Civilinė byla Nr. e2-1417-730/2017

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00409-2017-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1;

(S)

                                                                                 2.6.6.4; 3.4.3.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB)  „Intersera“ atstovui Linui Mažoniui,

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) „Gora“ atstovėms advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, bankroto administratorės Eurobankrotas, UAB įgaliotam asmeniui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intersera“ ieškinį atsakovei BUAB „Gora“ dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, paskolos sutarties pripažinimo galiojančia bei vykdytina ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Byloje buvo nagrinėjami ieškovės reikalavimai (patikslintas ieškinys): atleisti ieškovę nuo prievolės grąžinti atsakovei 88 886 EUR paskolos dalį vykdymo, pripažinti vienašališką 2012-11-22 šalių sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovę atnaujinti 2012-11-22 šalių sudarytos paskolos sutarties galiojimą.
2. Reikalavimo pripažinti vienašališką 2012-11-22 šalių sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovę atnaujinti 2012-11-22 šalių sudarytos paskolos sutarties galiojimą pagrindu nurodytų aplinkybių esmė ta, jog 2012-11-22 šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė suteikė ieškovei 474 997,00 Lt dydžio paskolą. Sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas 2018-03-01. Ieškovė įsipareigojo už gautą paskolą mokėti atsakovei 4 procentų dydžio metines palūkanas. 2014-02-27 tarp šalių buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas, pagal kurį atsakovė padidino ieškovei suteiktos paskolos sumą iki 855 000 Lt. 2017-05-23 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad paskolos sutartis nutraukiama nuo 2017-06-04, vadovaujantis sutarties 6.2.2 punkto pagrindu. Atsakovės 2017-05-23 pranešime ieškovei nurodytas paskolos nutraukimo pagrindas pagal sutarties 6.2.2 punktą – areštuotas paskolos gavėjo turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 50 000 litų vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų. Tame pačiame 2017-05-23 ieškovei adresuotame pranešime atsakovė nurodo, kad 2015-11-20 Klaipėdos apygardos teismas priėmė civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui pačios atsakovės reikalavimams užtikrinti, arešto mastas – 86 886 EUR suma. Iš šio atsakovės pranešime nurodyto juridinio fakto matyti, kad pagrindą nutraukti sutartį pati atsakovė ir sukūrė, todėl toks atsakovės elgesys teismo turi būti pripažintas neteisėtu ir nesąžiningu. 2017-06-16 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimas, ir sprendimo dalį, kuria taikant restituciją iš UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 EUR bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 86 886 EUR sumos, panaikino. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neginčijamas įrodymas, kad: 2015-11-20 Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai civilinėje byloje Nr. e2-1708-123/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui pačios atsakovės reikalavimams užtikrinti, arešto mastas – 86 886 EUR sumai. Todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti 2017-05-23 pranešime ieškovei nurodytą paskolos nutraukimo pagrindą pagal sutarties 6.2.2 punktą – areštuotas paskolos gavėjo turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 50 000 litų vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų.
3. Reikalavimo atleisti ieškovę nuo prievolės grąžinti atsakovei 88 886 EUR (2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje suma  86 886 EUR) paskolos dalį vykdymo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė ta, jog, ieškovės vertinimu, atsakovė iš viso neturi teisės reikalauti visos paskolos grąžinimo, nes atsakovė privalo atlyginti ieškovei 86 886,00 EUR dydžio žalą. 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei 86 886,00 EUR nuostolių. Minėta nutartimi taikos sutartyje prisiimtas atsakovės įsipareigojimas yra šalis saistantis imperatyvas, dėl kurio vykdymo terminų ir sąlygų taikos sutartyje nebuvo susitarta. 2017-06-16 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei 88 886 EUR sumą. Įstatyme nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant skolininko civilinė atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.64 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.259 straipsnio 1 dalis).
4. Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinį (patikslintą ieškinį), nurodė, jog su ieškovės reikalavimais  nesutinka. Nesutikimo motyvų esmė ta, jog, atsakovės nuomone, vienašališkas paskolos sutarties nutraukimas atitinka CK nuostatas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti šalių sudarytą paskolos sutartį, kadangi buvo paskolos sutartyje 6.2–6.2.2 punktuose numatytos sąlygos nutraukti paskolos sutartį. Civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-15 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria  atsakovė sutiko ir įsipareigojo atlyginti ieškovei 86 886 EUR sumą. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Šioje byloje atsakovė, vertinant civilinės atsakomybės klausimą, kuris kildinamas iš statybos rangos teisinio santykio, negali būti kreditorė, nes civilinė atsakomybė, kilusi iš rangos teisinių santykių, jau yra išspręsta įsiteisėjusia 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir šiuo atveju kreditore buvo būtent ieškovė, o ne atsakovė. Atsakovė kreditorė yra pagal paskolos teisinius santykius, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti LR CK 6.248 straipsnio  2 dalies nuostatas.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo reiškia reikalavimus priteisti iš ieškovės atsakovei 108 274,82 EUR skolos bei 10 785,94 EUR palūkanų, iš viso 119 060,79 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimų pagrindu nurodytų aplinkybių esmė ta, jog 2012-11-22 paskolos sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą pareikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų visą negrąžintą paskolą, paaiškėjus bent vienai aplinkybių, nustatytų 6.2.1 punkte, 6.2.2 punkte. Todėl atsakovei vienašališkai nutraukus paskolos sutartį atsakovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš ieškovės visą negrąžintą paskolos sumą ir palūkanas.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su atsakovės priešieškiniu nesutinka. Nesutikimo motyvų esmė ta, jog atsakovė neturi teisės reikalauti grąžinti skolos prieš terminą, kadangi atsakovės paskolos sutarties vienašališkas nutraukimas nuo 2017-06-04 yra neteisėtas. Be to, yra įstatymo numatytas pagrindas atleisti ieškovę nuo prievolės grąžinti atsakovei 86 886,00 EUR, kadangi atsakovė yra padariusi žalą ieškovei. Žalos dydis patvirtintas tarp šalių sudaryta taikos sutartimi, kuri patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi.
7. Šalys dublikuose, triplikuose į ieškinį ir priešieškinį iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kaip ieškinyje ir atsiliepimuose į ieškinį, priešieškinyje, atsiliepime į priešieškinį.
8. Nagrinėjant bylą teisme, šalių atstovai palaikė savo reikalavimus, nepripažino priešpriešinių reikalavimų, paaiškino iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

9. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp UAB „Gora“, atstovaujant direktoriui R. J., ir UAB „Intersera“, atstovaujant direktoriui T. V., 2012-11-22 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu UAB „Gora“ suteikė UAB „Intersera“ 474 997,00 Lt dydžio paskolą (toliau – Paskolos sutartis). 2014-02-27 tarp šios Paskolos sutarties šalių sudaryta Paskolos sutartis buvo pakeista ir UAB „Gora“ papildomai suteikė UAB „Intersera“ 855 000 Lt paskolą. Paskolos sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. kovo 1 d. Paskolos sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 4 proc.  (keturi procentai) metines palūkanas nuo paskolos sumos, likusios išmokėti proporcingai skaičiuojant.
10. 2015-07-09 atsakovės bankroto administratorė įteikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė per 78 dienas turi sumokėti 23 302,40 EUR, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję. Ieškovė 2015-07-14 aiškinamuoju raštu „Dėl BUAB „Gora“ debitorinio įsiskolinimo“ informavo ieškovę, jog galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2018-03-01. Ieškovė rašte pateikė prašymą leisti 23 302,40 EUR sumą sumokėti atsakovei dalimis per 12 mėnesių laikotarpį, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 1941,83 EUR, nurodydama, jog esant finansinių galimybių, ieškovė įsipareigoja 23 302,40 EUR sumą sumokėti anksčiau nei per 12 mėnesių. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė neinformavo ieškovės, ar esant tokiam ieškovės prašymui yra galimas šalių sudarytos Paskolos sutarties sąlygų pakeitimas ir kaip turėtų būti vykdomos Paskolos sutarties sąlygos ateityje.
11. 2017-05-23 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo nurodė, jog atsakovė, pasinaudodama Paskolos sutarties 6.2.1 punkte numatyta teise, nutraukia Paskolos sutartį nuo 2017-06-04, esant vienašališkam sutarties nutraukimo pagrindui, numatytam Paskolos sutarties 6.2.2 punkte. Aplinkybėmis, pagrindžiančiomis esant Paskolos sutarties 6.2.2 punkto pagrindą, atsakovė nurodė tai, jog 2015-11-20 Klaipėdos apygardos teismas priėmė civilinėje byloje  Nr. e2-1708-123/2015 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Intersera“ turtui BUAB „Gora“ reikalavimams užtikrinti. Atsakovė pranešimu taip pat nurodė, jog ieškovė tuo pagrindu turi pareigą atsakovei iki 2017-06-06 sumokėti 23 302,40 EUR sumą ir 1784,66 EUR priskaičiuotų metinių palūkanų.
12. Šalių sudarytos Paskolos sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, jog paskolos davėjas turi teisę prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu įspėjęs paskolos gavėją reikalauti, kad paskolos gavėjas prieš terminą grąžintų paskolos davėjui dalį negrąžintos paskolos, arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos davėjui visą negrąžintą paskolą, jeigu paaiškėja viena iš šių aplinkybių: 6.2.1 – paaiškėja konkrečios aplinkybės, dėl kurių paskolos gavėjas sutartyje numatytais terminais negrąžina paskolos ar jos dalies; 6.2.2 – areštuotas paskolos gavėjo turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 50 000 litų vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų.
13. Byloje esantys šalių procesiniai dokumentai, teismų procesiniai sprendimai patvirtina aplinkybes, jog ieškovės BUAB „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės Eurobankrotas, UAB, įgaliotas asmuo R. S. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2015-05-25 tarp ieškovės UAB „Gora“ ir atsakovės UAB „Intersera“ sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo ab initio, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei 86 886 EUR, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priėmus ieškinį, buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-805-459/2016.
14. Ieškinyje (civilinė byla Nr. e2-805-459/2016) ieškovė nurodė, kad UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2012-11-22 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Gora“ suteikė atsakovei UAB „Intersera“ 474 997,00 Lt dydžio paskolą iki 2018-03-01. 2014-02-27 buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo UAB „Gora“ suteikė bendrovei „Intersera“ 855 000 Lt paskolą. 2013-08-28 šalys sudarė rangos sutartį, kuria UAB „Gora“ (rangovė) įsipareigojo atlikti statybos darbus. 2014-11-03 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės UAB „Perdanga“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gora“. Teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Perdanga“ prašymą, 2014-11-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo visą UAB „Gora“ turtą, o 2015-03-30 nutartimi iškėlė šiai bendrovei bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015-06-18. UAB „Intersera“ 2015-03-03 pareiškė teisme ieškinį bendrovei UAB „Gora“, kuriame reikalavo priteisti 101 179,30 EUR nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų pagal 2013-08-28 rangos sutartį. Civilinėje byloje pagal UAB „Intersera“ ieškinį šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje UAB „Intersera“ sumažino ieškinio reikalavimus iki 86 886 EUR sumos, o UAB „Gora“ tokio dydžio reikalavimą pripažino ir įsipareigojo UAB „Intersera“ atlyginti 86 886 EUR nuostolių. Teismas 2015-04-15 nutartimi taikos sutartį patvirtino. 2015-05-25 UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ sudarė susitarimą, kuriuo 86 886 EUR suma įskaityta kaip paskolos UAB „Intersera“ grąžinimas.
