Civilinė byla Nr. e2A-1132-638/2023
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02386-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1;
(S)
2.3.2.7; 2.3.2.8;
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei E. R., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių panaikinimo ir pagal atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui T. K., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. ieškinyje prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašus apie ieškovo nuosavybės teisę į: 1) 11,6513 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUJ-(14.4.53)-56, notarinio registro Nr. 1220; 2) 1,8913 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-57, notarinio registro Nr. 1219; 3) 14,2575 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 1218; 4) 3,9606 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-59, notarinio registro Nr. 1217; 5) 4,8437 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-60, notaro registro Nr. 1216, nustatant, kad žemės sklypai įgyti E. R. (iki santuokos nutraukimo – K.) asmeninės nuosavybės teise kartu su asmeninėmis prievolėmis pagal išvardintas sutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad pagal atsakovės duotą įgaliojimą, 2014 m. vasario 20 d. sudarė penkias valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl penkių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)(toliau – ir ginčo žemės sklypai). Šiuos žemės sklypus ieškovas įgijo atsakovės vardu. Po jų įgijimo žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. nutartimi civilinėje byloje Nr. eSP-41130-820/2019, atsakovei neįregistravus nuosavybės teisių į nurodytus žemės sklypus, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre E. R. įgytą nuosavybę į ginčo žemės sklypus. Remiantis šia nutartimi, nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypai įregistruoti ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors ieškovui apie šį procesą nebuvo žinoma, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista įregistruoti žemės sklypus tik atsakovės vardu. Aplinkybę, kad atsakovė naudojo ginčo žemės sklypus savo asmeninių poreikių tenkinimui, patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 spalio 30 d. raštas, kuriame nurodyta, kad E. R. deklaravo ginčo žemės sklypus paramai už deklaruotus plotus gauti ir laikotarpyje nuo 2012 m.–2015 m. gavo 21 000 Eur paramą. Atsakovė, gavusi iš Lietuvos Respublikos skiriamą paramą, ją panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, nes pinigai sumokėti į jos asmeninę sąskaitą.
3. Ieškovas nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintas atsižvelgiant į Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018, kuriuose yra nustatyta, kad santuokos nutraukimas ginčo šalių teisiniams santykiams pasekmes sukėlė nuo to momento, kai šalys praėjo gyventi skyrium, t. y., nuo 2009 m. gegužės 5 d. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas teisinis santykis, t. y., kad kiekviena iš ginčo šalių įgijo turtą po 2009 m. gegužės 5 d. savo asmeninėn nuosavybėn, leidžia teigti, kad ieškinio reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi dėl to yra įsiteisėję teismų sprendimai. Žemės sklypai ir prievolės, įgytos pagal šiame ieškinyje išvardintas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, yra asmeninio pobūdžio ir priklauso išimtinai tik atsakovei. Įgydamas žemės sklypus, ieškovas vykdė atsakovės valią, jos ūkyje nedirbo, o pirminius įnašus už perkamus žemės sklypus sumokėjo iš atsakovės tėvo jam paskolintų pinigų, kai jie 2013 m. spalio mėn. atostogavo Kipre.
