Civilinė byla Nr. e2YT-2841-666/2019
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00707-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.5.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 6 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,
sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,
dalyvaujant pareiškėjai L. S.,
pareiškėjos atstovei advokatei M. S.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S., atstovaujamos advokatės M. S., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą pareiškimu ir prašo atnaujinti terminą kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad iki 1993-07-01 gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja iki 1993-07-01 gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nurodė, kad gimė ir pastoviai gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo (toliau - leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje). Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Migracijos skyriaus duomenis jos gyvenamoji vieta nuo 1978-05-05 iki 1979-04-25 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), 1982-08-27 gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), kuri 1984-09-14 teismo sprendimu panaikinta. 1991-07-01 Klaipėdos miesto 3 pasų poskyryje buvo išduotas buvusios TSRS pasas, gyv. vieta paso išdavimo metu nebuvo nurodyta. Duomenų apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 1984-09-14 iki šiol nėra. Pareiškėja nurodė, kad 1982-1990 m. gyveno su sugyventiniu V. T. adresu (duomenys neskelbtini). Po to nuo 1990 m. iki 2007 m. gyveno sąvartyne Kalotėje, kur prarado pasą (sudegė). Nuo 2007 m. gyveno su sugyventiniu B. N. jo nuosavame bute adresu (duomenys neskelbtini). Po jo mirties nuo 2018 m. gyvena Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namuose (duomenys neskelbtini). Labdaros organizacijos namai pilnai ją išlaiko ir įsipareigoja išlaikyti iki asmens dokumento gavimo. Nurodo, kad dėl įstatymų nežinojimo ir sunkių asmeninių aplinkybių praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad iki 1993 m. liepos mėn. 1 d. gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, nustatymo. Juridinis faktas prašomas nustatyti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslu.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - LR VRM) pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVPK per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė M. S., pareiškimo reikalavimus palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti. Prašė atnaujinti terminą juridiniam faktui nustatyti praleistą dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad pareiškėja gimė Klaipėdoje, kurioje gyveno su motina ir šeima, tačiau vėliau jos gyvenime susiklostė tokios aplinkybės, kad teismo sprendimu jai buvo panaikinta deklaruota gyvenamoji vieta ir ilgą laiką ji neturėjo jokios pastovios gyvenamosios vietos. Migracijos tarnyboje jokių duomenų apie pareiškėjos gyvenamąją vietą šiuo metu nėra. Paaiškino, kad pareiškėja L. S. neturi jokio asmens dokumento, todėl negali susitvarkyti dokumentų dėl socialinių išmokų gavimo.
Pareiškėja L. S. padedant atstovei paaiškino, kad gimė ir augo Klaipėdoje, nuo 1973 m. liepos 1 d. iki šios dienos gyvena Lietuvoje. Buvo ištekėjusi, turi 47 m. dukrą, kuri gyvena Ukrainoje, tačiau su ja nebendrauja. Pareiškėjos mirusios sesers dukra gyvena Gruzijoje, su ja taip pat nebendrauja, kitų giminių neturi. Nuo 1990 m. 16 metų gyveno Kalotės sąvartyne, nes neturėjo kur gyventi, ten sudegė jos turėtas pasas. Gyvendama sąvartyne vadinosi sugyventinio pavarde. Gyvenime dirbo labai mažai, 3 metus Baltijos laivų statykloje ir 2 metus kojinių fabrike, visą kitą laiką nedirbo. Asmens dokumentų nesitvarkė, nes nereikėjo. Jokių pajamų šaltinių neturi, mokesčių nemoka. Šiuo metu gyvena Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namuose (duomenys neskelbtini), ten padeda ruošos darbuose. Gavus asmens dokumentus ieškos gyvenamosios vietos globos įstaigoje.
Liudytoja A. S. K. – R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra savanorė, Lietuvoje gyvena 18 m., pareiškėją L. S. pažįstą nuo 2001 m. Ji lankė Kalotės sąvartyną, kuriame pareiškėja gyveno, teikė labdarą, maistą, medicinos paslaugas, lankėsi tenai kas savaitę. Pareiškėja gyveno palapinėje, nėra mačiusi jos neblaivios. Tuo metu pareiškėja prisistatė pavarde Z. Pagalbos dėl dokumentų sutvarkymo pareiškėja neprašė.
Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra vienuolė, gyvena Lietuvoje nuo 1999 m. Ji lankė žmones gyvenančius Kalotės savartyne, pažįsta Liudmilą. Nurodė, kad ji gyveno sąvartyne iki jo uždarymo 2007 m. Šiuo metu pareiškėja gyvena vienuolyne, į kurį atvyko nuo 2018 m. lapkričio mėn. Ji elgiasi gerai, niekur neišeina, plauna patalpas, jai yra suteikiama nakvynė, maistas bei rūbai. Patvirtino, kad ji neturi jokių asmens dokumentų.
Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra savanorė, 2002 m. padėjo išdalinti produktus žmonėms Kalotės sąvartyne. Nurodė, kad pareiškėją pažįsta, ji gyveno sąvartyne, turėjo tenai trobelę. Su pareiškėja kalbėjo rusiškai, vertėjavo savanorėms iš vokiečių į rusų kalbą, tiekė maistą, rūbus, medicininę pagalbą. Pažymėjo, kad priklausomybių pas pareiškėją nepastebėjo. Apie asmens dokumentus jos nesiteiravo.
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1996 m. gyveno Kalotės sąvartyne. Kai jis atvyko Liudmila jau tenai gyveno. Ji su sugyventiniu Sergejumi gyveno palapinėje. Jie rinko popierių, metalą, pareiškėja iš jo išsikraustė apie 2007 m. Patvirtino, kad sąvartyne buvo kilęs ne vienas gaisras.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėją matydavo prieš 11 metų Kretingos gatvėje, Klaipėdoje. Liudmila ateidavo pas jo uošvienę pasišnekėti, tuo metu ji gyveno su B. N.. Dabar ji gyvena (duomenys neskelbtini) vienuolyje.
Teismas
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. S. (ikisantuokinė pavardė P.) gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Klaipėdoje, jos motina M. P., gim. (duomenys neskelbtini), rusų tautybės, tėvas M., kurio pavardė nenurodyta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019-07-04 išduotų išrašų duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. M. (ikisantuokinė pavardė P.) (duomenys neskelbtini) susituokė su N. M., santuokos sudarymo įrašas Nr.1283, o (duomenys neskelbtini) L. S. (ikisantuokinė pavardė M.) susituokė su F. S., santuokos sudarymo įrašas 672. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus duomenimis L. S. gyvenamoji vieta nuo 1978-05-05 iki 1979-04-25 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), 1982-08-27 gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), ši gyvenamosios vietos deklaracija 1984-09-14 teismo sprendimu panaikinta. 1991-07-01 Klaipėdos m. 3 pasų poskyryje pareiškėjai buvo išduotas buvusios TSRS pasas XVI-OK Nr. 584561, gyvenamoji vieta paso išdavimo metu nebuvo nurodyta. Duomenų apie L. S. deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 1984-09-14 iki šiol nėra. Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namų 2019-05-27, 2019-07-03 pažymų duomenimis L. S. 2018 m. lapkričio 20 d. buvo atvežta iš Klaipėdos. Ji apie 20 metų neturi jokio asmens dokumento, todėl negali gauti socialinių išmokų, pensijos, kreiptis medicininės pagalbos. Šiuo metu ji gyvena vienuolyne, labdaros organizacija Dievo meilės misionierių namai ją išlaiko nuo 2018-11-20 ir įsipareigoja išlaikyti iki asmens dokumento gavimo. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. S. turėtas pasas sudegė per gaisrą, kilusį Kalotės sąvartyne, kur neturėdama gyvenamosios vietos gyveno pareiškėja. Į teismo posėdį kviesti liudytojai patvirtino, kad L. S. iki 1993-07-01 gyveno Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, ir šiuo metu gyvena Kretingoje, vienuolyne bei neturi asmens dokumento.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog L. S. nebuvo išduoti Lietuvos Respublikoje galiojantys dokumentai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios yra laikomas užsieniečiu. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas). Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis:
1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir
2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir
3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog L. S. gimė (duomenys neskelbtini), gyveno su mama M. P., vėliau jos gyvenamoji vieta nuo 1978-05-05 iki 1979-04-25 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), 1982-08-27 gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), ši gyvenamosios vietos deklaracija 1984-09-14 teismo sprendimu panaikinta. 1991-07-01 Klaipėdos m. 3 pasų poskyryje pareiškėjai buvo išduotas buvusios TSRS pasas XVI-OK Nr. 584561, kuris sudegė per gaisrą. Duomenų apie L. S. deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 1984-09-14 iki šiol nėra. L. S. nuo 2018 m. lapkričio 20 d. gyvena Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namuose, kurie ją išlaiko ir įsipareigoja išlaikyti iki asmens dokumento gavimo. Minėti duomenys bei liudytojų A. S. K. – R., S. T., G. L., R. K., A. A. parodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog L. S. iki 1993-07-01 gyveno ir iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje byloje, nustatyta, jog L. S. dirbo Klaipėdoje 3 metus Baltijos laivų statykloje ir 2 metus kojinių fabrike. Ji gyvas žmogus, kuris nuo nieko nesislapstė, savo gyvenamoje vietovėje buvo žinoma, nusiskundimų dėl jos elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo duomenų nėra. Galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į savo padėtų, gyvenimo būdą, susiklosčiusias aplinkybes, nuolat gyvendama Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėja turėjo lėšų pragyvenimui. Taip pat nėra duomenų, kad iki 1993-07-01 ar vėliau būtų išvykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Taip pat teismo posėdžio metu liudytojos A. S. K. – R. ir S. T. patvirtino, kad pareiškėja padeda vienuolyje dirbdama įvairius ruošos darbus ir elgiasi tinkamai.