Civilinė byla Nr. e2-81-985/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01822-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13;

 (S)

1.3.9.2.2; 1.4.2; 3.2.6.1                

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 2 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant R. K., D. P., R. L., I. V.,

dalyvaujant ieškovui J. T., jo atstovei advokatei D. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktorei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo J. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. V.“ dėl (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „E. V.“ prašydamas: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš atsakovės 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, faktines aplinkybes. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove, pagal kurią buvo sutarta, kad ieškovas priimamas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutarties 7 punktu nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir ieškovas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) d. Vis dėlto, faktiškai ieškovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) d. (Darbo sutarties pasirašymo dieną), kai atsakovė įpareigojo ieškovą parengti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria turės dirbti, komandiruotei. Darbo sutarties 1.3 punktu buvo nustatytas 725 Eur priskaitomas mėnesinis darbo užmokestis, bet ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikui. Atlyginimas darbuotojo sutikimu mokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 7 d., pervedant į banko sąskaitą arba įmonės kasoje. Darbo sutarties 4 punktu buvo nustatyta darbo laiko norma - dirbti vidutiniškai 40 valandų per savaitę, pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis.

Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. buvo komandiruotėje Europos Sąjungoje, kur gabeno krovininius ir lengvuosius automobilius. Ieškovas prieš išvykdamas į komandiruotę nebuvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, jam nebuvo įteikta vairuotojo atmintinė, ieškovui nebuvo išaiškintos krovimo taisyklės. Su nurodyta informacija ieškovas buvo supažindintas tik (duomenys neskelbtini) d., po to, kai atsakovas nurodytus duomenis persiuntė į darbo funkcijoms atlikti skirtą planšetinį kompiuterį. Tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Iki duomenų pateikimo ieškovas savo iniciatyva nuolatos bendraudavo su atsakovo atstovais telefoninėmis ryšio priemonėmis, teiraudamasis, kaip konkrečiu atveju turėtų elgtis. Atsakovo atstovai nuolatos išreikšdavo nepasitenkinimą ieškovu, dėl ko ieškovas visos komandiruotės laikotarpiu (tris mėnesius) jautė įtampą, nuolatinį stresą. Su ieškovu nebuvo atsiskaitoma Darbo sutartyje sulygta tvarka, t. y. ieškovas su darbo santykiais susijusias išmokas gavo žemiau pateiktais laikotarpiais nesilaikant atsiskaitymo grafiko:

2019 m. (duomenys neskelbtini)d. - 294.97 Eur darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį;

2019 m. (duomenys neskelbtini) d. - 500 Eur darbo užmokestis už spalio mėnesį;

2019 m. (duomenys neskelbtini)d. - 475.29 Eur darbo užmokestis už lapkričio mėnesį;

2019        m. (duomenys neskelbtini)d. - 1 000 Eur dienpinigiai;

2020        m. (duomenys neskelbtini)d. - 5136.08 Eur komandiruotės išlaidos;

2020 m. (duomenys neskelbtini)d. - 429.60 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėnesį;

2020 m. (duomenys neskelbtini)d. - 464.32 Eur darbo užmokestis už sausio mėnesį;

2020 m. (duomenys neskelbtini)d. - 56.70 Eur darbo užmokestis už vasario mėnesį;

2020 m. (duomenys neskelbtini)d. - 27.35 Eur galutinis atsiskaitymas.

2019 m. (duomenys neskelbtini)d. ieškovas nuvyko pas atsakovą į buhalteriją atsiskaityti už atliktus darbus laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Buhalterė L. M. davė ieškovui pasirašyti dokumentą, kuriame buvo nurodytos jo išdirbtos valandos, dienpinigių tarifas. Kadangi ieškovas pamatė netikslumus dėl išdirbtų valandų, dienpinigių tarifo, jis paprašė padaryti šio dokumento kopiją, nes tik detaliai susipažinęs su pateikta informacija, gali pasirašyti dokumentą. Buhalterė nesutiko. Ieškovas, detaliai nesusipažinęs su šiuo dokumentu, jį atsisakė pasirašyti, pasirašydamas “nesutinku”. Kabinete buvo ir direktorė V. V., kuri ieškovui atsisakius pasirašyti, nurodė, kad darbo užmokestis jam nebus išmokėtas. Kadangi ieškovas nesutiko pasirašyti, komandiruotės išlaidos jam buvo sumokėtos tik (duomenys neskelbtini) d., t. y. tik po to, kai ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatus (atstovaujant ieškovo interesus, advokatė D. V. atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) d. prašymą dėl informacijos pateikimo, prašant pateikti informaciją, reikalingą ruošiant procesinius dokumentus dėl reikalavimo išmokėti visą darbo užmokestį. Be to, buhalterės nurodymu ieškovas (duomenys neskelbtini) d. neatvyko į darbo vietą, kadangi, kaip nurodė buhalterė, Lietuvos Respublikoje dar nėra eksploatuojamos darbo priemonės, t. y. sunkvežimis nespėjo grįžti iš Vokietijos Federacinės Respublikos. (duomenys neskelbtini) d. ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Dėl patiriamo streso ir nuolatinio ieškovo engimo, (duomenys neskelbtini) d. ieškovas atsakovo direktorei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu, kadangi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. ieškovui darbo užmokestis ir priskaičiuoti dienpinigiai buvo mokami ne laiku, dalimis, nesivadovaujant nei darbo sutartimi, nei LR Vyriausybės patvirtintomis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, taip pat dėl jaučiamo nuolatinio psichologinio spaudimo, jo, kaip darbuotojo, engimo. (duomenys neskelbtini) d. atsakovas ieškovui susipažinimui pateikė (duomenys neskelbtini) d. įsakymą dėl pervedimo dirbti į kitą darbą. Ieškovas nesutiko pasirašyti, dėl ko buvo užrakintas atsakovo tarnybinėse patalpose, t. y. jam neteisėtai buvo atimta laisvė. Naudojant psichologinį spaudimą, ieškovas, būdamas užrakintas, pasirašė įsakymą, kad jis susipažino su šiuo įsakymu, tačiau su juo nesutinka. Dėl neteisėto laisvės suvaržymo ieškovas kreipėsi į policiją, šiuo metu Marijampolės apskr. VPK vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų nuo (duomenys neskelbtini) d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 55 straipsnio 1 dalį, pačiam prašant. (duomenys neskelbtini) d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija) su prašymu, kuriuo, be visa ko, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 000 Eur (vieno tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą. (duomenys neskelbtini) d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas), kuriuo, be visa ko, nusprendė ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.  Darbo ginčų komisija Sprendime nurodė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo neilgą laikotarpį, apie 5 mėnesius, iš kurių virš trijų mėnesių darbines funkcijas vykdė komandiruotėje ir virš mėnesio turėjo nedarbingumą. {...} Komisija nenustatė, kad šiuo metu ieškovas patyrė psichologinį spaudimą ir smurtą, įžeidinėjimus ar kitus darbdavio neteisėtus aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymėtina, kad ieškovas atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) d. pagal DK 55 str. 1 d. pačiam prašant, todėl pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, nėra pagrindo veiksmus. Tokių atsakovo veiksmų komisija nenustatė ir susipažinusi su ieškovo pateiktu faktinių konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų - nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti“. Su tokia Darbo ginčų komisijos pozicija nesutiktina. DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3- 209-469/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). Ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi nerimu, bejėgiškumo jausmu, patiriamu stresu ir baime dėl atsakovo nuolatinio darbo kodeksų nuostatų pažeidinėjimo, ieškovo engimo, o galiausiai ir neteisėto laisvės suvaržymo. Atsakovo nuo pat darbo santykių pradžios naudotas psichologinis spaudimas nulėmė ieškovo apsisprendimą nutraukti Darbo sutartį. Šiuo atveju neteisėtais atsakovo veiksmais pripažintina tai, jog:

1.       Atsakovas laiku nesupažindino ieškovo nei su vidaus tvarkos taisyklėmis, nei su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, ieškovui nebuvo įteikta vairuotojo atmintinė, tinkamai išaiškintos krovimosi taisyklės. Apie tai, kokių taisyklių jis turi laikytis atliekant krovinių pervežimą, ieškovas buvo informuotas tik (duomenys neskelbtini) d., kai atsakovo darbuotoja Ž. B. pateikė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio užpildymo pavyzdį  bei Atmintinę vairuotojui. Krovimosi taisyklės ieškovui buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) d. taip pat per planšetinį kompiuterį “Lenovo”, kuriame per “ (duomenys neskelbtini)” programą ieškovas gaudavo darbdavio nurodymus. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip buvo nurodyta aukščiau, ieškovas nuolatos savo iniciatyva telefoninio ryšio priemonėmis susisiekdavo su atsakovo atstovais teiraudamasis, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Dėl to atsakovo atstovai dažnai priekaištaudavo ieškovui, kalbėdavo pakeltu tonu, griežtai, rodydami nepasitenkinimą ieškovu, kaip darbuotoju, dėl ko ieškovas patirdavo įtampą, jausdavosi bejėgis, tai kenkė ieškovo dalykinei reputacijai. Tai keldavo ieškovui stresą ir didelį susijaudinimą, ypatingai dėl to, kad ieškovas savo darbines funkcijas atliko užsienio valstybėse.

2) be to, ieškovui pasirašant (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo darbuotoja L. M. ieškovui davė pasirašyti, kaip pati nurodė, saugos žurnaluose, tačiau ieškovas nebuvo realiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, gaisrinės saugos instrukcijomis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, kaip kad numato Darbo vidaus taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) d., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punktas. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale, 27 grafoje, nurodyta, kad ieškovas su šiomis taisyklėmis susipažino (duomenys neskelbtini) d., tačiau pažymėtina, kad šią dieną ieškovas nuo ryto jau buvo išvykęs į komandiruotę, todėl šiame žurnale negalėjo būti pasirašęs. Be to, (duomenys neskelbtini) d. buvo sekmadienis, atsakovas nedirbo. Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale, 25 grafoje, nurodyta, kad ieškovas su šiomis taisyklėmis susipažino 2019 m. rugsėjo 15 d., tačiau, kaip minėta, šią dieną ieškovas nuo ryto jau buvo išvykęs į komandiruotę, todėl šiame žurnale negalėjo būti pasirašęs. Taigi, šiuo atveju Darbo ginčų komisija netinkamai ištyrė ir darbo tvarkos taisyklių bei pareiginių nuostatų supažindinimo bei pasirašymo aplinkybes, būtent faktą, kad ieškovas neturėjo galimybės šių dokumentų pasirašyti. (duomenys neskelbtini) d. išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su atsakovo vidaus norminiais teisės aktais. Ieškovui kyla abejonių dėl jo pasirašymo Darbuotojų, supažindintų su Pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale, Darbuotojų supažindintų su Darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale. Kadangi atsakovas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė tik pavienius šių žurnalų lapus, ieškovas prašo iš atsakovo išreikalauti šių žurnalų originalus.

3) atsakovo Darbo vidaus taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 49 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per mėnesį, raštu, darbuotojui pateikiama informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Šių taisyklių 46 punktas numato, kad bet kurie pranešimai, sutikimai ir kita informacija, kuriuos darbdavys pateikia darbuotojui jo nurodytu elektroniniu paštu, telefonu arba išsiunčia į jo gyvenamąją vietą yra laikomi tinkamai įteikti darbuotojui. Bet kokiu būdu siunčiamas pranešimas, sutikimai ir kita informacija bus laikomi gautais tą dieną, kurią jie buvo pristatyti darbuotojui (jei pateikta asmeniškai), arba įteikimo dieną (jei išsiųsta paštu), arba išsiuntimo dieną (jei išsiųsta el. paštu). DK 148 str. 1 d. numato, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Ieškovui laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nebuvo teikta informacija apie jam apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie dirbto darbo laiko trukmę. Ieškovas tik (duomenys neskelbtini) d. registruotu paštu gavo vienintelį (duomenys neskelbtini) d. darbo užmokesčio lapelį.