4. Atsakovė E. R. priešieškinyje prašė: 1) nustatyti, kad visus penkis žemės sklypus 2014 m. vasario 20 d. sutartimis T. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise; 2) nustatyti, kad visi įsipareigojimai ir prievolės, kylančios iš 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai nuo sutarčių sudarymo momento ir už sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą asmeniškai atsako ieškovas, priteisti iš ieškovo 2 029 Eur sumokėtą žemės mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 (dėl santuokos nutraukimo) 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo Kauno apygardos 2018 m. vasario 8 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018. Santuokos nutraukimo byloje nustatytas esminę reikšmę turintis prejudicinis faktas - santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalims atsiradimo momentas. Teismai nustatė, kad santuokos nutraukimo data yra 2009 m. gegužės 5 d., todėl vėliau įgytas turtas ir vykdytos prievolės laikytinos šalių asmeniniais įsipareigojimais. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018 sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ginčo žemės sklypai pagrįstai pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe ir į dalintiną turtą neįtraukti. Taip pat abu teismai konstatavo, kad žemės sklypuose veiklą vykdė tik T. K. ir juos įsigydavo T. K., turėdamas ieškovės įgaliojimą. T. K. interesai Lietuvoje visada buvo susiję su žemės ūkio veikla. Atsakovė savarankiškai žemės ūkio veiklos nevykdė, ji, manydama, kad gyvena santuokinį gyvenimą, siekė padėti vyrui plėtoti žemės ūkio veiklą suteikdama įgaliojimus bei teisę naudotis jos ūkininko ūkio vardu, kad ieškovas galėtų įsigyti daugiau žemės sklypų. Santuokai nutrūkus atsakovė atsiribojo nuo bet kokių mokėjimų ir skolų dengimo. Atsakovė iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos manė, kad ji su ieškovu veda bendrą ūkį, todėl ji pasitikėjo sutuoktiniu, suteikdavo jam reikalingus įgaliojimus įsigyti, valdyti ir naudoti žemės sklypus, pasirašydavo ant tuščių specialiųjų blankų, kuriuos ieškovas galėjo užpildyti jam reikalingu turiniu, buvo suteikusi jam savo asmens dokumentų kopijas, ieškovas turėjo ir jos ūkio spaudą, kurio lig šiol jai nėra grąžinęs. Atsakovė niekada neturėjo jokio intereso verstis žemės ūkio veikla(duomenys neskelbtini)., kadangi visi jos ekonominiai ryšiai yra(duomenys neskelbtini)., ji niekada neapžiūrinėjo ir nesirinko jokių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir juose jokios veiklos nevykdė. Šalių elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovas vykdė žemės sklypų deklaravimą, naudojo gaunamas iš to lėšas. Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad ginčo žemės sklypų įsigijimui yra panaudotos atsakovės tėvo paskolintos piniginės lėšos. Atsakovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 10 000 Eur paskolą ieškovui jos tėvas V. R. pervedė 2012 m. birželio 13 d., netrukus pinigus iš sąskaitos ieškovas išsigrynino. Be to, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šalys (duomenys neskelbtini) atostogavo ne 2013 m. spalio mėnesį, kaip nurodo ieškovas, bet 2011 m. spalio mėnesį. Atsižvelgus į tai, ginčo žemės sklypai negali būti įsigyti už atsakovės tėvo ieškovui paskolintas lėšas. Ginčo žemės sklypai yra asmeninė ieškovo nuosavybė, visos prievolės, kylančios iš 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimų sutarčių, turi būti pripažintos ieškovo asmeninėmis prievolėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad T. K. 2014 m. vasario 20 d. sutartimis asmeninės nuosavybės teise įgijo penkis žemės sklypus. Teismas nustatė, kad visi įsipareigojimai ir prievolės, kylančios iš 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 4SUJ-(14.4.53)-56, notaro registro Nr. 1220, Nr. 4SUI-(14.4.53)-57, notarinio registro Nr. 1219, Nr. 4SUI-(14.4.53.)-58, notarinio registro Nr. 1218, Nr. 4SUI-(14.4.53.)-59, notarinio registro Nr. 1217, Nr. 4SUI-(14.4.53.)-60, notarinio registro Nr. 1216, yra asmeniniai T. K. įsipareigojimai nuo sutarčių sudarymo momento ir už sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą asmeniškai atsako T. K.. Teismas priteisė atsakovei E. R. iš ieškovo T. K. 1 105 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018 tenkintas ieškovo prašymas ir pripažinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d. Taigi, faktas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d. yra prejudicinis faktas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas rūpinosi penkių ginčo žemės sklypų suprojektavimu, juos projektuojant dalyvavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuojamų žemės sklypų pretendentų susirinkimuose ir projekto svarstymuose, rūpinosi, kad būtų atlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai ir 2014 m. vasario 14 d. dalyvavo juos įsigyjant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes tuomet šalių santuoka nebuvo nutraukta. Šiuo laikotarpiu atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovas buvo suinteresuotas šių ginčo žemės sklypų suformavimu, jų nuoma, išsipirkimu ir juos 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo. Teismas nurodė, kad nors santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas šio ginčo turto padalijimo klausimas, tačiau jau minimuose sprendimuose buvo pažymėta, kad sklypus savo nuožiūra įsigijo ir jais naudojosi ieškovas, todėl įsiskolinimai (duomenys neskelbtini). administracijai bei NŽT prie ŽŪM už ginčo žemės sklypus buvo pripažinti asmenine ieškovo prievole ir priteistini iš jo.