15. BUAB „Gora“ civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 įrodinėjo, kad ginčijamas susitarimas pažeidžia bendrovės „Gora“ kreditorių teises, teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinį. Atsakovė UAB „Intersera“ su ieškiniu nesutiko.  Civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-20 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršydamas 86 886 EUR sumos, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leisdamas atlikti iš sąskaitoje esančių lėšų mokėjimus, susijusius su privalomosiomis įmokomis valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-10 nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartį palikti nepakeistą.
16. Civilinėje  byloje Nr. e2-805-459/2016 Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-02 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiu ab initio UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2015-05-25 susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ 86 886 EUR bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-16 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimą civilinėje  byloje Nr. e2-805-459/2016 pakeitė – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalį, kuria taikant restituciją iš UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 EUR bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 86 886 EUR sumos, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad pripažinimas negaliojančiu ab initio 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo neturi įtakos UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2012-11-22 paskolos sutarties, 2014-02-27 paskolos sutarties pakeitimo Nr. 1 ir teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, kuria bendrovė „Gora“ įsipareigojo atlyginti bendrovei „Intersera“ 86 886 EUR nuostolių, galiojimui. Šie sandoriai bei taikos sutartis yra nepanaikinti, galiojantys ir turi būti vykdomi atsižvelgiant į realią šios dienos padėtį (pvz., grąžintą paskolos dalį), teisinę situaciją ir ĮBĮ nuostatas. Po 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo sudarymo atsakovei nei 86 886 EUR suma, nei koks nors kitas bendrovei „Gora“ priklausantis turtas atsakovei perduotas nebuvo, susitarimą pripažinus negaliojančiu šalims grįžta jų turėtos reikalavimo teisės, todėl susitarime įrašytos sumos priteisimas iš atsakovės ieškovei yra perteklinis. Materialinės teisės norma pritaikyta netinkamai ir tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti panaikinat restitucijos taikymą (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Civilinėje  byloje Nr. e2-805-459/2016 2017-06-26 gautas UAB „Intersera“ direktoriaus prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą UAB „Intersera“ turtui. 2017-06-27 nutartimi UAB „Intersera“ prašymas buvo patenkintas ir nutarta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ turtui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi buvo taikytos siekiant, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju būtų įmanoma šį teismo sprendimą realiai įvykdyti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalį dėl 86 886 EUR sumos priteisimo tapo akivaizdu, jog laikinosioms apsaugos priemonėms galioti nebėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl UAB „Intersera“ prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas, areštas UAB „Intersera“ turtui naikintinas.
19. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Intersera“ direktorius yra T. V., UAB „Gora“ vienintelės akcininkės nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. I. V. sutuoktinis, o UAB „Intersera“ akcininkas J. J. yra UAB „Gora“ akcininkės I. V. tėvas.
20. Teismas spręsdamas ginčą, vadovaujasi civilinio proceso įstatyme nurodytomis ir kasacinio teismo išaiškintomis įrodinėjimo taisyklėmis. Kaip nustatyta, atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios įmonės, tiek su jos kreditorių interesais. Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, jog tokiose bylose yra viešasis interesas, o teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnio  5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu

21. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl vienašalio tarp šalių sudarytos Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, prašo pripažinti jį neteisėtu. Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį. Patenkinus šį ieškiniu reiškiamą reikalavimą, atsakovės reikalavimas dėl skolos negalėtų būti tenkinamas, todėl teismas spręsdamas šalių ginčą, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pasisako dėl ieškinio reikalavimo pripažinti vienašališką Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus,  remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti atsakovės vienašališką šalių sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu.
22. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.).
23. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis.
24. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė kaip kreditorė, pasirinkdama savo teisių gynimo būdą, vienašališkai nutraukė šalių sudarytą paskolos sutartį, esant, jos vertinimu, šalių sudarytoje Paskolos sutartyje numatytam pagrindui, suteikiančiam jai teisę savo iniciatyva nutraukti sutartį (3 punktas).
25. Tačiau šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose galioja ne tik sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, tačiau sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienas sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti (favor contractus) ir leidžiant ją peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. Sutarties šalis, ginčydama sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, gali kartu reikšti reikalavimą patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu būtų buvęs sutarties pakeitimas, gal būtų buvę galima išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimą. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nesant pareikšto reikalavimo pakeisti sutartį ginčijant sutarties nutraukimo teisėtumą, teismas negali ex officio spręsti šių dviejų teisių gynimo būdų konkurencijos klausimo. O pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).
27. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip   vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Formuojama teismų praktika, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais. Teismų praktikoje sutarties nutraukimas vertinamas kaip kraštutinė priemonė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
28. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė vadovavosi šalių sudarytos Paskolos sutarties 6.2.2 punkte numatytu pagrindu, tai yra areštuotas paskolos gavėjo turtas ar jo dalis, ne mažesnė nei 50 000 litų vertės, ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iškilo ginčas dėl sutarties pažeidimo fakto.
29. Teismo vertinimu, toliau nurodomos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovei vienašališkai nutraukiant sutartį, atsakovė turėjo pagrindą pripažinti esant šalių sudarytos Paskolos sutarties 6.2.2 punkte nurodytą sutarties pažeidimą. Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-20 nutartimi areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą už 86 886 EUR sumą, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-10 nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartį palikti nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-20 nutartis galiojo iki 2017-06-27, kai Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2015-11-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas, jog Lietuvos apeliacinio teismo                          2017-06-16 nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalį dėl 86 886 EUR sumos priteisimo, tapo akivaizdu, jog laikinosioms apsaugos priemonėms galioti nebėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (8–10 punktai).
30. Tačiau, kaip nustatyta, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-16 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimą pakeitė – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalį, kuria taikant restituciją iš UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 EUR bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 86 886 EUR sumos, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK normas, sudarančias pagrindą taikyti restituciją, pripažindamas atsakovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo nepagrįstu (9 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės 2015-11-20 nutartimi buvo taikytos, užtikrinant atsakovės pareikšto reikalavimo dėl restitucijos taikymo įvykdymą.
31. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms (22 punktas), pripažįstant atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą teisėtu, kraštutinės priemonės taikymas neatitiktų sutartinių teisinių santykių favour contractus pricipo, prieštarautų bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje,  teismas turi kontroliuoti vienašališką sutarties nutraukimą vertindamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (19 punktas). Šalių sudarytoje Paskolos sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2018-03-01 (2.2 sutarties punktas). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (civilinė byla Nr. B2-216-730/ 2017), atsakovės bankroto byloje būtini veiksmai bankroto procedūrai užbaigti nėra atlikti. Todėl teismas sprendžia, jog ginčijamas vienašalis paskolos sutarties nutraukimas yra neteisėtas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
32. Sprendžiant dėl tarp šalių sudarytos Paskolos sutarties nutraukimo šiuo atsakovės nurodytu pagrindu, ne ĮBĮ nurodytu pagrindu, neturi teisinės reikšmės, jog atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Atsakovė turi galimybę pasinaudoti kitais kreditorių teisių gynimo būdais. Kaip nustatyta, ieškovė jau siūlė atsakovei pakeisti sutartį, tačiau atsakovė sutikimo pakeisti sutartį neišreiškė (2 punktas).
33. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atnaujinti šalių sudarytos Paskolos sutarties galiojimą, kai ginčijamas vienašalis paskolos sutarties nutraukimas yra pripažįstamas neteisėtu, yra perteklinis, todėl netenkintinas. Pripažinus vienašalį paskolos sutarties nutraukimą  neteisėtu, šalys turi pareigą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus Paskolos sutartyje numatyta tvarka.

