Administracinė byla Nr. eAS-516-525/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01519-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Constra“) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas L. gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. A30-209 „Dėl teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Be to, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad sustabdžius Įsakymo galiojimą būtų užkirstas kelias Įsakymo įvykdymui, įsiterpusio žemės ploto prijungimui prie ginčo žemės sklypo ir atitinkamų duomenų registravimui Nekilnojamojo turto registre.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas nurodė, jog Bendrija, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokio savo prašymo visiškai nemotyvavo, nenurodė, kokia konkreti neatitaisoma žala gali kilti, ir nepateikė jokių žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą.
Bendrija nurodo, kad sunkiai atitaisoma didelė žala pasireikš realizavus Įsakymą: įregistravus pakitusius ginčo žemės sklypo duomenis, tuo atveju, jei tenkinus pareiškėjo skundą šioje byloje institucijos geranoriškai neatkurs buvusio žemės sklypo duomenų, nebus teisinio mechanizmo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro naujai suformuotą žemės sklypą ir daiktines teises į jį, todėl turės būti inicijuojamas naujas teismo procesas. Taip pat ginčijamo Įsakymo įvykdymas apsunkins pareiškėjui palankaus sprendimo įgyvendinimą šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-174-789/2018 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A30-1009, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 334, sprendinių koregavimas (toliau – ir administracinėje byloje Nr. I-174-789/2018 skundžiamas įsakymas), panaikinimo. Pareiškėjas teigia, kad vietoje 0,1750 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti trys atskiri žemės sklypai, suteikiant jiems adresus (duomenys neskelbtini). Bendrija atkreipia dėmesį, kad Įsakymu yra projektuojamas ir sprendžiamas 1 aro žemės ploto prijungimas prie vieno iš išdalintų sklypų. Atsakovas sunkiai atitaisomą žalą vietos bendruomenei kildina ir iš to, kad dėl valstybinės žemės privatizavimo faktiškai nebus įgyvendintas 1999 metais patvirtinto detaliojo plano sprendinys dėl pėsčiųjų tako. Pareiškėjo manymu, taip pat būtina įvertinti, kad Ginčo žemės sklypas ir prie jo Įsakymu jungiamas įsiterpęs plotas yra Aukštagirio geomorfologiniame draustinyje.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.
Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo tiesiog patvirtintas teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektas, pats savaime žalos nesukelia, todėl šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepagrįstai ir neproporcingai ribotų žemės sklypo savininko teisę naudotis sklypu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali kilti reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, o savo teiginius grindė į ateitį nukreiptomis, niekuo nepagrįstomis abstrakčiomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovo manymu, tai, jog ginčo žemės sklypas yra Aukštagirio geomorfologiniame draustinyje, šiuo atveju yra nereikšmingas. Pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų pažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Atsakovas teigia, jog atskirajame skunde pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstai grindžia ir kitos administracinės bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškėlimo faktu. Administracinėje byloje Nr. I-174-789/2018 skundžiamo įsakymo galiojimas nėra sustabdytas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškina, kad susisiekimo tinklas, kuris buvo numatytas 1999 m. detaliuoju planu, aplinkiniams ginčo teritorijos sklypams parengus naujus teritorijų planavimo dokumentus ir pakeitus dalį ankstesniu detaliuoju planu nustatytų reglamentų, apskritai tapo neįmanomas įgyvendinti pagal 1999 m. detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, tikslingai suplanavo ir numatė gatvių raudonąsias linijas, sukuriančias šiuo metu aktualią suplanuotą infrastruktūrą. Todėl ginčijamu Įsakymu nėra naikinami jokie gatvės elementai, tarp jų ir šaligatviai ar pėsčiųjų takai.
Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikintas skundžiamas Įsakymas, nereikalautų specialaus vykdymo proceso ir sukeltų teisines pasekmes pats savaime, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje nėra tikslinga.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Constra“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
UAB „Constra“ teigia, kad Įsakymo priėmimas pats savaime jokios žalos nesukelia, o pareiškėjas neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės nesustabdžius Įsakymo galiojimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal administracinių teismų praktiką gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Skundžiamu Įsakymu buvo nuspręsta patvirtinti trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu šį žemės sklypą sujungti su įsiterpusiu 100 kv. m valstybinės žemės plotu, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Pareiškėjas sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su potencialiu poreikiu ateityje inicijuoti naują teismo procesą, jeigu panaikinus skundžiamą Įsakymą institucijos geranoriškai neatkurs buvusio žemės sklypo duomenų, taip pat pareiškėjui palankaus sprendimo administracinėje byloje Nr. I-174-789/2018 įgyvendinimo pasunkėjimu bei teigia, kad dėl valstybinės žemės privatizavimo faktiškai nebus įgyvendintas 1999 metais patvirtinto detaliojo plano sprendinys dėl pėsčiųjų tako.
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad tenkinus skundo reikalavimus ir panaikinus skundžiamą Įsakymą, nebūtų teisinio mechanizmo administracine tvarka atkurti iki ginčijamo sprendimo pagrindu atliktų veiksmų buvusią padėtį ir reikėtų kelti naują bylą, taip pat, kad pasunkėtų pareiškėjui palankaus sprendimo įgyvendinimas administracinėje byloje Nr. I-174-789/2018, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama suteikti laikiną apsaugą asmeniui nagrinėjamoje byloje, o ne išvengti galimų naujų teismo procesų ateityje.
Pareiškėjas galinčią kilti žalą taip pat sieja su valstybinės žemės privatizavimu, dėl kurių, anot pareiškėjo, faktiškai nebus įgyvendintas 1999 metais patvirtinto detaliojo plano sprendinys dėl pėsčiųjų tako. Primintina, kad skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau nebuvo priimtas sprendimas dėl žemės privatizavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo įvardijamos žalos skundžiamas Įsakymas pats savame sukelti negali. Be to, 1999 metais patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai buvo pakoreguoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A30-1009, kurio galiojimas nėra sustabdytas. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog ginčijamo Įsakymo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ginčo teritorija yra Aukštagirio geomorfologiniame draustinyje, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė