis ir turi susitarti. Šiuo atveju gi, ieškovas nurodo, kad jam priimtina tik 500 Eur kaina, kas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principui, nes objektyviai, pagal visuotinai žinomas aplinkybes, kainą nustato pardavėjas (tik po to dėl jos galimos derybos). Šiuo atveju kainą bando nustatyti ieškovas, t.y. asmuo norintis tapti pirkėju.

57.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nesutinkant mokėti realios sklypo kainos, negali būti svarstomas klausimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

58.       Tai, kad dovanojimo sutartyje nėra nurodoma sklypo rinkos kaina, nelaikytina esminiu dovanojimo sutarties sudarymo pažeidimu, dėl to sutartis nelaikytina apsimestine, kadangi kaina nėra mokama sudarant dovanojimo sandorį ir toks kainos nurodymas dovanojimo sutartyje, negali daryti sandorio negaliojančiu.

59.       Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas niekiniu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai)

60.       Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 ir kt.).

61.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus bei taikė materialines bei procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu (CPK 177, 178, 185, 263 straipsniai), dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, neteisingai kvalifikavo ir taikė materialinės teisės normas (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 3 p., CK 1.87, 6.145, 6.156, 6.189, 6.193,  6.313, 6.314, 6.465 straipsnius) todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių  pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje dėl ieškovo R. L. ieškinio tenkinimo ir Ex officio 2019-12-31 dovanojimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo ir šiose dalyse priimtinas naujas sprendimas – ieškovo R. L. ieškinį atmesti, panaikinti sprendimo dalį, kuria Ex officio pirmos instancijos teismas panaikino 2019-12-31 dovanojimo sutartį ir taikė restituciją, taip pat panaikintina sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje, dėl jos nebuvus apeliacijos, teismas nepasisako ir sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

63.       Teismui atmetus ieškovo ieškinį, visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – procesinių dokumentų rengimu, atsižvelgiant į galutinę procesinės bylos baigtį priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

64.       Atsakovas T. U. pateikė įrodymus apie 7 322,14 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (2020-10-15 prašymas, 2020-12-21 prašymas, 2021-07-28 prašymas, 2022-10-03 prašymas.

65.       Atsakovas M. J. pateikė įrodymus apie 12 553 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (2020-10-12 prašymas, 2021-01-06 prašymas, 2021-07-27 prašymas, 2022-10-04 prašymas, 2022-11-23 prašymas, 2023-01-10 prašymas, bei už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

66.       Civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2020 m. kovo mėnesio, byla buvo nagrinėjama du kartus apylinkės teisme, du kartus apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme.

67.       Atsakovų pateiktos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių.

68.       Todėl ieškovo apeliacinio skundo netenkinant, ieškinį atmetant ir tenkinant atsakovų T. U. ir M. J. apeliacinius skundus, priteistina iš ieškovo R. L., atsakovui T. U., 7 322,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui M. J. 12 553 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

69.       Priteistina valstybei iš ieškovo R. L. 171,48 Eur ir iš trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“, 53,50 Eur  bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti iš dalies, kurioje buvo tenkintas ieškovo R. L. ieškinys bei priteista piniginė kompensacija, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti iš dalies, kurioje buvo Ex officio 2019-12-31 dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr.9549) pripažinta apsimestiniu sandoriu ir taikyta restitucija.

Panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 322,14 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 553 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt tirs eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 171,48 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 48 ct) ir iš trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“, juridinio asmens kodas 304058438, 53,50 Eur (penkiasdešimt tris eurus 50 ct)  bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Rasa Urbanavičiūtė

 

                                                            Egidijus Tamašauskas

 

                                                            Lina Žemaitienė