Dėl priešieškinio

34. Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės pagal šalių sudarytą Paskolos sutartį 108 274,82 EUR skolos bei 10 785,94 EUR palūkanų. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovės negrąžinta paskolos dalis sudaro 108 274,82 EUR, tačiau, ieškovės vertinimu, yra pagrindas ieškovę atleisti nuo prievolės grąžinti 86 886 EUR paskolos dalį (ieškiniu reiškiamas reikalavimas) ir ieškovė turi pareigą grąžinti kitą paskolos dalį iki 2018-03-01. Atsakovė reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad paskolos sutartis yra nutraukta, ieškovė nemoka palūkanų, todėl yra pagrindas iš ieškovės priteisti 108 274,82 EUR skolos bei 10 785,94 EUR palūkanų. 
35. Kaip nustatyta (9 punktas), Paskolos sutartyje yra numatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2018-03-01. Kadangi ieškiniu yra reiškiamas ieškovės savarankiškas reikalavimas dėl atleidimo nuo prievolės grąžinti 86 886 EUR paskolos dalį, teismas pasisako dėl pareigos grąžinti 108 274,82 EUR atsakovės negrąžintą paskolos dalį ir palūkanas, pripažinus Paskolos sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu, nevertindamas aplinkybės dėl galimybės atleisti ieškovę nuo prievolės grąžinti 86 886 EUR paskolos dalį.
36. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, aplinkybėms, jog, teismo vertinimu, vienašališkas Paskolos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o šalių Paskolos sutartimi numatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2018-03-01, periodiniai mokėjimai sutartyje nenumatyti, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dalis priteisti 108 274,82 EUR atsakovės negrąžintą paskolos dalį netenkintina (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
37. Tačiau, teismo vertinimu, yra įstatymo numatytas pagrindas patenkinti atsakovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsakovė prašo priteisti Paskolos sutartyje šalių susitarimu (2.2 punktas) nustatytas pelno palūkanas – 10 785,94 EUR: už 2015 m. – 4330,99 EUR, už 2016 m. – 4330,99 EUR; už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-28 – 2123,96 EUR. Ieškovė nesutikimo motyvų dėl palūkanų apskaičiavimo nenurodė. Ieškovės vertinimu, palūkanos neįrodytos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi nėra pateikta PVM sąskaitų faktūrų.
38. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, tai yra sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
39. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.
40. Kaip nustatyta (9 punktas), šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 4 proc. metines palūkanas nuo paskolos sumos, likusios išmokėti proporcingai skaičiuojant. Kitų sutarties sąlygų, aptariančių palūkanų mokėjimą, Paskolos sutartyje nėra numatyta. Kaip iš šių aplinkybių matyti, šalių susitarimu palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma  mokėjimo tvarka nebuvo numatyta, numatyta tik atsakovės teisė gauti palūkanas ir ieškovės pareiga mokėti palūkanas, palūkanų dydis. Teismo vertinimu, sutarties 2.2 punktas palūkanų mokėjimo termino atžvilgiu netaikytinas, kadangi jis nustato paskolos, kuri suprantama kaip atitinkamos pinigų sumos skolinimas už tam tikras palūkanas, grąžinimo terminą, bet ne palūkanų mokėjimo tvarką, terminą. Todėl esant tokioms aplinkybėms, jog šalys Paskolos sutartimi nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, ieškovė turėjo palūkanas mokėti kiekvieną mėnesį, kaip numatyta CK 6.872 straipsnio 2 dalyje.
41. Esant (40 punkte) nurodytoms aplinkybėms, vertinant, jog ginčo dėl atsakovės prašomų priteisti palūkanų dydžio apskaičiavimo nėra, o tai, jog ieškovei nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros dėl palūkanų mokėjimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, iš ieškovės atsakovei priteistina                     10 785,94 EUR palūkanų (6.872 straipsnis).