4) atsakovė nesilaikė Darbo sutartyje sulygtų sąlygų, susijusių su darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimu ir atsiskaitymo tvarka, t. y. atsakovas ieškovui darbo užmokestį mokėdavo nereguliariai. Tai patvirtina ir Darbo ginčų komisijos Sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovui „{...} darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant darbo sutartyje numatytos sąlygos - mokėti darbo užmokestį iki sekančio mėnesio 7 d.“ Komisija nustatė, kad darbo užmokestis ieškovui buvo vėluojamas mokėti už (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Pagal Darbo sutartį atsakovas įsipareigojo darbo užmokestį ieškovui mokėti vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 7 d. (Darbo sutarties 1.3 punktas). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. ieškovui darbo užmokestis, dienpinigiai buvo mokami ne laiku, dalimis, nesivadovaujant Darbo sutartimi. Visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokestis J. T. buvo mokamas pavėluotai.

5) be to, atsakovui (duomenys neskelbtini) d. atsisakius išmokėti darbo užmokestį, ieškovas pateikė prašymą dėl darbo užmokesčio (dienpinigių) išmokėjimo, sumoje 5308,66 Eur bei darbo užmokesčio (dienpinigių) apskaičiavimo paaiškinimą. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl 80 Eur dienpinigių tarifo. Ieškovas pateikdamas minėtą prašymą ir apskaičiuodamas jam priklausančius dienpinigius, būtent ir taikė šį 80 Eur per dieną tarifą. Ieškovui (duomenys neskelbtini) d. buvo išmokėtos 5136,08 Eur komandiruotės išlaidos, akivaizdu, kad iš tiesų tarp šalių buvo susitarimas dėl 80 Eur, o ne 62 Eur dienpinigių tarifo, kaip kad yra nurodyta (duomenys neskelbtini) d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, šios aplinkybės patvirtina ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kadangi atsakovas naudojo psichologinį spaudimą, siekdamas išmokėti nepilną sutartą darbo užmokestį (dienpinigius) ieškovui. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė įtampą ir stresą, kadangi, negaudamas nei atsiskaitymo lapelių, nei paaiškinimų dėl darbo užmokesčio dydžio (dienpinigių), vėluojant darbo užmokesčio (dienpinigių) mokėjimams, ieškovas negalėjo ne tik suplanuoti savo ir šeimos poreikių, bet ir tinkamai ir laiku tų poreikių patenkinti, dėl ko pablogėjo santykiai šeimoje.

6) nors atsakovas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės ir atvykęs pateikti veiklos ataskaitos elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, tačiau šie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-28 patvirtina, kad būtent atstovo darbuotojai su ieškovu elgiasi nepagarbiai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) puslapyje esančio garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad pokalbio metu atsakovo direktorė ieškovui išreiškė pasisakymą “grabas į šikną”, kitas darbuotojas, ieškovui pasitikslinus apie ką kalba direktorė, pasakė “vamzdis”. Vėliau tokie pasisakymai kaip „daeis tau, daeis. Tau tas dalykas daeis“, „pas Joną tai viską turi. Jis Jonas. Matosi“ taip pat parodo atsakovo neigiamą, o kartu ir pašaipų nusiteikimą ieškovo atžvilgiu, dėl ko ieškovui buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai.

7) galiausiai, (duomenys neskelbtini) d. atsakovas neteisėtai suvaržė ieškovo laisvę. Atsakovas ieškovui susipažinimui pateikė (duomenys neskelbtini) d. įsakymą dėl pervedimo dirbti į kitą darbą, kurio ieškovas nesutiko pasirašyti. Atsakovas, siekdamas paveikti ieškovą ir jo apsisprendimą, naudodamas psichologinį spaudimą, užrakino ieškovą tarnybinėse patalpose. Ieškovas, neišlaikęs įtampos ir streso, sutiko pasirašyti, jog su įsakymu susipažino, tačiau su juo nesutinka. Tokiais veiksmais ieškovui buvo sukeltas grėsmės pojūtis. Dėl šio įvykio ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasižymėjo stresu, įtampa ir baime, bejėgiškumo jausmu.

8) svarbu pabrėžti, kad būtent dėl aukščiau pateikiamų faktinių aplinkybių (nuolatinio psichologinio terorizavimo ir engimo) ieškovas ir nutraukė Darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. pačiam prašant. Dėl šios priežasties visiškai nepagrįsti Darbo ginčų komisijos Sprendime pateikiami argumentai, neva faktas, jog būtent ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl Darbo sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Pabrėžtina, kad nors ieškovas nebuvo atleistas atsakovo iniciatyva ir neginčija atleidimo pagrindo, tačiau nurodo, kad darbo santykius nutraukė būtent dėl to, jog psichologiškai nebegalėjo pakelti atsakovo daromo spaudimo, nuolatinės įtampos ir jaučiamo streso, pažeminimo kitų kolegų ir darbuotojų akyse. Ieškovas nurodo, kad jeigu atsakovo elgesys nuo pat Darbo sutarties sudarymo pradžios būtų buvęs teisėtas, ieškovas jokiu būdu nebūtų nutraukęs sutarties ir nebūtų patyręs tiek dvasinių išgyvenimų ir nuolatinės įtampos dėl atsakovo darbuotojų elgesio.

Antra, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia, t. y. atsakovas, būdamas juridiniu asmenius, susipažinęs su teisės normomis, žinojo, jog daro teisės pažeidimus (tiek nesumokėdamas laiku ir nustatyto dydžio darbo užmokesčio, tiek ieškovo nesupažindindamas su įmonės vidaus norminiais teisės aktais, tiek suvaržydamas ieškovo laisvę), o tai, kad neteisėti veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio rodo, kad atsakovo veiksmų negalima laikyti neatsargumu. Atsakovas ne tik kryptingai veikė tyčiniais neteisėtais veiksmais, tačiau ir siekė padarinių, kadangi nuolatinis asmens terorizavimas, žeminimas, bauginimas sukelia darbuotojui, kaip silpnesnei sutarties šaliai, neigiamus išgyvenimus, savivertės sumažėjimą. Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovas veikė neatsargios kaltės forma, tai neeliminuoja nei to, kad egzistuoja kaltė, nei to, jog patirta neturtinė žala vis tiek turi būti atlyginta.

Ieškovas dėl aukščiau išdėstytų neteisėtų atsakovo veiksmų buvo privestas nutraukti Darbo sutartį, patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė nuolatiniu stresu, įtampa, bejėgiškumo jausmu, nemiga, pakilusiu kraujospūdžiu. Dėl nurodytų išgyvenimų ieškovas kreipėsi pas gydytoją. Pažymėtina, kad nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai (laisvės atėmimas) baudžiamojoje teisėje yra kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, kas rodo atsakovo elgesio padidintą pavojingumą, todėl akivaizdu, kad tokio pavojingumo elgesys sukelia asmeniui neigiamus išgyvenimus, atitinkamai ir neturtinę žalą. Nurodytų aplinkybių Darbo ginčų komisija iš esmės netyrė ir, priimdama Sprendimą, nevertino.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į visas išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, kad jeigu atsakovas nebūtų elgęsis neteisėtai, t. y. būtų tinkamai supažindinęs su vidaus norminiais teisės aktais, laiku mokėjęs sutartą darbo užmokestį ir dienpinigius, būtų dalykiškai bendravęs, neišsakant pašaipių ir grasinančių pasisakymų, nebūtų suvaržęs ieškovo laisvės neteisėtai jį užrakinęs kabinete, nebūtų naudojęs psichologinio spaudimo nuolatos terorizuodamas ieškovą, jį engdamas, įžeidinėdamas, ieškovas nebūtų patyręs dvasinių sukrėtimų, jautęs nuolatinės įtampos ir streso, baimės, nebūtų teikęs prašymo nutraukti Darbo sutarties. Dėl visų nurodytų aplinkybių ieškovas ilgą laiką patyrė įtampą, stresą ir baimę, ieškovą ėmė kankinti nemiga. Darbo ginčų komisija, priimdama Sprendimą, tinkamai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįvertino visų ieškovo pateiktų įrodymų ir duotų rašytinių paaiškinimų, dėl ko konstatavo, kad nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad jo pareiškimo išeiti iš darbo padavimas yra sąlygotas UAB „E. V.“ darbuotojų spaudimo, reikalavimo ar bet kokio pobūdžio prievarta, jo atžvilgiu neva tai vykdytas mobingas motyvuojamas taip pat ir UAB „E. V.“ darbuotojų veiksmais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dienomis, nors pareiškimas išeiti iš darbo J. T. paduotas (duomenys neskelbtini). Taigi, ir kiti ieškinyje nurodyti motyvai negali būti vertinami įtakoję J. T. apsisprendimą išeiti iš darbo. Neatmestina galimybė, jog J. T. skubėjo išeiti iš darbo, kol dar UAB „E. V.“ neturėjo duomenų apie klientui A. Z. I. K. B. G. komandiruotės metu ieškovo padarytą žalą ir tokiu būdu bandė išvengti regresinio reikalavimo ją atlyginti. Grįžęs iš komandiruotės J. T. vengė atvykti į atsakovo UAB „E. V.“ būstinę adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi po grįžimo sekančią dieną jis privalėjo atsiskaityti – pateikti darbo priemones ir krovinio transportavimo bei kitus atskaitomybės dokumentus, jam ne kartą UAB „E. V.“ darbuotojai skambino telefonu ir ragino atvykti į darbą. Atvykęs atsiskaityti J. T. kažkodėl elgėsi agresyviai, neadekvačiai reagavo į kiekvieną klausimą ar pastabą. Tokio jo elgesio priežastį UAB „E. V.“ darbuotojai suprato vėliau, kuomet sužinojo, jog J. T., vykdydamas krovinio pervežimą maršrutu (duomenys neskelbtini) (Vokietija) (duomenys neskelbtini) d. apgadino (arba pasikrovė apgadintą) krovinio lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines ir galines dureles. Būdamas atsakingas už krovinio saugumą, būdamas pasirašytinai supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigybės aprašymu, turėdamas ant rankų vairuotojo atmintinę tokiems atvejams, J. T. tyčia nesiėmė jokių priemonių žalai išvengti, dėl ko UAB „E. V.“ buvo padaryta 1 264,23 Eur žala – klientas A. Z. I. K. B. G. (duomenys neskelbtini) d. pateikė sąskaitą dėl 1 264,23 Eur žalos atlyginimo. Apie krovinio sužalojimą ir gręsiančias pasekmes J. T. niekam nepranešė, įvykio aplinkybes nuo darbdavio nuslėpė, tą pačią dieną padavė pareiškimą išeiti iš darbo. Beje, ši aplinkybė charakterizuoja ieškovą kaip nesąžiningą, nelojalų darbdaviui darbuotoją. Visiškai nepagrįstai turtinės žalos padarymas grindžiamas J. T. atžvilgiu neva tai (duomenys neskelbtini) d. neteisėtai vykdytu laisvės suvaržymu. Šią situaciją ieškovas išprovokavo pats, pats dėl to kaltas. (duomenys neskelbtini) d. atvykęs į UAB „E. V.“ būstinę, pakviestas susipažinti su įsakymu dėl pavedimo jam dirbti kitą darbą esant gamybiniam būtinumui, J. T. susipažinti su įsakymu atsisakė, visus buvusius patalpoje iškoliojo ir išėjo. Telefonu jam buvo išaiškinta, kad susidariusią problemą dėl neturėjimo galimybės suteikti artimiausiu metu darbo vilkiku transportuoti krovinius, jam nesutinkant dirbti kitą darbą, bus sprendžiama, kaip susidariusią situaciją išspręsti kitaip. UAB „E. V.“ ketino šiuo atveju priimti kitą įsakymą dėl priverstinės prastovos, kol nėra laisvo vilkiko. J. T. atvyko sekančią dieną. Vėl pateikus jam įsakymą susipažinimui, jis jį paėmė, pasirašė nesutinkantis su įsakymo turiniu, bet įsidėjęs į su savimi turėtą papkę bandė išbėgti iš kabineto. Matydama, kad J. T. atvirai pagrobė įmonės dokumentą – vienintelį įsakymo egzempliorių, buhalterė L. M. suskubo užrakinti kabineto duris ir pareikalavo grąžinti pagrobtą dokumentą. Po šių buhalterės veiksmų J. T. piktdžiugišai nusijuokė ir pareiškė, kad dabar tai ne jis įmonei, bet įmonė jam sumokės „krūvą pinigų“. Pasėdėjęs dar 5-10 minučių išsiėmė pagrobtą įsakymą, numetė ant buhalterės L. M. stalo ir išėjo. Dėl šio įvykio J. T. kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo laisvės apribojimo. Policija ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė, neįžvelgdama buhalterės veiksmuose jokio nusikaltimo sudėties, kadangi L. M. pasielgė tinkamai- teisėtai ir pagrįstai užkirto kelią nusikaltimui, numatytam LR Baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje (juridinio asmens dokumento pagrobimas). Tenka pažymėti, kad per J. T. darbo laikotarpį ir po jo atleidimo iš darbo nukentėjo ne jis, kaip teigiama ieškinyje, o atvirkščiai - atsakovas UAB „E. V.“. J. T., piktnaudžiaudamas teise, nepagrįstais skundais ir pareiškimais kreipėsi į įvairias instancijas, dėl ko atsakovo darbuotojams teko gaišti darbo laiką dėl vykimo ir paaiškinimų davimo policijai, darbo inspekcijai, medžiagos rinkimo ir pateikimo darbo ginčų komisijai, teismui (J. T. pareiškimas policijai dėl jo asmeninių daiktų pagrobimo, pareiškimas policijai dėl laisvės suvaržymo, du pareiškimai darbo ginčų komisijai, iškeltos dvi civilinės bylos – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltos dvi administracinės bylos – Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) – visa tai susiję su ieškovu).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad palaiko nurodytas faktines aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko faktines aplinkybes.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