9. Teismas nurodė, kad nors ieškovas tvirtino, kad interesas suformuoti, nuomoti ir įsigyti šiuos žemės sklypus buvo atsakovės, jis tik vykdė jos valią, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik tai, kad atsakovė kaip nors siekė šiuos ginčo žemės sklypus įsigyti, bet ir kad ji apskritai žemės sklypų įsigijimo metu žinojo apie tai, kad žemės sklypai įgyti jos vardu. Iš ieškovės paaiškinimų, jos 2016 m. liepos 8 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo matyti, kad apie ginčo žemės sklypus ji sužinojo bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu. Ieškovas šių aplinkybių savo pateiktais įrodymais nepaneigė.
10. Teismas nurodė, kad vertinant NŽT prie Aplinkos ministerijos pateiktus ginčo žemės sklypų įsigijimo dokumentus matyti, kad specialieji blankai dėl šių žemės sklypų nuomos ir įsigijimo pildyti ir pasirašyti skirtinga rašysena. Pateiktus dokumentus sugretinus ir apžiūrėjus kartu su ikiteisminiame tyrime surinktais analogiškais dokumentais dėl žemės sklypų nuomos(duomenys neskelbtini), vizualiai matyti, kad prašymai pildyti ta pačia rašysena. Ikiteisminiame tyrime esančios specialisto išvados patvirtina, kad turinys surašytas T. K., prašymai pasirašyti, dokumentų kopijos tvirtintos E. R.. Teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji, pasitikėdama ieškovu, pasirašinėjo tuščiuose specialiuose blankuose, davė savo ūkio ir asmens tapatybės dokumentų kopijas, todėl reikalui esant, ieškovas galėjo pateikti įvairius prašymus jos vardu. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė taip pat patvirtino, kad į jos sąskaitą pervestos lėšos už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus žemės plotus, vienaip ar kitaip sugrįždavo pas ieškovą.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas ne tik buvo suinteresuotas įsigyti penkis ginčo žemės sklypus, bet juose vykdė veiklą ir teikė paraiškas, siekdamas deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus žemės plotus bei gauti išmokas už jas. Nors ieškovas šias aplinkybes neigė, tačiau jo paaiškinimai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Teikiant paraiškas nurodyti ieškovo kontaktiniai duomenys, nors paraiškos pildytos naudojant atsakovės valdos atpažinimo kodą, tačiau atsakovės vardu teiktose deklaracijose nurodyti ir visi kiti žemės sklypai(duomenys neskelbtini), kurie Alytaus apylinkės teismo sprendimais pripažinti jo asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypai įsigyti išsimokėtinai, jų įgijimo metu sumokėtos tik pradinės įmokos, jos sumokėtos iš ieškovo sąskaitos, jis dalyvavo renkantis žemės sklypus, sumokėjo iš pirkimo–pardavimo sutarties kilusius mokesčius, juose vykdė ūkinę veiklą ir priiminėjo sprendimus dėl jų naudojimo. Teismas nurodė, kad nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., vėliau įgytas turtas, t. y. ginčo žemės sklypai pripažintini ieškovo asmeniniu turtu.