                              Dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo

42. Ieškovė ieškiniu reiškia ir reikalavimą dėl atleidimo nuo prievolės grąžinti atsakovei 86 886 EUR paskolos dalį vykdymo. Kaip nustatyta (14 punktas), civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 pagal UAB „Intersera“ ieškinį šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje UAB „Intersera“ sumažino ieškinio reikalavimus iki 86 886 EUR sumos, o UAB „Gora“ tokio dydžio reikalavimą pripažino ir įsipareigojo bendrovei „Intersera“ atlyginti 86 886 EUR nuostolių, teismas 2015-04-15 nutartimi taikos sutartį patvirtino. 2015-05-25 UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ sudarė susitarimą, kuriuo                   86 886 EUR suma įskaityta kaip paskolos bendrovei „Intersera“ grąžinimas, tačiau teismas šį įskaitymą panaikino (17 punktas).  Ieškovės vertinimu, šalis saisto tarpusavio įsipareigojimai, nes ieškovė turi prievolę grąžinti atsakovei gautą paskolą, tačiau tuo pačiu metu atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei 86 886 EUR. Ieškovės vertinimu, yra atsakovės kaltė, kuri pasireiškė tuo, jog atsakovė žinodama, kad yra nemoki, netinkamai atlikusi rangos darbus, sudarė taikos sutartį, sutikdama atlyginti 86 886 EUR sumą. Teisiniu pagrindu ieškovė nurodė CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6. 248 straipsnio 4 dalį. Faktiškai ieškovė savo reikalavimą grindžia atsakovės netinkamu elgesiu kituose šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose (statybos rangos teisiniuose santykiuose).  Ieškovės vertinimu, nurodytų įstatymo nuostatų taikymui reikšminga kreditoriaus kaltė turi būti kildinama nebūtinai iš tų pačių prievolinių teisinių santykių, šiuo atveju iš paskolos teisinių santykių, nuo kuriuose turimos prievolės (86 886 EUR) ieškovė ją prašo atleisti.
43. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).
44. Pagal aptariamo CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atleidimas nuo prievolės (jos dalies) galimas, kai skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę priežastiniu ryšiu lemia ne kokios nors kitos aplinkybės, o būtent kreditoriaus nebendradarbiavimas ar kitokia jo kaltė. Viena iš sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje – sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, siekti sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Ji reiškia šalių pareigą padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti apie atsiradusias sąlygas, kliudančias vykdyti prievoles, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius.
45. CK 6. 248 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Konstatavęs kreditoriaus kaltės dėl žalos atsiradimo buvimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir panašiai nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę.
46. Ieškovė reiškia reikalavimą atleisti ją nuo prievolės grąžinti 86 886 EUR paskolos dalį pagal šalių Paskolos sutartį. Kaip matyti iš šalių sudarytos Paskolos sutarties sutartinių nuostatų, atsakovė pagal Paskolos sutartį neturėjo jokių kitų prievolių ieškovei kaip paskolos gavėjai, išskyrus paskolos sumos perdavimą. Iš Paskolos sutarties turinio nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad šalys būtų susitarusios dėl kokių nors atsakovės priešpriešinių įsipareigojimų ar dėl jos bendradarbiavimo, kokiu nors konkrečiu būdu padedant ieškovei įvykdyti jos prievoles pagal Paskolos sutartį, pareigos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdant Paskolos sutartį atsakovės kaltės nebuvo (2017-11-06 teismo posėdžio garso įrašas, 13.53.32 val.).
47. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai (43–45 punktai),  sutarties šalių veiksmai turėtų būti vertinami tos pačios sutarties, kurią (ne)vykdydamos abi šalys turi / pažeidžia tam tikras prievoles, atžvilgiu, o šalių prievolės, elgesys bei atsakomybė kituose sutartiniuose santykiuose vertintina pastarųjų sutarčių nuostatų (ne)vykdymo kontekste ir iš jų kylančios prievolės nelaikytinos priepriešinėmis Paskolos sutarties atžvilgiu.
48. Teismo vertinimu, ieškovė tokiu reikalavimu faktiškai siekia, jog būtų atliktas tarpusavio prievolių įskaitymas ir jos kaip kreditorės finansinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau už kitus bankrutuojančios atsakovės turimų kreditorių finansinius reikalavimus. Tačiau atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, įmonei iškėlus bankroto bylą visi atsiskaitymai ir išieškojimai iš jos turto vyksta ĮBĮ nustatyta tvarka, laikantis kreditinių reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcijų. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra vykdomas išieškojimas pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš įmonės turto sustabdomas.
49. Kadangi, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog yra pagrindas taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies,  6. 248 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl netenkintinas, ieškovės reikalavimas atleisti ją nuo prievolės grąžinti 86 886 EUR paskolos dalį pagal šalių Paskolos sutartį.