 Ieškinys atmestinas

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. sudarytos darbo sutarties pagrindu ieškovas dirbo pas atsakovę vairuotoju-ekspeditoriumi (1.2 punktas). Darbo sutarties 1.3. punktu sulygta mokėti 725 Eur priskaitomą mėnesinį darbo užmokestį, bet ne mažiau nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį proporcingą dirbtam laikui. Atlyginimas darbuotojo sutikimu mokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėn. 07 pervedant į banko sąskaitą arba įmonės kasoje. Pagal 6 punktą sutarta laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, darbo saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų ir aplinkosaugos reikalavimų. Nurodyta su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas komandiruotas į Europos sąjungos respublikas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., gabenti krovinius-lengvuosius automobilius. Dienpinigiai: 16 dienų (Europa) po 62 Eur (viso 992 Eur); 31 diena (Europa) po 62 Eur (viso 1922 Eur); 30 dienų (Europa) po 62 Eur (viso 1860 Eur); 22 dienos (Europa) po 62 Eur (viso 1364 Eur). Susipažinau ir sutinku: (duomenys neskelbtini) d. J. T.. Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d. pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu.        

Dėl neturtinės žalos

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

Pagal DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Ieškovas nurodo, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nelaiku buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, jam ieškovui nebuvo įteikta vairuotojo atmintinė, tinkamai išaiškintos krovimosi taisyklės; apie tai, kokių taisyklių jis turi laikytis atliekant krovinių pervežimą, ieškovas buvo informuotas tik (duomenys neskelbtini) d., kai atsakovo darbuotoja Ž. B. pateikė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio užpildymo pavyzdį bei Atmintinę vairuotojui; krovimosi taisyklės jam buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) d. taip pat per planšetinį kompiuterį “Lenovo”, kuriame per “ (duomenys neskelbtini)” programą gaudavo darbdavio nurodymus. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip buvo nurodyta aukščiau, ieškovas nuolatos savo iniciatyva telefoninio ryšio priemonėmis susisiekdavo su atsakovo atstovais teiraudamasis, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Dėl to atsakovo atstovai dažnai priekaištaudavo ieškovui, kalbėdavo pakeltu tonu, griežtai, rodydami nepasitenkinimą ieškovu, kaip darbuotoju, dėl ko ieškovas patirdavo įtampą, jausdavosi bejėgis, tai kenkė ieškovo dalykinei reputacijai. Tai keldavo ieškovui stresą ir didelį susijaudinimą, ypatingai dėl to, kad ieškovas savo darbines funkcijas atliko užsienio valstybėse. Be to, ieškovui pasirašant (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo darbuotoja L. M. ieškovui davė pasirašyti, kaip pati nurodė, saugos žurnaluose, tačiau ieškovas nebuvo realiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, gaisrinės saugos instrukcijomis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, kaip kad numato Darbo vidaus taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) d., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punktas. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale, 27 grafoje, nurodyta, kad ieškovas su šiomis taisyklėmis susipažino (duomenys neskelbtini) d., tačiau pažymėtina, kad šią dieną ieškovas nuo ryto jau buvo išvykęs į komandiruotę, todėl šiame žurnale negalėjo būti pasirašęs. Be to, (duomenys neskelbtini)  d. buvo sekmadienis, atsakovas nedirbo. 

