Pirmosios instancijos teismo teisėjas              Civilinė byla Nr. 2A-533-280/2015

Vygintas Mažuika              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05761-2014-9

              Procesinio sprendimo kategorija:

              75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės,

              viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-828/2015 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei Z. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tretysis asmuo AB SEB bankas, ir

n u s t a t ė:

ieškovė Z. M. ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo po 231,70 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, 16 682,11 Eur išlaikymo įsiskolinimą, padalinti bendrą sutuoktinių turtą: jai priteisti butą, esantį adr. (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – žemės sklypus (duomenys neskelbtini), metalinį garažą bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą „Tauras 2001“, vertybinius popierius, esančius jo vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje, atsakovo įmonės vardu registruotas keturias transporto priemones. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka iširo, nes atsakovas sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu naudojo smurtą, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, neteikė išlaikymo vaikams. Todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ja. Vaikai dėl sveikatos sutrikimų turi specialių poreikių. Šalių santykiai konfliktiški, todėl, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, būtent jai turi būti priteistas šalių būstas bei jo priklausiniu esantis garažas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Įmokos pagal savanoriškojo pensijų kaupimo sutartį santuokos metu nebuvo atliekamos, sukauptos lėšos yra jos asmeninė nuosavybė.

Atsakovas A. M. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti šalių vaiko R. M. gyvenamąją vietą su juo, A. M. – su ieškove, nustatyti jo bendravimo su A. M. tvarką, priteisti iš šalių 72,41 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui (nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidaręs), šalių bendrą turtą padalinti taip: jam priteisti butą, esantį adr. (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adr. (duomenys neskelbtini), metalinį garažą bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą „Tauras 2001“, ieškovei – žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad vertybiniai popieriai, esantys jo vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje, yra jo asmeninė nuosavybė. Jo vardu registruotos įmonės vertė santuokos metu nepadidėjo, todėl šis turtas nedalintinas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą 2008-03-08 Panevėžio miesto CMS, akto įrašo Nr. 89, tarp A. M. ir Z. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo Z. M. paliko pavardę “M.”, nustatė nepilnamečių vaikų A. M. ir R. M. gyvenamąją vietą su jų motina Z. M., priteisė iš A. M. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams A. M. ir R. M. mokamą kas mėnesį periodinėmis 130 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2015 m. vasario 8 d. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš A. M. kiekvienam iš jo nepilnamečių vaikų - A. M. ir R. M. po 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2015-02-07 įskaitytinai, paliko nenagrinėtą A. M. reikalavimą dėl jo bendravimo su vaiku A. M. tvarkos nustatymo, padalino sutuoktinių turtą: Z. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė :

butą, su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini);

garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį 0,1055 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalį 0,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

Lietuvos žalųjų veislės buliuką Nr. (duomenys neskelbtini).

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė:

½ dalį 0,1055 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalį 0,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

metalinį garažą Nr. 210, esantį 6-ojoje metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini),

automobilinę priekabą „Tauras 2001“, v.n. (duomenys neskelbtini),

vertybinius popierius, esančius jo vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas.

Teismas taip pat priteisė A. M. iš Z. M. 7 977,57 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, pripažino, kad individuali A. M. įmonė, kaip turtinis kompleksas, tame tarpe ir visas nuosavybės teise jai priklausantis turtas, su jos veikla susijusi turtinių ir neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma, tame tarpe ir visos iš įmonės veiklos kylančios prievolės, yra asmeninė A. M. nuosavybė ir asmeninės jo prievolės; pripažino, kad Z. M. vardu registruotas ūkininko ūkis ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kaip turtinis kompleksas, su šiuo ūkiu susijusi turtinių ir neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma, tame tarpe ir visos iš jo kylančios prievolės, yra asmeninė Z. M. nuosavybė ir asmeninės jos prievolės; pripažino, kad piniginės lėšos, esančios Z. M. vardu atidarytoje papildomo savanoriškojo pensijų kaupimo pensijų fondo asmeninėje sąskaitoje, esančioje UAB „Finasta Asset Management“ yra asmeninė Z. M. nuosavybė; pripažino, kad paskolos gavėjo prievolės pagal Z. M. ir AB SEB bankas 2006-12-18 sudarytą kredito sutartį Nr. 0750618071946-27 yra asmeninės Z. M. prievolės; likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš Z. M. ir A. M. iš kiekvieno po 4,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendė, kad vaikų interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikai turi specialiųjų poreikių, teismas darė išvadą, jog jų išlaikymui yra būtinos didesnės lėšos nei įprastai. Sprendime įvertinta abiejų tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos, tai, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, atsižvelgta, jog dalinant turtą, atsakovui paskirta 1/3 turto dalis, ir konstatuota, kad nepilnamečių išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra apie 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, bei nustatyta, kad atsakovo dalis šiose išlaikymo prievolėse turi būti po 130 Eur kiekvienam vaikui. Nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams už laikotarpį nuo 2013-04-08, teismas pažymėjo, kad būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad išlaikymą vaikams šiuo laikotarpiu teikė, kadangi su vaikais nebegyveno, ir iš bylos įrodymų darė išvadą, kad nuo 2013-04-08 iki 2015-02-07 (už 22 mėn.) yra susidaręs atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo laikotarpiu atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 725,79 Eur, nors turėjo skirti 5 720 Eur, tačiau teismas, atsižvelgė į tai, kad bylos duomenimis atsakovas per nurodytą laikotarpį) leido su vaikais laisvalaikį, atostogavo, taigi skyrė lėšų jų poreikiams, ieškovė į teismą dėl vaikų interesų gynimo (išlaikymo jiems) nesikreipė daugiau kaip trejus metus, nors teigė, kad išlaikymas šį laikotarpį nebuvo teikiamas, taigi toks teiginys kelia abejonių savo teisingumu (be to, kaip minėta, byloje įrodyta, kad atsakovas skyrė lėšų vaikų išlaikymui (mokėdamas už darželį, pervesdamas lėšas ieškovei), kai ieškovė tai neigė), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti po 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-08 iki 2015-02-07 įskaitytinai kiekvienam iš vaikų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, jų teisių turėti gyvenamąją patalpą ir kitų interesų užtikrinimą, ir darė išvadą, kad atsakovui turėtų būti priteisiama 1/3 šio turto dalis, t.y. 14 416,67 Eur dydžio (43 250 Eur / 3 ) piniginė kompensacija iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę šio bendro turto dalį. Spręsdamas dėl šalims priklausančio ir prie buto esančio garažo padalinimo, teismas įvertino, jog šalių santykiai yra konfliktiški, ir garažą priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – piniginę kompensaciją. Teismas taip pat lygiomis dalimis padalino žemės sklypus, metalinį garažą, automobilinę priekabą priteisė atsakovui, ieškovei – piniginę kompensaciją. Įvertinęs, kad ieškovė 2008-02-13 pervedė atsakovui 10 000 Lt, tai, kad vertybiniais popieriais atsakovas prekiauja nuo 2008 m. vasario mėn., konstatavo, kad popieriais iš esmės buvo prekiaujama santuokos metu, tame tarpe ir iš bendrų sutuoktinių lėšų ir šiuo metu vertybinių popierių vertė yra 9 985,87 Eur ir pripažino juos esant yra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei iš atsakovo priteisė ieškovei pusės vertybinių popierių vertės kompensaciją. Teismas padalino santuokos metu įgytą ieškovės vardu įregistruotą buliuką ir atsakovui priteisė pusės buliuko vertės kompensaciją bei pažymėjo, kad duomenų apie kitas su atsakovės vardu registruotu ūkininko ūkiu susijusias teises ir pareigas, su ūkiu susijusį kitą turtą, dėl kurių turėtų būti sprendžiama santuokos nutraukimo byloje, šalys nepateikė. Teismas nenustatė, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis būtų prisidėjęs prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įgijimo, todėl atmetė reikalavimą šį sklypą pripažinti sutuoktinių nuosavybe. Kadangi šalys atsisakė atlikti ekspertizę įmonės vertei iki santuokos sudarymo ir jos nutraukimo metu nustatyti, kad būtų nustatytas galimas įmonės vertės padidėjimas, teismas rėmėsi įmonės balansuose nurodytais duomenimis : 2007 m. įmonės nuosavas kapitalas buvo 2 077 Lt, 2013 m. – 26 584 Lt, ir sprendė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra 24 507 Lt įmonės vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu, kurį dalijant ieškovei iš atsakovo priteisė 3 548,86 Eur.

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir R. M., mokamą kas mėnesį periodinėmis 87 EUR išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2015-02-08 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams A. M. ir R. M. atmesti kaip nepagrįstą, sutuoktinių turtą padalinti taip:

Z. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti :

butą, su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį 0,1055 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalį 0,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

Lietuvos žalųjų veislės buliuką Nr. (duomenys neskelbtini);

A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį 0,1055 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškio r.,

½ dalį 0,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

metalinį garažą Nr. 210, esantį 6-ojoje metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini),

automobilinę priekabą „Tauras 2001“, v.n. (duomenys neskelbtini),

vertybinius popierius, esančius jo vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas.