                                  Dėl bylinėjimosi išlaidų. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

50. Kadangi atsakovės priešieškinis yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš ieškovės 10 785,94 EUR, todėl yra pagrindas sumažinti ieškovei 2017-06-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 785,94 EUR, tokia apimtimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Kadangi ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus, iš kurių teismas patenkino vieną, todėl laikytina, jog ieškinys patenkintas iš dalies (33 procentai), ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
53. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 38 EUR žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad teismo posėdis dėl ieškovės atskirojo skundo paskirtas 2017-12-06, todėl, atsižvelgiant į tai, jog nėra žinomas minėtos bylos rezultatas, klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo už atskirąjį skundą nespręstinas. Kadangi įrodymų apie kitų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą ieškovė nepateikė, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.
54. Kadangi atsakovės priešieškinis patenkintas 9 procentais (iš prašomos priteisti 119 060,76 EUR sumos priteista 10 785,94 EUR), bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ir atmestai priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
55. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 100 EUR už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio paruošimą, 100 EUR už atstovavimą teisme. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei atstovavo advokato padėjėja. Esant šioms aplinkybėms, proporcingai patenkintai priešieškinio daliai atsakovei iš ieškovės priteistinos 108 EUR bylinėjimosi išlaidos.
56. Kadangi ieškovė ir atsakovė atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktai, 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,         269–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ieškinį iš dalies.

        Pripažinti vienašališką 2012-11-22 uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ su uždarąja akcine bendrove „Gora“ sudarytos paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu.

        Kitos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ieškinio dalies netenkinti.

        Patenkinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ priešieškinį iš dalies.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ 10 785,94 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-06-28.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei  „Gora“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 785,94 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Kitos atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ priešieškinio dalies netenkinti.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei  „Gora“ 108 EUR bylinėjimosi išlaidas.

        Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ 2017-06-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 785,94 EUR, tokia apimtimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki sprendimo įvykdymo.

       Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                      Erinija Kazlauskienė