Į bylą yra pateiktas Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalais, iš kur matyti, jog 25 numeriu pažymėta, kad J. T. susipažinęs (duomenys neskelbtini) d.; Darbuotojų supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale 27 numeriu pažymėta, jog J. T. susipažinęs (duomenys neskelbtini) d., parašo ieškovas neginčijo; be to ir Darbo sutarties 6 punkte nurodyta, kad su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino. Pripažintina, kad pasirašydamas, jog susipažino su pareiginiais nuostatais, ieškovas turėjo pareigą jų laikytis, pats ieškovas sutiko vykti į komandiruotę, įvertindamas savo turimą profesinę patirtį bei kvalifikaciją, vykdant tokio pobūdžio pervežimus, pat ieškovas nurodė, kad turi ilgalaikę patirtį. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad  yra įgijęs pradinę profesinę kvalifikaciją specialiuose mokymo kursuose, ką įrodo „95 kodo“ įrašas ieškovo vairuotojo pažymėjime, todėl jam turėjo būti žinoma iš darbinės patirties, kokios yra vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, kokie yra reikalavimai dokumentų pildymui. Be to (duomenys neskelbtini) mėn. laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas komandiruotėje, dėl ko nepaneigta aplinkybė dėl jo supažindinimo prieš išvykstant. Tai, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovo darbuotoja Ž. B. pateikė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio užpildymo pavyzdį bei Atmintinę vairuotojui; krovimosi taisykles (duomenys neskelbtini) d. taip pat per planšetinį kompiuterį “Lenovo”, kuriame per “ (duomenys neskelbtini)” programą gaudavo darbdavio nurodymus, tai liudytoja Ž. B. patvirtino, kad ieškovas komandiruotėje skambindavo ir klausdavo kaip pildyti važtaraščius, klausimų buvo ir dėl krovinių krovimo, todėl ji pakartotinai nusiuntė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio užpildymo pavyzdį bei Atmintinę vairuotojui, taip pat nurodė, kad prieš komandiruotę vairuotojams yra paruošiami dokumentai su vairuotojo atmintine, jie yra kiekviename automobilyje. Ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jam buvo priekaištaujama, su juo buvo kalbama pakeltu tonu, griežtai, dėl ko jis patirdavo įtampą, jausdavosi bejėgis, tai kenkė jo dalykinei reputacijai, keldavo stresą ir didelį susijaudinimą, ypatingai dėl to, kad jis savo darbines funkcijas atliko užsienio valstybėse, nepatvirtino nė vienas liudytojas, o ieškovas savo teiginių teismui neįrodė. Priešingai į bylą pateikti nurodymai per “ (duomenys neskelbtini)” programą vertinami kaip pagalba ieškovui, turinys dalykiškas; be to liudytojai E. V., E. V., Ž. B. nurodė, kad ieškovas nė karto telefonu nepranešė dėl patiriamo streso, nepatogumo, neišreiškė noro baigti komandiruotę. 

