Administracinė byla Nr. I1-9890-505/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02277-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 11 d. 

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjui A. A., 

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. jis atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi duše tik maždaug 2023 m. sausio 30 d. buvo įrengtos pertvaros iš abiejų pusių, tačiau vis vien iš priekio jį galėjo matyti prieš besimaudantys nuteistieji, t. y. jis turėjo praustis kitų asmenų akivaizdoje. Taip pat duše buvo įrengtas permatomo stiklo langas, pro kurį jį galėjo stebėti kiti asmenys. Teigė, jog duše nebuvo įrengto persirengimo kambario, taip pat nebuvo veidrodžio, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti bei kilimėlių. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamų išgyvenimų, dvasinių kančių ir pan. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Pabrėžė, kad minėtame sektoriuje nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas naudojosi dušu be pertvarų nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. spalio mėnesio, o tolesniu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinamas privatumas maudantis duše. Pastebėjo, jog pareiškėjas į kalinimo įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, taip pat nesikreipė ir į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato įrengti persirengimo patalpos prie dušinės. Pabrėžė, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti. Taip pat įstaiga užtikrina tinkamą patalpų įrengimą, 1–4, 9–12 bendrojo naudojimo būrių dušinėse įrengtos lentynėlės higienos priemonėms pasidėti, kilimėlis. Nurodė, kad 14 būrio 4 patalpos ir 15 būrio 5 patalpos nuteistiesiems sanitarinis mazgas įrengtas kiekvienoje kameroje su tualetu, praustuve ir dušu, nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Dušu naudojasi du patalpoje gyvenantys nuteistieji. Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovės nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas taip pat nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė atsakovės pažeidimus vertinti nuo 2021 m. balandžio 25 d., tačiau teismas, apibrėždamas skundo ribas, pažymi, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautas skundas, kuriame ginčo laikotarpio pradžia pareiškėjo buvo nurodyta, kaip minėta, 2022 m. balandžio 25 d., todėl teismas nagrinėja bylą dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. Pažymėtina, kad dėl nenagrinėtų šioje byloje aplinkybių pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad kalinimo įstaigoje dušo patalpose buvo pažeidžiamas jo privatumas, t. y. nebuvo įrengtų pertvarų, persirengimo patalpų, taip pat duše buvo stebėjimo langas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) (b. l. 18).

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros visuose būriuose įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 26 d.), 17.5 papunktyje nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-525/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad jo privatumas duše nebuvo užtikrintas ir dėl to, jog duše, nors ir buvo įrengtos pertvaros iš abiejų pusių, iš priekio jį galėjo matyti prieš besimaudantys nuteistieji, tačiau, teismo vertinimu, remiantis jau anksčiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra asmeniui užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina tai, kad teisės aktai nenumato kalinimo įstaigai pareigos įrengti prie dušų persirengimo patalpas. Į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. LV-40902 patvirtina, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose (b. l. 22–24). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl persirengimo patalpų neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad duše buvo įrengtas permatomo stiklo langas, pro kurį jį galėjo stebėti kiti asmenys.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo matomas ir stebimas, kad buvo situacijų, kai jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog kažkas jį stebėjo. Skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kokiose dušo patalpose (konkrečiai kurių būrių) tariamai jis buvo stebimas, ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokių nors neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti išvadą dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, pačiam pareiškėjui nedetalizavus situacijų, kada konkrečiai, kokio būrio dušinėje, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langą ir kokias pasekmes jam tai sukėlė, teismas laiko šiuos pareiškėjo nusiskundimus kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas skunde, teismo posėdžio metu nurodė, kad dušuose nebuvo veidrodžių, kilimėlių, lentynų higienos priemonėms susidėti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad dušinėje turi būti įrengtas veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms ir po vieną kilimėlį arba groteles prie kiekvieno dušo ragelio.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad dušo patalpos aprūpinamos pagal teisinį reglamentavimą, bei pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. LV-40902 ir nuotraukas, iš kurių matyti, kad dušo patalpose yra įrengtos lentynėlės higienos priemonėms susidėti, veidrodis bei kilimėlis (b. l. 11, 14–17, 22–24). Pažymėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos pareigūnus, administraciją ar į kitą kompetentingą instituciją dėl netinkamų dušo patalpų įrengimo nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl veidrodžio, lentynėlių, kilimėlių nebuvimo dušo patalpose ginčo laikotarpiu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl teismas remiasi atsakovės atstovės į bylą pateiktais duomenimis ir pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus trūkumo dušo patalpose atmeta kaip nepagrįstus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumų, diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamų išgyvenimų, dvasinių kančių ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtintų savo argumentus apie pablogėjusią sveikatos būklę.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-756-143/2012). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sukrėtimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgus į tai, kad pažeidimas truko nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d., taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 490 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi
(b. l. 7), todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Daina Kukalienė