Prašo priteisti A. M. iš Z. M. 19 968,63 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, kitą sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Apeliantas nurodo, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas viršija net atsakovo gaunamas pajamas ir atsakovas neturi finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovės pajamos yra tris kartus didesnės nei atsakovo, ieškovė užsiima įvairia veikla, o atsakovo pajamas sudaro tik gaunamos iš individualios veiklos. Be to, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui taip pat turi skirti pinigų, todėl apeliantas pažymėjo, kad 87 Eur vienam vaikui išlaikymo dydis būtų protingas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad šalys nebegyveno kartu nuo 2013-04-08 iki 2015-02-07, kadangi neįvertino, jog kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi atskirai buvo panaikintas 2013-06-17 ir šalys kartu vedė bendrą ūkį – kartu įsigijo butą ir garažą (duomenys neskelbtini), atsakovas mokėjo mokesčius. Ieškovė, reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo iki 2014 m. spalio mėn., privalėjo įrodyti, kad šalys nebegyvena kartu, tačiau tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas nepagrįstai. Tačiau net ir negyvendamas kartu su ieškove nuo 2014 m. spalio mėn., atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, mokėdamas už televiziją, pirkdamas maisto, drabužių, kitų daiktų, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįsta.

Apeliantas pažymi, jog tiek jis, tiek ieškovė yra panašaus amžiaus, darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti, be to, ieškovės pajamos yra didesnės, ji turi žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkį, todėl jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, taigi teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas pabrėžė, kad nepilnamečių vaikų tinkamos gyvenimo sąlygos yra užtikrintos, nes ginčo butas natūra priteistas ieškovei, todėl atsakovui turėjo būti priteista ½ buto vertės – 21 625 Eur kompensacija. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai garažą (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei, kadangi butas ir garažas yra daugiabučiame name ir garažas nėra buto priklausinys, o visiškai atskiras objektas, turintis atskirą įėjimą, todėl aplinkybė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Priteisiant atsakovui tik kompensaciją už šį garažą, buvo pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra, juolab ieškovė net neturi automobilio. Apeliantas paaiškino, kad 10 000 Lt ieškovė jam pervedė kaip skolos dalies grąžinimą, todėl dalintinas turtas galėtų būti ne vertybiniai popieriai, o tik šių popierių vertės pokytis santuokos metu, t. y. ieškovei turėtų būti priteista 2 470 Eur kompensacija. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė gauna išmokas iš NMA, todėl šios išmokos taip pat turėjo būti padalintos kaip sutuoktinių turtas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog sutuoktiniams dalintinas įmonės vertės pokytis yra būtent nuosavo kapitalo pokytis. Ieškovei teko pareiga įrodyti galimą atsakovo įmonės vertės padidėjimą, tačiau ji atsisakė atlikti ekspertizę, todėl turėjo būti pripažinta, kad ieškovė neįrodė, kad yra teigiamas individualios įmonės vertės pokytis.

Ieškovė Z. M. atsiliepimu prašo apelianto A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto A. M. ieškovės Z. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tikrąsias savo pajamas slepia, teismui jų sąmoningai neatskleidė, nes praktiškai visas savo pajamas ketina skirti vaikų išlaikymui. Ieškovė įrodė vaikų poreikius, kuriems patenkinti per mėnesį reikia 350 Eur dydžio sumos, ir atsakovas jų neginčija. Iš atsakovo priteista tik 130 Eur išlaikymo suma, teismui įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas nepagrįstas. Ieškovė pažymėjo, kad kardomosios priemonės panaikinimas neįrodo ieškovę vėl pradėjus gyventi su atsakovu ir vesti bendrą ūkį. Seniai egzistuojančių priešiškų šalių santykių apeliantas neneigė, todėl esant tokiems šalių santykiams, bendro ūkio vedimas neįmanomas ir jo nebuvo. 2014-04-24 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, pagal kurią šalys įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad apeliantas mokėjo mokesčius, pirko maisto produktus šeimai, leido laisvalaikį ir išlaikė šeimą. Ieškovė šiame bute gyveno ne vienerius metus iki sutarties sudarymo, tačiau šio nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys buvo įregistruoti tik 2014 m., todėl buto pirkimas-pardavimas buvo įformintas taip pat tik 2014 m. Apeliantas turėjo pareigą įrodyti, kad teikė išlaikymą vaikams, tačiau to nepadarė. Ieškovė pažymėjo, kad teismas, apeliantui priteisdamas 1/3 buto vertės kompensaciją, atitinkamai sumažino iš apelianto priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė sutinka su teismo argumentais, kad garažo po butu natūra priteisimas atsakovui tik sudarytų sąlygas didesniems šalių konfliktams. Be to, ginčo garažas nėra skirtas ūkinei veiklai, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis būtinas atsakovo įmonės veiklai, o ieškovė ateityje gali įsigyti automobilį. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl teismas pagrįstai pusę jų vertės priteisė ieškovei. Ieškovė pažymi, kad žemės ūkio veikla neužsiima ir jokių pajamų iš žemės ūkio negauna. Vien tik už žemės turėjimą NMA išmokų nemoka, o žemę dirba ieškovės brolis, kuris dėl to patiria ir išlaidų. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai nustatė atsakovo individualios įmonės vertės padidėjimą ir jį padalino.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisiniu situacijos vertinimu ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų.