12. Teismas konstatavo, kad įsiskolinimas už ginčo žemės sklypus atsirado šalims gyvenant atskirai, juos įgijo ieškovas, ir nors formaliai atsakovė buvo nurodyta žemės sklypų savininke, tačiau ginčo žemės sklypuose veiklą vykdė tik ieškovas, todėl teismas ginčo sklypus pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2023 m. gegužės 2 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas galiojančių ir teisėtų teismų sprendimo galią, pripažino, kad ginčo sklypai yra įgyti ieškovo asmeninės nuosavybės teise, o ne atsakovės, kurios vardu buvo įgyti šie žemės sklypai po to, kai ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyriumi. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m. gegužės 5 d., kada ieškovas persikėlė gyventi į Lietuvą, todėl teismai, pasisakydami dėl ieškinyje nurodyto turto iki ieškinio pateikimo dienos, sprendė, kad santuokoje įgytą turto masę sudaro turtas, kuris buvo įgytas iki 2009 m. gegužės 5 d. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės teismo nutartis yra įsiteisėję ir turi įstatymo galią šios bylos ginčo šalimis.
1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios taisyklę, kadangi ieškovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, įgyto po 2009 m. gegužės 5 d., teisinis
režimas negali būti skirtingas, o šioje byloje priimtas teismo sprendimas net neprieštarauja nurodytų teismų sprendimų teisinei galiai, todėl jis naikintinas kaip visiškai neteisėtas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sklypų gijimu, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoruodamas esmines ginčo aplinkybes. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo prašymą vadovautis atsakovės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi atsakovė vengė dalyvauti procese, nurodydama, kad ji yra užsiėmusi, todėl ieškovui nebuvo sudaryta galimybė jai užduoti klausimus.
1.4. Netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą patvirtina ir tai, kad dalis rašytinės medžiagos, t. y. dokumentų, liko neįvertinti. Teismas, išreikalavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, privalėjo įvertinti jos turinį. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas gavo naudą iš ginčo sklypų, neįvertino aplinkybės, kad visa Lietuvos Respublikos skirta parama buvo pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą, kuri priklauso atsakovei. Teismas nepagrįstai ignoravo, kad būtent atsakovė pateikė prašymą įgyti sklypus ūkininkės E. K. ūkio vardu, o ne ieškovui priklausančio ūkio vardu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreikalavo ir priedus prie aukščiau nurodyto prašymo, tačiau jų neįvertino.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės išduotų ieškovui įgaliojimų,
kurie buvo skirti tam, kad atsakovės prašymas dėl žemės sklypų įgijimo būtų įgyvendintas per ieškovą.
1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Lietuvos teismo ekspertizės 2017 m. birželio 9 d. specialisto išvados Nr. 11-829(17), kuri buvo paskirta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40486-16, kuris buvo atliekamas dėl to, kad atsakovė teigė, kad ieškovas suklastojo dokumentus, susijusius su ginčų sklypų įgijimu jos naudai. Tačiau atlikta rašysenos ekspertizė paneigia atsakovės nurodomas visiškai melagingas žinias. Ieškovas sutiktų, kad būtų paskirta dar viena rašysenos ekspertizė, kurios metu būtų atsakyta į klausimą, ar atsakovė pasirašė ant tuščių blankų, nes gauti rezultatai išsklaidytų atsakovės nurodomas klaidingas aplinkybes.
1.7. Ieškovas prašo įvertinti atsakovės gautą 21 000 Eur paramos sumą laikotarpiu
2012-2015, kaip jos turėtą naudą. Teismas, pripažindamas ginčo sklypus asmenine ieškovo nuosavybe, bei nustatydamas, kad visos prievolės ir pareigos, atsiradusios iš valstybinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, yra asmeninės ieškovo prievolės ir pareigos, visiškai nepasisakė dėl ginčo šalių teisių į 21 000 Eur dydžio paramą.