Ieškovas nurodo, kad atsakovo Darbo vidaus taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 49 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per mėnesį, raštu, darbuotojui pateikiama informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Šių taisyklių 46 punktas numato, kad bet kurie pranešimai, sutikimai ir kita informacija, kuriuos darbdavys pateikia darbuotojui jo nurodytu elektroniniu paštu, telefonu arba išsiunčia į jo gyvenamąją vietą yra laikomi tinkamai įteikti darbuotojui. Bet kokiu būdu siunčiamas pranešimas, sutikimai ir kita informacija bus laikomi gautais tą dieną, kurią jie buvo pristatyti darbuotojui (jei pateikta asmeniškai), arba įteikimo dieną (jei išsiųsta paštu), arba išsiuntimo dieną (jei išsiųsta el. paštu). DK 148 str. 1 d. numato, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Ieškovui laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nebuvo teikta informacija apie jam apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie dirbto darbo laiko trukmę. Ieškovas tik (duomenys neskelbtini) d. registruotu paštu gavo vienintelį (duomenys neskelbtini) d. darbo užmokesčio lapelį. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo, nurodė, kad ieškovas buvo komandiruotėje, neprašė, kad jam būtų atsiųsti algalapiai, grįžęs turėjo atsikaityti su darbdaviu už komandiruotėje išbūtą laiką, tačiau šios pareigos nevykdė, grįžęs (duomenys neskelbtini) d., į darbą atėjo tik 30 d. Kaip matyti iš DGK bylos, į bylą pateiktas tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) d., kad ieškovas (duomenys neskelbtini) d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą; tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) d., kad ieškovas (duomenys neskelbtini) d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą; ieškovo (duomenys neskelbtini) d. paaiškinimas, kad neatvyko į darbą, nes ilsėjosi, kadangi komandiruotė truko 98 d. d. taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) d. aktas, nurodyta, kad ieškovas į darbą neatvyko (duomenys neskelbtini) d.  ir (duomenys neskelbtini) d., atvykęs (duomenys neskelbtini) d. paaiškino, kad ilsėjosi, nors poilsio dienų niekas jam nesuteikė, atvykęs elgėsi nemandagiai, nepristatė įmonės išduotų į komandiruotę autovežio dokumentų, plančetinio kompiuterio pasisavindamas juos. Jam skiriamas įspėjimas. (duomenys neskelbtini) d. tarnybinis pranešimas, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. (duomenys neskelbtini) d. reikalavimas dėl pasiaiškinimo kodėl (duomenys neskelbtini) d. nebuvo darbe. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas kaip darbuotojas taip pat pažeidė darbo drausmę, be pateisinamos priežasties nevyko į darbą, teismui neįrodė, kad būtent dėl darbdavio DK 148 straipsnyje numatytos pareigos nevykdymo jam atsirado neigiami, sąlygojantys neturtinės žalos atsiradimą, padariniai.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesilaikė Darbo sutartyje sulygtų sąlygų, susijusių su darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimu ir atsiskaitymo tvarka, t. y. atsakovas ieškovui darbo užmokestį mokėdavo nereguliariai. Tai patvirtina ir Darbo ginčų komisijos Sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovui „{...} darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant darbo sutartyje numatytos sąlygos - mokėti darbo užmokestį iki sekančio mėnesio 7 d.“ Komisija nustatė, kad darbo užmokestis ieškovui buvo vėluojamas mokėti už (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Pagal Darbo sutartį atsakovas įsipareigojo darbo užmokestį ieškovui mokėti vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 7 d. (Darbo sutarties 1.3 punktas). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. ieškovui darbo užmokestis, dienpinigiai buvo mokami ne laiku, dalimis, nesivadovaujant Darbo sutartimi. Visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokestis J. T. buvo mokamas pavėluotai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) d. atsisakius išmokėti darbo užmokestį, ieškovas pateikė prašymą dėl darbo užmokesčio (dienpinigių) išmokėjimo, sumoje 5308,66 Eur bei darbo užmokesčio (dienpinigių) apskaičiavimo paaiškinimą. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl 80 Eur dienpinigių tarifo. Ieškovas pateikdamas minėtą prašymą ir apskaičiuodamas jam priklausančius dienpinigius, būtent ir taikė šį 80 Eur per dieną tarifą. Ieškovui (duomenys neskelbtini) d. buvo išmokėtos 5136,08 Eur komandiruotės išlaidos, akivaizdu, kad iš tiesų tarp šalių buvo susitarimas dėl 80 Eur, o ne 62 Eur dienpinigių tarifo, kaip kad yra nurodyta (duomenys neskelbtini) d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, šios aplinkybės patvirtina ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kadangi atsakovas naudojo psichologinį spaudimą, siekdamas išmokėti nepilną sutartą darbo užmokestį (dienpinigius) ieškovui. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė įtampą ir stresą, kadangi, negaudamas nei atsiskaitymo lapelių, nei paaiškinimų dėl darbo užmokesčio dydžio (dienpinigių), vėluojant darbo užmokesčio (dienpinigių) mokėjimams, ieškovas negalėjo ne tik suplanuoti savo ir šeimos poreikių, bet ir tinkamai ir laiku tų poreikių patenkinti, dėl ko pablogėjo santykiai šeimoje. Kaip nurodė teisme apklausta buhalterė M., ieškovas atvykę (duomenys neskelbtini) d. pateikė prašymą išmokėti atlyginimą, paskaičiavimus ir reikalavo atsiskaityti, tačiau pagal tvarką pats turėjo pristatyti autovežio dokumentus, kelionėje patirtas išlaidas, kad būtų galima viską apskaičiuoti; (duomenys neskelbtini) d. neatvyko į darbą, nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo nedarbingume; darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį, dienpinigiai šiuo atveju ne, nes ieškovas neprašė. Kaip matyti iš pateiktos ieškovo banko sąskaitos atlyginimas mokamas buvo kas mėnesį, dienpinigiai 1000 Eur sumokėti (duomenys neskelbtini) d., sutiktina su DGK, kad darbo užmokestis vėlavo, tą pripažino ir atsakovės direktorė, nurodydama, kad dėl įmonės finansinės padėties, bet visada siekiam buvo atsiskaityti, tačiau ieškovas nenurodė kaip šie faktai įtakojo jo dvasinius išgyvenimus, ieškovo žmona nenurodė teisme, kad būtent dienpinigių nemokėjimas sukėlė įtampą šeimoje, nes ji gauna pensiją. Pažymėtina, kad darbdaviui kyla pareiga laiku atsikaityti su darbuotoju, tačiau ieškovas teismo posėdyje dvasinius išgyvenimus siejo ne su neišmokėtu pilnai atlyginimu, ar dienpinigiais, bet su komandiruotės trukme, gyvenimu vilkiko kabinoje, nurodė, kad kreipėsi pas darbdavį dėl komandiruotės pabaigos, bet jam buvo pasakyta, kad nėra kuo jo pakeist. Teismas pažymi, kad be ieškovo žodinių paaiškinimų dėl komandiruotės trukmės prieš jo valią, nėra jokių kitų įrodymų. Liudytojai V. teismui nurodė, kad jiems būnat Vokietijoje, ieškovas niekada nesikreipė su prašymu baigti komandiruotę, abejoti šiuo liudijimu teismas neturi pagrindo.

Ieškovas pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad šis protokolas patvirtina, kad būtent atstovo darbuotojai su ieškovu elgiasi nepagarbiai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 puslapyje esančio garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad pokalbio metu atsakovo direktorė ieškovui išreiškė pasisakymą “grabas į šikną”, kitas darbuotojas, ieškovui pasitikslinus apie ką kalba direktorė, pasakė “vamzdis”. Vėliau tokie pasisakymai kaip „daeis tau, daeis. Tau tas dalykas daeis“, „pas J. tai viską turi. Jis J. .  Matosi“ taip pat parodo atsakovo neigiamą, o kartu ir pašaipų nusiteikimą ieškovo atžvilgiu, dėl ko ieškovui buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai. Atsakovės atstovė nurodė, kad šie žodžiai nebuvo adresuoti ieškovui, teismui susipažinus su nurodyta išklotine, teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad šie žodžiai buvo skirti būtent ieškovui, šių aplinkybių nepatvirtino nė vienas liudytojas. Išklotinės turinys nepatvirtina, kad atsakovės elgesys būtų užgaulus, žeminantis ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas pokalbiuose užsimena, kad ginčas kainuos, užsimena apie advokato išlaidų atlyginimą, provokuoja konfliktą.