Apeliantas A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas bei išlaikymo prisiskolinimas, atsakovui priteista tik 1/3 buto vertės kompensacija, garažas po gyvenamosiomis patalpomis natūra priteistas ieškovei, šalims padalinti visi vertybiniai popieriai, nepadalintos išmokos, kurias ieškovė gavo iš NMA, bei nepagrįstai nustatyta, jog sutuoktiniams dalintinas įmonės vertės pokytis yra būtent nuosavo kapitalo pokytis. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako apeliacinio skundo ribose.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir tinkamai nustatė nepilnamečių A. M. ir R. M. poreikius. Apeliantas neginčija, jog kiekvieno iš vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia po 350 Eur, tačiau nesutinka su tuo, kad iš atsakovo priteista po 130 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, nurodo, kad jis nėra finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės pajamos iš darbinės veiklos yra apie 700 Eur per mėnesį (T. 1, b. l. 55, 143-150, 200-201, T. 2, b. l. 19-23), atsakovo – apie 250 Eur (T. 1, b. l. 120-123). Atsakovas A. M. turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria 63,72 Eur (T. 1, b. l. 99-100). Apelianto teigimu, tinkama ir protinga suma kiekvieno iš vaikų išlaikymui kas mėnesį būtų 87 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Skundžiamu sprendimu priteisiant išlaikymą, ieškovei teko ne tik didesnė finansinė vaikų išlaikymo našta, bet ir kasdienė vaikų priežiūra, todėl dar sumažinus atsakovo skiriamą išlaikymą, būtų pažeisti ne tik ieškovės interesai, bet ir nepilnamečių vaikų teisės į tinkamą išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad tiek jis, tiek ieškovė yra panašaus amžiaus, abu darbingi ir sveiki, tuo tarpu ieškovė turi tris skirtingus pajamų šaltinius, taigi darytina išvada, kad ir atsakovas turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, padėsiantį tenkinti jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo pateiktus įrodymus, jog atsakovas per mėnesį vien Maxima parduotuvėje išleidžia vidutiniškai apie 130 Eur (T. 3, b. l. 17-27), 93 Eur moka už sūnų lankomą darželį (T. 1, b. l. 116) bei, kaip jau buvo minėta, 63,72 Eur suma remia trečią nepilnametį vaiką, t. y. vien maistui, vaikų darželio mokesčiui ir sūnaus išlaikymui patiria ~280 Eur išlaidų kiekvieną mėnesį – daugiau nei nurodo gaunantis pajamų, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas teismui neatskleidė visų savo gaunamų pajamų šaltinių , todėl turi galimybę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kas mėnesį kiekvienam jų skirdamas po 130 Eur sumą.