1.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, kadangi teismams pripažinus, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m. gegužės 5 d., ką nustatė teismai sprendimuose dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, darytina išvada, kad ginčo sklypai yra asmens, kuris sudarė valstybės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bei gavo Lietuvos valstybės paramą, t. y., atsakovės asmeninė nuosavybė.
14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su žemės sklypų įgijimo nuosavybės teise faktu ir iš to išplaukiančių prievolių bei įsipareigojimų vykdymo. Nė vienoje nagrinėtoje civilinėje byloje šio ginčo atžvilgiu nebuvo priimtas joks sprendimas, todėl apelianto teiginiai, jog teismas paneigė anksčiau priimtus teismų sprendimus, yra nepagrįsti. Visi ankstesni teismų procesiniai sprendimai argumentavo, kad žemės sklypais naudojosi ieškovas, todėl jie priskirtini išimtinai jam su visais susidariusiais įsiskolinimais.
2.2. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra teigiama, kad žemės sklypai, įgyti po 2009 m. gegužės 5 d. būtų pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, nors jie ir buvo registruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Apelianto teiginys, jog Lietuvos teismai taiko skirtingas teisės normas, yra visiškai nepagrįstas.
2.3. Teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padaryta išvada nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos CPK 185 straipsnyje. Tokią nuomonę teismui susidaryti leido atsakovės pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose aiškiai matoma, jog ieškovas prašo pervesti pinigus degalams, technikai pirkti, taip pat prašo „pageneruoti“ kodus, t. y. turimu elektroniniu parašu pasirašyti dokumentus, teikiamus Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
2.4. Apelianto teiginys, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo tirti, ar ginčijama teisinė
registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas buvo atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką, yra nepagrįstas. Šį klausimą dėl teisinės registracijos neteisėtumo jau buvo ištyręs Regionų apygardos administracinio teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 13-3253-780/2022
2.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl atsakovės gautos virš 21 000 Eur paramos, todėl vien šiuo pagrindu negali būti naikinimas teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.78 - CK 1.91 straipsniai), dėl prejudicinių faktų vertinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), dėl teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).
17. Iš šios bylos bei anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų tarp tų pačių šalių nustatyta, kad šalys buvo susituokę 2007 m. balandžio 12 d., o 2016 m. lapkričio 18 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, padalinta dalis turto, įgyto iki 2009 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje (41 pastraipoje, civ. bylos Nr. e2A-11-555/2018) konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju atsakovui (T. K.) pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., buvo pagrindas jį tenkinti, nes byloje buvo pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai nustojo gyventi kartu po nurodytos datos. (...) Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., vėliau įgytas turtas t. y. ginčo žemės sklypai, transporto priemonės bei gyvulių bandos pagrįstai pripažintas asmeniniu atsakovo turtu ir į dalintiną turto masę nėra įtrauktas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmiau nurodytas turtas pripažintas asmeniniu turtu ir neįtrauktas į dalintino turto masę, paliktinas nepakeistas“. Kitaip tariant, 2009 m. gegužės 5 d. teismų buvo pripažinta kaip riba, iki kurios įgytas turtas buvo dalinamas kaip bendra jungtinė nuosavybė, o po nurodytos datos įgytas turtas jau buvo vertinamas kaip įgytas ne santuokos metu, jam netaikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas. Tuo metu buvę įregistruoti iš valstybės įsigyti žemės sklypai (duomenys neskelbtini)buvo pripažinti asmenine T. K. nuosavybe.
18. Šioje byloje ginčo objektu esantys penki iš valstybės 2014 m. vasario 20 d. nupirkti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) ankstesnėse šalių bylose nebuvo dalinami, nes 2018 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismui skelbiant nutartį santuokos nutraukimo byloje, šie sklypai dar nebuvo įregistruoti nė vieno iš šalių vardu, ir buvo įregistruoti atsakovės vardu tik 2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-41130-820/2019.
