
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr.2A-783-360/2009
Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorijos
30.2; 30.9; 30.9.1; 121.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Redco“ atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovų E. K. ir A. K. atstovei advokatei Linai Zamulskienei ir atstovui pagal įgaliojimą V. P., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Redco“ ieškinį atsakovams E. K. ir A. K. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų E. K. ir A. K. atstovo pagal įgaliojimą V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-27 sprendimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu prašo pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atidalyti UAB „Redco“ priklausančią 27917/28801 žemės sklypo dalį iš bendro žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Nurodo, kad ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atsakovui E. K. priklauso 884/28801 dalis, o ieškovei UAB „Redco“ – 27917/28801 dalis. 2007-09-19 žemės plane nurodyta ir tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. 2006 metais ieškovas su atsakovais susitarė dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, siekdami pakeisti žemės paskirtį. 2006-03-20 atsakovai davė raštišką sutikimą, tačiau po kurio laiko nemotyvuotai sutikimą atšaukė, dėl to detaliojo plano įgyvendinti nepavyko. Nuo to laiko nepavyksta su atsakovais susitarti dėl žemės sklypo bendro valdymo. Vėliau ieškovai nutarė ruošti antrąjį detalųjį projektą, siekiant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nekeičiant žemės paskirties. Nors tokiam žemės sklypo dalių atidalijimui atsakovai neprieštaravo, tačiau sutikimo nedavė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-27 sprendimu ieškinį tenkino: atidalijo UAB „Redco“ priklausančią 27917/28801 žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal nekilnojamojo turto registro duomenų banke užregistruotą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, kurios neleistų ieškovei įgyvendinti savo teises – atsidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat, kad ieškovės prašomas atsidalijimo natūra būdas pagal žemės sklypo planą ir jame nužymėtas sklypo dalių naudojimo ribas pažeistų kitų bendraturčių teises.
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo padalytų žemės sklypo dalių šalys negalės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes tai padaryta ne pagal įstatymus. Teismas neįtraukė į procesą trečiųjų asmenų, t. y. VĮ Registrų centro, kuriam pagal teismo sprendimą atsiranda pareiga įregistruoti padalytas žemės sklypo dalis. Pažymi, kad sklypai formuojami įstatymų nustatyta tvarka, o ne teismo sprendimu.
Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą negauta.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27917/28801 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, dalis, o atsakovui E. K. – 884/28801 dalis. Bendraturčiai 2006-02-03 sutartimi susitarė dėl žemės sklypo dalių naudojimo, 2007-10-12 Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas žemės sklypo planas su naudojimosi tvarka.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis LR žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 str. 19 d. nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (LR žemės įstatymo 37 str.) ir rengiami LR žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka.
Ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo sutarties priedą (b. l. 10), žemės sklypo planą (b. l. 13), žemės sklypo priešprojektinius pasiūlymus (b. l. 18), ribų pakeitimo ir sklypų suformavimo brėžinį (b. l. 50–51), tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto LR žemės įstatyme, LR teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime teisingai konstatavo, kad bendraturčiams, įgyvendinant savo teises, būtina išnaudoti visas galimybes siekiant suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės sudaroma galimybė palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nors atsakovai nurodo nesant ginčo dėl atidalinimo, tačiau bylos rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai dėl detaliojo plano sprendinių derinimo tarp bendraturčių, o galiausiai ir ieškinio pateikimas teismui rodo tarp šalių egzistuojantį nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalins nuosavybės (LR CK 4.80str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banke užregistruotą žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes šis atidalijimas turi būti atliekamas Pagal LR žemės įstatyme, LR teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytą tvarką bei reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys nori atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir yra pradėję ruošti reikalingus dokumentus, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui, kad būtų tikslinami ar keičiami ieškinio reikalavimai ir baigtas ginčas dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Padaryti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-27 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas
Kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas
Bronius Valius