Ieškovas nurodo, kad galiausiai, (duomenys neskelbtini) d. atsakovas neteisėtai suvaržė ieškovo laisvę. Atsakovas ieškovui susipažinimui pateikė (duomenys neskelbtini) d. įsakymą dėl pervedimo dirbti į kitą darbą, kurio ieškovas nesutiko pasirašyti. Atsakovas, siekdamas paveikti ieškovą ir jo apsisprendimą, naudodamas psichologinį spaudimą, užrakino ieškovą tarnybinėse patalpose. Ieškovas, neišlaikęs įtampos ir streso, sutiko pasirašyti, jog su įsakymu susipažino, tačiau su juo nesutinka. Tokiais veiksmais ieškovui buvo sukeltas grėsmės pojūtis. Dėl šio įvykio ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasižymėjo stresu, įtampa ir baime, bejėgiškumo jausmu. Nurodo, kad nors ieškovas nebuvo atleistas atsakovo iniciatyva ir neginčija atleidimo pagrindo, tačiau nurodo, kad darbo santykius nutraukė būtent dėl to, jog psichologiškai nebegalėjo pakelti atsakovo daromo spaudimo, nuolatinės įtampos ir jaučiamo streso, pažeminimo kitų kolegų ir darbuotojų akyse. Ieškovas nurodo, kad jeigu atsakovo elgesys nuo pat Darbo sutarties sudarymo pradžios būtų buvęs teisėtas, ieškovas jokiu būdu nebūtų nutraukęs sutarties ir nebūtų patyręs tiek dvasinių išgyvenimų ir nuolatinės įtampos dėl atsakovo darbuotojų elgesio.

Ieškovas nedarbingume buvo nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., taip nurodyta DGK byloje, (duomenys neskelbtini) d., jis pateikė atsakovei paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) d. darbe nebuvo buhalterės nurodymu; (duomenys neskelbtini) d. pateiktas ieškovo pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių valia; (duomenys neskelbtini) d. prašymas atleisti pačiam prašant; (duomenys neskelbtini) d. darbdavys priėmė (duomenys neskelbtini) d. įsakymą, kad skiria dirbti pagalbiniu darbuotoju nuo (duomenys neskelbtini) d., kaip paaiškino atsakovės atstovė, nes nebuvo vilkiko, o ieškovas turėjo atidirbti 2 savaites. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas neteisėtai suvaržė jam laisvę, atsakovas ieškovui susipažinimui pateikė (duomenys neskelbtini) d. įsakymą dėl pervedimo dirbti į kitą darbą, kurio ieškovas nesutiko pasirašyti. Kaip nurodė liudytoja buhalterė M. ieškovas dokumentą įsidėjo į papkę, ji užrakino duris ir paprašė jį grąžinti, nes baiminosi, kad dokumentas bus sunaikintas, o tai vienintelis egzempliorius. Tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtina išsireikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, tiek teisme liudytojų liudijimas leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovė nebuvo priešiškai nusiteikusi prieš ieškovą, siekusi jį pažeminti, įbauginti, sukurti nesaugumo jausmą. DGK byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) d. atsakovės tarnybinis pranešimas nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovas atsisakė dirbti pagalbiniu darbininku, vaikštinėjo po kabinetą su diktafonu, griebęs įsakymą įsidėjo į savo papkę, įmonę vadino vienkartine, direktorių banditu, sumokėkite 2000 Eur ir skirstomės, jums daug nervų ir sveikatos kainuos. Nors ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo privestas nutraukti Darbo sutartį, patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė nuolatiniu stresu, įtampa, bejėgiškumo jausmu, nemiga, pakilusiu kraujospūdžiu, dėl nurodytų išgyvenimų ieškovas kreipėsi pas gydytoją. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbios ir atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo padarytos žalos atsakovei apie kurią jis sužinojo parvykęs iš komandiruotės. DGK byloje yra ieškovo paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) d. važiuodamas atbuline eiga, priekabos galu, atsitrenkė į šalia stovėjusio autovežio priekabos kairį šoną ir sulaužė stop žibintą priekabos; (duomenys neskelbtini) d.  aktas, kuriame nurodyta, kad apgadintas atsakovės autovežis, kurį vairavo ieškovas; ieškovo paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) d. nubraukė aikštelėje stovėjusio Jaguar automobilio priekinį kampą; į bylą DGK pateikta, kad buvo padaryta 1267 Eur žala; taip pat ieškovo paaiškinimas dėl (duomenys neskelbtini) d. apgadinimo, esantis DGK byloje. Marijampolės apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo iš ieškovo. Taigi nors ir nėra ginčo dėl ieškovo negalavimų, labiau tikėtina, kad galvos skausmas, svaigimas, nerimas, nemiga, aukštas kraujospūdis galėjo atsirasti ir dėl ieškovo padarytos žalos jam būnat komandiruotėje, o ne dėl atsakovės ieškovo nurodytų veiksmų.

Nurodytos ieškovo aplinkybės dėl darbo sutartyje esančio direktorės parašo padirbimo, pateikta išvada, darbo pradžios ne nuo (duomenys neskelbtini) d., o anksčiau, nes reikėjo paruošti automobilį, daiktų grąžinimas, nes liudytojai Vasiliauskai patvirtino, kad ieškovas prieš palikdamas Vokietiją galėjo visus daiktus pasiimti, o paskui vengė juos atsiimti, kvietė policiją, kiti faktai nėra susiję su ieškovui galimai sukeltais dvasiniais išgyvenimais, nes nėra nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu darbdavys būtų sistemingai, kryptingai siekęs sukurti nesaugią darbo aplinką, sukeliančią dvasinius išgyvenimus, todėl dėl jų plačiai nepasisakoma. Nors ieškovo žmona patvirtino apie ieškovo negalavimus, jo pervargimą, tačiau taip pat akcentavo, kad pavargo nuo teisinių ginčų, jos liudijimas visos bylos aplinkybių kontekste nepatvirtina ieškovo teiginių dėl patirtos neturtinės žalos.

Taigi byloje yra nustatyta, kad ir paties ieškovo veiksmai nėra nepriekaištingi. Ieškovas išėjo iš darbo savo noru, nėra duomenų, kad buvo pakenkta jo reputacijai, nesumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, nes ieškovas nurodė, kad dirba vairuotoju, nėra duomenų, kad apie ieškovą būtų atsiliepta neigiamai, taigi byloje nenustatyta ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumą ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, tai yra tai, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė 1511,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatui.  Dėl prašomų atlyginti išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pripažįsta, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei  1511,20 Eur ir 21 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 6, 8 p., 93 str. 4 d.; 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti. 

Iš ieškovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei UAB „E. V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1511,20 Eur advokato išlaidų.

Iš ieškovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 21 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                           Ingrida Navickienė