19. Apeliantas T. K. šioje byloje kelia prejudicinių faktų ir anksčiau priimtų teismo sprendimų privalomumo klausimą, jis nurodo, kad ieškovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, įgyto po 2009 m. gegužės 5d., teisinis režimas negali būti skirtingas, o šioje byloje priimtas teismo sprendimas esą prieštarauja ankstesniems teismų sprendimams. Šie apelianto argumentai stokoja logikos ir pagrįstumo, todėl yra atmestini. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypai anksčiau nagrinėtose bylose nebuvo dalinami, apie juos nė viena iš šalių teismui nepranešė, nuosavybės teisė į tuos sklypus teismams priimant procesinius sprendimus dar net nebuvo įregistruota, todėl jokių prejudicinių faktų šių sklypų teisinio režimo atžvilgiu nėra nustatyta.
20. Tuo tarpu ankstesnių teismų nustatytą prejudicinį faktą, kad turtas, įgytas po 2009 m. gegužės 5 d., turi būti vertinamas kaip įgytas ne santuokoje, pirmosios instancijos teismas pripažino ir taikė. Tačiau pažymėtina, kad teismo nustatyta laiko riba, po kurios turtas laikomas įgytu ne santuokoje ir kuriam netaikytinos CK 3.88 straipsnyje nustatytos taisyklės, pati savaime nepaneigia galimybės, kad gali būti sudaryti sandoriai, turintys vienokių ar kitokių galiojimo ydų. Šiuo atveju atsakovė E. R. savo priešieškinyje būtent ir kėlė 2014 m. vasario 20 d. sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ydingumo klausimą. Ji prašė nustatyti, kad pirkimo sandoriai yra negaliojantys kaip sudaryti dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) arba dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), nes nurodė, kad ji buvo įsitikinusi vedanti bendrą ūkį su T. K., buvo davusi jam įgaliojimą veikti jos vardu, o žinodama, kad bendro ūkio ir šeiminių santykių nėra, sandorių nebūtų sudariusi. Vadinasi, teismas turėjo įvertinti sklypų pirkimo sandorių teisėtumą.
21. Pažymėtina, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimus, dėl atsakovės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų nepasisakė, ir ginčą sprendė per CK 3.89 straipsnyje nustatytas sąlygas santuokos metu įgytą turtą pripažinti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, nurodęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.67 straipsniu arba 3.77 straipsnio 4 dalimi, gali būti pripažintas turtas, įgytas formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium arba iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai analizavo byloje pateiktų įrodymų visumą, pabrėžė, kad ginčo sklypus rinkosi, pradines įmokas sumokėjo, kadastrinius matavimus užsakė būtent ieškovas, sklypuose būtent ieškovas vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo žemės ūkio naudmenas nurodydamas ir savo vardu įsigytus, ir ginčo sklypus, jų neatskirdamas, be to, gretimai esantys sklypai (duomenys neskelbtini) jau yra pripažinti kaip ieškovo nuosavybė ir iš ieškovo priteistas įsiskolinimas Nacionalinei žemės tarnybai už įgytus sklypus. Teismas pažymėjo, kad nors paraiškos NMA pildytos naudojant atsakovės valdos atpažinimo kodą, tačiau atsakovės vardu teiktose deklaracijose nurodyti ir visi kiti žemės sklypai(duomenys neskelbtini), kurie jau minėtais Alytaus apylinkės teismo sprendimais pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas aptarė ir šalių elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovas inicijuodavo susirašinėjimą dėl žemės ūkio darbų, degalų poreikio, prašė sugeneruoti kodus elektroniniams dokumentams pateikti, tai reiškia, kad vykdė žemės ūkio veiklą Lietuvoje, kai tuo metu atsakovė gyveno(duomenys neskelbtini). Ginčo sklypai papildo ieškovo jau valdomų nuosavybės teise sklypų visumą ir sudaro bendrą ekonominį vienetą, kai tuo tarpu atsakovės ūkis buvo registruotas Klaipėdos rajone.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad penkis ginčo žemės sklypus savo nuosavybėn įgijo ne atsakovė E. R., o ieškovas T. K.. Teisinė kvalifikacija papildytina nurodant, kad 2014 m. vasario 20 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys yra kvalifikuotinos kaip apsimestiniai sandoriai dalyje dėl sandorio šalies (CK 1.87 straipsnis). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
