Civilinė byla Nr. 2S-1030-372/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06089-2017-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

                                                                                         3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1.

(S)

ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8694-1003/2017 pagal pareiškėjos O. T. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis T. U., Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas iki 2017-10-02 AB DNB bankas), A. T..

              Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja O. T. pateikė antstoliui T. U. skundą dėl antstolio 2017 m. birželio 23 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl pakartotinės turto įvertinimo ekspertizės, kuriuo antstolis atsisakė skirti pakartotinę turto įvertinimo ekspertizę. Pareiškėja prašė patenkinti jos prašymą skirti pakartotinį nekilnojamojo turto įvertinimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad buvo atliktas nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimas; nustatyta turto vertė – 35000 Eur. Pažymėjo, kad nustatyta buto vertė neatitinka realios turto vertės.

3. A. T. U. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skolininkė, ginčydama priverstinai realizuojamo turto rinkos vertę, iš esmės nepateikia jokių svarių argumentų, įrodymų ar kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadomis, todėl jos teiginiai dėl esą netinkamai nustatytos jai priklausančio buto vertės vertintini kaip deklaratyvūs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei prieštaravimuose, nei skunde dėl antstolio veiksmų dėl turto vertės nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertės ekspertizė buvo atlikta netinkamai, kad turto vertinimo procedūra prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią jai priklausančio turto vertę, duomenų, patvirtinančių neteisingą turto kainos nustatymą, o pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie didesnę jai priklausančio nekilnojamojo turto kainą negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) O. T. prašo nutartį panaikinti ir skundą tenkinti – panaikinti antstolio T. U. 2017 m. birželio 23 d. patvarkymą dėl pakartotinės turto įvertinimo ekspertizės neskyrimo ir patenkinti pareiškėjos prašymą skirti pakartotinį buto įvertinimą. Apeliantė (pareiškėja) nurodė, kad vertinant butą, nebuvo atsižvelgta į jo ypatumus, kurie didina buto vertę, todėl reali buto rinkos kaina nebuvo nustatyta, o šeimos turto pardavimas už nepagrįstai žemą kainą prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo teismo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja priverstinai parduodamo turto rinkos vertę; pažymėjo, kad abejoti ekspertizės išvadomis nėra jokio pagrindo, o deklaratyvūs teiginiai apie didesnę jai priklausančio nekilnojamojo turto kainą negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

7. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas iki 2017-10-02 AB DNB bankas) prašo skundą atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde tik formaliai pasisakoma, jog antstolio nurodyta turto kaina yra per maža, tačiau nepateikta jokių kitokių turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) O. T. atskirasis skundas atmestinas.

8. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal 2016 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš O. T. ir A. T. hipotekos kreditorės AB DNB bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank AB) naudai (vykdomoji byla, b. l. 4). 2017 m. sausio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto įvertinimo ekspertizės, kuriuo buvo paskirtas nekilnojamojo turto (buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) vertinimas; vertinimas pavestas atlikti UAB „Finance property“ turto vertintojui; pavesta nustatyti minėto turto rinkos kainą (vykdomoji byla, b. l. 9). Iš byloje esančio ekspertizės akto (sudaryto UAB „Finance property“ turto vertintojos R. J.) matyti, kad nustatyta buto vertė sudaro 35000 Eur (civilinė byla, b. l. 22). 2017 m. birželio 22 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos prieštaravimas  dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės, kuriuose pareiškėja nurodė, kad su nustatyta buvo verte nesutinka, kad nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes (įrengtą elektrinį gyvatuką, mini dušą, vandens filtrą, išvedžiotus laidus įrengti signalizacijos sistemą), kurie didina buto vertę (vykdomoji byla, b. l. 39). Atsižvelgęs į gautą prieštaravimą, antstolis prašė turto vertintojos R. J. informuoti, ar pasikeistų turto vertė, atsižvelgus į pateiktus pareiškėjos prieštaravimus (vykdomoji byla, b. l. 40–41). 2017 m. birželio 22 d. buvo gautas turto vertintojos atsakymas, jog atsižvelgus į pateiktus prieštaravimus, buto vertė pasikeisti negalėtų; į minėtus patobulinimus buvo atsižvelgta konstatuojant, jog butas gerai įrengtas; ekspertizės akte buvo nustatyta maksimali galima buto rinkos vertė (vykdomoji byla, b. l. 42). Susipažinęs su gautu prieštaravimu, turto vertinimo išvada bei turto vertintojos nuomone, 2017 m. birželio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė atsisakyti skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (vykdomoji byla, b. l. 43).

11. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siekiant nustatyti tikslią nekilnojamojo turto rinkos kainą, buvo paskirta turto įvertinimo ekspertizė. 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nekilnojamojo turto įvertinimą atliko nepriklausoma turto vertintoja – R. J.. Antstolis, įvertinęs ekspertizės aktą, pareiškėjos prieštaravime nurodytus argumentus bei turto vertintojos pateiktas išvadas, sprendė, kad nustatyta nekilnojamojo turto kaina abejonių nekelia, todėl atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, nepateikta įrodymų apie tai, jog nekilnojamojo turto kaina yra per žema. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų bei neviršydamas įstatymu jam suteiktos kompetencijos ribų, atsižvelgdamas į įstatymų jam nustatytą pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, nepadarė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas konstatuoti antstolio atliktus veiksmus kaip neteisėtus. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio atlikti veiksmai yra teisėti ir atlikti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, o pareiškėja neįrodė, jog turtas įvertintas per maža kaina ir/ ar turto vertė nustatyta netinkamai, todėl, nesant įrodymų dėl ekspertizės nepagrįstumo, teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                                      Birutė Simonaitienė