Apeliantas A. M. nurodo, kad panaikinus kardomąją priemonę gyventi atskirai nuo šeimos, gyveno ir vedė bendrą ūkį su Z. M., todėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantą grįžus gyventi kartu su šeima, teismui nebuvo pateikta. Prievolė įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, tenka aplinkybę teigiančiai šaliai (CPK 178 str.), tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas tik deklaratyviai nurodo gyvenęs kartu su šeima. Atsakovas teigia, jog 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina šalis gyvenus kartu, tačiau ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute ji gyvena jau seniai ir tik 2014 m. sutvarkius buto registraciją, buvo galima sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas (T. 1, b. l. 19-20), kuriame matyti, kad daiktas suformuotas (įregistruotas) 2014-04-01, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad A. M. ir Z. M. kartu gyveno (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (T. 1, b. l. 47-48), 2013-04-08 A. M. taikyta kardomoji priemonė taip pat įpareigojo gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), gyvenančių likusių šeimos narių. Taigi, darytina prielaida, kad (duomenys neskelbtini), butas šalių įsigytas seniau, o 2014 m. balandžio 24 d. tik formaliai sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliantas teigia, kad vaikams teikė išlaikymą, leido su jais laisvalaikį, pirko drabužius, maistą, daiktus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės buvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, pasitvirtinus atskiriems  faktams, atitinkamai sumažintas išlaikymo įsiskolinimas.

A. M. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteista tik 1/3 buto, (duomenys neskelbtini), vertės kompensacija, nurodo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto vertinimu. Svarbios aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo, dalijant butą, yra šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, jų teisių turėti gyvenamąją patalpą ir kitų interesų užtikrinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukrypimą nuo lygių dalių principo, sumažino ir iš atsakovo priteisiamą sūnų išlaikymo įsiskolinimą, todėl teisėjų kolegija vertina, kad toks turto padalijimas atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių teisių ar interesų.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi natūra garažą priteisti ieškovei, nurodo, kad garažas nėra buto priklausinys. Nepaisant to, kad butas ir garažas yra įregistruoti atskirai, tačiau šių abiejų nekilnojamojo turto objektų buvimas tame pačiame pastate sudaro prielaidas ateityje kilti konfliktams tuo atveju, jei butas būtų priteistas ieškovei, o garažas – atsakovui. Siekiant užtikrinti stabilią aplinką nepilnamečiams vaikams bei kuo mažiau galimų konfliktų, buto ir garažo, esančių tuo pačiu adresu, priteisimas natūra ieškovei, o atsakovui – kompensacijos už jam tenkančią turto dalį, laikytinas tinkamu ir teisingu.

Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis, kuria teismas vertybinius popierius pripažino esant bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip jau buvo minėta, atsakovui tenka pareiga įrodyti turėjus vertybinių popierių, įsigytų už asmenines lėšas dar iki santuokos sudarymo, tačiau įrodymų, iš kokių lėšų vertybinius popierius atsakovas pirko iki santuokos sudarymo, jis nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatytos aplinkybės apie ieškovės pervestas lėšas atsakovui bei faktą, kad vertybiniais popieriais prekiauta santuokos metu, leidžia konstatuoti, jog AB Šiaulių banke esantys vertybiniai popieriai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovas A. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padalinti ir ieškovės ūkiui NMA skirtas išmokas, tačiau pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikta informacija apie tai, kad ieškovė ar jos ūkis po to, kai šalys nebegyveno kartu, būtų gavę išmokų iš NMA, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė dalinti turtą, apie kurį neturėjo jokių duomenų. 2013 m. ieškovė deklaravo gavusi 18 375,41 Lt tiesioginių išmokų, išmokėtų pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iki 2013-04-08 šalys gyveno kartu, tad darytina prielaida, jog suma buvo panaudota šeimos interesams tenkinti, todėl pagrindo ją dalinti nėra.

Apeliantas nurodo, jog ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, kad A. M. individualios įmonės vertė santuokos metu padidėjo, tačiau pažymėtina, kad ieškovė niekada nedirbo sutuoktinio įmonėje ir neturi galimybės pateikti įmonės finansinių dokumentų, patvirtinančių minėtą aplinkybę. Šalims atsisakius atlikti verslo vertės kitimo ekspertizę, teismas sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir A. M. individualios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įmonės turto ir įsipareigojimų balanso vertės pakitimas yra laikytinas santuokoje sutuoktinių įgytu bendru turtu, kuris padalintinas santuoką nutraukiant.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovei prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nurodė patyrusi ir prašė priteisti 230 EUR advokato pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2015-04-29 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0066 ir 2015-04-29 Pinigų priėmimo kvitą Nr. LAT 774214 (T. 3, b. l. 43-44). ). Nurodytos išlaidos neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų ribų, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 str., 98 str.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovui A. M. atidėtas 320 EUR žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl, priėmus sprendimą, iš atsakovo priteisiamas 320 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 230 EUR advokato pagalbos išlaidų Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 320 EUR žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, į valstybės biudžetą.

teisėjai              Zina Mickevičiūtė

              Laimantas Misiūnas

              Laimutė Sankauskaitė