24. Šiuo atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių (ieškovo veiksmai renkantis sklypus, prašymų teikimas, gretimų sklypų įgijimas ir naudojimas) leidžia daryti išvadą, kad penkis ginčo valstybinės žemės sklypus 2014 m. vasario 20 d. sutartimis siekė įsigyti būtent ieškovas T. K., tačiau, naudodamas dabar jau pasibaigusį atsakovės išduotą įgaliojimą, nurodė apsimestinę sandorio šalį E. K.. Todėl teismo nurodyti motyvai papildomi ir CK 1.87 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, tenkinant atsakovės reikalavimus, 2014 m. vasario 20 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys pripažįstamos negaliojančiomis pirkėjo dalyje ir tikruoju pirkėju pripažįstamas ieškovas T. K.. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas galutinis teisinis rezultatas sklypų pirkimo sutarčių atžvilgiu yra teisingas, todėl paliekamas galioti, t. y. žemės sklypai pripažįstami ieškovo asmenine nuosavybe.
25. Atsakovės išduotas įgaliojimas, kaip minėta, jau yra pasibaigęs, nes buvo duotas (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 24 d. dvejiems metams. Pats savaime įgaliojimas neįrodo sandorių, sudarytų naudojantis šiuo įgaliojimu, teisėtumo. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas būtent pagal atsakovės pareiškimą, kuriame ji teigė, kad ieškovas jos vardu užpildė prašymus žemės sklypams įsigyti, nupirko žemės sklypus, kurie sukūrė atsakovei papildomas prievoles. Ikiteisminiame tyrime atliktas ekspertinis tyrimas (specialisto išvada) kategoriškai nepatvirtino atsakovės parašų klastojimo, nes rašysena nebuvo pakankamai informatyvi, nebuvo leista padaryti dokumentų iškarpų, todėl nenuspręsta dėl parašų padarymo laiko. Todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga vertintina kaip šalutinis įrodymas, pats savaime nepaneigiantis šioje byloje padarytos išvados, kad ginčo sklypus siekė įgyti ir įgijo būtent ieškovas.
26. Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad teismas neišsprendė dėl atsakovės esą gautų žemės ūkio išmokų pagal specialias deklaravimo programas. Šie argumentai atmestini, nes teismas turi priimti sprendimą tik dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nebuvo pareikšta reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės jos gautas išmokas už ginčo sklypus, todėl teismui nebuvo pagrindo nagrinėti, kas ir kokias išmokas gavo, kam jas panaudojo. Aplinkybė, kad išmokos buvo pervedamos į atsakovės sąskaitą, vėlgi įvertinant kitus bylos įrodymus (įgaliojimą, el.susirašinėjimą, betarpišką dalyvavimą žemės ūkio veikloje ir pan.), neįrodo, kad sklypų tikroji pirkėja buvo atsakovė.
27. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto T. K. nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimu padarytų išvadų, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
29. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo šalių ginčą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, faktiškai tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių teisėtumą, todėl šioje dalyje teismo motyvai tik papildyti CK 1.87 straipsnio pagrindu, nuosavybės teisinis režimas nustatytas teisingai, proceso teisės normos, reglamentuojančios prejudicinių faktų taikymą, nepažeistos (CPK 182 straipsnis), įrodymai įvertinti tinkamai ( CPK 185 straipsnis).
30. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistina 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 Straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Agnė Vyliaudaitė