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad pareiškėja nuo pat gimimo iki dabar gyvena Lietuvos Respublikoje, su kuria neabejotinai yra susijęs socialiniais ir ekonominiais ryšiais, tenkintinas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas leidimui nuolat gyventi Lietuvoje gauti.
Dėl termino atnaujinimo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat prašo atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytą terminą (2004-12-31) pateikti dokumentus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, jog bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 2 dalis), o bylos atnaujinti terminą pateikti dokumentus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje - administraciniam teismui. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to. koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys prašo abu reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Teismo nuomone, minėtas prašymas yra pagrįstas, kadangi jis racionalus, paremtas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo bei protingumo principais.
Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004-12-31, jeigu duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Tokiu atveju, kai užsieniečio, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose ir tik dabar, t. y., pasibaigus įstatyme nustatytam terminui (2004-12-31), kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, toks užsienietis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju taikytina minėto įstatymo nuostata, kadangi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus duomenimis L. S. gyvenamoji vieta nuo 1978-05-05 iki 1979-04-25 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o 1982-08-27 gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatyta, kad L. S. gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir jos gyvenamoji vieta buvo įrašyta gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, todėl pareiškėja turėjo teisę iki 2004-12-31 kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau, kaip minėta, pareiškėja nustatytą terminą praleido.
Teismas pažymi, jog asmenims, kurie faktiškai ilgą laiką gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nes buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimas yra reikšminga aplinkybė, sąlygojanti asmens teisinį statusą bei jo teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į asmens buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo reikšmingumą bei teisingumo ir protingumo principus, asmeniui, kuris minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėtų būti sudaroma galimybė šį terminą atnaujinti bei kreiptis dėl savo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne naikinamasis, o atnaujinamasis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-757/2009). Teismas gali atnaujinti įstatymu nustatytą atitinkamos teisės realizavimo terminą tik tuo atveju, jei šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku realizuoti įstatymu numatytą teisę. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju pareiškėjas.
Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog pareiškėja gimė bei visą savo gyvenimą gyveno Lietuvoje ir su kitomis valstybėmis nėra susijęs jokiais ryšiais. Be to, pažymėtina, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas baigėsi, kai pareiškėja gyveno Kalotės sąvartyne ir dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių bei prarasto asmens dokumento nepasirūpino savo asmens dokumentų, susijusių su užsieniečio teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, sutvarkymu. Minėtų faktinių aplinkybių visuma laikytina svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja praleido Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo padavimo terminą - iki 2004-12-31, dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, todėl L. S. pareiškimo reikalavimas tenkinamas ir šis terminas atnaujinamas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai atnaujinus praleistą įstatymo nustatytą terminą, bus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas gauti leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atnaujinti pareiškėjai L. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti dokumentus, siekiant įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėjas Erikas Jurgutis